Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-807-513/2012
Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-01443-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
38; 44.5.2.16; 121.14; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo,
nustatė:
ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė priteisti iš atsakovo A. B. 15 658,55 Lt ieškovo patirtai turtinei žalai atlyginti dėl kompensacijos išmokėjimo pareigūnui V. V.. Nurodė, kad atsakovas 2010-07-16 pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato kelių policijos poskyrio patruliui V. V.. Atsakovui vengiant paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui, stengiantis ištrūkti, pareigūnas V. V. panaudojo prieš atsakovą kovinius veiksmus ir susižalojo. V. V. diagnozuotas dešinės kojos čiurnos raiščių plyšimas, V. V. nuo 2010-07-17 iki 2010-09-07 buvo nedarbingas ir gydėsi. LR VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010-07-16, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, pareigūnui padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. R. V. tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus, ryšium su tarnyba sąlygomis, Telšių apskrities VPK viršininko 2011-03-09 įsakymu pareigūnui pavesta išmokėti 14 722,97 Lt dydžio kompensacija, kuri 2011-05-06 mokėjimo pavedimu išmokėta pareigūnui. Pareigūnui išmokėta 8 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Pareigūnas V. V. buvo sužalotas dėl atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas 2010-07-22 Plungės r. apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Ieškovas, išmokėjęs pareigūnui kompensaciją, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį atsakovą A. B..
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 15 658,55 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo A. B.. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, išmokėta kompensacija pareigūnui yra susijusi su policijos pareigūnui atsakovo padaryta žala, todėl atsakovas privalo ją atlyginti. Pareigūnui kompensacija apskaičiuota ir išmokėta pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryšium su tarnyba sąlygas. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t.y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.). Dėl to atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradus sužalojus policijos darbuotoją, atsakovas turėjo numatyti tokias pasekmes, t.y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime nenurodė, kokias neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala. Administracinėje byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį už pasipriešinimą policijos pareigūnui, bet ne už jo sužalojimą. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad aktyvių veiksmų, nukreiptų prieš policijos pareigūnus nesiėmė, jo nusižengimas padarytas neveikimu, o kovinis veiksmas buvo panaudotas jam bandant pasitraukti nuo pareigūnų. Nei administracine, nei baudžiamąja tvarka nėra baustas už asmens sužalojimą, todėl nėra įrodyta, jog nesunkiai sutrikdė pareigūno sveikatą. Jo kaltė dėl pareigūno sveikatos sužalojimo nepasireiškė nei tyčia, nei neatsargumu. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra ne, kaip nurodė teismas, jo veiksmai priešinantis pareigūnams, bet paties pareigūno V. V. veiksmai. Šis liudytojas prisipažino, jog traumą sąlygojo gruntas. Taigi, traumos priežastis buvo ne kontaktas su atsakovu, todėl priežastinio ryšio šiuo atveju nėra. Pareigūnas pats nulėmė žalos atsiradimą, todėl vien šiuo pagrindu privalėjo būti mažinamas atlygintinos žalos dydis ir taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalis. Tai, jog sveikatos sutrikdymas yra priežastiniame ryšyje su tarnyba, neįrodo, kad tas priežastinis ryšys apima atsakovo veiksmus. Priežastinis ryšys tarp atsakovo ir pareigūno traumos be pagrindo laikytas įrodytu VRM medicinos ekspertizės komisijos 2011-01-05 dokumentu. Apylinkės teismas pažeidė proceso normas, kadangi nesilaikė CPK 163 straipsnyje nustatytos pareigos privalomai sustabdyti bylą, kai yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Neeliminavus abejonių dėl CPK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas byloje kyla grėsmė pažeisti atsakovo teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Plungės raj. PK kelių policijos pareigūnas V. V. 2010-07-16 buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jog tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika. Atsakovas A. B. nepakluso Plungės raj. PK pareigūnams, vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi, stumdamas pareigūnus rankomis. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010-07-16 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūnui ir Telšių apskrities VPK viršininko įsakymu buvo sumokėta 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigūną tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, šis dėl atsakovo veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškęs reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalą padariusiam asmeniui ieškovas turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjęs kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti aplinkybę, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepaneigė ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities VPK pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio. Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialių teisės aktų normas – Vidaus statuto 40 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 normas. Duomenų, kad kompensacija, draudimo išmoka, išmoka už nedarbingumo laikotarpį, privalomi mokėjimai į biudžetus buvo išmokėti be pagrindo ar buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės normų nuostatas byloje nėra. Tokių argumentų nenurodo ir apeliantas.
Byloje nustatyta, kad kompensacija policijos pareigūnui buvo sumokėta būtent dėl dešinės čiurnos išorinių raiščių plyšimo, kuris buvo įvertintas kaip lengvas kūno sužalojimas, patirtas tarnybos metu, šių aplinkybių atsakovas neginčija. Civilinėje byloje surinkti įrodymai vertintini pagal teismo vidinį įsitikinimą bei vadovaujantis tikimybės principu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino bei atmetė atsakovo iškeltą versiją apie tai, kad tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo paties policijos pareigūno sulaikymo metu atlikti veiksmai bei rėmėsi liudytojų parodymais apie įvykio faktines aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Dėl to jis turi būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją, ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas teigia, kad aktyvių veiksmų, nukreiptų prieš policijos pareigūną nesiėmė, jo nusižengimas padarytas neveikimu, pripažintina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja sprendime aptartai įrodymų visumai, argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir įtikinamais argumentais. Todėl atmestini kaip prielaidos ir nepagrįsti apelianto samprotavimai (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju pareigūnas sužalojimą patyrė vykdydamas pareigą atlikti kovinius veiksmus vykdydamas savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo funkcijas, o ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis konkrečiu būdu savo nuožiūra. Savo funkcijoms įgyvendinti policijos pareigūnai turi teisę panaudoti įvairius kovinius veiksmus atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Nėra pagrindo pripažinti, kad, pasirinkdamas konkretų kovinį veiksmą, V. V. galėjo pasielgti neatsargiai ar viršyti jam suteiktus įgaliojimus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Ta aplinkybė, jog atsakovui nebuvo inkriminuotas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl pasipriešinimo pareigūnui, nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo sprendžiant apie atsakovo deliktinę atsakomybę. Atsakovo veiksmai vertinami kaip pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, jų pasekmes – sužalojimą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltę – visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas (2002-12-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 124-5662) tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Civilinio kodekso nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Eugenija Morkūnienė