Civilinė byla Nr. 2-741/2011

Procesinio sprendimo kategorija 126.8.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla L. Nemanio įmonei, civilinėje byloje Nr. B2-1084-544/2010 dėl L. Nemanio įmonės bankroto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas Panevėžio apskrities VMI kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui L. Nemanio įmonei dėl nemokumo.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. žodine (protokoline) nutartimi nutarė įtraukti į bylą atsakove L. Nemanio įmonės savininko sutuoktinę R. N. .

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė L. Nemanio įmonei, kurios savininkai – L. N. ir R. N. , iškelti bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskirti UAB „Seturas“.

Teismas nurodė, kad atsakovas L. Nemanio įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. sausio 6 d., jos pagrindinė veikla – miškininkystė ir medienos ruoša, įmonės vadovas yra L. N., įmonės savininkai – L. N., R. N. .

Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas L. Nemanio įmonė nemoka priklausančių pagal įstatymus mokėti privalomų mokėjimų į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir 2010 m. liepos 22 d. skola buvo 84 584,82 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skolos dydžio ir pagrindo neginčija.

Teismas nurodė, kad įmonės 2009 m. spalio 1 d., 2010 m. sausio 26 d., 2010 m. spalio 12 d. balansai patvirtina, kad jau tuomet įmonės skolos viršijo pusę įmonės valdomo turto vertės ir įmonė dirbo nuostolingai. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise valdo pastatą-pieno supirkimo punktą su priklausiniais, kurių bendra vidutinė vertė 2006 m. gruodžio 22 d. buvo 3 085 Lt, bei keturias 1987-1991 metų gamybos transporto priemones, kurios ženklesnės vertės neturi, 9 266,68 Lt vertės atsargas bei turi 287 340,59 Lt vertės debitorinių skolų. Teismas nurodė, kad medkirtė nuosavybės teise įmonei nepriklauso, todėl į įmonės apskaitą įtraukta nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad vien Panevėžio apskrities VMI 2010 m. lapkričio 3 d. atsakovas skolingas 91 915,93 Lt, o duomenys apie priverstinius skolų išieškojimus antstolių kontorose patvirtina, kad bendras priverstinis skolos išieškojimas iš įmonės yra virš 110 000 Lt sumai. Teismas nurodė, kad pagal įmonės pateiktą kreditorių sąrašą viso įmonė turi 692 002,87 Lt kreditorinį įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad įmonės savininkė R. N. nuosavybės teise valdo žemės sklypus, gyvenamą namą su priklausiniais Vinkšninių kaime, Biržų rajone, kurių vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 20 d. apie 19 000 Lt, įmonės savininko L. N. vardu yra registruotos penkios 1972-2003 metų gamybos transporto priemonės. Teismo nuomone, nors minėtas turtas įgytas šalių santuokoje, tačiau iš į bylą pateiktų duomenų galima spręsti, kad byloje, jei kreditorių reikalavimams tenkinti nepakaks įmonės turto ir kreditoriai nuspręs išieškojimą nukreipti į įmonės savininkų turtą, bus keliamas klausimas dėl dalies sutuoktinių santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybė ir išieškojimo nenukreipimo į šį turtą. Teismo teigimu, įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašymo iškelti įmonei bankroto bylą ir nurodė, kad sutinka, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla, todėl, teismo nuomone, nurodytais dokumentais, kurie atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, įrodyta, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas iškelti L. Nemanio įmonei bankroto bylą.

Teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai, t. y. vadovas L. N., privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, kaip kad yra šiuo atveju, įmonės savininkai L. N. ir R. N. per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso nuosavybės teise valdomo turto sąrašą.

Teismas nurodė, kad ieškovo pasiūlyta atsakovo L. Nemanio įmonės administratoriaus UAB „Seturas“ kandidatūra kvalifikaciniu požiūriu atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus, ką patvirtino Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, administratorius pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad turi teisę teikti administravimo paslaugas ir sutinka šią bendrovę administruoti, deklaruodamas kliūčių, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio ketvirtojoje dalyje, nebuvimą.

Atskiruoju skundu atsakovė R. N. prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir nutarties įžanginėje, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyti, kad L. Nemanio įmonės savininkas yra tik L. N.. Apeliantė nurodo, kad ji niekada nebuvo L. Nemanio įmonės savininkė, kadangi pagal Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnį individualioje įmonėje yra vienas savininkas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Panevėžio apskrities VMI nurodo, kad iš dalies sutinka su atskiruoju skundu, kad tikslinga pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį, ištaisant netinkamai pavartotą formuluotę, jog R. N. yra L. Nemanio įmonės savininkė. Ieškovas pažymi, kad tiek L. N., tiek R. N. yra  L. Nemanio įmonės dalyviai, todėl atsakomybė už prisiimtas įmonės prievoles tenka ne tik įmonei, bet ir jos dalyviams, t. y. savininkui ir kitiems, teisių bei pareigų įmonėje turintiems asmenims.

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis pakeistina.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar yra pagrindas individualios įmonės savininku įvardinti du asmenis. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad nėra pagrindo L. Nemanio įmonės savininkais laikyti tiek L. N., tiek jo sutuoktinę R. N. . Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio pirmoji dalis numato, kad individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad L. Nemanio įmonės savininkas yra L. N.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą įstatymo nuostatą bei Juridinių asmenų registro duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo L. Nemanio įmonės savininkais pripažinti tiek L. N., tiek jo sutuoktinę R. N. .

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis pakeistina, nurodant, kad L. Nemanio įmonės savininkas yra tik L. N..

Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių taip pat pažymi, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. Nemanio įmonė yra įsteigta santuokos metu. Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio pirmąją dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Iš to darytina išvada, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Pagal CK 3.89 straipsnio antrąją dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.; Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.), t.y. individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Tuo atveju, kai nepakanka neribotos civilinės atsakomybės subjekto turto, pagal jo prievoles atsako savininkai (juridinio asmens dalyviai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad L. Nemanio įmonės savininkas yra tik L. N..

Teisėjai                                                                                                                       Alė Bukavinienė

                                                                                                                                   Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                   Donatas Šernas