Administracinė byla Nr. A261-2648/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02244-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Editai Bučinskaitei ir advokatui Viliui Masiuliui,

atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams Tadui Gauronskiui ir Juozui Mockevičiui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Kostui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atsakovams Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PAGIRIŲ NESTA“ dėl įsakymo dalies ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-4) ir patikslintu skundu (t. II, b. l. 74–78) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. 48SS-578, kuriuo įformintas privalomas prašymo Lietuvos geologijos tarnybai suderinimas su valstybinės žemės patikėtiniu; 2) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalį, kuria nuspręsta UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas; 3) įpareigoti atsakovus atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje teismui pateiktus dokumentus.

Skunduose paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba), prašydamas išduoti leidimą naudoti Vilniaus r. Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Buvo tikras, kad yra vienintelis teisėtas žemės sklypo naudotojas, sklypą valdantis ir naudojantis pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Geologijos tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą išduoti leidimą, 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 6.3-1.7-2306 nurodė, kad vadovaudamiesi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), 48.7 punkto nuostata, prašymo išduoti leidimą naudoti Vilniaus r. Papiškių žvyro telkinio išteklius netenkina ir grąžina pateiktus dokumentus, kadangi yra išduotas leidimas naudoti minėto objekto išteklius ir sudaryta išteklių naudojimo sutartis, kurių galiojimas nėra panaikintas. Iš Geologijos tarnybos atsakymo pareiškėjui tapo žinoma, kad Geologijos tarnyba išdavė leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklius trečiajam asmeniui UAB „PAGIRIŲ NESTA“. Neteisėtas leidimo išdavimas trečiajam asmeniui tapo pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti šiame sklype esančius žemės gelmių išteklius.

Geologijos tarnybą 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-122 UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išdavė leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų ir Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas. Iš Geologijos tarnybos atsiliepimo į skundą tapo žinoma, kad ginčijama įsakymo dalis buvo priimta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius) 2011 m. kovo 31 d. rašto Nr. 48SS-578, kuriuo buvo įformintas privalomas prašymo suderinimas su valstybinės žemės patikėtiniu, pagrindu. Apie jį pareiškėjui tapo žinoma tik 2012 m. sausio 20 d., gavus Lietuvos geologijos tarnybos atsiliepimą.

Nurodė, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus suderinimu buvo pažeistos pareiškėjo, kaip valstybinės žemės sklypo, esančio Papiškių k., Vilniaus r. (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nuomininko teisės, bei Taisyklių nuostatos. Priimant Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. 48SS-578, dar galiojo 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N41/2008-N-34, sudaryta tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos, o pareiškėjas turėjo nuomininko teises ir pareigas. Nors Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4 8.2)-2739 valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. N41/2008-N-34 buvo nutraukta, tačiau pareiškėjas šį įsakymą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 19 d. nutartimi sustabdė Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.4 8.2)-2739 galiojimą ir uždraudė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties išregistravimo. Ginčijamame suderinime nenustatyta, kad jis įsigalioja tik nuo 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N41/2008-N-34 nutraukimo. Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius su pareiškėju, kaip tuometiniu išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudotoju, nederino išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo priimamų sprendimų, nors nei nuomos sutartis, nei galiojantys teisės aktai nesuteikė nuomotojui teisės vienašališkai priiminėti tokio pobūdžio sprendimų, susijusių su išnuomotos žemės valdymu ir naudojimu. Taisyklių 25 punktas suteikia teisę derinti Geologijos tarnybai teikiamus prašymus arba planus tik tuo atveju, kai žemės sklypas nėra perduotas naudotis kitiems asmenims. Nacionalinė žemės tarnyba, nesuderinusi su žemės sklypo naudotoju (pareiškėju), sukūrė papildomas teises tretiesiems asmenims į pareiškėjo naudotą žemės sklypą. UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išduotas leidimas nesuderinus su pareiškėju, o tai užkerta kelią jam realizuoti savo turėtas teises į ginčo žemės sklypą ir gauti analogišką leidimą eksploatuoti jame esančius naudinguosius išteklius. Pareiškėjas neneigė, jog jam leidimas eksploatuoti naudingąsias iškasenas buvo panaikintas, tačiau praėjus įstatymo nustatytam terminui, pareiškėjas vėl kreipėsi į tarnybą, kuri atsisakė išduoti leidimą, nes jis jau buvo išduotas UAB „Pagirių nesta“ (t. II, b. l. 126-132).

Pareiškėjo manymu, Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalis, kuria nuspręsta UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išduoti leidimą, taip pat yra neteisėta, priimta pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, taip pat Taisyklių nuostatas, todėl naikintina. Pareiškėjas manė, kad ginčijamos Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalies neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis priimtas neteisėto Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus suderinimo pagrindu. UAB „PAGIRIŲ NESTA“ į Geologijos tarnybą kreipėsi dėl pakartotinio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo. Pagal Taisyklių 46 punktą, leidimas išduodamas per 30 dienų nuo pareiškėjų prašymų ir Taisyklių reikalavimus atitinkančių dokumentų įregistravimo Geologijos tarnyboje dienos. Taisyklės nesuteikia teisės pareiškėjui prašyti atidėti, o Geologijos tarnybai atidėti sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimą, taigi leidimą išduoti arba atsisakyti tai padaryti Geologijos tarnyba privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų įregistravimo dienos. Nagrinėjamu atveju, Geologijos tarnyba, pagal UAB „PAGIRIŲ NESTA“ prašymą atidėdama šios bendrovės prašymo svarstymą, o vėliau jį atnaujindama ir priimdama ginčijamo įsakymo dalį, pažeidė Taisyklių 46 ir 49 punkto nuostatas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad tuo metu, kai UAB „PAGIRIŲ NESTA“ pateikė prašymą, prašymas arba planas nebuvo suderintas su juo, kuris tebebuvo žemės naudotojas pagal valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. N41/2008-N-34, taigi Geologijos tarnyba, priimdama ginčijamo įsakymo dalį, pažeidė Taisyklių 31 ir 25 punkto nuostatas. Ginčijama įsakymo dalis – individualus aktas, apie jį pareiškėjui tapo žinoma 2011 m. rugsėjo 22 d., gavus Geologijos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 6.3-1.7-2306 ir pasitikslinus jame nurodytus duomenis internete. Manė, kad jam nebuvo kilusi pareiga domėtis ir tikrinti su ginčijamos įsakymo dalies priėmimu susijusios informacijos paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, todėl jis skundo padavimo senaties termino nepraleido. Tačiau, jei teismas nuspręstų atsižvelgti į atsakovo poziciją, prašo praleistą terminą pratęsti.

Atsakovas Geologijos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 75-77, t. II, b. l. 91-94) nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. gavo UAB „PAGIRIŲ NESTA“ prašymą išduoti pakartotinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, suteikiant teisę naudoti Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius. Prie prašymo pateikti dokumentai atitiko Taisyklių reikalavimus, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. derinime buvo pažymėta, kad jis neprieštarauja, kad UAB „PAGIRIŲ NESTA“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingas iškasenas valstybės žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N41/2008-N-34 yra išnuomotas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“. Atsižvelgdama į pastabą, kad žemės sklypas tuo metu dar buvo išnuomotas pareiškėjui, Geologijos tarnyba išsiuntė paklausimą Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui, prašydama paaiškinti, ar ši aplinkybė nesudarys papildomų kliūčių UAB „PAGIRIŲ NESTA“ tęsti projektinės dokumentacijos parengimo darbus. Iš Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus gauta informacija, kad pareiškėjas yra perspėtas, jog nuo 2011 m. birželio 1 d. žemės nuomos sutartis bus nutraukta. Apie tai informavus UAB „PAGIRIŲ NESTA“, buvo gautas šios bendrovės prašymas atidėti jos paraiškos išduoti pakartotinį leidimą nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl žemės nuomos sutarties su pareiškėju nutraukimo. 2011 m. birželio 1 d. Geologijos tarnyba gavo UAB „PAGIRIŲ NESTA“ prašymą atnaujinti leidimo išdavimo procedūrą. Procedūra atnaujinta 2011 m. birželio 28 d. gavus iš Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus raštą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Tuo pačiu raštu apie nuomos sutarties nutraukimą buvo informuotas ir pareiškėjas. Pakartotinis leidimas UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išduotas 2011 m. liepos 1 d., numatant, kad jis įsigalios nuo 2011 m. liepos 7 d.

Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. teikdamas prašymą Geologijos tarnybai išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio išteklius, jis buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis teisėtas žemės sklypo naudotojas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad Taisyklės nesuteikia teisės prašyti atidėti leidimo išdavimo procedūrą. UAB „PAGIRIŲ NESTA“ 2011 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 01-31, kuriuo prašyta atidėti anksčiau pateikto prašymo nagrinėjimą, bei 2011 m. birželio 1 d. prašymas jį atnaujinti yra šios bendrovės valios išreiškimo forma ir jokie teisės aktai, tarp jų ir Taisyklės, nedraudžia ūkio subjektams pateikti prašymą grąžinti jų anksčiau pateiktą prašymą nenagrinėtą, atšaukti prašymą arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ar kitais būdais išreikšti savo valią. Geologijos tarnyba leidimą išdavė per 30 kalendorinių dienų nuo 2011 m. birželio 1 d. UAB „PAGIRIŲ NESTA“ prašymo, kuriuo išreiškiama ūkio subjekto valia ir prašoma išduoti leidimą, įregistravimo Geologijos tarnyboje dienos ir tai atitinka Taisyklių 46 punktą.

Pažymėjo, kad tiek Nacionalinei žemės tarnybai derinant dokumentus, tiek Geologijos tarnybai išduodant leidimą UAB „PAGIRIŲ NESTA“, nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuris pripažintų, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta neteisėtai.

Atkreipė dėmesį, kad Geologijos tarnybos sprendimu pareiškėjui nuo 2011 m. kovo 21 d. buvo panaikintas 2007 m. rugpjūčio 17 d. leidimas Nr. 26p-07, suteikiantis teisę naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius. Žemės sklypas pareiškėjui buvo išnuomotas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatą, be aukciono, gavus leidimą naudoti žemės gelmių ertmes. Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-54, vadovaujantis Taisyklių 6.4, 64.2.5 ir 64.2.8 punktų nuostatomis (kai leidimo turėtojas objekte 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos). Geologijos tarnybos duomenimis, pareiškėjas Papiškių telkinyje nevykdė kasybos darbų nuo 2002 metų, taigi leidimas buvo panaikintas, jis prarado teisę nuomotis valstybine žeme be aukciono ir valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta.

Nurodė, kad pareiškėjas informaciją apie ketinimą nutraukti žemės nuomos sutartį turėjo, galėjo ir privalėjo žinoti anksčiau, kadangi Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį jį informavo iš anksto, t. y. 2011 m. kovo 31 d. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Žemės įstatymas žemės nuomos sutarties galiojimo panaikinimo nesieja su žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamo turto registro faktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymo galiojimą ir uždrausti kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo išregistravimo – priimta jau po skundžiamo Geologijos tarnybos sprendimo priėmimo, todėl Geologijos tarnyba nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, nes priimant įsakymą, pareiškėjas nebuvo valstybinės žemės naudotojas. UAB „PAGIRIŲ NESTA“ leidimas buvo išduotas 2011 m. liepos 1 d., o laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pritaikytos tik 2011 m. liepos 19 d. Apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą Geologijos tarnyba nebuvo informuota. Tebevykstantis civilinės bylos teisminis nagrinėjimas taip pat neturi teismo sprendimo galios, taigi nėra ir negali būti pagrįstas ir teisėtas pagrindas pareiškėjui manyti, kad jis yra vienintelis žemės sklypo naudotojas. Išduodant UAB „PAGIRIŲ NESTA“ leidimą nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuris apribotų jos teisę nuomotis ginčijamame sklype esančią valstybinę žemę, o valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju jau buvo nutraukta ir jis nebuvo valstybinės žemės naudotojas. Tai, kad nuomos sutartis neišregistruota, nedaro kliūčių priimti tolesnius sprendimus. Ginčijamas įsakymas nepažeidžia pareiškėjo interesų, be to, apie leidimo išdavimą buvo paskelbta viešai (leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“), taigi pareiškėjas praleido senaties terminą kreiptis į teismą. Manė, kad pareiškėjo minimas civilinis teisminis procesas bei jo baigtis neturi jokios įtakos vertinant išduotą leidimą UAB „PAGIRIŲ NESTA“.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 145-147, t. II, b. l. 111-114) nurodė, kad, pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes iš esmės prarado todėl, kad naudotame objekte 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos. Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SD-1855 pareiškėjas buvo informuotas apie 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N41/2008-N-34 nutraukimą. Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SS-578 suderino UAB „PAGIRIŲ NESTA“ prašymą leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gauti. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo panaikintas pareiškėjo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimas, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4.8.2)-2739 nutraukė valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. N41/2008-N-34.

Paaiškino, kad, pagal teisės aktų nuostatas, derinimo veiksmus turi atlikti prašymą gauti leidimą pateikęs juridinis asmuo. Derinimo procedūra detaliau teisės aktais nėra reglamentuota, Taisyklėse nėra atskirai išskirti pagrindai (priežastys), kodėl pagal gautą juridinio asmens prašymą reikėtų derinti arba nederinti. Aplinkybė, kad tuo metu dar galiojo žemės sklypo (kad. Nr. duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Pagirių sen., Papiškių k., 2008 m. balandžio 23 d. nuomos sutartis Nr. N41/2008-N-34, nėra pagrindas nederinti institucijai kito juridinio asmens pateikto prašymo gauti leidimą. Tuo metu jau buvo panaikintas leidimo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimas, apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą buvo laiku ir tinkamai informuota. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad Taisyklių 25 punktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui suteikia teisę derinti Geologijos tarnybai teikiamus prašymus arba planus tik tuo atveju, kai žemės sklypas nėra perduotas naudotis kitiems asmenims.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi nepagrįstas jo teiginys, kad apie Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. 48SS-578 jam tapo žinoma tik 2012 m. sausio 20 d. gavus Geologijos tarnybos atsiliepimą. Pastebėjo, kad dar prieš pareiškiant skundą šioje administracinėje byloje pareiškėjui buvo žinomas teisinis reglamentavimas, išdėstytas Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 198, ir jis galėjo ir turėjo sužinoti visas aplinkybes, susijusias su pareikštu skundu, surinkti visus reikiamus įrodymus reiškiamam skundui. Pareiškėjas šiuo atveju elgėsi atsainiai ir nerūpestingai, todėl tokie argumentai prašant atnaujinti skundo padavimo terminą yra nepagrįsti. Pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo ginčijamo įsakymo paskelbimo ar sužinojimo apie jį dienos. Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1-122 buvo paskelbtas 2011 m. liepos 6 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 53(1), taigi skundas dėl jo panaikinimo teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. imtinai. Manė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo kilusi pareiga domėtis ir tikrinti su ginčijamos įsakymo dalies priėmimu susijusios informacijos paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „PAGIRIŲ NESTA“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 71-73, t. II, b. l. 106-109) atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, todėl, jei asmuo neteko žemės gelmių naudojimosi teisės, toks asmuo praranda teisę naudotis valstybine žeme nuomos pagrindais ir su tokiu asmeniu yra nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Remiantis paties pareiškėjo skunde pateikta informacija, yra akivaizdu, kad priimant ginčijamos Geologijos tarnybos įsakymo dalį (2011 m. liepos 1 d.) pareiškėjui Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka nebuvo išduotas joks leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias Žemės sklype. Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka su pareiškėju buvo nutraukta Žemės sklypo nuomos sutartis, joks teismas nebuvo pritaikęs jo naudai jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtų kaip nors apribojusios Geologijos tarnybos teisę priimti ginčijamą įsakymo dalį, todėl atsakovas visiškai teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 6 d. prašymą išduoti leidimą.

Teigia, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius, priimdamas ginčijamą raštą, suderino trečiojo asmens pateiktą planuojamo kasybos sklypo, kurio ribos sutapo su pareiškėjo nuomoto sklypo ribomis, planą tik po to, kai Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias žemės sklype. Ginčijamu Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus raštu niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar interesai, kadangi juo buvo tik suderintos trečiojo asmens pageidaujamo eksploatuoti kasybos sklypo ribos, kurios sutapo su žemės sklypo ribomis. Tokiu derinimu Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, tik suderina potencialiai galimo kasybos sklypo ribas, kuriam eksploatuoti Geologijos tarnyba išduoda leidimus teisės aktų nustatyta tvarka tam subjektui, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalį, kuria nuspręsta UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasi Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatomis, padarė išvadą, kad veiksmus dėl derinimo turi atlikti prašymą gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pateikęs juridinis asmuo. Suderinimas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu yra tik viena iš sąlygų, kad būtų išduotas toks leidimas. Nuspręsti, ar toks leidimas bus išduotas, diskrecijos teisę turi Geologijos tarnyba, įvertinusi prašymą ir prie jo pridėtus visus teisės aktuose nustatytus privalomus dokumentus.

Teismas nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. 48SS-578, kuriame įformintas prašymo Lietuvos geologijos tarnybai suderinimas su valstybinės žemės patikėtiniu, nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, nesukuria jam tam tikrų teisių ar pareigų ir netgi UAB „PAGIRIŲ NESTA“ nesukuria neginčijamos teisės gauti leidimą. Todėl nusprendė, kad ginčijamas 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. 48SS-578 nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, o pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Atsižvelgdamas į tai bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad tai gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet ne nutraukti bylą (2007 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-583/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-235/2009, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-414/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-270/2011 ir kt.).

Dėl Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalies, teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

Pagal Taisyklių 71 punktą, atsisakymą išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sprendimą dėl jo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo, taip pat kitus šiose Taisyklėse minėtų valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus suinteresuoti asmenys gali apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymuose nenustatyta išankstinė aptariamo pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl asmenys, siekdami apginti savo pažeistas teises, užtikrintas minėtose Taisyklėse, turi kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo ginčijamo įsakymo paskelbimo ar sužinojimo apie jį dienos.

Pagal Taisyklių 8 punktą informaciją apie leidimo išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą Geologijos tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad apie Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 priėmimą 2011 m. liepos 6 d. paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 53(1) (t. I, b. l. 120). Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjui apie ginčijamą Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 priėmimą turėjo tapti žinoma 2011 m. liepos 6 d., kai apie jį buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 53(1). Šiame pranešime aiškiai nurodyta, kas ir kada priėmė įsakymą, koks yra jo turinys. Taigi, padaryta išvada, kad skundas dėl nurodyto Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. rugpjūčio 6 d. imtinai. Tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2011 m. spalio 24 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Kadangi 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1-122 buvo viešai paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 53 (1), vadinasi, buvo viešai prieinamas visiems, taip pat ir pareiškėjui, o argumentas, kad jis neturėjo pareigos domėtis, laikytas nepagrįstu, kadangi pareiškėjas yra subjektas, užsiimantis gamtos išteklių gavyba (t. I, b. l. 19–23), todėl turi būti atidus ir domėtis jo veiklą kontroliuojančių institucijų priimamais ir viešai skelbiamais aktais.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo delsimas kreiptis į teismą laikytinas jo pasirinktu elgesio variantu, nulemtu subjektyvių priežasčių ir sukeliančiu pareiškėjui neigiamų pasekmių, ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti. Analogiškai yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-597/2011.

Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalį nutrauktina, o skundo dalis dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašto Nr. 48SS-578 panaikinimo atmestina.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė statybos korporacija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 149-152) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. 48SS-578, kuriame įformintas prašymo Lietuvos geologijos tarnybai suderinimas su valstybinės žemės patikėtiniu, nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, nesukuria jai tam tikrų teisių ar pareigų bei nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, o pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, padarytos ginčijamą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštą vertinant tik vienu aspektu — pareiškėjo, kaip asmens, siekiančio gauti leidimą naudoti žvyro telkinio išteklius, teisių pažeidimo aspektu. Tačiau buvo būtina įvertinti, ar šiuo raštu nebuvo pažeistos pareiškėjo, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininko, teisės ir teisėti interesai. Priimdamas sprendimą, teismas nepasisakė dėl patikslinto skundo motyvų, susijusių su pareiškėjo, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininko, teisių pažeidimu.
2. Ginčijamu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu buvo pažeistos pareiškėjo, kaip valstybinės žemės sklypo, esančio Papiškių k., Vilniaus raj. (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nuomininko teisės, kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius suderinime nurodė, kad neprieštarauja, jog UAB „PAGIRIŲ NESTA“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, esančias pareiškėjui išnuomotame valstybinės žemės sklype, nors tuo metu dar galiojo 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N41/2008-N-34, sudaryta tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos, o pareiškėjas už nuomos pagrindais jam perduotą valstybinės žemės sklypą mokėjo nuomos mokestį. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius su pareiškėju nederino dėl pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo priimamų sprendimų, nors nei nuomos sutartis, nei galiojantys teisės aktai nesuteikė nuomotojui teisės vienašališkai priiminėti tokio pobūdžio sprendimų, susijusių su išnuomotos žemės valdymu ir naudojimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus suderinime nenustatyta, kad jis įsigalioja tik nuo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
3. Nors, kaip akcentuojama teismo sprendime, ginčijamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštas nebuvo vienintelė sąlyga, kad būtų išduotas leidimas, tačiau tai buvo būtina sąlyga leidimo išdavimui — nesant Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus suderinimo leidimas nebūtų buvęs išduotas. Atitinkamai, ginčijamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštas, jį realizavus ir UAB „PAGIRIŲ NESTA“ gavus leidimą naudoti Vilniaus rajono Papiškių žvyro telkinio išteklius, sukėlė pasekmių pareiškėjui. Trečiajam suinteresuotam asmeniui pasinaudojus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu ir įgijus leidimą naudoti Vilniaus rajono Papiškių žvyro telkinio išteklius, Lietuvos geologijos tarnyba netenkino pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti Vilniaus rajono Papiškių žvyro telkinio išteklius.
4. Dėl skundo padavimo senaties termino pareiškėjo reikalavimui panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia, tačiau tokios aplinkybės buvimas automatiškai nereiškia, kad skundžiamas sprendimas jau faktiškai tampa žinomas jį siekiančiam apskųsti asmeniui. Todėl, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais skelbimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-04/2012). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.
5. Pareiškėjas 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 paskelbimo metu neturėjo jokios informacijos apie tai, kad UAB „PAGIRIŲ NESTA“ yra duotas suderinimas dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad kažkam gali būti išduotas leidimas naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį ir kad jis privalo nuolat tikrinti, ar Lietuvos geologijos tarnyba nepaskelbė informacijos apie leidimo (individualaus teisės akto) išdavimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Svarbu ir tai, kad informacija apie leidimo UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išdavimą buvo paskelbta 2011 m. liepos 6 d., t. y. nuo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo praėjus tik devynioms dienoms. Darytina išvada, kad apie ginčijamą įsakymo dalį pareiškėjas turėjo realią galimybę sužinoti tik 2011 m. rugsėjo 22 d., gavęs Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 6.3-1.7-2306 ir pasitikslinęs jame nurodytus duomenis internete.

Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. II, b. l. 165-170) nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Pareiškėjo teiginys, kad jis yra vienintelis teisėtas valstybinės žemės sklypo nuomininkas prieštarauja byloje esančiai informacijai apie šio žemės sklypo priklausomybę bei teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės panaudojimą naudingųjų iškasenų gavybai, nuostatoms. Tarnyba, išduodama leidimą UAB „PAGIRIŲ NESTA“ ėmėsi visų atsargumo priemonių, buvo pakankamai rūpestinga ir atidi, siekiant, kad nebūtų pažeisti valstybinės žemės naudotojų interesai. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus derinimo metu jau buvo panaikintas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 26p-07 (Tarnybos įsakymas panaikinti leidimo galiojimą priimtas 2011 m. kovo 14 d.; įsakymas įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 21 d.). Apie ketinimą nutraukti žemės nuomos sutartį pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SS-1855 (žr. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 48SS-869). Leidimo UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išdavimo momentu valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju jau buvo nutraukta ir pareiškėjas nebuvo valstybinės žemės naudotojas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Tiek Nacionalinei žemės tarnybai derinant dokumentus, tiek Tarnybai išduodant leidimą nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuris pripažintų, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta neteisėtai.
2. Pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo panaikintas leidimo Nr. 26p-07 galiojimas. Atnaujinti ieškinio senaties terminą buvo atsisakyta tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. (Dokumentai, pagrindžiantys leidimo Nr. 26p-07 galiojimo panaikinimą pridėti prie Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. lapkričio 14 d. atsiliepimo į UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2011 m. spalio 21 d. skundą „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalies panaikinimo su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę“. Tarnybos pagrįsta nuomone, pareiškėjas šiuo teisminiu nagrinėjimu siekia netiesiogiai atnaujinti savo praleistą ieškinio senaties terminą dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo panaikintas leidimo Nr. 26p-07 galiojimas (Tarnybos 2011 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1-54), t. y. skundžiamas Tarnybos sprendimas kuriuo išduotas leidimas, suteikiantis teisę UAB „PAGIRIŲ NESTA“ naudoti Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius (Tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1-122), tačiau tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose, pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šio 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 Tarnybos sprendimo neteisėtumą bei nenurodo kokios konkrečiai teisės aktų normos buvo pažeistos.
3. Apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarbių ar objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti galėjo būti atnaujintas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo delsimas kreiptis į teismą laikytinas jo pasirinktu elgesio variantu, nulemtu subjektyvių priežasčių ir sukeliančiu pareiškėjui neigiamų pasekmių, ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.
4. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus derinimas pats savaime nereiškia, kad derinimo metu yra sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašte Nr. 48SS-578, nurodyta, kad „Informuojame, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu žemės sklypas bus išnuomotas Įmonei, pateikusiai Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos misterijos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gautą Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka.“. Pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašte Nr. 48SS-578 nenumatyta, kad derinimas turi įsigalioti tik po nuomos sutarties nutraukimo bei kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius turėjo derinti su pareiškėju sprendimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis. Jokie teisės aktai pareiškėjo išdėstytų tariamų pareigų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui neformuluoja.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. II, b. l. 176-178) nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SS-578 atliktas suderindamas iš esmės atėmė iš pareiškėjo galimybę naudoti žemės gelmių išteklius žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r., Pagirių sen., Papiškių k. Tačiau UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes iš esmės prarado todėl, kad naudotame objekte 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos.
2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus suderinimas buvo atliktas įvertinus tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-54 panaikino leidimo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimą. T. y. suderinimas sekė po šio Geologijos tarnybos įsakymo priėmimo.
3. Be to Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SD-1855 pareiškėjas buvo informuotas apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą t. y. ginčijamas raštas suderinant UAB „PAGIRIŲ NESTA“ leidimą nebuvo parengtas anksčiau nei pareiškėjas informuotas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą.
4. Taip pat Lietuvos geologijos tarnyba 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-122 UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išdavė leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų ir Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas tik tada, kai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4.8.2)-2739 nutraukė valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. N41/2008-N-34, sudarytą su pareiškėju.
5. Esminis momentas šių veiksmų sekoje yra ne prašymo derinimas trečiajam asmeniui, o faktas, kad pareiškėjas naudotame objekte 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos ir faktas, kad 2011 m. kovo 14 d. Lietuvos geologijos tarnyba įsakymu Nr. 1-54 panaikino leidimo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimą. (Minėtas įsakymas išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS62-597/2011 buvo paliktas galioti ir iki šiol yra teisėtas).
6. Pagal Taisyklių nuostatas veiksmus derinimo procedūrai turi atlikti prašymą gauti leidimui pateikęs juridinis asmuo. Derinimo procedūra detaliau teisės aktais nėra reglamentuota, minėtose Taisyklėse nėra išskirti pagrindai (priežastys), dėl ko pagal gautą juridinio asmens prašymą turėtų derinti arba nederinti Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat jose nėra nuostatos apie pareigą derinusiai institucijai įrašyti sąlygą kad derinimas įsigalioja nuo nuomos sutarties nutraukimo, kaip kad teigia pareiškėjas.
7. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ yra profesionalus rinkos dalyvis išgaunat iš gelmių išteklius, todėl jam taikytini kiti rūpestingo asmens standartai nei įprastai: jis turi išmanyti tiek jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tiek domėtis su išteklių iš gelmių gavybos rinkos naujienomis, taip pat sekti informacinius pranešimus, susijusius su jo veikla.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „PAGIRIŲ NESTA“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime (t. II, b. l. 159-163) nurodo, kad :

1. Nors pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad 2011 m. kovo 14 d. Geologijos tarnybos priimto įsakymo Nr. 1-54 pagrindu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, o 2011 m. kovo 31 d. buvo priimtas papildomas Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 48SS-1855, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2011 m. birželio 1 d., tačiau pareiškėjas vis tiek nepagrįstai save identifikuoja kaip Žemės sklypo vienintelį naudotoją ir tuo pagrindu visiškai nepagrįstai motyvuoja savo apeliacinį skundą.
2. Ginčijamos Geologijos tarnybos įsakymo dalies priėmimo metu (t. y. 2011 m. liepos 1 d.) pareiškėjui Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka nebuvo išduotas joks leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias Žemės sklype; Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo nutraukta Žemės sklypo Nuomos sutartį, sudaryta su pareiškėju; joks teismas nebuvo pritaikęs pareiškėjo naudai jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtų kaip nors apribojusios Geologijos tarnybos teisę priimti ginčijamą įsakymo dalį.
3. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamą raštą, suderino trečiojo asmens pateiktą planuojamo kasybos sklypo, kurio ribos sutapo su Žemės sklypo ribomis, planą tik po to, kai Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias Žemės sklype, kas kartu panaikina teisę į valstybinio Žemės sklypo nuomą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovų atstovai su apeliaciniu skundu nesutiko ir paaiškino nesutikimo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą bei teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies.

Bylos ginčas iš esmės yra dėl teisės naudoti žemės gelmių išteklius žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r., Pagirių sen., Papiškių k.

Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui grindė būtent tuo, kad atsakovai pažeidė nustatytas procedūras ir dėl to trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „PAGIRIŲ NESTA“ neteisėtai Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-122 buvo išduotas leidimas, suteikiantis teisę naudoti Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius, į kurį taip pat pretenduoja ir pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo nesprendė ir pripažino, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 panaikinimo ir dėl to šioje dalyje bylą nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl termino skundui paduoti, ginčijant Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 1-122.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, konstatuoja, jog teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei nukrypo nuo teismų praktikos, aiškinant skundo padavimo terminus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS520-846/2012 pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Ten pat teismas pažymėjo, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). Tokiu būdu kiekvienu atveju būtina siekti tam tikros interesų pusiausvyros tarp pareiškėjo absoliučios teisės kreiptis teisminės gynybos ir teisinių santykių stabilumo išsaugojimo.

Teisinių santykių stabilumas yra ginamas nustatant terminą skundui paduoti bei termino skundui paduoti atnaujinimo institutu, kurio metu sprendžiama, ar praleisto termino atnaujinimas galimas dėl per ilgai praleisto termino skundui paduoti, kurio metu jau yra susiformavę stabilūs teisiniai santykiai. Todėl minėtų vertybių vertinimas turi būti grindžiamas realiomis, o ne formaliomis aplinkybėmis. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šia norma nustatyta skirtinga skundo padavimo termino eigos pradžia, todėl kiekvienam ginčui būtina nustatyti, kuri termino skaičiavimo tvarka taikytina. Šio ginčo atveju pareiškėjo skundžiamas Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1-122 buvo paskelbtas 2011 m. liepos 6 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 53(1) (t. I, b. l. 120). Pagal bendrą taisyklę terminas tokio įsakymo apskundimui turi būti skaičiuojamas nuo jo paskelbimo dienos. Tačiau termino eigos pradžiai taip pat yra reikšminga nustatyti, kokiems suinteresuotiems subjektams yra adresuotas įsakymas. Neginčytina, kad informacija apie leidimo išdavimą pirmiausiai skirta subjektui, kuriam suteiktos atitinkamos teisės, taip pat administravimo subjektams, kontroliuojantiems leidime nurodytą veiklą. Ginčo atveju įsakymas tiesiogiai nebuvo adresuotas pareiškėjui, juo pareiškėjui nebuvo suteiktos ar panaikintos atitinkamos teisės, o buvo suteiktos atitinkamos teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „PAGIRIŲ NESTA“. Minėtu įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, buvo pažeistos jo teisės, todėl skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo skundžiamo įsakymo paskelbimo, o nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas neturėjo pagrindo domėtis informaciniais pranešimais, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo duomenų apie galimai jo pažeistą teisę iki atsakovo Geologijos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakymo į pareiškėjo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas termino skundamas paduoti klausimą, yra ne kartą konstatavęs realaus sužinojimo fakto apie pažeistą teisę reikšmę skundo padavimo termino pradžiai (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS5-383/2005, A7-850/2006, AS7-241/2006, AS442-76/2009). Todėl šiuo atveju, pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido, skaičiuojant vieno mėnesio skundo padavimo terminą nuo atsakovo Geologijos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakymo į pareiškėjo prašymą išduoti leidimą, kuriame buvo nurodyta, kad jau yra išduotas leidimas į ginčo sklypą (t. I, b. l. 78). Atsakovo atsakyme apie leidimo išdavimą nebuvo nurodyta, kam ir kada buvo išduotas leidimas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai buvo pagrindas pareiškėjui domėtis susidariusia situacija, taip pat pasinaudoti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ nurodyta informacija.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl termino skundui paduoti ir iš esmės ginčo dėl Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 pareiškėjo ginčijamos dalies teisėtumo nenagrinėjo. Nustačius, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, šis ginčas turi būti nagrinėjamas iš esmės pirmosios instancijos teisme, nes kitaip būtų pažeista bylos proceso šalių teisė į apeliaciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimas dalyje dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalies, kuria nuspręsta UAB „UAB „PAGIRIŲ NESTA“ išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašto Nr. 48SS-578.

Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. 48SS-578 neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, o pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti minėtą raštą.

Tokia teismo išvada nėra pagrįsta.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. 48SS-578 grindžia tuo, kad minėtu raštu buvo patvirtintas derinimas, kad atsakovas neprieštarauja, kad UAB „PAGIRIŲ NESTA“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingas iškasenas valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N41/2008-N-34 tuo metu dar buvo išnuomotas pareiškėjui.

Pagal Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 25 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) Lietuvos geologijos tarnybai teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju. Tokiu būdu ginčijamas aktas yra dalis procedūros, siekiant gauti leidimą naudoti žemės išteklius. Taip pat pagal minėtų Taisyklių 64.2.4 punktą leidimas panaikinamas, jei leidimą turintis subjektas netenka teisės naudotis žeme. Tai įrodo, kad teisė naudoti žemės sklypą yra viena iš sąlygų, suteikiančių teisę gauti leidimą naudoti žemės išteklius, o praradus teisę naudotis žeme, yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą. Pareiškėjas 2011 m. kovo 31 d. derinimo metu buvo ginčo žemės sklypo nuomininkas (t. I, b. l. 34-35), todėl jo interesas ginčyti minėtą raštą yra pagrįstas jo teisės pažeidimu, todėl jis turi teisę į realią ir veiksmingą gynybą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenagrinėdamas ginčo iš esmės. Todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas ir perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija turi pagrindą apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas