Byla Nr. TS-66-543/2016
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00067-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 15 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Teismas
n u s t a t ė :
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., taikant BK 641 str., 40 parų arešto bausme; 2015-06-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., galutine bausme 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu; 2016-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2015-06-04 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui. Bausmės pradžia – 2014-02-06, bausmės pabaiga – 2018-03-06.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau-Komisija) 2016 m. spalio 12 d. nutarimu atmestas nuteistojo R. G. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nutarime komisija nurodė, kad, nors nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, kurių neatlygino, nors į asmeninę sąskaitą gavo 2219,81 Eur žalos atlyginimą už blogas kalinimo sąlygas, nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka artima aukštai – 81 balas, nors ji sumažėjo 4 balais, lyginant su ankstesnio svarstymo metu buvusia rizika. Nuteistojo pažanga mažinant riziką nėra pakankama. Dėl šių aplinkybių Komisija negalėjo konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendė, kad nuteistasis nėra tinkamas paleisti jį lygtinai.
Skundu nuteistasis R. G. su komisijos išvadomis nesutiko ir prašė komisijos nutarimą panaikinti, taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad jo teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų negali įtakoti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nukentėjusiems žalos neatlygino, nes nežinojo, kaip su jais susisiekti, tačiau sudarė du susitarimus dėl įsiskolinimo mažinimo. Gautą žalos atlyginimą dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų pervedė žmonai, todėl Komisija neteisi, teigdama, kad pinigus išleido savo reikmėms. Komisija nesivadovavo Socialinio tyrimo išvados rengimo rekomendacijomis ir be pagrindo akcentavo ankstesnius jo teistumus, sureikšmino likusios neatliktos bausmės dydį. Pataisos namuose nebaustas, 5 kartus paskatintas, yra lengvojoje grupėje, dirba be sargybos, įvykdė visas rizikos mažinimo priemones, laisvėje bus įdarbintas. Papildomai pateikė pinigų apskaitos žiniaraštį bei priede prie skundo papildomai nurodė, kad negalimas pakartotinis jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių vertinimas, nes jos buvo įvertintos nustatant nusikalstamo elgesio riziką, teisės aktai nenumato, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, be to šios sąvokos yra subjektyvios ir neapibrėžtos. Aplinkybė, kad negautas nukentėjusiojo atsiliepimas dėl lygtinio paleidimo vertintina kaip teigiamai jį charakterizuojanti, padarė išvadą, kad nukentėjęs dėl to neprieštarauja.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis R. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu jis įgijo dvi specialybes, nuo 2016-05-05 jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, penkis kartus paskatintas. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 81 balas, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga ją mažinant. Tačiau nuteistojo akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs sekančias aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieka už du smurtinius nusikaltimus - nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 1 d.) ir kvalifikuotą plėšimą (BK 180 str. 2 d.). Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvėje mokyklos nelankė, laisvės atėmimo vietoje baigęs tik 9 klases, laisvėje nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Nuteistasis nurodo, kad bus įdarbintas, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Pateikta pažyma, kad jis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis iš tiesų realiai dirbs minėtoje įmonėje, juolab, kad konkrečiai nenurodomos pareigos ar funkcijos, kurias atliks nuteistasis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir nors su nukentėjusiais yra sudaręs susitarimus dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismui nepateikęs jokių duomenų apie tokių susitarimų (į)vykdymą. Priešingai, iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 10-11) matyti, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį nuteistasis nukentėjusiems R. R. ir A. R. nepervedė nei cento žalos atlyginimui, kaip tai buvo numatyta jų 2016-09-30 sudarytų susitarimų 2.1 punktuose (b. l. 4, 5). Aplinkybė, kad nuteistajam valstybė 2016-03-21 atlygino žalą už blogas įkalinimo sąlygas tik patvirtina, kad jis turėjo realią galimybę bent iš dalies atlyginti nukentėjusiems savo kaltais, smurtiniais veiksmais padarytą žalą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, priešingai, kaip patvirtina Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis, galimai siekdamas išvengti priverstinio žalos išieškojimo, 2016-03-25 pervedė didžiąją dalį lėšų sutuoktinei J. G. (b. l. 10-11).
Nuteistasis skunde nurodė, kad turi šeimą, mažametį vaiką ir gyvenamąją vietą, tačiau nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, jis padarė turėdamas ir šeimą, ir dukrą, kuri gimusi (duomenys neskelbtini) m., ir tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veiksmų.
Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. G. laisvėje bendravo su teistais, nusikaltimus darančiais, nedirbančiais asmenimis, jo laisvalaikio praleidimo būdai sudarydavo sąlygas nusikalsti. Bendraujant nuteistasis ne visada atviras, kai kurią informaciją pateikia ne pilnai ir netiksliai, elgesyje yra pasireiškusi agresija, smurtas, impulsyvumas, linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš savo patyrimo, tikslų siekia ne visada tinkamomis priemonėmis. Nuteistasis pripažino, kad kriminalinės subkultūros nuostatos anksčiau jam darė įtaką, jis ne visada laikėsi nustatytos tvarkos. Ankstesni teisės ir režimo pažeidimai, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (savivokos stoka, impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas) ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Teismas nesutinka su nuteistojo manymu, nurodytu skundo priede (b. l. 12-13), kad jo nusikalstamo elgesio rizika, kuri įvertinta 81 balu, turėtų būti laikoma artima žemai rizikai. Žema rizika pagal OASys yra nuo 0 iki 40 balų, vidutinė – nuo 41 iki 99 balų ir aukšta – nuo 100 iki 168 balų, taigi, akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bet daug artimesnė aukštai rizikai. Taip pat teismas pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio svarstymo sumažėjo tik 4 balais (nuo 85 balų iki 81 balo). Be to, iš nusikalstamo elgesio riziką sudarančio 81 balo net 45 balai yra statiniai. Nuteistojo smurtinio elgesio rizika įvertinta kaip aukšta.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo R. G. skundą atmesti.
Nutarties nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja I. K.