Civilinė byla Nr. 2YT-12131-983/2018
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02265-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. spalio 19 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolės Ramunės Damulienės veiksmų,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas / skolininkas K. G., nesutikdamas su antstolės Ramunės Damulienės 2018-09-07 patvarkymais Nr. S18-4301, Nr. S18-4300 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, pateikė antstolei Ramunei Damulienei 2018-09-14 skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems bei tuo atveju jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes kitaip antstolė, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnyje, 99 straipsnyje, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, taip pat pažeidžia CPK 668 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą.
Antstolė Ramunė Damulienė savo poziciją išreiškė 2018-09-25 patvarkymu Nr. S18-4584, kuriuo pareiškėjo K. G. skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0167/14/00432, Nr. 0167/18/00271, perdavė jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Antstolė, netenkindama skundo, nurodė, kad ji vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatyta praktika nėra areštavusi skolininko piniginių lėšų sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje ir nevykdo išieškojimo iš visų skolininkui priklausančių pajamų, išskaitydama 100 proc. lėšų, o yra išsiuntusi Patvarkymus, kad būdų daromi išskaitymai nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas);išieškant iš pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Išskaitymai iš Marijampolės pataisos namų nebuvo atlikti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašo K. G. skundą atmesti. Nurodo, kad VSDFV Kauno skyrius 2018-02-07 perdavė Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017-12-15 vykdomąjį raštą Nr. 1-218-753/2017 dėl 838,45 Eur priverstinio žalos išieškojimo iš skolininko K. G.. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai minėtą vykdomąjį raštą perdavė antstolei Ramunei Damulienei. Aiškinant ir taikant LR CPK 668 str. nuostatas, atsižvelgtina į tai, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. LR CPK 668 str. 1 d. numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną, asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. LR CPK 739 str. numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš kitų asmenų nei vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl iš jų išieškojimas galimas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginiai, jog areštavus sąskaitoje esančias lėšas jis negali tinkamai maitintis ir neturi galimybės pasirūpinti savo asmens higiena yra nepagrįsti. Kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų minimalių būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas, LR CPK 668 str. 1 d. numatyti apribojimai vykdant skolos išieškojimą iš šių asmenų nėra taikomi. LR BVK 92 str. yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt., tačiau tai, kad nuteistiesiems yra leidžiama papildomai įsigyti būtinų jiems reikmenų, nereiškia, jog, šių neįsigijus, jų minimalūs poreikiai nėra užtikrinami. Bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas laisvės atėmimo vietos įstaigai suteikiant nuteistajam gyvenamąjį plotą, įskaitant šildymą, elektrą, vandentiekį, maitinimą, minimalų kiekį drabužių, higienos priemonių.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas netenkintinas.
Susipažinus su vykdomosiomis bylomis Nr. 0167/14/00432, 0167/18/00271, nustatyta, kad
2014 m. liepos 25 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2014-04-04 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)320A-39955 dėl 467,18 Lt (135,30 Eur) skolos išieškojimo iš K. G. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. 2014 m. lapkričio 6 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė patvarkymą Nr. SS-00006970 dėl skolos išieškojimo. 2016 m. birželio 2 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Pareiškėjas / skolininkas K. G. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2018 m. rugsėjo 7 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė patvarkymą Nr. 4300 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
VSDFV Kauno skyrius 2018-02-07 perdavė Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017-12-15 vykdomąjį raštą Nr. 1-218-753/2017 dėl 838,45 Eur priverstinio žalos išieškojimo iš skolininko K. G. išieškotojui VSDFV Kauno skyriui. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai šį vykdomąjį raštą perdavė antstolei Ramunei Damulienei, kuri 2018-03-09 patvarkymu Nr.S-18-167-1499 priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą. 2018 m. kovo 28 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjas / skolininkas K. G. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2018 m. rugsėjo 7 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė patvarkymą Nr. 4301 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
Pareiškėjas (skolininkas) K. G. nesutinka su antstolės Ramunės Damulienės 2018-09-07 patvarkymais Nr. S18-4301, Nr. S18- 4300, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, nukreipiant išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA .
Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas). Konstatuotina, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas). Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Pagal Lietuvos kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733–744 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 45 punkte išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje skundžiamais 2018-09-07 patvarkymais Nr. S18-4301, Nr. S18-4300 antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, 749 straipsniu, 611 straipsniu, 733-743 straipsniais nukreipė išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, gaunamas Marijampolės pataisos namuose, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA pagal vieną vykdomąjį dokumentą, 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus; išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
Iš to matyti, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė, kad apribojimas draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA yra vienkartinis apribojimas, taikomas pradėjus išieškojimą. Šiuo atveju išieškojimas iš skolininko pradėtas 2014 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. kovo 9 d., todėl šis apribojimas K. G. atžvilgiu nėra taikomas. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į Marijampolės pataisos namų sąskaitą. Kadangi iš skolininko gaunamų lėšų išskaitomas CPK 736 straipsnyje numatytas pajamų dydis, t. y. skolininkui paliekama galimybė naudotis likusia dalimi lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Ramunė Damulienė pagrįstai 2018-09-07 priėmė patvarkymus Nr. S18-4301, Nr. S18-4300 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510 straipsniu, 512 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškėjo K. G. skundo dėl antstolės Ramunės Damulienės veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė