Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-990/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08248-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.2.; 1.2.13.1.1.; 2.12.1.
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis I. B. personalinėje įmonėje direktoriumi, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
- Nusikalstamos veikos aplinkybės
I. B., būdamas I(duomenys neskelbtini)ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, neužtikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais nenustatęs dirbančių darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos įmonėje, neinstruktavęs įmonėje dirbančių darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka ir nesupažindinęs jų su saugiais darbo metodais bei visais galimais rizikos veiksniais, neįvertinęs įmonėje profesinės rizikos ir neparengęs priemonių rizikai šalinti ar išvengti, neparengęs autotransporto priemonių remonto darbams darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kuriuose būtų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontą, 2017 m. vasario 13 d. apie 09.00 val. organizuodamas darbą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės mechanikui M. S. davė žodinį nurodymą atlikti autobuso „Setra 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, po ko 2017 m. vasario 13 d. apie 15.00 val. M. S. vykdant I. B. nurodymą ir autobuso remonto metu užvedus variklį, M. S. buvo įsuktas į besisukantį mechanizmą bei patyrė daugybinius kūno sužalojimus, pasireiškusius didele plėštine dešinės kojos kelio sąnario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais ir pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusius ūmų kojos kraujotakos sutrikimą su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio šuntavimo) su neišvengiama dešinės kojos amputacija šlaunies viduriniame trečdalyje; kairio šlaunikaulio išnirimu su gūžduobės krašto lūžiu, kairio peties sąnario raiščių patempimu ir širdies bei dešinio plaučio sumušimu, lydimus ūmaus kvėpavimo ir širdies- kraujagyslių nepakankamumu, t. y. I. B., turėdamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais, to nepadarė ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, tokiu būdu I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. (su pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus.
- Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad jis yra I. B. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikla- keleivių pervežimo paslaugos. Įmonėje 2017 m. vasario 13 d. dirbo 4 žmonės- du vairuotojai (M. S. ir S. C.), jis ir jo žmona. Autobusai buvo penki. M. iki nelaimingo atsitikimo dirbo jo įmonėje nuo 2012 metų autobuso vairuotoju, o S. dirbo beveik metus ir taip pat buvo įdarbintas autobuso vairuotoju. Su M. ir S. buvo pasirašytos darbo sutartys. Abu vairuotojai buvo instruktuoti darbų saugos klausimais, jiems buvo pravesti įvadiniai instruktažai ir jie buvo instruktuoti darbo vietoje. Apie tai liudija jų parašai instruktažų žurnaluose. Jis turi teisę sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Kaip įmonės vadovas jis yra atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų laikymąsi. Įmonėje nėra vidaus tvarkos taisyklių, nėra įsakymo, kokia tvarka darbuotojai instruktuojami. Jis darbuotojus instruktavo žodžiu. M. yra auto šaltkalvis, daug metų dirbo autobusų parke pagal specialybę. Būtent ten jis ir susipažino suM.. Kaip vairuotojai M. ir S. vairavo autobusus, į jų pareigas neįėjo sudėtingi remonto darbai, tačiau nesudėtingus, tokius kaip filtrų, tepalų, lempučių, stabdžių kaladėlių keitimas, jie atlikdavo. Įmonėje yra alkotesteris, vairuotojai tikrinami prieš išvažiuojant į reisą, tačiau kai važiuoti nereikia, vairuotojų būklę jis įvertina vizualiai. 2017 m. vasario 13 d. vairuotojų blaivumas nebuvo tikrintas, tačiau vairuotojų būklė jam nesukėlė abejonių, kad kuris nors iš jų gali būti neblaivus. Jis niekada anksčiau nepastebėjo, kad vairuotojai į darbą būtų atėję neblaivūs arba būtų vartoję alkoholį darbo metu. 2017 m. vasario 13 d. darbas prasidėjo 09.00 val. pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką. Tą dieną abu vairuotojai gavo jo užduotį patikrinti autobuso „Setra 315“ stabdžių kaladėles. Minimas autobusas jau buvo įvarytas į garažą, kurio apytikris ilgis 13,5 m, o plotis 5,5 m. Garažas gerai apšviestas. Kai darbuotojams buvo duota ši užduotis, vairuotojai ne iš karto pradėjo ją vykdyti, tačiau jie žinojo, kad tą dieną reikia patikrinti šio autobuso stabdžių kaladėles. Kitų užduočių vairuotojams jis nedavė, t. y. jiems nebuvo liepta pakeisti kaladėlių ar pakeisti kitų stabdžių detalių. Jis nedavė nurodymo pakeisti trekšlę. Apie 11.00 val. jis išvažiavo įmonės reikalais. Apie 15.15 val. jam paskambino S. ir pasakė, kad įvyko nelaimė, kad M. įsuko. Jis paklausė, ar iškviesta greitoji. S. pasakė, kad medikai jau važiuoja. Jis pasakė, kad greit atvažiuos. Jam grįžus M. jau buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Kiekvienas, net ir išsilavinimo neturintis suaugęs žmogus turėtų suvokti, kad besisukantys mechanizmai kelia didelį pavojų. Kodėl M. neįvertino rizikos, kodėl nusprendė kažką atlikti nenusileidęs į duobę, virš kurios stovėjo autobusas, jis nežino. 2017 m. vasario 13 d. užduotis vairuotojams nebuvo pirma, jie ir anksčiau tikrino autobusų stabdžius. Elektroakumuliatoriaus keitimas, trekšlės keitimas priskiriamas prie sudėtingesnių remontų. Ankščiau vairuotojai neatliko tokių remonto darbų. Tokiems darbams atlikti autobusai buvo varomi į servisus. Įmonėje vairuotojai nėra drausti. Vadovaudamas įmonei jis visa apimtimi nebuvo parengęs darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, nebuvo nustatyta ir supažindinimo su saugiomis darbo sąlygomis tvarka, nebuvo parengtos vairuotojų pareiginės instrukcijos. Nebuvo įvertinta rizika. Ar jis skambino į Darbo inspekciją, kad sužinotų, kokie reikalavimai, susiję su darbuotojų sauga, turi būti ar kokie vidiniai norminiai teisės aktai turėjo būti parengti, jis neprisimena. M. S. daug metų dirbo mechaniku, vairavo autobusus ir juos remontavo. M. sakė, kad jis dirbo Vilniaus autobusų parke, kur buvo supažindintas su visomis saugos instrukcijomis. Jo įmonėje tuo metu buvo maždaug 5 autobusai. Faktiškai M. buvo priskirtas prie vieno autobuso- „Renault“. Šis priskyrimas nebuvo dokumentaliai įformintas. Autobusas „Setra“ savo techniniu principu yra panašus į autobusą „Renault“, skiriasi tik apdaila ir forma. M. atlikdavo smulkius autobuso aptarnavimo darbus (tepalų, lempučių, žibintų, filtrų keitimo darbus, padangų keitimo darbus ir panašius nesudėtingus kitus darbus) tiek „Renault“, tiek „Setra“ autobusams ir puikiai žinojo, kokie darbai gali sukelti pavojų. M. buvo instruktuotas, kai buvo priimtas dirbti, M. instruktavo jis pats. Tuo metu dokumentalių instrukcijų nebuvo. Dabar jau visos instrukcijos yra, profesinės rizikos vertinimas taip pat atliktas. Jis pripažįsta, kad įmonėje nebuvo visų pagal įstatyminius aktus parengtų instrukcijų, taip pat, kad darbuotojai nebuvo tinkamai, kaip numato įstatymas, instruktuoti. Jis kaip įmonės vadovas turėjo pareigą paruošti visą būtiną dokumentaciją, susijusią su darbų sauga, tačiau to nepadarė, kadangi buvo laiko trūkumas, įmonė neturėjo pakankamai pajamų ir įmonėje nebuvo užtektinai lėšų pasisamdyti specialistus, galinčius parengti būtinus dokumentus, o ir informacijos trūko. Jis turėjo įmonėje registracijos žurnalą apie darbuotojų supažindinimą su darbų sauga, tame žurnale pasirašė tiek M., tiek ir S., pastaruosius jis pats žodžiu instruktavo apie darbų saugą. Instruktažas buvo bendro pobūdžio, nesiremiant norminiais aktais ar instrukcijomis. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 139-140, 149-150, 154-155).
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini)darbo sutarties pagrindu dirba nuo 2012 metų vairuotoju, tačiau atlieka ir auto šaltkalvio pareigas, t. y. jis ne tik vairuoja autobusus, bet ir juos remontuoja. Kai remonto darbai nebūna sudėtingi (dažymas, stabdžių, kaladėlių ar tepalų keitimas ir pan.), šie atliekami vietoje- (duomenys neskelbtini)garaže, esančiame (duomenys neskelbtini); jei autobusui reikalingas sudėtingas remontas, transporto priemonė varoma į autoservisą. Jis turi mechaniko specialybę. Pagal specialybę dirba autošaltkalviu maždaug nuo 1998 metų. Įdarbintas jis pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau kokius tiksliai, jis neatsimena. Jis neprisimena, ar jam buvo pateiktos kokios nors instrukcijos, susijusios su darbų sauga. Instruktuotas dėl darbų saugos jis buvo tik vieną kartą įsidarbinus. Jis neatsimena, kokio pobūdžio instruktažas buvo, tačiau instruktavo jį I. B.. 2017 m. vasario 13 d. darbą jis pradėjo nuo 09.00 val. pagal grafiką. Tą dieną darbe alkoholio jis nevartojo, tačiau išvakarėse buvo išgėręs kelis šimtus gramų degtinės ir alaus, bet darbe jautėsi blaivus. Darbo vietoje jo blaivumas buvo tikrinamas alkoholio matuokliu ir prietaisas neparodė, kad jis būtų apsvaigęs. I. B. davė nurodymą patikrinti autobuso „Setra 315HD“ kaladėles, nes nestabdė galiniai ratai, be to buvo gautas nurodymas nustatyti gedimo priežastį ir ją pašalinti. Minėto autobuso patikra buvo atliekama garaže, esančiame Mechanikų g. 7E, Vilniuje. Garažo ilgis buvo apie 13,5 m, o plotis- 4,5 m. Garaže apšvietimas buvo geras, grindys nebuvo slidžios ir darbo vieta nebuvo užgriozdinta. Tą dieną darbus jis atliko su kitu vairuotoju-S., kurio pavardės jis neatsimena. Patikrinę minėto autobuso stabdžių kaladėles juodu nustatė, kad šios nėra sudilusios, todėl pradėję ieškoti kitų gedimo priežasčių pamatė, jog yra sugedusi stabdžių „treščiotka“ - detalė turėjo laisvumą ir nesifiksavo. Ši detalė tvirtinama ant galinio tilto veleno. Apie „treščiotkos“ gedimą jei pranešė direktoriui. Reikėjo šią detalę pakeisti. Darbas nebuvo sudėtingas, todėl buvo nuspręsta detalės keitimą atlikti čia pat garaže. Direktoriaus sūnus nupirko naują detalę ir ją atvežė jiems. Kieno nurodymu buvo pirkta nauja detalė, jis nežino. Kai nauja detalė buvo atvežta, po pietų jis su S. pradėjo šios detalės keitimo darbus. Pakeitus detalę buvo užvestas autobusas, kad į sistemą būtų pripumpuota oro. Kas užvedė autobusą, jis neatsimena. Autobusas stovėjo virš duobės, galinis ratas buvo nuimtas, o galinis tiltas sukosi. Kadangi reikėjo užfiksuoti „treščiotkę“, jis palindo po galiniu sparnu. Velenas sukosi. Į duobę jis nelindo, nes iš ten nebuvo priėjimo prie galinio tilto. Jis suprato, kad lįsti po galiniu sparnu, kai sukosi velenas, buvo labai pavojinga, bet jis pagalvojo, kad viskas bus gerai. Besisukantis velenas pastvėrė jo rūbus ir jį įsuko. Kas vyko toliau, jis nelabai prisimena. Dėl to, kas įvyko, jis pretenzijų niekam neturi, niekas jo nevertė lįsti po galiniu sparnu (b. l. 27-29).
Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis dirba tėvo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 8 d. vairuotoju. (duomenys neskelbtini) įmonės pagrindinė veikla susijusi su keleivių pervežimu užsakomaisiais reisais. Autobusui sugedus, t. y. esant nereikšmingiems gedimams, šis remontuojamas vietoje, tačiau jei gedimas būna rimtesnis, autobusai gabenami į specializuotus servisus. Apie 2017 m. vasario 13 d. maždaug 15.15 val. įvykusį nelaimingą atsitikimą jis žino iš tėvo pasakojimo. Tuo metu įmonėje jis dar nedirbo ir įvykus nelaimingam atsitikimui buvo išvykęs. 2017 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo (be tėvo) du žmonės- S. C. ir M. S.. Jis negali pasakyti, kokiose pareigose dirbo minėti darbuotojai. Įmonėje už darbų saugą yra atsakingas tėvas kaip įmonės direktorius. 2017 m. vasario 13 d. maždaug 15.00 val. M. S. jo paprašė nuvažiuoti nupirkti detalę autobusui. Reikėjo nupirkti trekšlę- specialią stabdžių sistemos detalę, nes tą detalę reikėjo pakeisti autobuse. Pats M. nustatė, kad reikia keisti autobuso „Setra 315“, kuris tuo metu buvo remontuojamas garaže, trekšlę. Jis nežino, kokį išsilavinimą turi M., tačiau žino, kad anksčiau M. dirbo autobusų parke auto šaltkalviu, tai sakė pats M.. Jis nežino, kas nurodė suremontuoti autobusą. Jis kaip vairuotojas sugebėtų pakeisti trekšlę autobuse. Ši detalė yra keičiama be specialių įrankių, nuimant ratą, stabdžių būgną, kuris yra ant rato ašies, ir tada keičiama trekšlė, atsukant ir ją prisukant veržlėmis (fiksatoriais). Pagal saugumo taisykles norint pakeisti bet kokią transporto priemonės detalę transporto priemonė turi būti išjungtu varikliu. Jis negali pasakyti, dėl kokių priežasčių remonto metu M., veikiant autobuso varikliui ir sukantis galinių ratų ašiai, kišo galvą po galiniu sparnu. Įvykio metu jo nebuvo vietoje, todėl jis negali pasakyti, kas tiksliai įvyko (b. l. 33-34).
Ikiteisminio tyrimo metu S. C. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)maždaug metus. Jis yra įdarbintas autobuso vairuotoju pasirašius darbo sutartį. (duomenys neskelbtini)jis pasirašytinai buvo supažindintas su visais darbų saugos reikalavimais, jis buvo instruktuotas. Jį instruktavo pats I. B.. Jo žiniomis įmonėje dirbo tik jis ir M. S.. Žinoma, dirbo ir pats I. B..M. iki jam įsidarbinant jau dirbo I. B. įmonėje. Jis nežino, į kokias pareigas M. buvo įdarbintas, jis girdėjo, kadM. yra mechanikas (auto šaltkalvis). Sugedus autobusui, jei remontas nereikalauja kažkokių ypatingų darbų, šis taisomas vietoje. Tai gali būti stabdžių kaladėlių keitimas, tepalų pakeitimas, žibintų lempučių pakeitimas ir panašūs smulkūs darbai. Jei gedimas yra rimtas, autobusas varomas į servisą, kur ir remontuojamas specialistų. 2017 m. vasario 13 d. darbą jis pradėjo apie 09.00 val. M. tokiu pačiu laiku darbą pradėjo. Jie dirbo pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką. Atėjus į darbą I. B. pasakė, kad reikia patikrinti autobuso „Setra 315“ (12 metrų ilgio) stabdžius. Tą autobusą vairavo visi- jis, M. ir I.. Tam, kad būtų patikrinti stabdžiai, autobusas buvo įvarytas į garažą ant duobės. Garažas buvo didelis, ganėtinai platus ir ilgas. Garaže apšvietimas buvo geras. Jis nežino, kas autobusą įvarė į garažą. Jis negali pasakyti, ar M. 2017 m. vasario 13 d. buvo vartojęs alkoholį, bet jis asmeniškai nepastebėjo, kad M. būtų buvęs išgėręs, nejautė jokio alkoholio kvapo, sklindančio nuo M. ir iš viso M. jam nesukėlė abejonių, kad yra blaivus. Jie nėra tikrinami alkoholio matuokliais, vadovas vizualiai įvertina vairuotojų būklę. Kad būtų patikrinta autobuso stabdžių sistema, reikėjo autobusą užvesti, pripumpuoti oro sistemą, nuimti galinį ratą, po to nuimti būgną ir tik tada įmanoma apžiūrėti kaladėlių būklę. Atlikus minėtus darbus su M. jie pamatė, kad kaladėlės yra tvarkingos. Turėdami patirties kartu su M. jie nusprendė, kad reikia pakeisti trekšlę. Jie trekšlę nuėmė ir tada jis, paėmęs tą trekšlę, nuėjo pas M., kurio paprašė, kad šis nuvažiuotų ir nupirktų naują trekšlę, ką pastarasis ir padarė.I. tuo metu buvo kažkur išvykęs, darbo vietoje buvo tik jis ir M.. Kai M. išvažiavo, su M. jis pamatė, kad per energoakumuliatorių išeina oras, buvo girdimas tylus šnypštimas. Jie nusprendė, kad reikia pakeisti ir šią detalę. Energoakumuliatorius yra tvirtinamas prie galinio vedamo tilto, kur yra montuojamos ir trekšlės. Energoakumuliatorių nuiminėjo jis, tada nuėjo prie nurašyto autobuso ir nuėmė gerą energoakumuliatorių, kurį kartu su M. pritvirtino prie remontuojamo autobuso. Grįžo M., padavė naują trekšlę ir išėjo. Jis trekšlę uždėjo ant valo (kuris yra ant vedamo galinio tilto). Trekšlę jis tik uždėjo, bet nepritvirtino. Jie su M. nuėjo pietauti. Po pietų apie 15.00 val. jie tęsė darbus. M. užvedė autobusą, kadangi reikėjo pripumpuoti oro į stabdžių sistemą. Neužvedus autobuso tai padaryti būtų sudėtinga. Kai M. užvedė autobusą, jis nuėjo į kitą garažą, nes reikėjo atsinešti raktą, kurio šitame garaže nebuvo. Būdamas kitame garaže, kuris nuo garažo, kuriame su M. remontavo autobusą, buvo apie 20 metrų atstumu, jis išgirdo M. šauksmą. Įbėgęs į garažą, iš kur šaukė M., jis pamatė, kad tarp arkos ir būgno įsuktas M.. Jis nesuprato, kas tiksliai atsitiko ir kokiu būdu M. ten atsidūrė, bet suprato, kad galinis autobuso tiltas sukasi. Jis nubėgo į autobuso priekį, bandė užgesinti variklį, bet kadangi nebuvo pakankamai pripumpuota oro, autobuso variklis neužgeso, jam reikėjo atidaryti kapotą ir priverstinai atjungti užvedimo mechanizmą. Tik po to autobuso variklis užgeso. Jis iškvietė greitąją, apie įvykį informavo I.. Dėl kokių priežasčių M. kišo galvą po galinio remontuojamo rato arka kai veikė autobusas, jis negali atsakyti (b. l. 37-38).
Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parodė, kad jis pažįsta I. B., tai jo senelis. Jis gyvena su seneliu I., mama R., močiute S. ir dėde M.. Jie visi gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minimo namo priestate yra autobusų garažas. Garaže būna autobusai, ten juos kartais taiso vairuotojai. Jo senelis užsiima veikla, susijusia su autobusais. Senelis kartais padeda taisyti autobusus, kartais dirba prie popierių. Jis nežino, kuo konkrečiai užsiima senelis. Vairuotojai, kurie taiso minėtame garaže autobusus, dirba pas senelį. Pas senelį dirba maždaug keturi vairuotojai. Jis tų vairuotojų nepažįsta asmeniškai, bet mato juos dirbančius garaže, todėl ir žino, kad jie yra vairuotojai, kurie dirba pas senelį. Jis iš matymo pažįsta M., kurio pavardės nežino. Gali būti, kad M. pavardė- S..M. buvo vairuotojas ir mechanikas- taisė autobusus minėtame garaže. Jis M. dažnai matydavo garaže. M. pastoviai dirbo pas senelį. Jis prisimena įvykį, kai buvo sužalotas M.. Tiksliai kuri diena tai buvo, jis neatsimena, bet buvo vasaris, gal 13 diena. Tada jis grįžo iš mokyklos. Tai buvo apie 14.00 val. Apie 15.00 val. pas jį atėjo draugas E. Š.. Jie iš anksto buvo susitarę, kad E. ateis pas jį. Kai E. atėjo, jie kartu senelio darbo kabinete darė namų darbus. Senelio darbo kabineto langas yra didelis, ant lango kabo dieninės užuolaidos. Įvykio dieną užuolaidos buvo pusiau užtrauktos, bet per jas gerai matėsi. Kabineto langas išeina į garažo patalpas, kur taiso autobusus. Senelio darbo kabinetas yra aukštai, vaizdas per langą matosi iš viršaus į apačią. Per tą langą galima matyti visą garažo patalpą. Namų darbus jie darė senelio darbo kabinete, nes reikėjo spausdintuvo, kuris yra tik senelio darbo kambaryje. Darydamas namų darbus jis išgirdo šauksmą. Jis nesuprato kas šaukia. Prieš tai jis nematė, kas buvo garaže, negirdėjo, kad garaže vyktų kažkokie remonto darbai. Kabineto langas buvo uždarytas. Išgirdęs šauksmą ir pribėgęs prie lango jis pamatė, kad garaže priekiu į kabineto langą stovi autobusas. Autobusas stovėjo maždaug ties garažo viduriu (ties lango viduriu). Įvažiavimas į garažą yra priešais kabineto langus. Pažvelgęs pro langą jis pamatė, kaip ties galiniu ratu dešinėje pusėje (stovint priešais įvažiavimą į garažą ir žiūrint į garažo įvažiavimą pro langą) sukasi žmogaus kūnas. Tai vyko apie 2,5 m atstumu nuo jo. Garažas buvo apšviestas gerai ir jis viską gerai matė. Tai, kad ten sukosi žmogus, jis suprato, nes matė žmogaus kūno dalis, pilvą. Be to tas žmogus garsiai šaukė. Kad ten buvo M. jis iš karto nesuprato. Tada jis pamatė, kaip į garažą įbėga kitas vairuotojas S.. Iki tol jis garaže nieko nematė, išskyrus besisukantį ties galiniu ratu žmogų. S. greitai įlipo į autobuso vairuotojo kabiną, kurios durys buvo dešinėje pusėje kaip ir tas besisukantis žmogus. Tai, kad autobuso variklis veikė, jis suprato, nes girdėjosi variklio garsas. Jis tiksliai nematė, ką veikė S. autobuso kabinoje, bet iš pastarojo judesių jis suprato, kad S. bando užgesinti variklį. Autobuso variklis negeso. Tada S. nubėgo prie galinės autobuso dalies. Jis nematė ką S. ten darė, bet netrukus autobuso variklis užgeso, po ko S. greitai iš po galinio rato arkos ištraukė prieš tai besisukusį žmogų. Tada jis pamatė, kad tai buvo M.. Garaže, išskyrus S. ir M., daugiau nieko nebuvo. Kas vyko garaže prieš tai, kai išgirdo šauksmą, jis nežino ir nematė, nes iki tol nebuvo priėjęs prie lango (b. l. 48-50).
Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad jis pažįsta A. U. maždaug aštuonerius metus. A. yra jo pusbrolis ir su mama, seneliais bei dėde gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis draugauja su A. ir dažnai lankosi pastarojo name. I. B.- A. senelis, yra jo dėdė (jo mamos brolis). Jis prisimena įvykį, kai A. senelio garaže įvyko atsitikimas. Kada tai buvo jis neatsimena, atsimena tik, kad buvo žiema. Galėjo būti, kad įvykis buvo vasario 13 dieną. Jo dėdė I. B. užsiima tuo, kad autobusais vežioja keleivius. Jis matė, kad I. B. kieme esančiame garaže buvo remontuojami autobusai. Vairuotoją M. jis matė iki įvykio, jis žino, kad M. buvo dėdės vairuotojas. Jam teko anksčiau matyti ir kitus vairuotojus, jis žino, kad ten dirbo vairuotojas M. ir vairuotojas S., kuriuos ne kartą matė iki įvykio. Šie du vairuotojai remontavo autobusus dėdės garaže ir anksčiau. Įvykio dieną jis paskambino A., nes reikėjo daryti namų darbus. Jiedu sutarė, kad jis ateis pas A. namo apie 15.00 val. Namų darbus jie darė svetainėje- darbo kabinete, kur yra kompiuteris. Kambaryje yra du langai: vienas langas išeina į garažo patalpas, o kitas- į kiemą. Garažas yra namo priestatas. Ant lango, išeinančio į garažą, buvo užuolaidos. Jam būnant kambaryje, užuolaidos buvo užtrauktos. Tai buvo dieninės baltos užuolaidos, per jas gerai matėsi vaizdas. Langas buvo uždarytas. Jam tik įėjus į kambarį, kuriame jie ruošėsi daryti namų darbus, A. paprašė paimti popierių, gulėjusį netoli lango, vedančio į garažą. Paėmęs popierių jis žvilgtelėjo pro šį langą ir pamatė dėdę M., kuris tuo metu lipo į garaže stovinčio autobuso vairuotojo kabiną. Vairuotojo kabina buvo kiek kairiau lango, prie kurio jis stovėjo. Vaizdas per langą matosi iš viršaus į apačią. Autobusas stovėjo kiek žemiau jo matymo lauko, bet vis tiek jis gerai viską matė. Jis matė, kaip dėdė M. įlipo į autobuso kabiną ir užvedė autobusą. Vairuotojo kabina nuo lango, prie kurio jis stovėjo, buvo maždaug 2,5 m atstumu. Garaže šviesos nedegė, bet ten buvo langas (garaže), pro kurį sklindančios šviesos pilnai užteko matomumui. Prie lango jis užtruko gal dvi minutes. Jis matė, kaip M. kabinoje užvedė autobuso variklį. Jis nematė, kaip M. pasuka raktelį, bet kai M. įlipo į vairuotojo kabiną, autobusas užsivedė, todėl jis suprato, kad M. užvedė autobusą. Garaže kitų žmonių, išskyrus M., nebuvo. Kai variklis buvo užvestas M. nuėjo prie autobuso galo, kur tuo metu buvo nuimtas ratas ir ties ta vieta- ties nuimto rato arka M. atsitūpė. Tada jis nuėjo prie kompiuterio. Praėjus kelioms minutėms jis išgirdo šauksmą, sklindantį iš garažo. Su A. pribėgęs prie lango jis pamatė, kaip į garažą iš lauko įbėga dėdė S.. Jis matė, kad ties autobuso galinio rato arka yra sukamas žmogus- tai buvo dėdė M..S. nubėgo prie vairuotojo kabinos, tada greit nubėgo į autobuso galą. Autobuso variklis užgeso, nes prieš tai variklis veikė. Kai variklis buvo užgesintas S. Ištraukė M. (b. l. 42-44).
Įvykio vietos- namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros protokole užfiksuota, kad priestatas- garažas prastai apšviestas. Garažo viduje stovi autobusas „Setra 315 (duomenys neskelbtini) Autobuso kairės pusės galinis ratas nuimtas. Prie minėtos vietos ant grindų guli įrankiai. Matyti, kad galiniai ratai yra pakelti keltuvu. Ties minėta vieta ant grindų pribarstyta smėlio. Garažas iš vidaus ir išorės nestebimas vaizdo kamerų (b. l. 21-25).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje nurodyta, kad M. S. nustatytas sveikatos sužalojimas, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, priskiriamas prie sunkių (b. l. 7).
Specialisto išvadoje Nr. G1154/2017(01) konstatuota, jog remiantis aprašytais pateiktų M. S. medicinos dokumentų duomenimis pastarajam nustatyta didelė plėštinė dešinės kojos kelio sąnario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusiu ūmų kojos kraujotakos sutrikimą su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio šuntavimo) su neišvengiama dešinės kojos amputacija šlaunies viduriniame trečdalyje; kairio šlaunikaulio išnirimas su gūžduobės krašto lūžiu, kairio peties sąnario raiščių patempimas ir širdies bei dešinio plaučio sumušimas, lydimas ūmaus kvėpavimo ir širdies - kraujagyslių nepakankamumo. Sužalojimai padaryti kietais, tikėtina bukais judančiais (besisukančiais) daiktais ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti kūno sužalojimai tiksliai nustatyti (esamais medicininiais duomenimis) negalima. Tikėtina, kad tai galėjo būti padaryta vienu tęstiniu trauminiu poveikiu. Pagal 2003 m. įsigaliojusias Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles sužalojimų pavojingumas gyvybei nevertinamas. (M. S. patirti kūno sužalojimai: dešinės kojos pakinklio arterijos sužalojimas su kojos kraujotakos sutrikimu- netekimu, širdies ir plaučio sumušimas (be intensyvaus reanimacinio ir operacinio gydymo) galėjo baigtis mirtimi. M. S. nustatytas kūno sužalojimas vertinamas visumoje ir dėl pakinklio arterijos sužalojimo, ir dėl to amputuotos kojos atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 ir 6.11. punktai). Savo ranka tokių sužalojimų M. S. pasidaryti negalėjo. Jo patirti sužalojimai kritimui iš aukštumos ir atsitrenkimui į kietus paviršius (daiktus) taip pat nebūdingi (b. l. 60-62).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 1487/2017(01) konstatuota, kad M. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,45 promilės etilo alkoholio (b. l. 113).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) Vilniaus skyriaus pranešime Nr. 2017-RO1-I-1023311 nurodoma, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, M. S. už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 8 d. yra išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, tačiau M. S. dėl ligos pašalpos skyrimo į VSDFV Vilniaus skyrių nesikreipė, nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo medžiaga nepateikta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6,290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- VSDĮ) 4 straipsnio, numatančio asmenis, draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu, 1 dalimi, ir 5 straipsnio, numatančio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę, 1 dalimi, draudėjai už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, privalo mokėti socialinio draudimo įmokas. Pagal VSDĮ 2 straipsnio 2 dalį, draudėjais laikomi visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir jų atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, nustačius, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakingas yra darbdavys, t. y. asmuo už nukentėjusįjį mokėjęs socialinio draudimo įmokas, socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos į nukentėjusiojo darbdavį regreso teisės neįgyja, todėl VSDFV Vilniaus skyrius civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (b. l. 66-67).
2017 m. kovo 29 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 17-1 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tapo: darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas. I. B., būdamas įmonės vadovu, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, neįvertino profesinės rizikos įmonėje, neturėdamas autobuso gamintojo instrukcijos, neparengė autotransporto priemonių remonto darbams, darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kur būtų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontą, nebuvo įmonėje parengtos priemonės rizikai šalinti ar išvengti, dėl ko M. S., autobuso rato remonto metu užvedus variklį, buvo įsuktas į besisukantį mechanizmą ir patyrė sunkią traumą darbe. Tuo I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto reikalavimus. Darbo atlikimas neinstruktavus asmens. Įmonės vadovas I. B. nenustatė įmonėje darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos bei nurodė M. S. atlikti autobuso ratų remonto darbus, kuris nebuvo instruktuotas darbo vietoje teisės aktų nustatyta tvarka, nukentėjusysis nebuvo supažindintas su saugiais darbo metodais bei su visais galimais rizikos veiksniais. Tuo I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b. l. 78-79).
2017 m. liepos 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1026(17) konstatuota, kad tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad atliekant autobuso techninį aptarnavimą, autobuso variklis veikė ir kairio galinio rato stebulė sukosi tuo metu, kai darbuotojas buvo pavojingoje zonoje (po autobuso galiniu sparnu). Tai, kad M. S. nebuvo supažindintas su autobuso Naudojimo instrukcija, arba kitu dokumentu, kuriame būtų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso techninį aptarnavimą, organizaciniu požiūriu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra M. S. įtraukimas (įsukimas) ir suspaudimas tarp autobuso dalių (arkos ir būgno), o tokio pavojingo veiksnio šaltiniu yra veikiančio autobuso besisukanti stebulė. Tiriamuoju atveju nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, jeigu tuo metu, kai darbuotojas pavojingoje zonoje vykdė remonto darbus, stebulė nesisuktų (autobuso variklis būtų išjungtas). Tai, kad M. S. buvo pavojingoje zonoje (po autobuso galiniu sparnu) tuo metu, kai kairio galinio rato stebulė sukosi, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Nenustačius tiksliai, kokius veiksmus atliko M. S. (priešingai nurodomos įvykio aplinkybės dėl autobuso variklio įjungimo) negalima nustatyti ar jo veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe metu vykdyti autobuso remonto darbai neatitiko Nuostatų [3] 1 priedo 2.13 p. reikalavimo, kad įrenginio techninį aptarnavimą ar remontą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas. Tai, kad instruktavimo metu M. S. nebuvo supažindintas su autobuso instrukcija, arba kitu dokumentu, kuriame būtų nurodyta kaip eksploatuoti autobusą ir saugiai atlikti jo remontą, neatitiko Nuostatų [3] 23.1 p. reikalavimo, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais, naudojant darbo įrenginį (b. l. 129-133).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad I. B., būdamas I. B. personalinės įmonės direktoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, neužtikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais nenustatęs dirbančių darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos įmonėje, neinstruktavęs įmonėje dirbančių darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka ir nesupažindinęs jų su saugiais darbo metodais bei visais galimais rizikos veiksniais, neįvertinęs įmonėje profesinės rizikos ir neparengęs priemonių rizikai šalinti ar išvengti, neparengęs autotransporto priemonių remonto darbams darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kuriuose būtų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontą, 2017 m. vasario 13 d. apie 09.00 val. organizuodamas darbą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės mechanikui M. S. davė žodinį nurodymą atlikti autobuso „Setra 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, po ko 2017 m. vasario 13 d. apie 15.00 val. M. S. vykdant I. B. nurodymą ir autobuso remonto metu užvedus variklį, M. S. buvo įsuktas į besisukantį mechanizmą bei patyrė daugybinius kūno sužalojimus, pasireiškusius didele plėštine dešinės kojos kelio sąnario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais ir pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusius ūmų kojos kraujotakos sutrikimą su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio šuntavimo) su neišvengiama dešinės kojos amputacija šlaunies viduriniame trečdalyje; kairio šlaunikaulio išnirimu su gūžduobės krašto lūžiu, kairio peties sąnario raiščių patempimu ir širdies bei dešinio plaučio sumušimu, lydimus ūmaus kvėpavimo ir širdies- kraujagyslių nepakankamumu, t. y. I. B., turėdamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais, to nepadarė ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, tokiu būdu I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. (su pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus.
- Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
I. B., būdamas I. B. personalinės įmonės direktoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, neužtikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais nenustatęs dirbančių darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos įmonėje, neinstruktavęs įmonėje dirbančių darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka ir nesupažindinęs jų su saugiais darbo metodais bei visais galimais rizikos veiksniais, neįvertinęs įmonėje profesinės rizikos ir neparengęs priemonių rizikai šalinti ar išvengti, neparengęs autotransporto priemonių remonto darbams darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kuriuose būtų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontą, 2017 m. vasario 13 d. apie 09.00 val. organizuodamas darbą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės mechanikui M. S. davė žodinį nurodymą atlikti autobuso „Setra 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, po ko 2017 m. vasario 13 d. apie 15.00 val. M. S. vykdant I. B. nurodymą ir autobuso remonto metu užvedus variklį, M. S. buvo įsuktas į besisukantį mechanizmą bei patyrė daugybinius kūno sužalojimus, pasireiškusius didele plėštine dešinės kojos kelio sąnario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais ir pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusius ūmų kojos kraujotakos sutrikimą su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio šuntavimo) su neišvengiama dešinės kojos amputacija šlaunies viduriniame trečdalyje; kairio šlaunikaulio išnirimu su gūžduobės krašto lūžiu, kairio peties sąnario raiščių patempimu ir širdies bei dešinio plaučio sumušimu, lydimus ūmaus kvėpavimo ir širdies- kraujagyslių nepakankamumu, t. y. I. B., turėdamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais, to nepadarė ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, tokiu būdu I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. (su pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus, taigi I. B. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
- Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir I. B. skirti 90 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 3 389,40 Eur dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. galutinę 60 MGL dydžio, t. y. 2 259,60 Eur dydžio baudą.
I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala buvo padaryta, tačiau nukentėjusysis M. S. parodė, kad pretenzijų niekam neturi. 2017 m. balandžio 4 d. pastarajam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka. M. S. ikiteisminio tyrimo metu ieškinio nepareiškė, be to, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informavo, kad civilinio ieškinio nereikš. I. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 164-165). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
I. B. padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. I. B. yra neteistas. I. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi I. B. skirtina švelniausios rūšies baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė- bauda. Prokurorės siūlomas skirti baudos dydis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Baudą įpareigotina sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
- Procesinės prievartos priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu I. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 156-157), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti I. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t. y. 3 389,40 Eur dydžio baudą.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. galutinę 60 MGL, t. y. 2 259,60 Eur dydžio baudą.
Į. I. B. 2 259,60 Eur dydžio baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Įspėti I. B., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
I. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti I. B., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Mindaugas Ražanskas