Baudžiamoji byla  Nr. 1A-420/2010

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8;

 (S)

 

 

LIETUVOS Apeliacinis teismas

 

               N U O S P R E N D I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Rimai Krikščiūnaitei,

gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

nuteistajam V. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. (V. A.) nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. A. priteista S. J. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir  Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė:

 

V. A. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo ir žagino mažametę, o būtent: jis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio 24 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas  S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajai į galvą ir taip palauždamas valią priešintis, sistemingai, nenustatytą skaičių kartų prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu bei su ja lytiškai santykiavo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendį pakeisti: nuteistajam V. A. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimas 14 metų, o pagal BK 150 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimą 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir V. A. paskiri subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų. Tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo byloje pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistojo V. A. priteisti  50 000 Lt nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad pirmosios instancijos teismas V. A. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jam neteisingas, aiškiai per švelnias, bausmes bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Apeliantės manymu, teismas, skirdamas V. A. bausmes pagal BK 149 straipsnio 4 dalį bei 150 straipsnio 4 dalį mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, neteisingai taikė BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias, bausmes. Teismas nepagrįstai švelnino V. A. bausmę, motyvuodamas tuo, kad jam nustatyta oligofrenija debilumo laipsnyje su neurotinėmis reakcijomis. Nurodoma, jog ši diagnozė nuteistajam buvo nustatyta 1987-12-21 - 1988-01-18, o 2010-02-17 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad jis nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese, duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus, priverstinis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad V. A. prisipažino dažnai vartojęs alkoholį ir jam stebimas lengvas intelekto sutrikimas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimo požymiai. Šios aplinkybės, apeliantės manymu, patvirtina, kad nuteistojo sveikatos būklė niekaip neįtakojo jo veiksmų darant labai sunkius nusikaltimus, jis juos padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti jam bausmę dėl sveikatos būklės.

Apeliantės manymu, teismas nepakankamai įvertino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę.

Nuteistasis V. A., būdamas suaugęs vyras, ilgį laiką, intensyviai, daug kartų žagino ir seksualiai prievartavo mažametę S. J., pasinaudodamas ne tik jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, bet ir pavartodamas smurtą bei grasindamas jį pavartoti. Nukentėjusioji parodė, kad V. A. ją seksualiai prievartavo oraliniu ir analiniu būdu, žagino daug kartų, nepaisydamas, kad ji nesutikdavo, verkdavo, sakydavo, kad skauda. Jis grasindavo mušti, suduodavo smūgius kumščiu per veidą ar į galvą, kartais tai kartodavosi kelis kartus per dieną. V. A. padarė du labai sunkius, ciniškus nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, vadovaudamasis itin žemomis paskatomis, brutaliai smurtaudamas prieš artimą žmogų - savo dukrą, kuriai buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, pasinaudodamas jos mažametyste, nuoširdumu, naivumu, paklusnumu, maža gyvenimiška patirtimi, ir tuo nukentėjusiajai padarydamas didelę žalą, kurios pasekmės turės įtakos visam mažametės gyvenimui. Nuteistasis, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, iki nusikaltimų padarymo niekur nedirbo. Iš nukentėjusiosios, liudytojos Z. S., paties V. A. parodymų matyti, kad jis sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, jis savo kaltę neigė, stengėsi apkaltinti kitus asmenis - nukentėjusiosios giminaitį (duomenys neskelbtini), teigė, jog tyrimo metu prisipažino kaltu, nes jam taip liepė kartu buvę suimti asmenys. Apeliantės manymu, aplinkybė, kad nuteistasis neprisipažino kaltu ir bando apkaltinti kitus asmenis, rodo, kad jis dėl savo padarytų ir teismo pripažintų įrodytais nusikalstamų veiksmų nesigaili ir kritiškai jų nevertina. Tai pažymėta ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

Apeliantės manymu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad nenustatyta nuteistojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtinos didesnės laisvės atėmimo bausmės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

Be to, apeliantės manymu, teismas, sumažindamas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo byloje pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiosios interesais, nepakankami atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, todėl netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Byloje nustatyta, jog nuteistojo nusikalstami seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją truko ilgai, intensyviai, dėl nusikalstamų veiksmų mažametė patyrė pažeminimą, didžiulį dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus, padidėjusią baimę. Tai patvirtino nukentėjusiosios globėja liudytoja R. J. Nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu – S. J. nelanko mokyklos, ji mokosi namie. Prieš nukentėjusiąją padarytų labai sunkių nusikaltimų pasekmės turės įtakos visam mažametės gyvenimui. Todėl, apeliantės manymu, teismo priteista nedidelė neturtinės žalos suma - 10 000 Lt - yra akivaizdžiai neadekvati nukentėjusiosios patirtam žiaurumui, skausmui, dvasiniams išgyvenimams, ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei besiklostančios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Neturtine žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teises ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Nors nuteistasis šiuo metu neturi savo vardu jokio vertingo registruoto turto, tačiau jis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti padarytą žalą. Todėl, apeliantės manymu, 50 000 Lt civilinis ieškinys atitinka nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą ir jo mažinti nebuvo  pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti Klaipėdos apygardos skyriaus prokurorės apeliacinį skundą, nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmes bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir savo išvadas dėl nuteistojo kaltės nuosprendyje pagrindė surinktais įrodymais. Teismas, kvalifikuodamas padarytas veikas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu padarius BK 149straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl aiškiai per švelnių bausmių, paskirtų pagal atskiras inkriminuotas nusikalstamas veikas bei galutinės bausmės ir  netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, yra pagrįsti. Teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus – BK  41 straipsnio, 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir V. A. paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes.

Įstatymų leidėjas BK 41 straipsnyje atskleidė bausmės sąvoką bei bausmės paskirtį, BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, BK 61 straipsnio 2 dalyje – bausmės skyrimas, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamo veikos motyvus ir tikslus bei kilusius padarinius, tiek nuteistojo asmenybę.

V. A. padarė du labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos baudžiama itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis: už padarymą nusikaltimo, numatyto  BK 149 straipsnio 4 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkių iki penkiolikos metų; už padarymą nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. V. A. veikė tyčia, ilgą laiką ir intensyviai, daug kartų žagino ir seksualiai prievartavo mažametę S. J., pasinaudodamas ne tik jos bejėgiška būkle, bet ir grasindamas pavartoti bei pavartodamas fizinį smurtą. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji buvo prievartaujama  oraliniu ir analiniu būdu, žaginama daug kartų, mušama per veidą ir į galvą ir tai kartodavosi net kelis kartus per dieną. Toks V. A. elgesys ciniškas, jis vadovavosi itin žemomis paskatomis, brutaliai smurtavo prieš artimą šeimos narį – savo dukrą, kuriai buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai tokiais veiksmais jis padarė didelę žalą, kurios pasekmės turės įtakos mažametės vystimuisi bei gyvenimui. Iš bylos duomenų matyti, jog mergaitės savijauta ir sveikata  pablogėjusi, dėl ko ji nelanko mokyklos ir yra mokoma namuose.

Teismas skirdamas bausmę V. A. nepakankamai įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po jo. V. A., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo ir piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Po nusikaltimo padarymo, jis neigdamas savo kaltę dėl netinkamo elgesio su mažamete, bandė apkalbėti ir apkaltinti kitą asmenį, nukentėjusiosios giminaitį. Ši aplinkybė bei atliktos V. A. psichiatrijos ekspertizės išvados liudija apie tai, kad V. A. dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigaili.

V. A. teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė sunkinančią atsakomybę aplinkybę tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę teismas akcentavo aplinkybę, kad V. A. buvo nustatyta oligofrenija debilumo laipsnyje su neurotinėmis reakcijomis ir dėl to švelnino skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius. Prokurorė savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo V. A. švelnino bausmę dėl sveikatos būklės.

Teismas privalo laikytis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų nuostatų, kad skiriant bausmes būtina atsižvelgti į tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apygardos teismas, skirdamas bausmes V. A., šio įstatymo nuostatų nesilaikė, nes nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skyrė V. A. už abi nusikalstamas veikas bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad V. A. prieš du metus buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, negali būti pagrindu esminiai švelninti skirtiną bausmę. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės 2010-02-17 akto išvadų matyti, kad V. A. nei veikų padarymo metu nei šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai valdyti.Be to akte akcentuota, kad V. A. dėl dažno alkoholinių gėrimų vartojimo stebimas lengvas intelekto sutrikimas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimo požymiai. Todėl darytina išvada, kad apelianto sveikatos būklė neįtakojo jo veiksmų darant nusikalstamas veikas, jis jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir nustačius V. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jam skirtinos bausmės didesnės už padarytų veikų sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kuriais ji grindžia savo manymą apie netinkamai išspręstą civilinio ieškinio dydžio klausimą. Apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo  kriterijus, todėl netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Prokuroras, gindamas mažametės nukentėjusiosios S. J. interesus, pareiškė 50 000 lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas jį tenkino iš dalies ir iš V. A. priteisė 10000 lt. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsižvelgiama į V. A. sveikatos būklę, jo profesinius gebėjimus (nedidelis išsilavinimas, neturi specialybės), į tai, kad neturi jokio vertingo turto ir dėl to neturės galimybės sąžiningu būdu prašomos priteisti sumos sumokėti. Su tokiais motyvais, esminiai mažinant pareikšto civilinio ieškinio dydį, teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Manytina, kad apygardos teismas spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, nepakankamai įvertino mažametei padarytos skriaudos, patirtų ilgai trukusių patyčių ir pažeminimo, dėl apelianto neteisėtų veiksmų patirto dvasinio sukrėtimo ir neigiamų išgyvenimų. Mažametė iki šiol jaučia tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Akivaizdu, kad prieš mažametę jos artimo žmogaus padarytų labai sunkių nusikaltimų pasekmės turės įtakos jos vystimuisi ir gyvenimui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 10000 lt  - neadekvati nukentėjusiosios patirtam žiaurumui, skausmui ir išgyvenimams ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, nors V. A. šiuo metu neturi turto ir pajamų bei nėra įgijęs specialybės, tačiau  yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus ir ateityje jo turtinė padėtis gali keistis.

 Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina ir priteistos neturtinės žalos suma didintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 puntu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir V. A. paskirti naujas bausmes:

            - pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Iš V. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimui sumą padidinti iki 25000 lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                              Elena Vainienė

 

 

Teisėjai                                                                                                    Valdimaras Bavėjanas

 

 

                                                                                                                 Rūta  Mickevičienė