Baudžiamoji byla Nr. 1-15-405/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20833-2019-1                                                                                     

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1;

 (S)

1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9;

1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8;

2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.9; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.2;

2.3.6.4.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.6.4.2; 2.3.6.4.5.1;

2.3.6.4.5.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,

sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei, 

dalyvaujant prokurorams Borisui Poltoržickiui (Borisas Poltoržicki), Irinai Kurilo,

nukentėjusiajam V. K. (V. K.),

kaltinamiesiems O. K. (O. K.), V. K. (V. K.), V. S. (V. S.),

gynėjams – adv. Rimutei Giruckienei, adv. Romanui Bareikai,

vertėjoms Lenai Zavirinai, Valentinai Nevcetnajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. K. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nuteistas keturis kartus, paskutinį kartą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams šešiems mėnesiams; 2006 n. spalio 31 d. išbrauktas iš įskaitos Švenčionių r. pataisos inspekcijoje – teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p.;

V. K. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 1992 str. 1 d. 138 MGL (5197,08 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta) – teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p.;

V. S. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p.

        Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamieji O. K., V. K., V. S. pažeidė viešąją tvarką: 2019 m. gegužės 19 d. apie 9 val., veikdami bendrai, viešojoje vietoje – Švenčionių r. sav. Pabradės m. Vilniaus gatvėje, ties pastatu Nr. 60, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – kaltinamasis V. S., pribėgęs prie nukentėjusiojo V. K. iš nugaros pusės ir jį atsukęs į save, sudavė nukentėjusiajam ranka smūgį į kairės pusės žandikaulį ir užlaužė rankas už nugaros, pribėgus kaltinamajam V. K., kaltinamieji V. S. ir V. K., laikydami nukentėjusįjį už rankų, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pribėgęs kaltinamasis O. K. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį galva į nosį ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į alkūnkaulį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį bei kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžį, ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tuo O. K., V. K. ir V. S. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str.  

Taip pat kaltinamasis O. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: 2019 m. gegužės 19 d. apie 9 val., darydamas aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, tyčia suduodamas V. K. mažiausiai du smūgius į nosį ir alkūnkaulį, padarė jam nosies kaulų ir kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžius ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Šiais veiksmais kaltinamasis O. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl kaltės.

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis kartu su

V. K. buvo V. K. kieme. Pas V. K. kaimynus buvo atėjęs O. K.. V. K. jam papasakojo apie tai, kad prie V. K. sesers prieš kelias dienas kibo neblaivus vyriškis. Po 5-10 min. gatve ėjo vyriškis, V. K. pasakė, kad tai tas pats vyriškis, kuris parduotuvėje kibo prie jo sesers. Tai buvo nukentėjusysis V. K., kuris, pamatęs juos, ėmė stabdyti pravažiuojančius automobilius, vieną automobilį sustabdė ir norėjo įsėsti į jį, tačiau prie automobilio pribėgo V. K. ir ištraukė V. K. iš automobilio. Jie ėmė bartis. Tuo metu V. K. su V. K. buvo apie 200 m atstumu nuo jo (kaltinamojo V. S.). Jis norėjo apginti V. K. seserį, todėl, priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris barėsi su V. K., sudavė jam vieną kartą ranka į kairės pusės kaklo sritį. Sudavęs vieną smūgį, nuėjo atgal į

V. K. namus. Nukentėjusiojo už rankų nelaikė, kitų smūgių jam nesudavė. Nuo jo smūgio negalėjo sulūžti nukentėjusiojo nosis ar alkūnkaulis. Jokių daiktų iš nukentėjusiojo jis neėmė, daiktų nematė. Jis negirdėjo, ką besibardami vienas kitam sakė V. K. ir V. K., manė, kad jie barasi dėl V. K. sesers. Jis nebuvo susitaręs su V. K. ar O. K. paauklėti nukentėjusįjį, kad šis nekibtų prie V. K. sesers. O. K. prie V. K. ir V. K. priėjo praėjus maždaug 10-15 min. nuo įvykio pradžios.

Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad iki įvykio prieš penkias dienas ar prieš mėnesį, tikslaus laiko neprisimena , sesuo jam papasakojo, kad į parduotuvę, kurioje ji dirba, atėjęs V. K. norėjo be eilės susimokėti už butelį degtinės, seseriai pareiškus jam dėl to pastabą, V. K. ją apšaukė, pasakė, kad gali jai suduoti į veidą. Sesuo nežinojo

V. K. nei vardo, nei pavardės, tačiau jį jam (kaltinamajam) parodė. Tuo metu jis nukentėjusįjį pažinojo, nes jo (kaltinamojo) dėdė O. K. mokėsi kartu su nukentėjusiuoju. Tą dieną V. K. ėjo pro juos (kaltinamuosius), juos pamatęs sustabdė automobilį ir bandė pasprukti. Tuo metu nukentėjusysis buvo apie 200 m atstumu nuo jų. Jis (kaltinamasis) priėjo prie automobilio ir ištraukė V. K. iš automobilio. Prie jų priėjęs V. S. sudavė 

V. K. vieną kartą, po to atbėgo O. K., kuris taip pat sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis meluoja, kad kaltinamieji jam sulaužė ranką. Jis V. K. nemušė, pinigų ir daiktų nevogė.

Kaltinamasis O. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad tą dieną svečiavosi pas pažįstamus, jų kaimynystėje buvo V. K. ir V. S.. Sėdėdamas namo verandoje, išgirdo balsus už krūmų, priėjo arčiau ir pamatė stovinčius V. K. ir V. S., tarp jų –

V. K.. Jie stovėjo ir kalbėjosi, jis nematė, kad V. K. ir V. S. būtų mušę nukentėjusįjį ar jį laikę. Nukentėjusysis keikėsi, jis (kaltinamasis) suprato, kad keikiasi jo atžvilgiu, todėl supyko ir galva sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą. Jokių kitų priežasčių suduoti smūgį nebuvo. Dėl šio smūgio galėjo būti sulaužyta nukentėjusiojo nosis. Prisimena, kad norėjo įspirti

V. K. į koją ir spyrė, tačiau į kurią – neprisimena, galėjo būti, kad įspyrė. Galėjo būti, kad dėl smūgio lūžo nukentėjusiojo alkūnės kaulas. Po smūgio V. K. pabėgo, o jie liko trise įvykio vietoje, po to visi kartu iš įvykio vietos išėjo. Kiekvienas sugrįžo ten, kur iki tol buvo – jis nuėjo pas pažįstamą, V. K. ir V. S. sugrįžo pas V. K.. Suduodamas smūgius jis nežinojo apie nukentėjusiojo konfliktą su V. K. seserimi. V. K. pažįsta, nes mokėsi su juo vienoje mokykloje.

Kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str., ir O. K. kaltė ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo įrodyta nukentėjusiojo V. K. parodymais, kitais byloje gautais įrodymais.

        Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad gyvena ir dirba užsienyje. Įvykio metu atostogavo ir buvo atvykęs į Pabradės m. Norėjo nusipirkti skalbimo mašiną, iš bankomato prieš dieną ar dvi iki įvykio buvo išsiėmęs pinigų. 2019 m. gegužės 19 d., ketindamas nusipirkti skalbimo mašiną, ėjo Pabradės m. Vilniaus g. į parduotuvę. Ėjo pro parduotuvę „Ištisa para“. Eidamas Vilniaus gatve matė vieno namo kieme ant laiptų sėdinčius kaltinamuosius, kurie vartojo alkoholį. Su jais nebendravo, jokio konflikto nebuvo. Nuėjus apie 50 m nuo namo, kuriame gyvena kažkuris K., jį pasivijo kaltinamieji ir sumušė. Pirmiausia prie jo iš nugaros pribėgo V. S., atsuko jį ir, nieko nesakęs, sudavė jam į kairės pusės žandikaulį, po to užsuko rankas už nugaros. Tuo metu iš priekio pribėgo V. K. ir sudavė jam per veidą, mušė rankomis ir kojomis, o V. S. tuo metu jį laikė užsukęs rankas. Vėliau ir jis (V. S.), viena ranka jį laikydamas, kita mušė, o V. K. tuo metu laikė kitą jo ranką ir taip pat jį mušė. Tuo metu atbėgęs O. K. galva sudavė jam į nosį ir ją sulaužė, taip pat sudavė kelis smūgius rankomis. O. K. stovėjo prieš jį. Jam (nukentėjusiajam) pavyko ištraukti rankas. Jis bandė ranka užsidengti nuo kažkurio kaltinamojo smūgio koja, kaltinamasis spirdamas pataikė į alkūnę ir ją sulaužė. Jam suklupus ant kelių, mušė ir spardė toliau, kol jam pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. Bėgo į miesto centro pusę iki gėlių parduotuvės. Ten nusiprausė ir iškvietė policiją. Tuomet pasigedo kišenėje buvusių daiktų ir pinigų. Dingo piniginė su pinigais, leidimai gyventi ir dirbti Olandijoje. Maždaug po 7 min. sugrįžo tuo pačiu keliu, kuriuo bėgo nuo kaltinamųjų, tačiau savo daiktų nerado. Jam pabėgus, kaltinamieji dar kurį laiką pabuvo įvykio vietoje, o po nuėjo į namus. Tą vietą matė iš toliau, be kaltinamųjų kitų asmenų nebuvo. Mušamas nepastebėjo, kuris iš kaltinamųjų – V. S. ar V. K. – ištraukė iš kelnių kišenės piniginę. Kaltinamasis O. K. to nepadarė, nes stovėjo prieš jį ir jis matė, kad O. K. jo piniginės neėmė. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių kaltinamieji jam sudavė, smūgių buvo daug, daugiau nei trys. Jam buvo sulaužyta nosis, ranka ir padaryti sumušimai. Tą dieną jis buvo blaivus, gėrė alaus išvarakėse. Kaltinamuosius pažįsta nuo vaikystės, tačiau su jais nebendrauja, tik pažįsta. Įvykio metu jis necenzūrinių žodžių nevartojo, neprisimena, ar kaltinamieji keikėsi, tik V. S. ar V. K. jam grasino, kad Pabradės m. jis negyvens. Jam padaryta 585 Eur dydžio turtinė žala. Įvykio metu dingo jo 5 Eur vertės piniginė, joje buvę 500 Eur, leidimas gyventi Nyderlanduose, kainuojantis 30 Eur, leidimas gyventi Norvegijoje, kainuojantis 20 Eur, laisvų rankų įranga, kainuojanti 30 Eur. Dirba Olandijoje, todėl reikėjo visus dokumentus padaryti iš naujo, be to, dėl sužalojimų negalėjo dirbti tris mėnesius. V. K. sesers nepažįsta, jokių konfliktų parduotuvėje nebuvo. Automobilių įvykio dieną nestabdė, niekur važiuoti neketino.         

        Netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iš esmės vienodai aiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Jis iš karto po įvykio iškvietė policiją, pareiškime (t. I, b. l. 5), be kita ko, nurodė, kad jį sumušė trys iš matymo pažįstami vyriškiai. Įvykio dieną apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 29) V. K. taip pat nurodė, kad jį sumušė O. K., V. K. ir vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 29 d. papildomai apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 32) nukentėjusysis nurodė tokias pačias aplinkybes, jas patikslindamas ir sukonkretindamas suduotų smūgių skaičių – nurodė, kad iš pradžių jam buvo suduotas vienas smūgis į veidą, po to du vyriškiai, tame tarpe O. K. sūnus ar sūnėnas, sudavė ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pribėgęs trečias vyriškis, t. y.

O. K., galva sudavė jam į nosį, jam ištrūkus iš jį laikančių vyriškių, kažkuris kaltinamasis įspyrė jam į kairės rankos alkūnkaulį. Be to, nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykusios akistatos su kaltinamuoju O. K. metu.

Nukentėjusiojo paaiškinimai pagrindžiami byloje gautais objektyviais duomenimis. Iš 2019 m. birželio 17 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 58-59) esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nustatyta, kad, pagal medicininius dokumentus, V. K. nustatytas nosies kaulų ir kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžiai, kurie padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Konstatuota, kad sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad neatmetama galimybė, kad kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis galėjo būti padarytas griūnant, t. y. atsitrenkiant į kietą, buką paviršių, tačiau byloje nustatyta, kad minėtas sužalojimas padarytas kaltinamajam O. K. spiriant nukentėjusiajam į koją ir, pastarajam nuo smūgio užsidengus ranka, įspyrus į alkūnę. Pažymėtina, kad kaltinamasis O. K. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad spyrė nukentėjusiajam į koją ir galėjo pataikyti į alkūnę, be to, nei vienas kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis buvo pargriuvęs iki jam suduodant smūgius ar nuo smūgių, ar po įvykio pabėgdamas nuo jų. Iš byloje esančios epikrizės (t. 1, b. l. 45) matyti, kad po įvykio 10.28 val. nukentėjusysis jau buvo pristatytas į Švenčionių rajono ligoninę, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti iki į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams ar medikams, juo labiau, kad kaltinamieji nenurodė, kad nukentėjusysis būtų buvęs neblaivus ir griuvinėjęs.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamųjų santykiai iki įvykio būtų buvę konfliktiški, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad nukentėjusysis turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamuosius.

Nustatant įvykio aplinkybes vadovautis vien kaltinamųjų paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi kaltinamieji nevienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes – kaltinamasis V. S. teigia, kad tuo metu, kai jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, šalia nukentėjusiojo stovėjo tik

V. K., kaltinamojo O. K. nebuvo, be to, teigia, kad, sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį, jis iš įvykio vietos išėjo, tuo tarpu kaltinamasis O. K. nurodo, kad tuo metu, kai jis priėjo prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis stovėjo tarp kaltinamųjų V. K. ir V. S., po jo (O. K.) nukentėjusiajam suduotų smūgių nukentėjusysis iš įvykio vietos pabėgo, o įvykio vietoje liko visi trys kaltinamieji, kurie, dar šiek tiek pabuvę įvykio vietoje, kartu sugrįžo ten, iš kur išėjo – jis nuėjo pas pažįstamus, V. K. ir V. S. sugrįžo į V. K. kiemą. Be to, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis O. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje nepripažino spyręs nukentėjusiajam, šį smūgį pripažino tik akistatos su nukentėjusiuoju, vykusios 2019 m. rugpjūčio 29 d., metu.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Byloje kaltinamieji O. K., V. K. ir V. S. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 9 p. Jie kaltinami pagrobę svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą: 2019 m. gegužės 19 d. apie 9 val. prie namo, esančio Švenčionių r. sav. Pabradės m. Vilniaus g. 60, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, sudavę mažiausiai du smūgius kojomis ir rankomis V. K. į nosį ir alkūnkaulį, padarydami V. K. nosies kaulų ir kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžius, iš V. K. kelnių kišenės pagrobę pastarajam priklausantį 585 Eur vertės turtą – 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo pinigai – 500 Eur kupiūromis po 50 Eur, dokumentus – 30 Eur vertės leidimą gyventi Olandijoje, 20 Eur vertės leidimą gyventi Norvegijoje ir 30 Eur vertės laisvų rankų įrangos ausinuką, ir tuo padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Taip pat kaltinami nesunkiai sužaloję žmogų dėl savanaudiškų paskatų: nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sudavę 

V. K. mažiausiai du smūgius kojomis ir rankomis į nosį ir alkūnkaulį, tuo padarydami jam nosies kaulų ir kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš kelnių kišenės pagrobę V. K. priklausantį turtą, tuo padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 9 p.

Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pagal teismų praktiką, kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas tais atvejais, kai jis turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 585 Eur vertės turtą – 50 Eur vertės piniginę su 500 Eur kupiūromis po 50 Eur, dokumentus – 30 Eur vertės leidimą gyventi Olandijoje, 20 Eur vertės leidimą gyventi Norvegijoje ir 30 Eur vertės laisvų rankų įrangos ausinuką. Remiantis nukentėjusiojo parodymais galima manyti, kad nukentėjusysis turėjo piniginę su jo nurodoma pinigų suma bei dokumentais ir laisvų rankų įrangą, tačiau objektyviais duomenimis ši aplinkybė nepatvirtinama. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad nukentėjusysis daiktų ir dokumentų neteko dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis nepatvirtino, kad jam priklausantį turtą pagrobė kaltinamieji – iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis nematė, kuriuo metu iš jo buvo pagrobti daiktai, ir nematė, kuris iš kaltinamųjų šiuos daiktus pagrobė, kaltinamasis O. K. paimti daiktų negalėjo, nes įvykio metu stovėjo priešais nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nenurodė, kad kaltinamieji būtų jį apieškoję ar reikalavę atiduoti pinigus ar daiktus. Nukentėjusiojo nurodomi daiktai, pinigai ir dokumentai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti nei sulaikant kaltinamuosius, nei atliekant kratas jų gyvenamosiose vietose (t. 1, b. l. 107, 156, t 2, b. l. 16). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu byloje negauta jokių įrodymų apie tai, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą ir fizinį smurtą kaltinamieji panaudojo siekdami tokio tikslo –  kaltinamieji neigia turėję tokį tikslą, kitų įrodymų nėra. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Teismų praktikoje pažymima, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. 

LR BK 284 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole esančiais duomenimis patvirtinama, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). BK 284 str. 1 d numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį viešojoje vietoje – gatvėje.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji, įžūliai elgdamiesi, t. y. be aiškios priežasties, viešojoje vietoje – Švenčionių r. sav. Pabradės m. Vilniaus g., ties Pabradės Žeimenos gimnazija (kitoje kelio pusėje) (2019 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 11-19), panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – kaltinamasis V. S., pirmas pribėgęs prie nukentėjusiojo iš nugaros ir jį atsukęs į save, sudavė nukentėjusiajam ranka smūgį į kairės pusės žandikaulį ir užlaužė rankas už nugaros, pribėgus kaltinamajam V. K., abu kaltinamieji – V. S. ir

V. K., laikydami nukentėjusįjį, sudavė jam ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pribėgęs kaltinamasis O. K. sudavė nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip vieną smūgį galva į nosį ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į alkūnkaulį, padarydamas nosies kaulų lūžį bei kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžį, ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamieji viešąją tvarką pažeidė bendrais veiksmais – nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, tačiau akivaizdu, kad kaltinamųjų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką išreikštas jų bendrais veiksmais. Kiekvienas kaltinamasis suvokė, kad dalyvauja bendrai su kitais kaltinamaisiais darant nusikaltimą – iš pradžių viešojoje vietoje kaltinamieji V. S. ir V. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam, vėliau prie jų prisidėjo kaltinamasis O. K., kuris taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam pažeisdamas viešąją tvarką. Kaltinamieji V. S. ir V. K. teigė, kad siekė nukentėjusįjį „paauklėti“ dėl neva buvusio jo konflikto su V. K. seserimi, kaltinamasis O. K. nurodė, kad smūgius sudavė manydamas, kad nukentėjusysis jį keikia necenzūriniais žodžiais, tačiau byloje negauta objektyvių duomenų apie tai, kad tokios aplinkybės būtų buvusios, o netgi ir esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų nurodomos priežastys būtų vertinamos kaip menkavertės. Kaltinamieji dėl, jų manymu, netinkamų nukentėjusiojo veiksmų turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne panaudoti fizinį smurtą siekdami pasirodyti, pademonstruoti savo viršenybę.

        Kaltinamieji, viešai suduodami nukentėjusiajam smūgius be aiškios priežasties, demonstruodami nukentėjusiajam niekinamą požiūrį į jį ir į elementarias moralės bei elgesio normas, t. y. iš chuliganiškų paskatų, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, kuris dėl kaltinamųjų veiksmų pasijuto pažemintas. Tokiais įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str., sudėtis. Kaltinamųjų veika iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 284 str. Nenustačius, kad kaltinamųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. sudėtis, nėra pagrindo kaltinamųjų veiką kvalifikuoti pagal 138 str. 2 d. 9 p., kadangi kaltinamieji nukentėjusiajam smūgius sudavė ne siekdami savanaudiškų tikslų, t. y. ne dėl nukentėjusiajam priklausančio turto užvaldymo.

Nustatyta, kad kaltinamasis O. K., suduodamas nukentėjusiajam V. K. mažiausiai du smūgius į nosį ir alkūnkaulį, padarė nukentėjusiajam nosies kaulų ir kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžius, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, smūgius kaltinamasis sudavė dėl chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamojo O. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtis.

Minėti nukentėjusiojo sužalojimai inkriminuojami ir kaltinamiesiems V. K. bei

V. S.. Pagal BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, todėl bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nustatyta, kad visi kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smūgius, tačiau kaltinamieji V. K. ir V. S. nurodo, kad jie neketino sužaloti nukentėjusįjį, norėjo jį tik „paauklėti“, V. S. teigia, kad nuo jo suduoto smūgio negalėjo atsirasti tokios pasekmės, iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad nosies ir alkūnės sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl kaltinamojo O. K. suduotų smūgių, šios aplinkybės iš esmės neneigia ir kaltinamasis

O. K.. Teismų praktikoje pasisakoma, kad net tais atvejais, kai visi kaltininkai suduoda smūgius ar atlieka kitokius smurtinius veiksmus, tačiau sunkiausi padariniai kyla nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį. Pavyzdžiui, jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus). Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

        Byloje nustatyta, kad kaltinamieji turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, tačiau nenustatyta, kad buvo išankstinis kaltinamųjų susitarimas mušti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis O. K. prie jo pribėgo gerokai vėliau nei kaltinamieji V. S. ir V. K. ir iš karto sudavė galva smūgį į nosį, jam išsilaisvinus iš kaltinamųjų V. S. ir V. K., kaltinamasis O. K. spyrė jam į koją ir pataikė į alkūnę. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų V. S. ir V. K. smūgių nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiojo sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo O. K. suduotų smūgių. Kaltinamieji V. S. ir V. K. neturėjo tyčios sukelti nukentėjusiajam atsiradusias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamieji nebuvo susitarę dėl fizinio smurto panaudojimo, padarinius sukėlusius smūgius sudavė tik kaltinamasis O. K., todėl kaltinamieji V. S. ir V. K. pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. išteisinami, nes nepadarė veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių. Nustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir V. S., suduodami nukentėjusiajam smūgius, sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešojoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas, atskirai pagal BK 140 str. 1 d. nekvalifikuojami, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015, 2K-7-404/2014). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų V. K. ir V. S. veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, kaip minėta, tokiais atvejais viešosios tvarkos pažeidimas apima fizinio skausmo sukėlimą, todėl jų veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkius kūno sužalojimus padarė kaltinamasis

O. K., tačiau veiką padarė ne siekdamas savanaudiškų tikslų, o dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo veika šioje dalyje perkvalifikuojama iš BK 138 str. 2 d. 9 p. į BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl bausmių ir civilinio ieškinio. 

Skiriant kiekvienam kaltinamajam bausmę už padarytus nusikaltimus atsižvelgiama į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – viešosios tvarkos pažeidimas padarytas centrinėje miesto gatvėje, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, kuriais sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, visi kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, o kaltinamasis

O. K. – ir apysunkį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad veiką, numatytą BK 284 str., padarė bendrininkų grupė ir nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Skiriant bausmes atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo asmenybę. Nustatyta, kad kaltinamasis V. S. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltinamasis V. K. nuteistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebuvo nubaustas, kaltinamasis O. K. buvo nuteistas, bet teistumas išnykęs, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, visi kaltinamieji nedirba.

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino iš dalies, teisiamas už nesunkų nusikaltimą, kaip minėta, anksčiau nebuvo nuteistas, sakydamas paskutinį žodį atsiprašė nukentėjusiojo dėl vieno suduoto smūgio, todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimą. Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 132-134, 161-162).

Kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau nepripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, sakydamas paskutinį žodį atsiprašė dėl padarytos veikos, teisiamas už nesunkų nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant ir į kitas nustatytas aplinkybes, kaltinamajam paskiriama bausmė – laisvės apribojimas. Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (dvi dienos) (1 t., b. l. 76-77, 121). Nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 1992 str. 1 d. 138 MGL (5197,08 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 64 str., jeigu nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl paskirta bausmė subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme – bauda. Bauda nekeičiama ir vykdoma atskirai (BK 65 str. 2 d.). 

Skiriant bausmę kaltinamajam O. K. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kaltę pripažino iš dalies, taip pat atsižvelgiama į kitas minėtas aplinkybes, ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam laisvės atėmimą. bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (trys dienos) (t 2, b. l. 20). Kaltinamasis paskutiniame žodyje nukentėjusiojo atsiprašė, buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs, paskutinį kartą nuteistas 2004 m., kaltinamojo 2019 m. padarytas administracinis nusižengimas nesusijęs su viešosios tvarkos pažeidimu, todėl manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieniems metams.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 585 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamieji pagrobė iš jo 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo pinigai – 500 Eur kupiūromis po 50 Eur, ir dokumentai – 30 Eur vertės leidimas gyventi Olandijoje, 20 Eur vertės leidimas gyventi Norvegijoje, taip pat pagrobė 30 Eur vertės laisvų rankų įrangos ausinuką. Kaltinamieji su ieškiniu nesutiko. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji padarė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (plėšimą), jų veika perkvalifikuota į BK 284 str., taip pat nenustatyta, kad kaltinamieji kitais būdais pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą (atviroji vagystė, vagystė), todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys, pareikštas kaltinamiesiems, atmetamas (CPK 115 str. 3 d.

1 p.).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115, 303-305, 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

O. K. (O. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams,

– pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. 

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (tris dienas).

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, paskirti nuteistajam įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. K. pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. išteisinti.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 218 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu V. K. paskirta bausme jas visiškai sudedant ir paskirti V. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant V. K. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 138 BNBD – 5197,08 Eur – dydžio baudą, kuri vykdoma atskirai.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. S. (V. S.) pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. išteisinti.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. (dvi dienas)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja                         Nijolė Lisauskienė