Administracinė byla Nr. eAS-301-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00167-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z.-S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z.-S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja V. Z.-S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 2-1033(1.19) (toliau – ir VRK sprendimas) ir ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios priežiūros institucijos – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) – 2024 m. vasario mėn. sprendimo Nr.1R-4870 (2.13.Mr) dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą ir išspręsti ginčą iš esmės – įpareigoti VRK pašalinti pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo pažeidimus ir viešai neterminuotai nebeskelbti pareiškėjos, kaip buvusios 2023 m. kovo 5 d. rinkimų kandidatės, tikslios gimimo datos, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, esamos ir buvusios darbovietės, darbo patirties, išsilavinimo, užsienio kalbų mokėjimo, nuotraukos, turto deklaracijos ir pajamų deklaracijos duomenų; 2) priteisti iš VRK 3 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 5 d. iki kol bus pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai ir užtikrintas pareiškėjos asmens duomenų saugumas; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį ir kitas susijusias išlaidas, kurios bus pagrįstos rašytiniais įrodymais.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VRK sprendimo paduoti, nurodant objektyvias ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančias priežastis, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka patikslinti reikalavimą dėl baudos skyrimo.
Pareiškėja 2024 m. kovo 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VRK sprendimą ir ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios VDAI 2024 m. vasario mėn. sprendimo
Nr. 1R-4870 (2.13.Mr) dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą ir išspręsti ginčą iš esmės – įpareigoti VRK pašalinti pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo pažeidimus ir viešai neterminuotai nebeskelbti pareiškėjos, kaip buvusios 2023 m. kovo 5 d. rinkimų kandidatės, tikslios gimimo datos, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, esamos ir buvusios darbovietės, darbo patirties, išsilavinimo, užsienio kalbų mokėjimo, nuotraukos, turto deklaracijos ir pajamų deklaracijos duomenų; 2) priteisti iš VRK 3 Eur žalą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 5 d. iki kol bus pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai ir užtikrintas pareiškėjos asmens duomenų saugumas; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį ir kitas susijusias išlaidas, kurios bus pagrįstos rašytiniais įrodymais; 4) esant pagrindui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 85 straipsnio 1 dalies nuostatos dalies dėl rinkimų nelaimėjusio kandidato neterminuoto neriboto duomenų viešo skelbimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Patikslintame skunde pareiškėja suformulavo prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VRK sprendimo. Pareiškėja nurodė, kad ji praleido terminą dėl svarbių priežasčių – VRK sprendime nebuvo nurodyta jokia apskundimo tvarka, todėl ji teikė skundą VDAI. Tiek prašymas VRK, tiek VDAI buvo susijęs su asmens duomenų teisėtu tvarkymu. Šių duomenų tvarkymo priežiūrą Lietuvoje atlieka VDAI, ji vertina ne tik tam tikrų atliktų veiksmų atitiktį BDAR nuostatoms, bet ir gali imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas asmens duomenų saugumas. Teikdama skundą VDAI, ji norėjo ne tik apginti savo teises, bet ir atkreipti dėmesį į daugeliui buvusių kandidatų aktualią problemą, susijusią su neterminuotu jų duomenų skelbimu, taip pat atkreipti dėmesį į Rinkimų kodekso nuostatas, neatitinkančias 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) principų, nes rinkimuose dalyvauja tūkstančiai kandidatų, tačiau yra atrenkama tik maža procentinė dalis, todėl ši problema yra aktuali ne tik pareiškėjai. Pareiškėja pažymėjo, jog ji teikė visus skundus nedelsdama, ji pateikė skundą dėl VRK sprendimo VDAI 2023 m. liepos 10 d., o skundą teismui taip pat pateikė, laikydamasi apskundimo terminų. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl VRK sprendimo pateikti, nes ji praleido jį dėl objektyvių priežasčių – dėl skundo nagrinėjimo VDAI.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VRK sprendimo pateikti ir atsisakė priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VRK sprendimą bei įpareigoti VRK pašalinti pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo pažeidimus ir viešai neterminuotai nebeskelbti pareiškėjos, kaip buvusios 2023 m. kovo 5 d. rinkimų kandidatės, tikslios gimimo datos, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, esamos ir buvusios darbovietės, darbo patirties, išsilavinimo užsienio kalbų mokėjimo, nuotraukos, turto deklaracijos ir pajamų deklaracijos duomenų.
Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe. Tai, kad pareiškėja pirmiausia kreipėsi į VDAI, tikėdamasi išspręsti ginčą, o ne padavė skundą teismui, buvo subjektyvus pareiškėjos pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių. Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl VRK sprendimo panaikinimo paduoti dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti šį terminą.
Įvertinęs tai, jog pareiškėjos skundas dėl VRK 2023 m. birželio 26 d. sprendimo buvo pateiktas teismui 2024 m. kovo 7 d., nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šią skundo dalį. Atitinkamai teismas atsisakė priimti iš išvestinį reikalavimą – įpareigoti VRK pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimus ir viešai neterminuotai nebeskelbti pareiškėjos, kaip buvusios 2023 m. kovo 5 d. rinkimų kandidatės, tikslios gimimo datos, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, esamos ir buvusios darbovietės, darbo patirties, išsilavinimo, užsienio kalbų mokėjimo, nuotraukos, turto deklaracijos ir pajamų deklaracijos duomenų.
III.
Pareiškėja V. Z.-S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl VRK sprendimo paduoti ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl VRK sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VRK atlikti veiksmus, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti visus pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog ji praleido terminą pateikti skundą dėl VRK sprendimo panaikinimo dėl objektyvių priežasčių – neaiškios tokio pobūdžio skundo pateikimo tvarkos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Skundžiamame VRK sprendime nebuvo nurodyta jokia apskundimo tvarka. Kadangi skundai dėl asmens duomenų teisinės apsaugos yra teikiami VDAI, tai ji pirmiausia kreipėsi į VDAI. Išnagrinėjusi skundą, VDAI 2024 m. vasario mėn. priėmė sprendimą
Nr. 1R-4870 (2.13.Mr), kuriame nurodė, kad jis gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja pažymi, kad jos skundas VDAI buvo nagrinėjamas daugiau nei 7 mėnesius.
Pareiškėjos nuomone, skundo nagrinėjimas teisme tik dėl VDAI sprendimo bus betikslis, nes teismas neanalizuos VRK veiksmų ir nebus apgintos jos teisės.
Atsakovas VDAI atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį.
VDAI nurodo, jog teismas pagrįstai vertino kaip subjektyvias pareiškėjos nurodytas vėlavimo pateikti skundą dėl VRK sprendimo priežastis, pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių naujų ir (ar) reikšmingų argumentų, kuriais remiantis skundžiama nutarties dalis turėtų būti panaikinta ir pareiškėjos teismui pateiktas skundas priimtas nagrinėti visa apimtimi.
VDAI vertinimu, pareiškėja pati nustato savo galbūt pažeistų teisių apimtį ir pati renkasi savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdus. Ji galėjo skųsti VRK sprendimą administraciniame teisme ar, manydama, kad buvo pažeistos BDAR nuostatos, VDAI ir bendrosios kompetencijos teisme. Pats kreipimasis į VDAI niekaip neapribojo pareiškėjos teises skųsti VRK sprendimą. Pareiškėjos pasirinkimas teikti skundą VDAI teismo pagrįstai nelaikyta objektyvia (svarbia) priežastimi atnaujinti terminą pateikti skundą dėl VRK sprendimo.
2023 m. liepos 10 d. pareiškėja kreipėsi į VDAI su skundu dėl VRK veiksmų, viešai skelbiant pareiškėjos, kaip buvusios kandidatės į savivaldybės tarybos narius, asmens duomenis, pasibaigus rinkimams ir jei nebuvus išrinktai, teisėtumo bei jos, kaip duomenų subjekto, teisių, įtvirtintų BDAR, galimo pažeidimo. VDAI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. vasario 1 d. sprendime
Nr. 3R-144 (2.13-1.E) iš esmės pasisakė tiek dėl VRK veiksmų teisėtumo neterminuotai tvarkant (skelbiant) pareiškėjos asmens duomenis, tiek dėl jos teisės ištrinti šiuos duomenis neįgyvendinimo tinkamumo. Ši VDAI sprendimo dalis yra apskųsta teismui ir priimta nagrinėti. Taigi vien tai, kad VDAI 2024 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 3R-144 (2.13-1.E) atmetė pareiškėjos skundo dalį kaip nepagrįstą, nėra priežastis atnaujinti terminą skundui dėl VRK sprendimo paduoti, nes ginčas dėl pareiškėjos teisių ir (ar) teisėtų interesų bus išspręstas išnagrinėjus administracinę bylą dėl skundžiamos VDAI 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 3R-144 (2.13-1.E) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas dėl VRK sprendimo panaikinimo bei VRK įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsisakyta priimti šią pareiškėjos skundo dalį, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas VRK 2023 m. birželio 26 d. sprendimas
Nr. 2-1033(1.19). Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą su skundu 2024 m. kovo 6 d., taigi skundas teismui dėl VRK sprendimo paduotas praleidus terminą, nėra ginčo dėl šios aplinkybės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).
Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėja savo valia pasirinko savo teisių gynimo būdą – 2023 m. liepos 10 d. kreipėsi į VDAI, o ne į administracinį teismą, buvo subjektyvus pareiškėjos pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d. pareiškėja kreipėsi į VRK, prašydama panaikinti viešai skelbiamus duomenis apie ją, kaip kandidatę, dalyvavusią 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. VRK, išnagrinėjusi jos prašymą, 2023 m. birželio 26 d. sprendimu pateikė jai atsakymą, nurodydama, jog jos prašymas ištrinti asmens duomenis negali būti tenkinamas, nes tokie duomenys yra skelbiami pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) reikalavimus, vadovaujantis BDAR nuostatomis.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į VDAI su 2023 m. liepos 10 d. skundu ir 2023 m. liepos 24 d. patikslintu skundu, prašydama ištirti, ar VRK teisėtai tvarko jos asmens duomenis ir užtikrina, jog asmens duomenų būtų naudojami tik rinkimų tikslais, nes galbūt buvo padaryti duomenų tvarkymo pažeidimai. VDAI, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, 2024 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-144 (2.13-1.E) dėl VRK veiksmų, viešai skelbiant pareiškėjos, kaip buvusios kandidatės į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius, asmens duomenis pasibaigus rinkimams ir jai nebuvus išrinktai, teisėtumo bei pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, teisių, įtvirtintų BDAR galimo pažeidimo.
Rinkimų kodekso (akto redakcija, galiojus nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. spalio 25 d.) 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktį, Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu <...>. Šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais rinkimų komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui (Rinkimų kodekso 182 str. 3 d.).
Taigi Rinkimų kodekse yra aiškiai numatyta VRK priimtų sprendimų apskundimo tvarka (skundai teikiami teismui) ir nenumatyta, jog ikiteismine tvarka dėl VRK sprendimų skundas gali būti paduodamas VDAI. Pažymėtina, kad šiuo atveju Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos patikslintą skundą savo kompetencijos ribose ir priėmė sprendimą, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą, pareiškėjos skundo dalis dėl VDAI sprendimo yra priimta.
Pareiškėja nurodė, kad VRK sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, šia aplinkybe ji grindžia pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą teismui.
Pažymėtina, kad aplinkybė, kad administraciniam sprendime yra nenurodyta jo apskundimo tvarka, gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-791-822/2016; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-178-756/2022).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad minėtame VRK sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų (pareiškėja nenurodo tokių duomenų), kad pareiškėja, susipažinusi su VRK sprendimu, siekė išsiaiškinti jo apskundimo tvarką ar siekė teisinės pagalbos dėl jo apskundimo, taip pat nėra kitų duomenų, kurie pagrįstų termino praleidimo priežasties svarbą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas priežastis, kurios lėmė termino skundui dėl VRK sprendimo paduoti praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šios priežastys yra subjektyvios ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimus, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. Z.-S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis