Civilinė byla Nr. e2-21-488/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04060-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1;

3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui M. K.,

atsakovės atstovams M. P. ir advokatui Sauliui Kučiui,

trečiojo asmens atstovams M. L. ir advokatei Dianai Balčiūnienei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka atsakovei E. Č., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir D. Š., ir

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 488,60 Eur žalos atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas : 15 Eur žyminio mokesčio ir 0,86 Eur užmokestį už nekilnojamo turto išrašą.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl 2020-09-07 įvykusio įvykio – vandens pratekėjimo iš atsakovei E. Č. priklausancio buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudikas ERGO draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindu draudėjai D. Š. išmokėjo 488, 60 Eur žalos atlyginimą. Dėl to patyrė nuostolius. Atsakovės E. Č. butas yra virš D. Š. buto, todėl atsakovės kaltė yra preziumuojama. Todėl ieškovas reiškia regresinį ieškinį, kuriuo reikalauja išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Šią poziciją teismo posėdyje patvirtino ir ieškovo atstovas M. K..

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovai teismo posedyje paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, nes nebuvo atliekamas joks įvykio tyrimas. Į ją dėl vandentiekio avarijos nesikreipė nei aplieto buto savininkė D. Š., nei bendrijos pirmininkas. Prieš nurodytą datą matomo vandens pratekėjimo iš vandentiekio ar kanalizacijos sistemų jos bute nebuvo. Specialiosios tarnybos gedimo šalinimui nebuvo kviestos. Namą administruoja daugiabučio namo savininkų bendrija. Nukentėjusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. Š. nurodė, kad buto lubose dregmės dėmės atsirasdavo periodiškai. Drėgmės vieta yra netoli išorinės namo sienos, ties durimis į balkoną. Atsakovės buto sanitariniai mazgai, vandentiekio tinklai, virtuvės ir WC patalpos yra nutolę nuo dregmės kaupimosi vietų per kelis metrus. Ieškovo pateiktose nuotraukose matyti drėgmės pažeistos lubos, bet ne vandens užliejimo požymiai. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadas dėl atsakovei kylančios atsakomybės. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas 950 Eur advokato pagalbai apmokįti ir 600 Eur išlaidų ekspertui (specialistui).

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovai nurodo, kad jie yra ieškovo pusėje. Nurodo, kad name vykdyta renovacija draudiminiam ivykiui neturėjo jokios įtakos, nes ji buvo baigta beveik prieš metus iki draudiminio įvykio. Statybos uzbaigimo aktas pasirašytas 2019-10-04. Renovacija atlikta laikantis visų techninių reikalavimų, naudojant dregmei nepralaidžias medžiagas. Jokių kitų gyventojų nusiskundimų dėl panašių atvejų per metus nebuvo. Bendrijos pirmininkas, apžiūrėdamas atsakovės butą toje vietoje, kur susidarydavo drėgmės dėmės ant nukentėjusiosios buto lubų, pastebėjo stovintį atsakovės šaldytuvą. Kitu atveju apsilankius atsakovės bute šaldytuvo vieta buvo pakeista.

Trečiasis asmuo D. Š. nurodė, kad ji gavo darudimo išmoką. Iki 2020-09-07 drėgmės demės lubose pasirodydavo periodiškai. Po draudimo išmokos išmokėjimo dabar dėmės neatsiranda. Ji pati atsakovės buto neapžiūrinėjo.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir D. Š. 2020-06-18 buvo sudarę nekilnojamo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). D. Š. yra šio buto savininkė. Ieškovui nustačius, kad 2020-09-07 apdrausto butas dėl patekusios drėgmės iš viršaus buvo apgadintas - ant lubų atsirado drėgmės dėmės. Dėl dėl to draudėjui padaryta žala. Įvykis pripažintas draudiminiu. 2020-10-09 ieškovas sumokėjo draudėjui 488,60 Eur draudimo išmoką. Virš draudėjos D. Š. buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei E. Č..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 2020-10-14 ieškovas išsiuntė atsakovei E. Č. pretenziją dėl 488,60 Eur nuostolių atlyginimo, kuri nebuvo patenkinta.

Atsakovės atstovų argumentas, pagrįstas pateikta specialisto V. Š. ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas. Specialistas nurodė, kad draudėjos buto vieno kambario lubų pažeidimas tikėtinas dėl nedidelio kiekio vandens patekimo dėl 2020 metais namo renovacijos. Per jos metu atsiradusį nesandarumą kapitalinėje namo sienoje su išore. Šį atsakovo pusės argumentą paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Namo renovacija buvo baigta prieš metus iki 2020-09-07 nustatyto draudiminio įvykio. Tai patvirtina 2019-10-04 surašytas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas namo renovacijos užbaigimas. Liudytojas kvalifikuotas statybos darbų specialistas D. S. ir trečiojo asmens atstovas M. L. patvirtino, kad namo renovacija buvo atliekama naudojant specialias, iš išorės drėgmės nepraleidžiančias sertifikuotas izoliacines medžiagas, todėl atmetama bet kokia drėgmės patekimo iš iššorės galimybė. Taip pat bendrojos pirmininkas M. L. norodė, kad gyventojų skundų dėl netinkamos namo renovacijos, susijusių su naudota izoliacine sienų apšiltinimo medžiaga, jis negavo. Be to pateikta pažyma apie buvusias metereologines salygas 2020-09-03 - 09-10 patvirtina, kad jokio išskirtinio kritulių kiekio ir vėjo greičio nurodytu laikotarpiu nebuvo fiksuota. Todėl teismas vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, kuria atsakovė grindžia savo poziciją, konstatuoja, kad drėgmės dėmių atsiradimui ant draudėjos buvo lubų, išorinės metereologinės salygos neturėjo ir tai nėra susiję su vykdyta namo renovacija. Todėl atsakovės pateikta versija atmetama kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Todėl teismas konstatuoja, kad dregmes atsiradimo priežastys yra susijusios su dregmės šaltinio atsiradimu virš draudėjos buto esančiame bute.

Iš byloje pateiktų draudimio įvykio nuotraukų ir bendrijos pirmininko M. L. paaiškinimo, kad virš nustatytų dregmės dėmių ant draudėjos buto lubų atsakovės bute stovėjo šaldytuvas. Įvykus draudiminiam įvykiui ir atsakovei pakeitus šaldytuvo dislokacijos vietą, drėgmės dėmės, periodiškai atsirasdavusios draudėjos D. Š. bute ant lubų, išnyko.

Todėl teismas konstatuoja, kad daugiausiai galima dregmės demių atnt draudėjos buto lubų atsiradimo priežastis yra netinkamai prižiūrimas įrenginys atsakovės E. Č. bute - šaldytuvas.

Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), tame tarpe užtikrinti, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. CK 6.266 str. l d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės. Buto savininkas, kuris netinkamai naudoja ir valdo nuosavybės objektą ir padaro kitiems asmenims žalą, privalo ją atlyginti. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jei žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.245 – 6.249 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 str. imperatyviai numato, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, nurodė, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Byloje pateikti įrodymai liudija, kad atsakovė netinkamai valdė savo turtą.

Atsakovė savo pateiktais įrodymais ieškovės poziciją pagrindžiančių įrodymų nenuginčijo.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Draudėjos butui padarytos žalos dydžio atsakovė neginčijo.

Žala draudėjos buto luboms atsirado dėl vandens, kuris tekėjo iš atsakovei priklausančių patalpų, kuris ir buvo dregmes šaltinis. Atsakovo neteisėti veiksmai - pareigos elgtis rūpestingai (elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala) pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė draudėjo buto užliejimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. l d.). Šioje normoje yra įtvirtintas delikto principas, reiškiantis, kad bet koks žalos padarymas yra laikomas deliktu, nebent žalą padaręs asmuo įrodytų esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė yra negalima. Padaręs kitam asmeniui žalą asmuo pažeidžia pareigą elgtis atsargiai, todėl žalos padarymo faktas kartu reiškia jo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Atsakovė yra patalpų, iš kurių tekantis vanduo padarė žalą draudėjo turtui, savininkė ir turi pareigą rūpintis savo turtu ir jį eksploatuoti taip, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žala. Atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl privalo atlyginti ieškovui dėl atsakovės neveikimo patirtus nuostolius.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atmestini atsakovės argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad atsakovė nėra atsakingas už padarytą žalą ir iš jos nepagrįstai prašoma priteisti nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistina 448,60 Eur nuostolių atlyginimo.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Remiantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu nustatė, kad ieškovas pagrįstai išmokėjo 488,60 Eur. draudimo išmoką ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą į tokio pat dydžio žalos atlyginimą. Todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas (CK 6.245 str.-6.249 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str.). Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.263 str.).

Iš atsakovės ieškovui ir tretiesiems asmenims priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96 str.).

Byloje susidarė 44,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, naudai 488,60 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 60 ct) žalos atlyginimą regreso teise, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (488,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 0,86 Eur (nulio eurų 86 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 460 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,80 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                 Ineta Baliukaitytė