Civilinė byla Nr. e2-1722-1093/2022

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00128-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5.; 3.1.16.; 3.2.6.5

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,

sekretoriaujant Onai Pumputienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta, išvadą teikiančios institucijos byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.

           Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Molėtų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 1 100,97 Eur skolą už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., 39,86 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad UAB „Molėtų šiluma“ ir A. M. 2003 m. gruodžio 18 d. sudarė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti namui ((duomenys neskelbtini)) šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už suvartotą šilumą ir karštą vandenį, vykdyti kitus įsipareigojimus, nurodytus Sutartyje. Atsakovas 2007 m. lapkričio 9 d. atsijungė nuo bute įrengtos šildymo sistemos savavališkai, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl jis ir toliau liko šių sistemų tiekiamos šilumos ir karšto vandens buitiniu vartotoju, privalančiu vykdyti sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Jam nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo patiekta šilumos energija 1 100,97 Eur sumai, bet jis ignoravo jam siųstus priminimus ir įspėjimus neva dėl atsijungimo (buto (duomenys neskelbtini)) nuo centrinio šildymo sistemos ir, jo teigimu, vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2010 m. spalio 9 d., dėl ko atsisakė vykdyti savo mokėjimo prievoles, nors jam tenka ši pareiga. Atsakovas neteisėtai yra atjungęs buto šildymo įrenginius ir turi mokėti už šilumos energiją, bet skolos laiku nesumokėjo ir laikantis šešių mėnesių ieškinio senaties termino, jam priskaičiuoti 39,86 Eur dydžio delspinigiai. 

3.       Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti šalių sudarytą Sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. pagal sutarties 8.2 punktą arba nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo ir įpareigoti ieškovę UAB „Molėtų šiluma“ atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, jo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą nuo 2003 m. gruodžio 18 d. sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; o jeigu šis reikalavimas būtų atmestas, atsakovas prašo įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos kiekio, energiją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4 taikomą kartu su metodu Nr. 5 pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre. 

4.       Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis yra įteisinęs savo buto šildymo būdo pakeitimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. redakcijos) nuostatų. Šildymo būdo pakeitimo metu šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra pagal šio įstatymo 20 straipsnio 9 punktą ir statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimui nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti, kai nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprasto remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos vien statytojui (šilumos energijos vartotojui), taigi jam pačiam  informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį. Atsakovas 2010 m. spalio 19 d. raštu pranešė ieškovei apie vienašališką sutarties nutraukimą, jam pakeitus buto šildymo būdą, ir tuo atsisakydamas ieškovės tiekiamos šilumos energijos, kurį (pranešimą) ieškovė gavo ir užregistravo Nr. 7-143, todėl laiko, kad sutartis nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d., t. y. po 12 mėnesių nuo tokio vartotojo pranešimo arba nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo. 2010 m. spalio 19 d. deklaracija apie šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimą, 2012 m. vasario 14 d. buto kadastriniai matavimai ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo buto šildymo būdas yra vietinis centrinis. Ieškovė, nepripažindama atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo, iš esmės reikalauja įvykdyti tai, ko šiuo metu neįmanoma įvykdyti dėl teisės aktų spragos. Todėl atsakovas prašė pripažinti, kad Sutartis nutraukta nuo centralizuoto šildymo sistemų atjungimo įteisinimo pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nes atsakovas ją nutraukė, kaip atlikęs buto šildymo būdą pakeitimą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Nuo šio momento atsakovas ieškovės tiekiamos šilumos energijos faktiškai nevartojo. Ieškovė neturėjo teisės į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukti nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekio, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi apskaitos prietaisų metrologinių patikrų, karšto vandens apskaitos. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, name buvo kitos paskirties patalpų (sandėliukų), kurie nebuvo šildomi centralizuotai, o pakeitus atsakovo buto šildymo būdą, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovo butui nepriskirdama jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. Šios patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos, kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. Ieškovė šioje byloje netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis, todėl ieškovė turi perskaičiuoti atsakovui tenkančius mokėjimus. Laikė, kad ieškovė neteisėtai ir nepagristai atsakovui priskaičiavo delspinigius, kai sutarties 6.3 punkte nebuvo nustatytas konkretus jų dydis. 

5.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė nutraukti bylą dalyje dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo – sutarties pripažinimo nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, kitoje dalyje priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nei pakeitė šildymo būdą, nei tokį pakeitimą įteisino ir šis klausimas seniai išspręstas įsiteisėjusiais žemesniųjų teismų sprendimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi. Atsakovas nepagrįstai remiasi tariama 2010 m. spalio 19 d. deklaracija apie šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimą, eilinį kartą be pagrindo laikydamas, kad neva tuo įteisino atsijungimą. Atsakovo alternatyvus reikalavimas pripažinti Sutartį nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. yra nepagrįstas, nes 2010 m. spalio 19 d. nebuvo išreikšta jo valia dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas 2010 m. spalio 19 d. prašymu (ne pranešimu ar informavimu) tik prašė ieškovę nutraukti Sutartį, nes jis neva jau ketvirtą šildymo sezoną nesinaudojo šilumos tiekimo paslaugomis. Tokio prašymo ieškovė netenkino. Kartu su tuo prašymu atsakovas jokios deklaracijos nepateikė ir tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kad Sutartis vienašališkai nebuvo nutraukta, patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais iš atsakovo buvo priteistos skolos už šilumos energiją, tiektą atsakovui jau po jo 2010 m. spalio 19 d. prašymo. Nei vieno iš priešieškinyje nurodytų privalomų pagrindų šilumos vartojimo sutarčiai nutraukti šioje byloje nėra ir nei vienos iš imperatyvių teisės normų reikalavimų atsakovas neįgyvendino. Iš atsakovo nereikalaujama priteisti jokių sumų už karštą vandenį. Atsakovo priešieškiniu ginčijamas ieškovės taikomas šilumos paskirstymo metodas irgi yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Paskirstant šilumos kiekį, buvo įtraukti ir rūsio patalpų plotai. Dėl delspinigių šalys sutarusios Sutarties 3 punktu.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti, pateikė rašytinius paaiškinimus.  

8.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal 2010 m. spalio mėnesį galiojusį teisinį reglamentavimą pastato paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

9.       Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba išvadoje nurodė, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę atjungti butą ar kitą patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau šią teisę gali įgyvendinti tik nustatyta tvarka ir nepažeisdamas pastato savininko arba daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, o nustatytos tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamus padarinius – buto ar kitų patalpų savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos vartotoju tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo atveju, kai vartotojo butas ar patalpa yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, vartotojas už buto ar patalpos šildymo paslaugas nemoka, tačiau jam kyla pareiga apmokėti už šiam vartotojui priskirtą šilumos kiekio dalį, tenkančią pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Kitu atveju, kai vartotojo butas ar patalpa nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtas neteisėtai, buto ar kitų patalpų savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos vartotoju ir privalo mokėti mokesčius tiek už buto ar kitų patalpų šildymą, tiek už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

10.       Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, bylą dalyje dėl Sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nutraukė. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas, išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nutraukta civilinė byla dalyje dėl Sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d., panaikino ir šiose dalyse bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistu.  

  Teismas

k o n s t a t u o j a :

       Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmetamas.

11.       Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo skolą už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir šį reikalavimą kildinant iš bylos šalių 2003 m. gruodžio 18 d. sudarytos Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties, o atsakovui prašant pripažinti šią sutartį nutraukta arba nuo 2010 m. spalio 19 d., arba nuo 2011 m. spalio 19 d., pirmiausiai spręstina dėl atsakovo reikalavimo dėl sutarties pripažinimo nutraukta pagrįstumo.

12.       Pagal kasacinio teismo formuojamą jurisprudenciją, vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties atveju vartotojas fizinis asmuo turi teisę vienašališkai, t. y. nepriklausomai nuo šilumos energijos tiekėjo valios, nutraukti sutartį, tačiau šią teisę įgyvendindamas turi laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie skirti tinkamai visų suinteresuotų asmenų interesų (tiek privačių, tiek viešųjų) pusiausvyrai užtikrinti, be kita ko, turi būti užtikrinta, kad namo inžinerinių sistemų pertvarkymas nepažeis statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatų, kad kiti namo gyventojai nepatirs žalos dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos ar pan., kad bus užtikrintas šilumos tiekėjo interesas gauti užmokestį už vartotojo gautą energiją ir šilumos tiekėjas bus tinkamai informuotas apie vartotojo ketinimą nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019).

13.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. M.. Atsakovas su UAB „Molėtų šiluma“ 2003 m. gruodžio 18 d. sudarė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą, ir karštą vandenį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį, savavališkai nekeisti bute įrengtos šilumos vartojimo sistemos, karšto vandens tiekimo ir vonios patalpos šildymo sistemos ir kt.; Sutarties 8.3. punkte numatyta, kad vartotojas, vienašališkai nusprendęs nutraukti šią sutartį, apie tai prieš 12 mėn. raštu informuoja tiekėją. A. M. 2010 m. spalio 19 d. prašyme, adresuotame UAB „Molėtų šiluma“ direktoriui, nurodė, kad jis šilumos tiekimo paslaugomis nesinaudoja jau ketvirtą sezoną, ir prašė nedelsiant nutraukti šilumos tiekimo sutartį; šis prašymas ieškovo įmonėje registruotas 2010 m. spalio 19 d. Tą pačią 2010 m. spalio 19 d. A. M. užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, deklaruodamas, kad 2010 m. spalio 19 d. užbaigtas paprastas remontas (duomenys neskelbtini) namo bute esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir bute Nr. 4 įrengtas vietinis šildymas.

14.       Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta arba (i) nuo 2011 m. spalio 19 d. pagal Sutarties 8.3 punktą (priešieškinyje neteisingai nurodytas Sutarties punktas, reglamentuojantis vartotojo teisę nutraukti Sutartį), laikydamas, kad jis 2010 m. spalio 19 d. prašymu UAB „Molėtų šiluma“ direktoriui vienašališkai nutraukė Sutartį, arba (ii) nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, kurį jis atliko, 2010 m. spalio 19 d. užpildydamas Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ieškovė su šiais atsakovo reikalavimais nesutinka.

15.       Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, kurį jis nurodo atlikęs 2010 m. spalio 19 d., kai užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tokį atsakovo reikalavimą atmesti: Molėtų rajono apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2018, vykusioje tarp tų pačių šalių, iš atsakovo ieškovei priteisė nuostolius, patirtus už tiektą šilumą į atsakovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. balandžio 25 d., delspinigius ir metines palūkanas, o priešieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nutraukta atmetė; šį sprendimą Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą; tačiau  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalis tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę UAB „Molėtų šiluma“ atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, šilumos energiją name paskirstant pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre, ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir ši bylos dalis perduota Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, o kitą apygardos teismo nutarties dalį, kuria apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalis atmesti priešieškinio reikalavimus – pripažinti šalių 2003 m. gruodžio 18 d. sudarytą sutartį vienašališkai A. M. nutraukta nuo 2010 m. spalio 19 d. ir reikalavimas įpareigoti ieškovę UAB „Molėtų šiluma“ perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą, jo butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o ją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, kasacinis teismas paliko nepakeistą. Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad jokių kitų veiksmų, įteisinant buto šildymo būdo pakeitimą, atsakovas neatliko. Taigi šalių ginčas dėl Sutarties pripažinimo nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo įteisinimo, kurį atsakovas nurodo atlikęs 2010 m. spalio 19 d., kai užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, yra išspręstas, dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Dėl šio reikalavimo bylos dalis Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu buvo nutraukta ir šioje dalyje sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi paliktas nepakeistu. Dėl to bylą nagrinėjant iš naujo, šio atsakovo reikalavimo pagrįstumas nebenagrinėjamas. Be to, šalių ginčui yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019.

16.       Atsakovas priešieškiniu reiškia ir alternatyvų reikalavimą – pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. pagal Sutarties 8.3 punktą, laikydamas, kad jis 2010 m. spalio 19 d., užpildydamas minėtą Deklaraciją apie statybos užbaigimą, įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą ir, tos pačios dienos prašymu apie tai informuodamas UAB „Molėtų šiluma“ direktorių, vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2011 m. spalio 19 d. (po 12 mėn.). Jau minėta, kad Sutarties 8.3 punkte numatyta, kad vartotojas, vienašališkai nusprendęs nutraukti šią sutartį, apie tai prieš 12 mėn. raštu informuoja tiekėją. A. M. 2010 m. spalio 19 d. prašyme, adresuotame UAB „Molėtų šiluma“ direktoriui, nurodė, kad jis šilumos tiekimo paslaugomis nesinaudoja jau ketvirtą sezoną, ir prašė nedelsiant nutraukti šilumos tiekimo sutartį; šis prašymas ieškovo įmonėje registruotas 2010 m. spalio 19 d. Ieškovės įsitikinimu, ir šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovas šiame prašyme jokios valios vienašališkai nutraukti sutartį nėra išreiškęs, o ieškovė atsakovo prašymo nutraukti Sutartį netenkino, nes nebuvo įstatyminių pagrindų.

17.       Atsakovo argumentai, kad sprendžiant dėl Sutarties pripažinimo nutraukta, turėtų būti vadovaujamasi tik Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsniu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, nes Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriomis išimtinai vadovaujasi ieškovė, viena vertus iš dalies Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintos prieštaraujančiomis galiojantiems teisės aktams, kita vertus jau ir nebegalioja, yra nepagrįsti, nes kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, o vartotojo atsijungimo nuo centralizuotos energijos tiekimo sistemos teisėtumui užtikrinti, be kita ko, skirti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo lydintieji teisės aktai – statybos techniniai reglamentai bei šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, 39 punktas).

18.       Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprastojo remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui) ir deklaraciją apie statybos užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas, tačiau tuo metu galiojusios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14-258 (2008 m. gruodžio 4 d. Nr. 4-617 įsakymu patvirtinta redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.), ne visos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis galiojantiems teisės aktams. Atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimas jų atlikimo metu ir išvada, kad atsakovas nenutraukė Sutarties 2010 m. spalio 19 d., galiojant minėtoms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, jau konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019 ir pakartotinai šios aplinkybės šioje byloje nenagrinėjamos.

19.       Pagal įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 19 d. (pateiktas prašymas ieškovei) iki 2011 m. spalio 19 d. (12 mėnesių termino pabaiga, nuo kurios atsakovas prašo pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta), taip pat atsižvelgus į jau išnagrinėtą šalių ginčą ir jau teismų įvertintą atsakovo veiksmų teisėtumą 2010 m. spalio 19 dienai, taikytinos šiuo laikotarpiu galiojusios pirmosios dvi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297) (toliau ir – Taisyklės) redakcijos: (i) redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d., ir (ii) redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 29 d. 2011 m. spalio 30 d. Šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarką reglamentavo šių taisyklių (abiejų redakcijų) 104–124 punktai.

20.       Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių, galiojusių nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d., 108.1 punkte buvo numatyta, jog daugiabučio namo valdytojas, jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti daugiabučio namo butų bei kitų patalpų šildymo būdą arba daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, privalo pateikti savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją. Taisyklių 109 punkte reglamentuota, kad savivaldybės arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos įregistravimo savivaldybės institucijoje išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus arba pateikia pagrįstai motyvuotą atsisakymą ją išduoti. Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas (ar) valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 122 punktas). Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

21.       Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių, galiojusių nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. spalio 30 d., 108.1 punkte buvo numatyta, kad daugiabučio namo valdytojas teisės akte nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju. Taisyklių 109 punkte numatyta, kad savivaldybė teisės aktuose nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti. Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas (ar) valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 122 punktas). Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 123 punktas).

22.       Iš byloje esančių duomenų ir atsakovo procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas pagal minėtą galiojusį teisinį reglamentavimą neįvykdė teisėto atsijungimo nuo namo šildymo sistemos sąlygų, nes atsakovas, be kita ko, nepateikė prašymo savivaldybės institucijai išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, nepasirašė atjungimo akto, susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

23.       Sutiktina su atsakovu, kad nurodytoms Taisyklių nuostatoms nebegaliojant, jose nurodytų įpareigojimų realizavimas šiuo metu iš esmės būtų savitikslis ir perteklinis, tačiau teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą bei nepaneigia Taisyklėmis siekiamo tikslo - poreikio užtikrinti, kad atsijungimo nuo šilumos tinklų metu nebūtų pažeistos statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatos bei suinteresuotų asmenų interesai dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovo buto šildymas „vietinis centrinis“, tokiems savo argumentams patvirtinti faktiškai nepateikė įrodymų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui priklausančio buto šildymas yra „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Taigi 2010 m. spalio 19 d. deklaracija iki šios dienos nėra išviešinta. Teismui pateikti kadastriniai matavimai, atlikti 2012 m., taip pat neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes šiame registre nurodyta, kad atsakovo buto kadastro duomenys nustatyti 1980 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo buto patalpų šildymo bei karšto vandens tiekimo paslaugos nenaudojamos, kad jis yra faktiškai ir tinkamai atsijungęs nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos ir šiame atsijungimo procese dalyvavo bent vienas nesuinteresuotas trečiasis asmuo (kartu su priešieškiniu pateiktas Kieto kuro katilinės ir šildymo sistemos techninis projektas pasirašytas tik atsakovo ir rangovo atstovo), taip pat nėra duomenų, kad atsakovas butas po atsijungimo nuo centralizuotų sistemų yra šildomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019 konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas po 2010 m. spalio 19 d. būtų atlikęs buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos įteisinimo veiksmus (to byloje neteigė ir neįrodinėjo atsakovas); teisėjų kolegija nurodė, kad, atsakovui atlikus buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos įteisinimo veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka, 2003 m. gruodžio 18 d. Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis galės būti teisėtai atsakovo nutraukta CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pagrindu. Tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir atsakovo procesinių dokumentų bei jo atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovas jokių kitų veiksmų tiek po 2010 m. spalio 19 d., tiek ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo, siekdamas įteisinti šildymo įrenginių atjungimą nuo centrinės šildymo sistemos, neatliko.

24.       Taigi pagrindo pripažinti šalių 2003 m. gruodžio 18 d. Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. nenustatyta, nes atsakovas neatliko šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti ir dėl Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo bei atitinkamai šilumos energijos perskirstymo, nes šis metodas taikomas kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 tuo atveju, jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.). Ieškovė teismui pateikė išrašą iš atsakovo buto sąskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. bei pažymą dėl jo buto šilumos paskirstymo, kuriuose atliko paskaičiavimus, atsižvelgdama į jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, būtent atsakovui priskaičiuoti mokesčiai už patalpų šildymą paskaičiuoti, įtraukiant į jam priklausančių patalpų naudingąjį plotą rūsio patalpų plotą. Todėl priešieškinyje nurodyta aplinkybė, kad namo rūsyje esančio kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos nebuvo įtrauktos į šilumos paskirstymą, yra nepagrįsta. Remdamasis paminėtu, teismas priešieškinį atmeta.  

25.       Vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemos atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Taigi atsakovas, neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos, turi mokėti už šilumos energiją. Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo yra pagrindusi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 100,97 Eur skolos už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

26.       Nors atsakovas ginčija ieškovės teisę reikalauti delspinigių, tuo klausimu taip pat yra pasisakęs kasacinis teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje, nurodydamas, jog šalys Sutarties 3 punktu yra sutarusios, jog vartotojas, laiku nesumokėjęs mokesčių už buto šilumą ir karštą vandenį, už kiekvieną uždelstą dieną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą moka delspinigius nuo nesumokėtos sumos, įskaitant ir mokėjimo dieną, taigi šalys susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, kuris detalizuoja Įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, delspinigių skaičiavimo dydžio ir tvarkos, taikymo, nes kitas susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas nenustatytas. Dėl nurodytos priežasties ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra pagrįstas ir ieškovės prašomi priteisti 39,86 Eur dydžio delspinigiai priteistini.

27.       Taip pat skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 140,83 Eur sumą (1 100,97 Eur skola + 39,86 Eur delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl 1 050 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to ji ieškinį apmokėjo 26 Eur dydžio žyminiu mokesčiu ir iš viso patyrė 1 076 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau įvertinus bylos pobūdį, trukmę, apimtį, šalių procesinį elgesį bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra pensininkas ir silpnesnė šalis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos – iš jo ieškovei priteistina 600 Eur.

29.       Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Molėtų šiluma“, juridinio asmens kodas 167610175, naudai 1 100,97 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų ir 97 eurocentus) skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., 39,86 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 86 eurocentus) delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 140,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Monika Benetė