Administracinio nusižengimo byla

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „A“ atstovui V. J.,

nedalyvaujant protoolą surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 56 straipsnį 3 dalį.

        Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. spalio 19 d. apie 9.30 val. statybos patikrinimo nagrinėjant skundą metu nustatyta, kad UAB „A“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė neypatingąjį kitos paskirties inžinierinį statinį – gelžbetoninę atraminę sienelę („AS6“) 12,12 m ilgio, 2,4 ÷ 2,43 m aukščio ir 0,255 m storio, tuo pažeidė Statybos įstatymo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu teisinėn atsakomybėn traukiamos UAB „A“ atstovas V. J. parodė, kad pastatą jie pradėjo statyti 2018 metais rudenį. 2019 metais, kai buvo iškasta duobė pastatui, pradėjo skęsti, nes juos užpylė vanduo. Turėjo sugalvoti sprendimą, kuris ir pasiteisino. Iš dviejų pusių jau buvo atraminė sienutė. Atraminė siena buvo numatyta, bet ji buvo sutapdinta su pastato siena. Jie sieną atitraukė apie 1 m. - 1,2 m., ją įrengė ir po to statė namą. Vėliau apie sienelę pamiršo, kuri žemėje užslėpta ir liko. Tai buvo jų tam tikras aplaidumas. Šiai dienai namas eksploatuojamas, požeminis parkingas sausas ir yra visos prielaidos parengti projektą, ką numato įstatymai. Įteisinimo procedūra jau pradėta. Techninio projekto pakeitimo procedūra laiko prasme yra ilgalaike, dėl to nenorėdami prarasti laiko jie 2019 metais pastatė sienelę.

Tyrimo metu UAB „A“ atstovo V. J. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad UAB „A“ (toliau – Bendrovė) 2018 m. nusipirko „Daugiabučių gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Statybos projektas“ (toliau – Statybos projektas) Nr. AT-016-04, parengimo metai – 2017 m. Statybos projekto rengėjas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Statytojas ir Statybos projekto užsakovas D. P.. Statybos projektui 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė pirkdama Statybos projektą ir Statybos projekto pagrindu išduotą Statybos leidimą padarė prielaidas, kad visos būtinos Statybos projekto tikrinimo ir derinimo procedūros yra atliktos, Statybos leidimas išduotas teisėtais pagrindais, Statybos projektas atitink galiojančius teisės aktus. Statybos leidime nurodyta, kad suteikiama teisė statyti naują inžinerinį statinį – atraminę sienelę. Bendrovės nuomone rengiant Statybos projektą klaidingai buvo įvertinta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), užstatomos teritorijos faktinė hidrogeologinė situacija, t. y. į (duomenys neskelbtini), užstatomą teritoriją iš besiribojančio miško pusės patenka paviršiniai gruntiniai vandenys (atiteka keletas šaltinių ir vandens kiekis stipriai padidėja pavasario ir lietinguoju laikotarpiu). Atliktoje topografinėje nuotraukoje matomas griovys per kurį paviršinai vandenys atitekėdavo į pastatyto (duomenys neskelbtini), vietą, o šio paviršinio vandens surinkimui buvo įrengtas vandens surinkimo šulinys su 500 mm skersmens lietaus nuotekų vamzdžiu. Be to, pietinėje (duomenys neskelbtini), pusėje (iškarto už žemės sklypo ribos) yra tebelikęs paviršinių nuotekų susirinkimo vandens telkinys. Dėl ypatingos ir ekstremalios faktinės hidrogeologinės situacijos ir siekiant ateityje išvengti nuolatinio pavojaus dėl paviršinio vandens patekimo į požeminę automobilių parkavimo aikštelę, parengtame statybos darbo projekte atraminė sienelė suprojektuota pietinėje žemės sklypo pusėje, t. y. dabartiniu metu atraminė sienelė pastatyta iš trijų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pusių. Šis sprendimas pilnai pasiteisino, į požeminę automobilių parkavimo aikštelę paviršiniai vandenys nepatenka. Bendrovės nuomone yra visi pagrindai parengti atraminės sienelės projekto pakeitimus, atraminė sienelė priskirtina nesudėtingų statinių kategorijai (b. l. 61).

Iš statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. atlikus patikrinimą pagal skundą nustatyta, jog statytojas UAB „A“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko naujo neypatingo statinio savavališką statybą (b. l. 6-26).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti statinių (daugiabučio gyvenamojo namo) išdėstymo planas, pastato fotonuotraukos, pastato išplanavimas, pastato ir jo sudėtinių dalių duomenys, pastato ir jo sudėtinių dalių verčių nustatymas, pastato išdėstymo schema žemės sklypo ribų atžvilgiu, pastato patalpų plotų eksplikacija (b. l. 27-52).

Iš savavališkos statybos akto matyti, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „A“ kaip statytojas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento pastatė neypatingąjį kitos paskirties inžinierinį statinį – gelžbetoninę atraminę sienelę „AS6“ 12,12 m ilgio, 2,4 ÷ 2,43 m aukščio ir 0,255 m storio (b. l. 53-59).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnis numato juridinio asmens atsakomybę už savavališką statybą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato pareigą statytojui gauti statiniui šio įstatymo nustatyta tvarka statybą leidžiantį dokumentą, o remiantis įstatymo 27 straipsnio 22 dalimi bet kokia statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad statytojas UAB „A“ neturėdamas statybą leidžiančio dokumento žemės sklype savavališkai pastatė neypatingąjį inžinierinį statinį – gelžbetoninę atraminę sienelę – ir tokiu būdu pažeidė minėtas Statybos įstatymo 14 ir 27 straipsnių nuostatas. Tokiu būdu statytojas vykdė draudžiamą ir savavališką statybą, už ką įstatymas numato privalomas sankcijas.

Nustatytą tiesą ir faktines aplinkybes patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame įvardintą pažeidimą pripažino UAB „A“ atstovas teikdamas rašytinį paaiškinimą tyrimo metu ir žodinį paaiškinimą nagrinėjant bylą teisme, statybos patikrinimo ir savavališkos statybos aktai. Juose užfiksuota, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektui dėl daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statytojas UAB „A“ neturėjo teisės faktiškai šiuo metu esančioje vietoje statyti neypatingo kitos paskirties inžinierinio statinio - atraminės sienelės - kuri rasta 2020 m. spalio 19 d. atlikto statybos patikrinimo nagrinėjant skundą metu.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad statytojas UAB „A“ statybos metu neteisėtai atliko naujo neypatingojo statinio savavališką statybą. Tokia veika atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą juridinių asmenų padarytą pažeidimą, kuris tinkamai ištirtas ir išnagrinėtas tokia pačia tvarka kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamuose straipsniuose nurodyti fizinių asmenų pažeidimai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą teismas kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad pažeidėjo atstovas prisipažino padarytą nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ką patvirtina duoti nuoseklūs paaiškinimai tyrimo metu ir teisme, pradėta procedūra dėl savavališkos statybos įteisinimo. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti atstovo nurodytais atraminės sienelės pastatymo būtinumo tikslais, dėl ko yra pagrindas kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybe pripažinti tai, kad pažeidimas padarytas netinkamai pasinaudojant būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygomis.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Teismas skirdamas UAB „A“ nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, metinę apyvartą ir sąlygas, iššaukusias pažeidimo padarymą. Byloje nėra duomenų, kad juridinis asmuo būtų baustas administracine tvarka. Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakomybė bus tinkamai realizuojama UAB „A“ skiriant minimalią sankcijoje kaip administracinę nuobaudą numatytą piniginę baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais,

n u t a r ė :

UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, skirti 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, AB „Swedbank“, įstaigos kodas 288600210, įmokos kodas 5447, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A14.-204-716/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas                                                          Mindaugas Striaukas