Administracinė byla Nr. A-2193-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01468-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–7), prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 30-TE-1120 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-1120); 2) panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 30-TE-1123 „Dėl vyresniojo policininko V. Č. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-1123); 3) grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.
Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00061-14. Šiame ikiteisminiame tyrime jam 2014 m. liepos 8 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o 2014 m. rugpjūčio 26 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas minėtuose BK straipsniuose, taip pat BK 227 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjas laikinai nušalintas nuo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui, t.y. nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2015 m. sausio 9 d. Įsakymo Nr. 30-TE-1120, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjui 2006 m. lapkričio 26 d. išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas), priėmimo faktinis pagrindas yra minėto ikiteisminio tyrimo atlikimas. Atsižvelgdamas į Įsakymą Nr. 30-TE-1120, atsakovas priėmė Įsakymą Nr. 30-TE-1123, kuriuo nuo 2014 m. spalio 3 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.
Pareiškėjo manymu, Įsakymai Nr. 30-TE-1120, Nr. 30-TE-1123 yra nepagrįsti, neteisėti, neatitinka teisės aktų nuostatų, todėl naikintini. Įsakymas Nr. 30-TE-1120, kuriuo panaikintas Leidimas, yra priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-28, kuris pagrįstas Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2014 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00061-14 medžiaga. Išnagrinėjusi minėtą medžiagą SEK konstatavo, kad pareiškėjui nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės (nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų), dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėjo nuomone, SEK nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendžiant dėl Leidimo panaikinimo. SEK išvados dėl pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių iš esmės atitinka pareiškėjui įteikto 2014 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo apie įtarimą turinį. SEK išvadoje papildomai nurodyta tik tai, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu nebendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir atsisakė duoti parodymus. Pareiškėjas akcentavo, kad atsisakymas duoti parodymus yra įtariamojo teisė, numatyta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, kuria jis pasinaudojo. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nėra nurodytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai nėra konkrečiai išvardyti, o tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vadovaujamasi proporcingumo bei protingumo kriterijais ir turi būti sprendžiama, ar per konkrečias faktines situacijas pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo atveju faktiniu Įsakymo Nr. 30-TE-1120 priėmimo pagrindu buvo ikiteisminio tyrimo, kuriame pareiškėjui pareikšti įtarimai, atlikimo faktas. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, pareiškėjas teigė, kad vien įtarimų pareiškimas baudžiamojoje byloje negali būti pagrindas konstatuoti, kad asmuo nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Pareiškėjas dėl jam pareikštų kaltinimų nėra pripažintas kaltu. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir neatmestina galimybė, kad jis gali būti nutrauktas pareiškėją reabilituojančiais pagrindais. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi atitinkamų sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų terišęs ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi bū9ti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, gavus asmeniui nepalankios informacijos turėtų būti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokią riziką, asmeniui turi būti atimama galimybė naudoti įslaptinta informacija – jam turi būti uždraudžiama vykdyti užduotis, jis nušalinamas nuo pareigų arba atleidžiamas iš jų. Svarbu, kad asmuo, kurio tolesnis darbas su įslaptinta informacija sudarytų nepriimtiną riziką tokios informacijos saugumui, negalėtų prieiti prie įslaptintos informacijos ir nebevykdytų atitinkamų pareigų. Tai gali būti pasiekiama įvairiomis teisinėmis priemonėmis, t.y. ne tik atleidžiant asmenį iš pareigų, bet ir taikant švelnesnes priemones – nušalinimą nuo pareigų arba uždraudimą vykdyti su įslaptinta informacija susijusias užduotis. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apylinkės teismui 2014 m. liepos 9 d. nutartimi laikinai jį nušalinus nuo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui (nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2015 m. sausio 9 d.) buvo pasiekti VPTĮ keliami tikslai, nes minėtu laikotarpiu pareiškėjui buvo apribota galimybė prieiti prie įslaptintos informacijos ir vykdyti atitinkamas pareigas, todėl naikinti Leidimą nebuvo pagrindo. Pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu ir SEK nebuvo siūlyta tirtis poligrafu. SEK neištyrus visų duomenų, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo Nr. 30-TE-1120 dėl Leidimo panaikinimo ir Įsakymo Nr. 30-TE-1123 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos priėmimą. Įsakymo Nr. 30-TE-1120 panaikinimas yra pagrindas panaikinti Įsakymą Nr. 30-TE-1123 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 32–34) paaiškino, kad pareiškėjo tarnyba yra svarbi valstybės interesų kontekste, nes pareiškėjas valdė informaciją kovos su nusikalstamumu srityje, todėl jam, statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui, keliami didesni lojalumo valstybei reikalavimai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialioji ekspertų komisija 2011 m. gegužės 20 d. nurodymu Nr. 5-S-2767 įpareigojo policijos įstaigų vadovus nustatyti visoms statutinėms pareigybėms specialius reikalavimus dirbti su įslaptinta informacija. Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 30-V-96 patvirtintas Klaipėdos AVPK Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas), kuriame nustatytas reikalavimas šiai pareigybei turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjui 2006 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas leidimas Nr. 80-IN-195 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuris buvo ir šiuo metu yra būtinas asmeniui, einančiam Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Klaipėdos AVPK SEK, susipažinusi su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2014 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-20-PR5-129, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-1-00061-14 medžiaga, išanalizavusi kitus gautus duomenis bei įvertinusi pareiškėjo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei, o tuo pačiu ir tolimesnį jo darbą su įslaptinta informacija, taip pat atsižvelgdama į jo atsisakymą tikrintis tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu, priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę minėtos informacijos saugumui. SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. protokoliniu sprendimu Nr.30-SEK-28 pasiūlė Klaipėdos AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00061-14 pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šia surinkta informacija nuspręsta, kad nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas yra pagrindas konstatuoti jo netinkamumą dirbti su įslaptinta informacija. Aplinkybės, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės buvo vertinamos kaip faktinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pagal dalykines ir asmenines savybes negali dirbti su įslaptinta informacija. Be to, buvo atsižvelgta ir į pareiškėjo atsisakymą atlikti dėl įvykio aplinkybių psichofiziologinį tyrimą poligrafu. Teisė disponuoti pašlaptų sudarančia informacija gali būti suteikta tik asmeniui, kuriuo valstybė pasitiki besąlygiškai. Įsakymas Nr. 30-TE-1120 priimtas vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. protokolinį sprendimą Nr. 30-SEK-28. Pagal Vidaus tarnybos statuto 53 ir 56 straipsnių nuostatas pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, – jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Statutas nereikalauja, kad nustačius pagrindą atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, tokiam pareigūnui būtų siūlomos kitos pareigos, nereikalaujančios turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Įsakymai Nr. 30-TE-1120, Nr. 30-TE-1123 yra pagrįsti, teisėti ir juos naikinti nėra pagrindo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu (b. l. 84–92) pareiškėjo V. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. spalio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 30-TE-1120, kuriuo panaikino V. Č., Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui, 2006 m. lapkričio 26 d. išduotą leidimą Nr. 85-IN-195 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, (b. l. 12). 2014 m. spalio 2 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-1123, kuriuo nuo 2014 m. spalio 3 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) (b. l. 13).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo praktiką pagal kurią šios teisės normos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., LVAT 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
Vidaus tarnybos statutas apibrėžia, kad vidaus reikalų įstaiga – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Statuto 2 str. 3 d.). Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme atitinkama vidaus reikalų įstaiga yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 str. 8 d.). Vidaus reikalų įstaigos vadovas, kuris šio įstatymo prasme yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 str. 2 d.), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15–18 str., Statuto 6, 11 str., 53 str. 1 d. 17 p., 56 str. 1 d.).
Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teismas nustatė, kad V. Č. ėjo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Vienas iš minėtai pareigybei užimti keliamų reikalavimų – asmuo turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės aprašymo 6.8 p.; b. l. 27–29). Leidimas Nr. 85-IN-195 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjui buvo išduotas 2006 m. lapkričio 16 d. Tą pačią dieną pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (SEK medžiagos 25- 26 l.).
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. VTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas; 4) atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje. VTPĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios: 1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi; 2) teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo; 3) teikia siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo; 4) organizuoja įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.
Teismas nustatė, kad teisinis pagrindas, kuris buvo pritaikytas panaikinant pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, yra VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje). Ši įstatymo norma laikytina blanketine, t. y. nukreipiančia į kitą teisės normą. Iš Įsakymo Nr. 30-TE-1120 turinio teismas nustatė, kad jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-28 (b. l. 9–11), kuris laikytinas Įsakymo Nr. 30-TE-1120 motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).
SEK posėdžio protokole nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą – nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Minėta įstatymo norma nustato, jog leidimas panaikinamas, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Teismas pažymėjo, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardytos, tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo ir protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsiaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (žr. LVAT 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -3779/2011, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014).
Išvadą, kad pareiškėjas nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, nes tolimesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, SEK iš esmės grindė tuo, jog dėl pareiškėjo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2014 m. vasario 21 d. apie 14.45 val. Klaipėdos mieste, prie Mokyklos ir Verpėjų gatvių sankryžos, pareiškėjas su pareigūnu V. J. galbūt iš anksto susitarė ir vėliau paėmė 200 Lt kyšį iš R. M.; V. Č. žinodamas, kad R. M. nepadarė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP), numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis), 2014 m. vasario 21 d. 15.10 val. tyčia suklastojo ATP protokolą, surašydamas jį pagal švelnesnę atsakomybę pažeidėjui numatančio ATPK 1241 straipsnio 2 dalį; pareiškėjas iki 2014 m. kovo 9 d. susitarė su J. R., kad jis (V. Č.) perduos pareigūnui L. L. 500 Lt kyšį už tai, kad J. R. nebūtų surašytas ATP protokolas už 2014 m. kovo 2 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą – greičio viršijimą; vykdydamas šį susitarimą pareiškėjas 2014 m. kovo 9 d. apie 18 val. davė L. L. 500 Lt kyšį, pinigus palikdamas savo tarnybinės striukės kišenėje ir apie tai informuodamas L. L., kuris pasiėmė pinigus iš V. Č. striukės; pareiškėjas 2014 m. liepos 11 d. telefoninio pokalbio metu siekė paveikti J. R. dėl melagingų parodymų davimo apie 2014 m. kovo įvykį bei 2014 m. rugpjūčio 16 d. telefoninio pokalbio metu siekė paveikti asmenį, per kurį J. R. perdavė pinigus V. Č., t. y. Z. K., kad ikiteisminio tyrimo metu jis neteiktų informacijos apie įvykį. Dėl minėtų veikų pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas), 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas) ir 223 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojui darymas), padarymo (b. l. 69–70). Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00061-14 buvo tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija siūlymo svarstyti SEK surašymo pagrindas (SEK medžiagos 4–5 l.).
Vertindamas SEK posėdžio protokolą, kaip Įsakymo Nr. 30-TE-1120 sudedamąją dalį, pareiškėjo asmeninių savybių dėl tinkamumo ir patikimo darbui su įslaptinta informacija kontekste, teismas pažymėjo, jog protokole nepakankamai tiksliai nurodyta svarstyta medžiaga (tarnybinis pranešimas, ikiteisminio tyrimo medžiaga, tarnybos byla), tačiau iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. G. ir A. B. (SEK nariai) parodymų teismas nustatė, kad posėdžio metu buvo analizuota ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir pareiškėjo buvusios darbovietės – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) pateikta medžiaga, asmens byla, iš kurių buvo sprendžiama apie pareigūno asmenines savybes dėl tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ir jo atstovo argumentus, esą sprendimas panaikinti Leidimą priimtas vadovaujantis išimtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga, paneigia minėtų liudytojų parodymai. Teisės aktai nenustato specialių reikalavimų Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo surašymui, tačiau teismas pažymėjo, kad jame neturi būti konkrečiai įvardyti analizuoti dokumentai su datomis ir konkrečiu turiniu. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką būtina išsiaiškinti, ar per konkrečius faktus pasireiškusios asmens savybės suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Tokių asmeninių savybių nustatymui taip pat svarbi ankstesnė pareigūno veikla, kurią SEK posėdžio metu vertino. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 14 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-504 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose dėl aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo (2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-S-IS-55 (b. l. 43–47), išrašas iš asmens bylos (b. l. 49–58). 2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas paskirtas Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės (poskyrio teisėmis) vyresniuoju postiniu, o nuo 2012 m. lapkričio 6 d. jis pradėjo dirbti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu. 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje dėl greičio matuoklių naudojimo (SEK medžiagos 28–36 l.) pareiškėjas įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimų naudojant greičio matavimo prietaisus. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas linkęs pažeisti darbo drausmę, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat vertino pareiškėjo elgesį atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. 2014 m. liepos 8 d. įtariamojo apklausos protokole (b. l. 71–72) ir 2014 m. liepos 21 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole (b. l. 73–74) nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė duoti parodymus. Šią aplinkybę SEK nariai vertino kaip pareiškėjo asmeninių savybių netinkamumą darbui su slapta informacija. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo vertinami baudžiamojo proceso aspektu, o tik sprendžiant dėl pareiškėjo savybių ir jo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo nepasinaudojimą procesine galimybe išsklaidyti abejones, kilusias dėl jo, vidaus tarnybos sistemos pareigūno, gero vardo išsaugojimo, jei iš tiesų jis turėjo pagrindą teigti, kad elgėsi tinkamai, teismas vertino kaip aplinkybę, liudijančią, jog atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.
Teismas konstatavo, jog byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Vertindamas šiuos įrodymus, kuriuose užfiksuoti faktai apie pareiškėjo elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju, tiek dėl įvykių, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo požiūriu, teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą, dėl to jis negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu, ir jo asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras, įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.
Remdamasis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjo sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimą pagrindė pirmiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti.
Vertindamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą proporcingumo aspektu, teismas nenustatė pagrindo išvadoms, kad tai nėra proporcinga priemonė pagal aplinkybes, kurių pagrindu buvo panaikintas Leidimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių sukėlė ne viena aplinkybė, o kelių skirtingų aplinkybių visuma, kurios asmeniui keliamų reikalavimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija kontekste negali būti vertinamos kaip mažareikšmės.
Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjui buvo siūlyta tirtis poligrafu. Šios aplinkybės negalėjo patvirtinti liudytojais apklausti SEK nariai A. B. ir A. G. Teismas šiame kontekste pažymėjo, jog atsisakymo tirtis poligrafu reikšmė ir teisinės pasekmės nėra vienintelis įrodymas, sprendžiant dėl pareiškėjo patikimumo dirbti su įslaptinta informacija. Net ir darant prielaidą, jog pareiškėjui galėjo būti siūlyta tirtis poligrafu, tačiau tokie veiksmai nebuvo įforminti, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog pareiškėjui negalėjo būti panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad SEK, išsamiai patikrinusi su pareiškėju sietinas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti jį nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei ir siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o įstaigos vadovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nenumato jokių konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atimama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kada konkrečiai turi būti pradedamas tikrinti asmuo, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, terminai, per kuriuos turi būti išsprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (VTPĮ 18 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Konstitucinio Teismo suformuotas nuostatas, kad tik patikimiems asmenims suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, teismas pažymėjo, kad paslapčių subjektas privalo pakankamai greitai ir per protingą terminą spręsti klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, kai kyla įtarimas, kad atsirado VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies numatytų aplinkybių, tam, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams ir nebūtų pažeidžiami valstybės tarnautojo teisės ir teisėti interesai (žr. LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo II dalis. Administracinė jurisprudencija Nr. 25, psl. 742–743).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Klaipėdos AVPK nepagrįstai delsė priimti 2014 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 30-TE-1120. Aplinkybės, kurių pagrindu buvo galima spręsti dėl pareiškėjo patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, atsirado 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais (pareiškus įtarimus pareiškėjui ir apklausiant jį kaip įtariamąjį). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 14–15) V. Č. buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2015 m. sausio 9 d. Nors pareiškėjo atstovas teigė, esą nušalinus pareiškėją nuo pareigų, jam buvo užkirstas kelias dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo, tačiau teismas pažymėjo, kad nušalinimo nuo pareigų, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo tikslas skiriasi nuo konstituciškai svarbaus tikslo – apsaugoti įslaptintą informaciją. Nušalinimas nuo pareigų taikomas siekiant, kad būtų kuo greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 157 str.), o klausimas dėl leidimo panaikinimo sprendžiamas siekiant užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad paslapčių subjektas nepakankamai greitai sprendė klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesudaro pagrindo Įsakymą Nr. 30-TE-1120 pripažinti neteisėtu.
Teismas nenustatė jokių ABTĮ 89 straipsnyje numatytų Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 30-TE-1120 neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl šio akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 30-TE-1123 V. Č. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, jog pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (LVAT 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).
Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl panaikinus 2006 m. lapkričio 26 d. leidimą Nr. 85-IN-195 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjas privalėjo būti atleistas iš tarnybos.
Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nesiūlė pareiškėjui užimti kitas pareigas.
Pripažinęs Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 30-TE-1120 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ teisėtu ir pagrįstu, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 30-TE-1123 panaikinimo, taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl grąžinimo jį į tarnybą.
III.
Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 94–99) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja esminius savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos argumentus:
1.Kilus ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismas turi vertinti tik tas aplinkybes (konkrečius faktinius duomenis), kurias paslapčių subjektas buvo nustatęs patikrinimo metu (VTPĮ 18 str. 1 d. 4 p.) ir kurias įvertinęs priėjo prie išvadų, kad tų nustatytų ir kvalifikuotų pagal atitinkamą VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies punktą aplinkybių pagrindu leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo, paslapčių subjektas negali papildyti savo išvadų dėl leidimo panaikinimo papildomais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, esą SEK, spręsdama dėl Leidimo panaikinimo, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ir Tauragės AVPK 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-S-IS-55, Klaipėdos AVPK 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 30-IS-72, taip pat tarnybos byla, nes SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokole Nr. 30-SEK-28 tokių duomenų nėra. Apeliantas taip pat pažymi, jog, remiantis Klaipėdos AVPK 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 30-IS-72, jam nebuvo paskirta jokia tarnybinė nuobauda, kadangi jo veikloje nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo požymių. Tauragės AVPK 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-S-IS-55 prie SEK medžiagos neprijungta. Pasak apelianto, teismo posėdyje apklausti liudytojai A. G. ir A. B. medžiagą, su kuria susipažino SEK, apibūdino abstrakčiai. Todėl teismo išvados, esą SEK išsamiai patikrino aplinkybes ir turėjo pagrindą siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti Leidimą, nepagrįstos.
2.Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis. Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir nagrinėjamu atveju. SEK, teikdama išvadą dėl jo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, buvo supažindinta tik su dalimi ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00061-14 medžiagos, tačiau šioje ikiteisminio tyrimo medžiagos dalyje (išskyrus liudytojo J. R. 2014 m. liepos 24 d. apklausos protokolą, kuris, apelianto nuomone, negali būti vertinamas kaip objektyvus tam tikrų duomenų, liudijančių apie jo asmenines ar dalykines savybes, šaltinis), su kuria susipažino SEK nariai, iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Asmens nepatikimumas dirbti su įslaptinta informacija negali būti grindžiamas prielaidomis.
3. Apelianto nuomone, konstitucinės teisės į darbą ribojimas – atleidimas iš tarnybos – yra neproporcingas galimam demokratinės visuomenės tikslui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi laikinai nušalinus pareiškėją nuo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų, buvo pasiekti VTPĮ keliami tikslai ir jam buvo apribota galimybė prieiti prie įslaptintos informacijos ir nebevykdyti atitinkamų pareigų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, todėl nebuvo pagrindo papildomai naikinti Leidimą. Apeliantas pažymi, kad iki nurodyto ikiteisminio tyrimo pradžios jis sąžiningai atliko savo pareigas, neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu paaukštintas pareigose, pareigūnų metinio vertinimo metu 2014 m. kovo 20 d. jo tarnyba įvertinta „Gerai“. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nemotyvavo, kodėl nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos vertinant pareiškėjo tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 104–106) atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė savo reikalavimus pirmosios instancijos teisme ir kurias teismas įvertino. Atsakovas pažymi, kad SEK nariai, priimdami protokolinį sprendimą, surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo veiklą per paskutinius 3 metus. Teismas teisingai įvertino, kad SEK sprendimą priėmė įvertinusi E. L. 2014 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime (adresuotas SEK) nurodytus duomenis bei pateiktą surinktą medžiagą, 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-S-IS-55, 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 30-IS-72 ir jų medžiagą bei kitus gautus ikiteisminio tyrimo duomenis. SEK posėdžio metu susipažino ir su pareiškėjo asmens byla, kurioje sukaupti duomenys apie jo veiklą, pareigybės aprašymu bei jam keliamais reikalavimais. Teisme apklausti liudytojai A. B., A. G. nurodė, su kokia medžiaga susipažino SEK priimdama sprendimą, įvardijo konkrečias pareiškėjo asmenines bei dalykines savybes, dėl kurių jam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsakovo nuomone, byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kurie patvirtina, kad Klaipėdos AVPK buvo pakankamas pagrindas išvadoms, jog pareiškėjas pasižymi asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, neatitinkančiomis reikalavimų darbui su įslaptinta informacija, todėl buvo pagrindas panaikinti Leidimą ir atleisti pareiškėją iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismo sprendime visapusiškai išanalizuotos bylai reikšmingos aplinkybės ir išsamiai argumentuota, kodėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas, kurį naikinti šį sprendimą remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
IV.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 2 d. įsakymą Nr.30-TE-1120, kuriuo jam, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių policijos patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui, buvo panaikintas 2006 m. lapkričio 16 d. išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taip pat 2014 m. spalio 2 d. įsakymą Nr.30-TE-1123, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Be to, pareiškėjas prašė grąžinti jį į tarnybą, t.y. į tas pačias pareigas iš kurių buvo atleistas atsakovo Įsakymu Nr.30-TE-1123.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.
Vidaus tarnybos statutas nustato reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam tarnauti vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 6 straipsnio 1 dalis nustato bendruosius reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, tarp jų reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Statuto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vienas iš papildomų reikalavimų užimti atitinkamas pareigas vidaus reikalų sistemos įstaigų padaliniuose, kuris nustatomas Statuto 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, yra specialusis reikalavimas - turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo lygmens įslaptinta informacija. Šis specialusis reikalavimas, kuris įrašomas į atitinkamų pareigybių aprašymus, yra susijęs su pareigūno asmeninėmis savybėmis, jo moraliniu tinkamumu ir patikimumu užimti pareigas, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.8 punkte nustatytas specialusis reikalavimas, kad šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Leidimas dirbti su šio slaptumo lygmens informacija pareiškėjui buvo išduotas 2006 m. lapkričio 16 d. Tai reiškia, kad VTPĮ numatyta tvarka buvo nustatyta, jog Leidimo išdavimo metu jis atitiko Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytus patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) 151 straipsnio 1 dalies nuostatas paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (VTPĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Taigi, skirtingai nė išduodant leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio slaptumo lygmens įslaptinta informacija (žymima „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“), kuriuose nurodomas konkrečia data apibrėžtas leidimo galiojimo terminas (VTPĮ 16 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiant į įstatyme numatytą maksimalų tokio pobūdžio leidimų išdavimo terminą (atitinkamai iki 5 ar 10 metų), leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jo galiojimo terminas nenurodomas. Tokio leidimo turėtojas teisę dirbti ar susipažinti su minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija paprastai turi iki tarnybos santykių nutraukimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad VTPĮ 18 straipsnis suteikia paslapčių subjektui teisę panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai pagal Vidaus tarnybos statutą yra pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymas galimas tik tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka iš pareigūno yra atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, pareigūno atleidimas iš tarnybos minėtu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės panaikinimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas Įsakymu Nr.30-TE-1120 pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismo išvados, esą atsakovas turėjo pagrindą panaikinti Leidimą, nepagrįstos, nes SEK nenustatė objektyvių aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais.
VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.
VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1-20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat pagrindas panaikinti jau išduotą leidimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme ir leidimo panaikinimo) pagrindas - tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Iš VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį Nr.A895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį Nr.A465-143/2015, ir kt.). Analogiški aiškinimai LVAT praktikoje yra pateikti dėl iš esmės panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios VTPĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto) (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį Nr. A-756-591/2014 ir kt.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) ištyrė kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr.30-TE-1120 dėl Leidimo panaikinimo pareiškėjui. Įsakyme Nr.30-TE-1120 nurodyta, kad jis priimtas remiantis Klaipėdos AVPK SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokolu Nr.30-SEK-28. Pagal VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas viena iš paslapčių subjektuose sudaromų specialiųjų ekspertų komisijų funkcijų – teikti siūlymą paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Klaipėdos AVPK SEK pasiūlymas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą išdėstytas 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokole Nr.30-SEK-28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, šį protokolą pagrįstai vertino kartu su Įsakymu Nr.30-TE-1120 kaip šio individualaus akto motyvuojamąją dalį.
SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokole Nr.30-SEK-28 nurodyta, kad SEK, VTPĮ reikalavimų kontekste pakartotinai patikrinusi V. Č. patikimumą dirbti su įslaptinta informacija, vadovaudamasi VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, pasiūlė Klaipėdos AVPK viršininkui panaikinti šiam pareigūnui išduotą leidimą, nes per paskutinius 3 metus buvo nustatytos jo asmens savybės, kita veikla ir ryšiai – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, esą SEK išvada, taip pat Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymas Nr.30-TE-1120 dėl Leidimo panaikinimo pagrįstas vien tuo faktu, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam pareikšti įtarimai, o SEK nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, numatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, suteikiančius pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Pasisakydama dėl fakto, kad pareigūno atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas vertinimo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos panaudojimo paslapčių subjektui sprendžiant dėl leidimo panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti nustatytos VTPĮ reikalavimų asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija kontekste remiantis įvairia teisės aktų nustatytą tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga. Byloje yra duomenys apie tai, kad SEK nariai atitinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.30-1-00061-14 dalį, susijusią su tiriamomis pareiškėjo veikomis, gavo ir su ja susipažino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro leidimu, t.y. BPK 177 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nebeliko nuostatų, kurios buvo įtvirtintos ankstesnės šio įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalyje (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusio redakcijos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte), t.y. nuostatų, kad jei paaiškėja, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikinamas, tačiau šis teisinio reguliavimo pasikeitimas nereiškia, kad paslapčių subjekto vadovas VTPĮ numatytų įslaptintos informacijos apsaugos tikslų užtikrinimo prasme neturi teisinio pagrindo ir negali bei neturi reaguoti į faktą, jog jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokius teisinius pagrindus pagal nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos VTPĮ paslapčių subjektui suteikia šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas. Minėta, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios VTPĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios tikrinant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtoją patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei aspektu gali būti nustatytos per konkrečių įvykių, faktų, atsiradusių po leidimo išdavimo per pastaruosius 3 metus, analizę. Šios įstatymo normos kontekste atitinkamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali atskleisti ir atitinkami faktai dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kurie paslapčių subjektui gali suteikti pakankamą pagrindą taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Šiame kontekste yra aktualus Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kuriame pabrėžta, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šis Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktas išaiškinimas yra aktualus ir pagal nuo 2013 m. liepos 20 d. pasikeitusios redakcijos VTPĮ, kuriuo buvo pašalintas Konstitucijai neatitinkantis 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nenumatė, kad atsiradus ar paaiškėjus VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) nurodytoms aplinkybėms, asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai. Pagal šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ikiteisminio tyrimo, asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn faktais neturėtų būti remiamasi vien formaliai, o leidimo turėtojo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai ir nustatoma, ar su asmens (leidimo turėtojo) traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija tampa neįmanomas. Šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nuo 2013 m. liepos 20 d. galiojančių VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų taikymo kontekste. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo medžiaga rėmėsi VTPĮ 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste, t.y. sprendė tik tai, ar šioje medžiagoje yra duomenų apie pareiškėjo asmens savybes, veiklą ir ryšius, kurie kelia abejonių dėl jo patikimumo darbui su įslaptinta informacija.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą (bylos proceso dalyvių teismui pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, liudytojų SEK narių A. G. ir A. B. parodymus) nustatė, kad SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokole Nr.30-SEK-28 nepakankamai tiksliai nurodyta medžiaga, kuria rėmėsi SEK, pateikdama Klaipėdos AVPK viršininkui siūlymą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, susipažinusi su Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžių tikrinamoje byloje garso įrašais, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą nustatytomis aplinkybėmis, kad SEK rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet ir faktais, kurie buvo nustatyti per paskutinius trejus metus atliktus tarnybinius patikrinimus (Klaipėdos AVPK 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo Nr.30-IS-72 medžiaga, Tauragės AVPK 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo Nr.85-5-IS-35 medžiaga, tarnybos byla) ir kurių visumą atskleidžia tokias pareiškėjo asmens savybes VTPĮ 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste (nesąžiningumą, neatsakingumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų), kurios suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareigūnas yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija.
Teisėjų kolegija dėl SEK protokolo turinio pabrėžia, kad šiame dokumente SEK pateikia protokolinį nutarimą (siūlymą paslapčių subjekto vadovui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo). Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad teisės aktai nenustato reikalavimų šio dokumento turiniui, neatleidžia SEK nuo pareigos pagrįsti priimtą protokolinį nutarimą visais faktiniais duomenimis, kuriuos SEK vertino priimdama nutarimą siūlyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojui išduoto leidimo panaikinimą. Tokios pareigos kyla iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Taigi SEK protokole turi būti visi duomenys iš kokių būtent informacijos šaltinių (atitinkamų tarnybinio patikrinimo medžiagų ir pan.) buvo nustatyti atitinkami faktai, kvalifikuoti pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą (esant pagrindui - pagal kitus teisinius pagrindus) apie asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes, ar faktus dėl kurių kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui ir kuriuos SEK vertino kaip pagrindą siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareigūnui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismo nustatyti Klaipėdos AVPK SEK protokolo turinio trūkumai šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas panaikinti Įsakymą Nr.30-TE-1120, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kokia būtent medžiaga rėmėsi SEK, priimdama 2014 m. rugsėjo 19 d. protokolinį nutarimą Nr.30-SEK-28.
Byloje nustatyta, kad patikrinimo procedūra, ar pareiškėjas tinka tolimesniam darbui su įslaptinta informacija buvo inicijuota paslapčių subjekto vadovui gavus Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnybos tyrėjos 2014 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr.30-1-0061-14, kuriame V. Č. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas), 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas), 233 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojui darymas). SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokole Nr.30-SEK-28 aprašytas Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnybos tyrėjos tarnybinio pranešimas apie ikiteisminį tyrimą ir veikos dėl kurių V. Č. ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai vertinant jas VTPĮ 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto kontekste, tačiau protokolo nutariamojoje dalyje nurodyta, kad siūlymas paslapčių subjekto vadovui dėl Leidimo panaikinimo, vadovaujantis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, teikiamas įvertinus minėto pareigūno per 3 pastaruosius metus nustatytas asmens savybes, kitą veiklą ir ryšius (nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų), dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Minėtos tarnybinių patikrinimų medžiagos įeina į 3 paskutinių metų laikotarpį.
Liudytojai A. G. ir A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje aiškiai patvirtino, kad SEK priimdama sprendimą, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau ir Personalo tarnybos pateikta medžiaga (pareiškėjo tarnybos byla), taip pat tarnybinių patikrinimų medžiagomis, tarp jų Tauragės AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga. Priešingai nė teigiama apeliaciniame skunde, minėtų liudytojų parodymai nėra abstraktūs. Liudytojas A. B. parodymuose Tauragės AVPK medžiaga, kaip vienas iš SEK sprendimo priėmimo pagrindų, paminėta net tris kartus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Klaipėdos AVPK 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr.30-IS-72 pirmosios instancijos teismui buvo pateikta SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio medžiagos dokumentų segtuve su dokumentų aprašu. Tai patvirtina, kad minėta tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo vienas iš informacijos apie pareiškėjo asmenines ir kitas savybes šaltinių, kuriuo rėmėsi SEK, vertindama jo patikimumą tolesniam darbui su įslaptinta informacija. Apelianto argumentas, kad Tauragės AVPK 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo Nr.85-5-IS-35 medžiagos SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdžio medžiagoje nėra, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad SEK šia medžiaga rėmėsi. Minėta medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kuris nustatęs, kad SEK šia medžiaga rėmėsi, spręsdamas ginčą dėl Įsakymo Nr. 30-TE-1120, minėtą medžiagą vertino įrodymų visumos kontekste. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų tarnybos bylose, be kita ko, kaupiami duomenys apie jiems paskirtas tarnybines nuobaudas. Byloje esantis pareiškėjo tarnybos bylos išrašas patvirtina, kad pareiškėjo tarnybos byloje yra duomenys apie tai, kad remiantis Tauragės AVPK 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo Nr.85-5-IS-35 medžiaga V. Č. 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo skirta viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų - pažeminimas pareigose viena pakopa. Taigi duomenys apie pareiškėjo asmenines savybes, kurias atskleidė šio tarnybinio patikrinimo metu nustatyti faktai, SEK buvo prieinami ir iš Klaipėdos AVP Personalo tarnybos žinioje esančio informacijos šaltinio – pareiškėjo tarnybos bylos. Teismo apklausti SEK nariai patvirtino, kad SEK pareiškėjo tarnybos bylos duomenis nagrinėjo.
Apelianto argumentai, kad remiantis Klaipėdos AVPK 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo Nr.30-IS-72 medžiaga jam nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, nėra reikšmingi, nes faktai apie asmens savybes, kitą veiką ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybės, ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas,18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali paaiškėti ne tik tais atvejais, kai pareigūno veika tarnybinio patikrinimo metu kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, o ir tais atvejais, kai nustatoma, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nėra. Minėto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. Č. 2013 m. kovo 6 ir10 d. nesilaikė eilės patrulio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįformino galimai padarytų 4 KET pažeidimų (greičio viršijimo nuo 29 iki 38 km/h; į registracijos žurnalą nepagrįstai įrašė, kad tai buvo atlikti bandomieji matavimai), taip leisdamas asmenims išvengti teisinės atsakomybės. Šio tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinus tai, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai skirtingai traktuoja atitinkamo teisės akto (Kontrolės aprašo) nuostatas, o tai rodo, jog buvo netinkamai organizuoti greičio matavimo priemonių panaudojimo kursai, buvo prieita prie išvadų, kad tikrintų pareigūnų (tarp jų V. Č.) veikose tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta, kartu pabrėžiant, kad minėtose tikrintų patrulių veikose (tarp jų V. Č.) įžvelgiamos korupcinio pobūdžio veikų užuomazgos ir pasiūlyta sugriežtinti jų kontrolę. Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasiūlyta V. Č. įspėti už pažeidimus naudojant greičio matavimo prietaisus. Tauragės AVPK 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo Nr.85-5-IS-35 išvados matyti, kad šio tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytas faktas, jog 2012 m. rugpjūčio 5 d. V. Č. (tuomet Tauragės AVPK KPS KPB vyriausiasis patrulis) ir patrulė R. P. tarnybos metu nustatę asmenį, kuris be leidimo turi daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nesiėmė teisės aktų numatytų tokioje situacijoje veiksmų pagal Baudžiamojo proceso kodekso, Policijos veiklos įstatymo, Patrulių veiklos instrukcijos ir pareigybės aprašymų reikalavimus, nuslėpė galimą šaunamojo ginklo laikymą (V. Č. pats pradangino į šaunamąjį ginklą panašų daiktą, liepdamas jo laikytojui apie tai niekam nepasakoti, nes tai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad minėtų tarnybinių patikrinimų metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų visuma atsakovui buvo pakankamas pagrindas išvadoms apie tokias patikrinimo metu nustatytas ir per paskutinius 3 metus paaiškėjusias leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ turėtojo (apelianto) asmens savybes (nesąžiningumą, neatsakingumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų) dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Apelianto nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės (2014 m. pradžioje jo tarnybinė veikla įvertinta „Gerai“ , neturi galiojančių nuobaudų ir kt.) pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas) negali būti pagrindas netaikyti šių įstatymo nuostatų. Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė įgaliojimus veikti įstatyme numatytu būdu siekiant konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15,16,17,18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių priemonių – leidimų dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas, kai atlikus patikrinimą nustatoma, kad nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (šio ginčo atveju VTPŠ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo atsisakymas ikiteisminiame tyrime duoti parodymus gali būti vertinamas VTPĮ prasme kaip jo nepatikimumas, nesąžiningumas. Pažymėtina, kad duoti parodymus yra viena iš įtariamojo teisių, numatytų BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone asmens naudojimasis šia įstatymo suteikta teise negali būti traktuojamas kaip asmens savybė, turinti įtakos tikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) vertinant pareigūno patikimumą darbui su įslaptinta informaciją ir jo lojalumą Lietuvos valstybei.
Nagrinėjamo ginčo atveju Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatų taikymas neaktualus, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo siūlyta išsitiri poligrafu. SEK 2014 m. rugsėjo 19 d. protokole Nr.30-SEK-28 yra duomenys, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas kitam pareigūnui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė iš esmės teisingai, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl Įsakymo Nr. 30-TE-1120 panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nepatenkinęs šio pagrindinio skundo reikalavimo, teismas pagrįstai netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų dėl Įsakymo Nr. 30-TE-1123 panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Iš minėtų Statuto nuostatų matyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti, ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – toks pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymų leidėjas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, pagrįstai ir teisėtai nesiūlė jam užimti kitas pareigas, nes to nenumato įstatymas.
Remdamasi išdėstytais argumentai teisėjų konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i
Pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis