(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės BUAB „Transroad“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3274-797/2014 pagal ieškovės UAB „Totemas“ ieškinį atsakovei UAB „Transroad“ dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Transroad“ priešieškinį ieškovei UAB „Totemas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Omnitel“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Totemas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transroad“ 4401,01 Lt skolą, 1041,59 Lt palūkanas už nesumokėtą skolą, skaičiuojant nuo mokėjimo prievolės atsiradimo iki bylos teisme iškėlimo dienos, 8,2 procento dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 14 d. šalys sudarė žodinę sutartį dėl atsakovės transporto priemonių stebėjimo GPS logistika sistemos pagalba paslaugų teikimo. Pagal šį susitarimą atsakovei buvo suteikta paslaugų už 4401,01 Lt. 2011-08-10 už suteiktas paslaugas atsakovei UAB „Transroad“ buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 0816 sumai 435,60 Lt, 2011-09-07 – PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 0832 96,80 Lt), 2011-09-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 0869 435,60 Lt, 2011-10-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 0944 445,76 Lt,  2011-11-05 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 0992 448,91 Lt, 2011-12-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 1051 428,82 Lt, 2012-01-02 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 1108 423,02 Lt, 2012-02-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra TO10 Nr. 1163 423,26 Lt, 2013-03-02 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 1225 421,08, 2012-04-05 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr. 1294 421,08 Lt, 2012-05-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra TOT10 Nr.1391 421,08 Lt. 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovei UAB „Transroad“ registruotais laiškais buvo įteikti raginimai su prašymu pervesti pinigus į UAB „Totemas“ atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau atsakovė nesumokėjo įsiskolinimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Transroad“ ieškovei UAB „Totemas“ 4401,01 Lt skolą, 1041,59 Lt palūkanas už nesumokėtą skolą, skaičiuojant nuo mokėjimo prievolės atsiradimo iki bylos teisme iškėlimo dienos, 8,2 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 4401,01 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad su ieškove žodinės sutarties nesudarinėjo, nes šalys tarėsi sudaryti sutartį raštu ateityje, jei ieškovei pavyks pasiekti tam tikrų rezultatų, sąlygojančių atsakovės išlaidas UAB „Omnitel“ teikiamoms paslaugoms. Nurodė, kad ieškovė pažadėjo, jog įrengus GPS stebėjimo priemones atsakovės automobiliuose, UAB „Omnitel“ sąskaita vienai mobilaus ryšio kortelei, t. y. vieno automobilio stebėjimui per mėnesį, neviršys 30,00 Lt. Nurodo, kad apsikeitus reikiamais duomenimis, po pirmojo mėnesio (balandžio), atsakovė gavo sąskaitą už UAB „Omnitel“ teikiamas paslaugas, kuriuose buvo nurodyta žymiai didesnė suma ir kuri sąlygojo atsakovės nuostolių atsiradimą. Atsakovė nurodė dėl ieškovės netinkamų veiksmų susidūrusi su sunkumais ir nuostoliais, kadangi negalėjo stebėti atsakovei priklausančių automobilių buvimo vietų, kuro sąnaudų ir kt. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog sutartis dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta ir teigė, jog buvo vedamos derybos ir vykdomi derinimo darbai, todėl prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, t. y. susirašinėjimo elektroninėje erdvėje turinys, tęstinis šių veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Transroad“ mokės ieškovei UAB „Totemas“ už paslaugų teikimą fiksuotą 12,00 Lt plius PVM per mėnesį už kiekvieno automobilio stebėjimą, todėl buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. dėl transporto priemonių stebėjimo GPS logistika sistemos pagalba paslaugų ir dėl apmokėjimo už šias paslaugas.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl padarytų nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti iš ieškovės UAB „Totemas“ 10251,01 Lt nuostolius, 1069,49 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2011 metų kovo mėnesio vedė derybas dėl krovininių automobilių vietos nustatymo paslaugų teikimo su ieškove UAB „Totemas“. Atsakovė su ieškove susitarė, jog sutarties nesudarinės ir vykdys pasiruošimo darbus, reikalingus automobilių stebėjimui, o ieškovė įsipareigojo reikalingą duomenų perdavimo skaičiavimo būdą suderinti su UAB „Omnitel“, kad šių teikiamų duomenų kaina vienam GSM numeriui neviršys 30,00 Lt. Teigė, kad atsakovės programinė įranga nefunkcionavo tinkamai, atsakovė nuolat turėdavo problemų su ieškovės teikiamomis paslaugomis, UAB „Omnitel“ sąskaitos neatitiko lūkesčių, ieškovė nuolat žadėdavo viską sutvarkyti, todėl atsakovė patyrė nuostolių teikiamoms UAB „Omnitel“ paslaugoms apmokėti dėl ieškovės ikisutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Ieškovė atsiliepime į pareikštą priešieškinį nurodė, kad tai, jog atsakovė nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio naudojosi ieškovės paslaugomis, persiuntė ieškovei pageidaujamų perkelti automobilių GSM prisijungimo numerius rodo, kad ieškovės paslaugų kokybė buvo tinkama. Be to, atsakovė daugiau kaip metus nereiškė prašymų paslaugų teikimo sustabdymui ar visiškam atsisakymui. Nuo atsakovės automobilių pirmųjų sekimo duomenų gavimo momento ieškovė UAB „Totemas“ pradėjo teikti paslaugas, o atsakovė UAB „Transroad“ jas priėmė, todėl nuo duomenų gavimo momento atsakovei atsirado sutartinių santykių pagrindu pareiga už suteiktas paslaugas sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2014-09-08 sprendimu 2014-02-19 preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Transroad“ ieškovei UAB „Totemas“ 4304,21 Lt skolą, 1018,68 Lt palūkanas už nesumokėtą skolą, skaičiuojant nuo mokėjimo prievolės atsiradimo iki bylos teisme iškėlimo dienos, 8,2 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 4304,21 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovę ir atsakovę siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nes ieškovė teikė transporto stebėjimo GPS sistemos pagalba paslaugą nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio, o atsakovė šią paslaugą priėmė, ja naudojosi, ką patvirtino byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp šalių. Teismas, atsižvelgęs į šalių elgesį, t. y. į tai, kad ieškovė paslaugas teikė, o atsakovė sudarė tam sąlygas, suteikė ieškovei prisijungimo kodus, GSM numerius, konstatavo, jog sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Nurodė, kad aplinkybės, jog stebėjimo paslaugų sutartį šalys pradėjo vykdyti, susitarė dėl 12,00 Lt įkainio už ieškovės vykdomą automobilių stebėjimo paslaugą, sutartis dėl trečiojo asmens UAB „Omnitel“ tiekiamų paslaugų yra sudaryta tik su atsakove, o ieškovė neturėjo galimybės sumažinti ar kitaip įtakoti kainos, kuri nustatyta atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje, teismui leido spręsti, kad dėl kainos sutarties šalys taip pat susitarė. Aplinkybę, kad paslauga buvo teikiama, 30 atsakovės automobilių buvo prijungti prie ieškovės sistemos stebėti pripažino ir liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu, todėl atsakovės argumentus, jog šalys sutarties nesudarinėjo ar tarėsi sudaryti sutartį raštu ateityje, nuo 2011 metų kovo mėnesio atsakovė UAB ,,Transroad“ vedė tik derybas teismas laikė nepagrįstais, todėl juos atmetė, ieškovei įrodžius sutarties sudarymą. Teismas sprendė, kad atsakovės motyvas, jog ji skolos nemokėjo, todėl tai įrodo, kad šalys nenusitarė dėl paslaugų sutarties sudarymo, nepatvirtina sutarties nesudarymo, o patvirtina įsipareigojimų nevykdymą, nes atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Civilinio kodekso 6.200, 6.205 str. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais  (CPK 178, 185 str.).

Atmesdamas atsakovės priešieškinį teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė buvo įsipareigojusi derėtis su trečiuoju asmeniu UAB „Omnitel“ ar turėjo galimybę kitaip užtikrinti didesnius ar mažesnius atsakovės iš trečiojo asmens paslaugų įkainius, nes ieškovė nedalyvavo atsakovo ir trečiojo asmens teisiniuose santykiuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, t. y. transporto stebėjimo GPS sistemos pagalba paslauga, kitų teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių ir trečiojo asmens, teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju neįrodyti ikisutartiniai santykiai tarp šalių dėl operatoriaus įkainių, nesąžiningumas ir žalos padarymas besiderančiai šaliai, šiuo atveju atsakovei (CPK 178, 185 str.).

Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-19 preliminarų sprendimą pakeitė dėl to, kad ieškovė neįrodė susitarimo tarp šalių dėl montavimo darbų atlikimo, todėl ieškovei priteistiną sumą sumažino iki 4304,21 Lt.

III. Apeliacinio skundo esmė

Atsakovė bankrutavusi UAB „Transroad“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1378-797/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Totemas“ patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Transroad“ priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės UAB „Totemas“ atsakovei UAB „Transroad“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Apeliantė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimas pažeidžia materialinės teisės normas, kadangi, pagal bendrąją taisyklę, laikoma, kad sutartis sudaryta, kai šalys susitaria dėl jos esminių sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Tačiau jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įforminamas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina (CK 6.181 str. 3 d.). Atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog tarėsi su ieškovės vadovu dėl paslaugų teikimo, tačiau iš pradžių norėjo pabandyti teikiamų paslaugų kokybę. Liudytojas E. Š. nurodė, jog esminė sutarties sąlyga buvo ne ieškovės prašomas 12 Lt plius PVM mėnesinis mokestis vieno automobilio stebėjimui, bet sąskaitos dydis UAB „Omnitel“ teikiamoms paslaugoms. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodomi visiškai skirtingi argumentai, nei liudytojas E. Š. teismo posėdyje davė nuoseklius paaiškinimus apie kilusį ginčą.
2. Apeliantės manymu, teismo teiginys, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu, visiškai be jokio faktinio pagrindo, kadangi byloje nėra įrodymų galinčių patvirtinti tokią teismo išvadą. GSM ir automobilių numerių siuntimas elektroniniu paštu 2011 m. kovo 19 d. negali būti tiesioginis įrodymas, liudijantis sutarties sudarymo faktą, kadangi liudytojo E. Š. parodymai nebuvo paneigti kita byloje esančia medžiaga.
3. Apeliantės teigimu, sutarties esminė sąlyga buvo UAB „Omnitel“ teikiamų paslaugų sąskaitos dydis (30 litų), tačiau UAB „Totemas“ šio pažado per metus pasiekti nepavyko. Atsakovė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad UAB „Omnitel“ sąskaita susideda būtent iš parsiųstų duomenų kiekio į serverį, kurį koordinuoja UAB „Totemas“. Ši įmonė užprogramuoja modulius, esančius automobiliuose ir nurodo, kada, kokio dydžio, kokiu periodiškumu ir kurioje valstybėje siųsti duomenis į serverį (liudytojo E. Š. parodymai). Netinkamai užprogramavus modulius, esančius automobiliuose su GSM kortelėmis, siunčiama per daug duomenų, per dažni ar per dideli duomenys, kurie ir sudaro galutinę UAB „Omnitel“ sąskaitą „telemetrijos“ paslaugoms. Taigi, teismui neįsigilinus į bylos medžiagą, atsisakius objektyviai ištirti byloje esančius įrodymus bei iškviesti trečiojo asmens atstovą, galintį objektyviai paaiškinti apie kompiuterinius procesus, buvo pažeisti procesiniai civilinės teisės principai ir priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.
4. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme UAB „Totemas“ vadovas visiškai atsitiktinai aiškindamas aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino, jog sąskaita būtų neviršijus norimos sumos, jei UAB „Omnitel“ būtų sumažinusi įkainius. 2012 m. liepos – rugsėjo mėn. laikotarpiu UAB „Transroad“ jau buvo sudariusi sutartį su kita automobilių stebėjimo įmone. UAB „Totemas“ vadovas patvirtino, jog šiuo laikotarpiu jau nebeteikė paslaugų, kadangi pamatė, jog visi automobiliai nuo jo serverio buvo atjungti. Taigi, UAB „Transroad“ pateikė sąskaitas, kurios patvirtina tai jog kita įmonė per vieną mėnesį suderino automobiliuose esančius modulius, kurie siuntė reikiamą informaciją, o UAB „Omnitel“ sąskaita neviršijo 30 litų vienam automobiliui stebėti. Būtent ši aplinkybė netiesiogiai ir patvirtino, jog problema buvo ne dėl UAB „Omnitel“ įkainių, o dėl UAB „Totemas“ neteisėtų veiksmų.
5. Atsakovė teigia, kad ji įrodinėja, jog ieškovė netinkamai programavo modulius, esančius automobiliuose, kurie siuntė netinkamą duomenų dydį, jungėsi prie brangesnių tinklų esančių užsienio valstybėse. Būtent šie veiksniai ir nulėmė GSM paslaugų sąskaitų dydį. Ieškovės neveikimas pasireiškė tuo, jog ji nesiekė pašalinti problemų, lemiančių sąskaitų dydį, nors ir buvo nuvykusi į UAB „Omnitel“ išsiaiškinti dėl sąskaitų dydžio. Mano, kad būtent ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė domėjosi kilusiomis problemomis, tačiau kilusių problemų neišsprendė, dėl ko UAB „Transroad“ buvo padaryti nuostoliai. Kaip teisingai pažymėjo Šiaulių apylinkės teismas, UAB „Transroad“ apmokėjo UAB „Omnitel“ sąskaitas, kadangi nuvykusi į UAB „Omnitel“ suprato, jog įmonei padaryti nuostoliai dėl UAB „Totemas“ neveikimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (transporto priemonių stebėjimo GPS logistika sistemos pagalba paslauga). Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad šalys nebuvo sutarusios dėl paslaugų teikimo, vyko tik derybos, vykdomi derinimo darbai ir tai buvo bandomasis laikotarpis, tačiau atsakovės netenkino galutinių sąskaitų kaina, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Be to, atsakovė teigė, kad dėl ieškovės nesąžiningų derybų patyrė nuostolių ir mobiliųjų ryšių operatoriui buvo priversta sumokėti daug didesnes sumas, nei buvo tartasi su ieškove. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei visas sumas pagal sąskaitas faktūras, iš kurių buvo matyti suteiktų paslaugų kiekis ir kainos, atmetė atsakovės priešieškinį, nurodydamas, kad byloje neįrodyti ikisutartiniai santykiai tarp šalių dėl operatoriaus įkainių, nesąžiningumas ir žalos padarymas atsakovei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė (atsakovė) turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, juo labiau kad jokių naujų ir esminę reikšmę skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui turinčių aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje kilo esminis ginčas dėl ikisutartinių santykių, todėl šioje konkrečioje byloje nėra poreikio apklausti atsakovės nurodomo liudytojo, kadangi duomenys apie transporto stebėjimo mechanizmą iš esmės neturės teisinės reikšmės byloje sprendžiant klausimą ar ginčo atveju tarp šalių egzistavo ikisutartiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad, kaip jau minėta, šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normose nenustatyta, kokia tinkama forma turėtų būti sudaromos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys. Civilinio kodekso bendrosiose normose, reglamentuojančiose sandorių formą, nustatyta, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad tarp šalių vyko derybos dėl teiktinų paslaugų, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Byloje tiek vienos, tiek kitos šalies pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovė teikė atsakovei automobilių stebėjimo paslaugas, iš susirašinėjimo galima suprasti, kad atsakovė pas ieškovę, kaip paslaugų teikėją, perėjo iš kitos įmonės, perdavė jai savo automobilių duomenis, aiškinosi techninius gedimus ir pan. Be to, nagrinėjamam ginčui svarbi ta aplinkybė, kad paslaugų teikimas vyko nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. pavasario, kas akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie visą tą laiką vykusias derybas dėl paslaugų teikimo. Apeliacinės instancijos teismas neatmeta atsakovės argumentų, kad buvo siekiama susiderėti kuo mažesnę kainą, t. y. kad paslaugų kaina mobiliųjų ryšių operatoriui neturėjo siekti daugiau nei 30 Lt, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė metus laiko teikė atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė privalo sumokėti. Įrodymų vertinimo taisyklė civiliame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė teikė atsakovei paslaugas, tačiau pastarųjų kaina netiko atsakovei, dėl ko ji po metų atsisakė ieškovės paslaugų.

Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, įrodančių, kad tarp šalių vyko tik derybos ir nebuvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, priešingai nei ieškovė, kuri pateikė susirašinėjimus, iš kurių matyti metus trukęs šalių bendravimas dėl paslaugų teikimo, kokybės ir pan., ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu priėmė sprendimą, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, atsakovė siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios, t. y. atsakovei naudingos, išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Atsižvelgus į tai, kad byloje nebuvo įrodytas ikisutartinių santykių tarp bylos šalių egzistavimas, atsakovės priešieškinio reikalavimai, remiantis CK 6.163 straipsnio 3 dalies nuostatomis, negali būti tenkinami. Nors atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, iš esmės neveikimo, t. y. nesuderinus su UAB „Omnitel“ duomenų perdavimo skaičiavimo būdo, nuo ko priklausė galutinė mobiliųjų ryšių operatoriui mokėtina paslaugų kaina, atsakovė patyrė nuostolių, kadangi buvo priversta sumokėti UAB „Omnitel“ žymiai didesnes (nei po 30 Lt) sąskaitas, teisėjų kolegijos vertinimu, paslaugų teikimo terminas, t. y. atlygintinių paslaugų teikimo sutarties tęstinumas metus laiko, paneigia atsakovės teiginius dėl jos patirtų nuostolių. Byloje nustatyta, kad UAB „Omnitel“ teiktos sąskaitos atsakovės buvo apmokėtos 2011-05-09–2012-08-31 mokėjimais. Pažymėtina, jog rūpestingas verslo subjektas, matydamas patiriamus nuostolius ir siekdamas išvengti jų ateityje, jokiu būtų netęstų paslaugų teikimo sutarties tokį ilgą laiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas nei ikisutartinių santykių tarp šalių buvimas, nei ieškovės nesąžiningumas ar juo labiau realios žalos padarymas atsakovei.

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės iš esmės teisėto ir pagrįsto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija plačiau jų neanalizuoja.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Šiaulių apylinkės teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagristai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.