Civilinė byla Nr. e2A-2221-861/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14568-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūko baldai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ūko baldai“ dėl avanso grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Tonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Ūko baldai“, prašydama priteisti iš atsakovės 9104 Eur sumokėto avanso, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 19 d. sudaryta gamybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus ieškovės nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Sutartyje sulygta, kad baldų kaina su PVM 18 209 Eur. Sutarties 2.2 punktas nustatė, kad ieškovė atsakovei sumokės 9104 Eur avanso per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo, o atsakovė nuo avanso gavimo dienos per 12 savaičių pagamins, pristatys ir sumontuos baldus. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė, 2022 m. sausio 19 d. pervedė avansą, atitinkamai 12 savaičių terminas baldams pagaminti, pristatyti ir sumontuoti suėjo 2022 m. balandžio 14 d. Tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. pranešimu atsakovei pratęsė sutarties įvykdymo terminą iki 2022 m. birželio 2 d., tačiau baldai nebuvo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti. Ieškovė 2022 m. birželio 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie gamybos sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 9104 Eur avansą vadovaujantis CK VI knygoje restitucijos institutą reglamentuojančiomis normomis.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, teigė, kad baldai pradėti gaminti pagal pirminius jų brėžinius, nesant galutinių matavimų suderinimo. Ieškovei baigus statybos darbus ir įrengus patalpas, atsakovė turėjo atlikti galutinius patalpų matavimus ir per 12 savaičių atlikti likusius gamybos darbus pagal galutinai suderintus matavimus. Byloje nėra ginčo dėl darbų kainos, jų atlikimo termino. Atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo grąžinti sumokėto avanso, nes ieškovės atstovai nepagrįstai nutraukė gamybos sutartį. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovei nekyla pareiga grąžinti avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gamybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei avansą per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo. Šalys susitarė, kad gaminių kaina su PVM 18 209 Eur. Atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti ieškovei baldus per 12 savaičių nuo avanso pavedimo dienos ir atlikti faktinius patalpų matavimus. Ieškovė 2022 m. sausio 19 d. sumokėjo avansą. Atitinkamai 12 savaičių terminas atsakovei pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus suėjo 2022 m. balandžio 14 d. Tačiau nei iki gamybos sutartimi sutarto termino, nei iki šios dienos atsakovė baldų nepagamino ir nepristatė. 2022 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovas pranešimu priminė atsakovei apie sudarytą sutartį ir jos įvykdymo terminą – 2022 m. balandžio 14 d. Ieškovė nustatė papildomą terminą iki 2022 m. birželio 2 d. imtinai gamybos sutarčiai įvykdyti. Ieškovė įspėjo, kad atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų per papildomai nustatytą terminą, ieškovė bus priversta nutraukti gamybos sutartį vienašališkai. Ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pranešimu informavo, kad gamybos sutartis nutraukiama ir pareikalavo grąžinti 9104 Eur avansą į ieškovės sąskaitą. Atsakovei negrąžinus avanso, ieškovė papildomu 2022 m. birželio 9 d. pranešimu dar kartą pareikalavo grąžinti avansą. Atsakovė 2022 m. birželio 16 d. pateikė elektroninį laišką, kuriame nieko nenurodė apie baldų gamybos procesą, o tik kvestionavo ieškovės atstovų įgaliojimus, akcentavo, kad dėl karo veiksmų Ukrainoje sutriko medžiagų tiekimas, dėl to pailgėjo gamybos terminai;
3.2. atsakovei nepagaminus baldų per sutartą 12 savaičių terminą, ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pranešimu suteikė papildomą 30 dienų baldams gaminti. 2022 m. birželio 16 d. atsakovės direktorius K. K. pranešė ieškovei, kad baldų gamybos procesas yra sulėtėjęs dėl karo Ukrainoje bei tvirtino, kad siekiama užsakymą atlikti. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas įrodinėjo, kad viena vertus, baldai nebuvo gaminami, nes atsakovė neturėjo visų matmenų ir negalėjo avanso skirti kitų baldų gamybai. Kita vertus, to pačio posėdžio metu atsakovės vadovas jau teigė, kad atsakovė buvo pradėjusi gaminti baldus, kurių matmenys nesikeistų, neva buvo pagaminta apie 50 proc. baldų. Atsakovės vadovas dar kartą akcentavo, kad visi baldai buvo pagaminti, tik kelios detalės liko neišpjautos ir baldai nesurinkti. Nurodė, kad pagaminti baldai yra Klaipėdos rajone, ieškovė gali bet kada atvykti jų apžiūrėti. Nors atsakovės vadovo teigimu, jis visada sakė, kad baldai pagaminti iš dalies, tačiau negali konkrečiai nurodyti, kuriame elektoriniame susirašinėjime. Į užduotą klausimą, atsakovės vadovas negalėjo tiksliai atsakyti, kas iš baldų konkrečiai buvo pagaminta. Taigi atsakovės pozicija nėra nuosekli. Atsakovei teismas suteikė galimybę pateikti tiek savo, tiek jos liudytojo V. S. teiginius, kad neva 50 proc. baldų, iš kurių net 90 proc., buvo pagaminti, patvirtinančius įrodymus (foto nuotraukas, filmuotą medžiagą (anot liudytojo, tokia pas atsakovę buvo). Tačiau atsakovės vadovas pateikė tik foto nuotraukas, iš kurių nėra galimybės individualizuoti, kad baldai pagaminti būtent ieškovės objektui, iš jų matomos tik vidinės baldų detalės, kurios patvirtina, kad baldai galėjo būti gaminami bet kuriam kitam projektui, filmuotos medžiagos atsakovės vadovas nepateikė;
3.3. sutarties 2.2 punktas nustatė, kad ieškovė atsakovei sumokės 9104 Eur avanso per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo iš ieškovės 9104 Eur avansą (2022 m. sausio 19 d. pavedimas);
3.4. nustačius, kad atsakovė gavo iš ieškovės 9104 Eur avansą, tačiau baldai nebuvo pagaminti, o byloje nepateikta duomenų, jog ieškovei nutraukus gamybos sutartį, atsakovė būtų grąžinusi jai pervestą 9104 Eur avansą, taip pat įvertinus tai, kad atsakovė savo prievolės ieškovei neginčijo, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 9104 Eur negrąžintą avansą pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir tenkino.
3.5. teismas priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė (atsakovė) UAB „Ūko baldai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
4.1. apeliantės (atsakovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant. Į šią bylą atsakovės vienintelis teisėtas atstovas neatvyko ir nepakvietė liudytojų dėl pateisinamų priežasčių, nes teismo posėdžio dieną atsakovės vienintelis atstovas ir kviečiami liudytojai iš anksto jiems nenumačius turėjo būtinai dalyvauti kitame teisminiame procese kitoje byloje Nr. 07-6-00023-22. Kadangi minėtos bylos medžiaga yra nevieša ir neskelbiama, atsakovė įrodymų neteikia, bet palieka teismui tokią informaciją patikrinti ir ją vertinti kaip įrodančią svarbias aplinkybes;
4.2. atsakovė į teismo posėdį buvo numačiusi kviesti liudytojus, kurie patvirtintų ypač svarbias bylai aplinkybes, nes liudytojai buvo tiesiogiai dalyvavę visuose pagrindiniuose baldų projektavimo ir gamybos procesuose, gali patvirtinti visas detales apie visą šio ginčo užsakymo vykdymo eigą ir seką. Tokiu būdu buvo užkirsta galimybė save atstovauti ir apginti poziciją nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų;
4.3. atsakovės pateikti byloje įrodymai - nuotraukos ir susirašinėjimai el. laiškais - paneigia ieškovės pagrindinę poziciją, kad buto remonto darbai ir patalpų matavimai buvo užbaigti dar iki sutarties pasirašymo;
4.4. byla liko neišnagrinėta iš esmės, byloje buvo pažeistas rungtyniškumo principas. Byloje tik ieškovė galėjo būti pilnai išklausyta ir jai buvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją, o atsakovei tokia galimybė buvo užkirsta.
5. Ieškovė UAB „Tonas“ atsiliepime prašo apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
5.1. atsakovei apie 2023-05-31 dienos teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, - pasirašytinai. Atsakovė į 2023-05-31 bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Reikšminga tai, kad šios bylos procese ne kartą buvo teikti atsakovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, todėl akivaizdu, jog ne tik procesinė teisė prašyti atidėti teismo posėdį, bet ir pareiga pagrįsti neatvykimo į teismo posėdį priežastis atsakovei buvo žinoma bei suprantama. Bylos nagrinėjimas 2023-01-16 teismo posėdyje buvo atidėtas dėl atsakovės prašymo suteikti jai galimybę pateikti papildomus prašymus, įrodymus; bylos nagrinėjimas 2023-02-13 teismo posėdyje buvo atidėtas prieš pat bylos nagrinėjimą gavus atsakovės prašymą;
5.2. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2023-05-31 teismo posėdyje teisme nebuvo gautas, o atsakovė tokio ir neteikė. Kadangi aptarta teise atsakovė prieš teismo 2023-05-31 posėdį nepasinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir civilinę bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.
5.3. apeliantė nurodo, kad į teismo posėdį buvo numačiusi kviesti liudytojus, kurie patvirtintų ypač svarbias bylai aplinkybes, tačiau ieškovė pažymėjo, kad liudytojus į teismo posėdį kviečia (šaukia) ne ginčo šalis, bet teismas. Šalys turi pateikti prašymą kviesti liudytoją. Apeliantė nenurodė, kada į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė prašymą šaukti liudytoją (-us) ir toks prašymas liko neišspręstas ar nepatenkintas;
5.4. pirmosios instancijos teismas 2022-09-01 nutartimi nustatė šalims 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti papildomus įrodymus ar prašymus dėl dokumentų išreikalavimo. Apeliantė jokių prašymų, įrodymų nepateikė. Bylos nagrinėjimas 2023-01-16 teismo posėdyje buvo atidėtas dėl atsakovės prašymo suteikti jai galimybę pateikti papildomus prašymus, įrodymus; teismas nustatė terminą papildomiems prašymams bei įrodymams pateikti iki 2023-01-30. Iki nurodyto termino jokie papildomi prašymai ar įrodymai nebuvo gauti;
5.5. bylos nagrinėjimas 2023-02-13 teismo posėdyje buvo atidėtas prieš pat bylos nagrinėjimą gavus atsakovės prašymą bei jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, dėl ko atsakovė buvo įpareigota sekančiam posėdžiui pateikti medicininę pažymą, pateisinančią neatvykimą į 2023-02-13 teismo posėdį. Atsakovė tokios pažymos teismui nepateikė ir tik teismui dar kartą pareikalavus, po 2023-04-19 teismo posėdžio įkėlė VSDFV duomenis apie nedarbingumo laikotarpį;
5.6. tik 2023-04-19 teismo posėdyje atsakovė suformulavo prašymą apklausti liudytoją, prašymas buvo patenkintas, liudytoju V. S. buvo apklaustas 2023-04-19 teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo metu 2023-04-19 teismo posėdyje atsakovei suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, nustatant terminą iki 2023-04-24. Be to, šalys buvo įspėtos, kad 2023-05-31 teismo posėdyje bus klausomasi baigiamųjų kalbų;
5.7. ieškovės nuomone, šios aplinkybės įrodo, jog atsakovė ignoravo teismo įpareigojimus, nustatytais terminais neteikė įrodymų ar prašymų, nebendradarbiavo su teismu, savo pasyvumu trukdė teismui siekti proceso koncentracijos ir operatyvumo;
5.8. atsakovė suprato savo teises ir pareigas, nors ir nesavalaikiai, tačiau aktyviai naudojosi procesinėmis teisėms, reiškė prašymus išreikalauti įrodymus, apklausti liudytojus, teikė įrodymus į bylą. Pirmosios instancijos teismas ne kartą buvo suteikęs galimybę papildomiems prašymams bei įrodymams pateikti: 2022-09-01 nutartimi, bylos nagrinėjimo metu 2023-01-16, 2023-04-19. Atsakovė turėjo galimybę teikti prašymus, įrodymus, todėl rungtyniškumo principas procese pirmosios instancijos teismo buvo užtikrintas, o byla išnagrinėta iš esmės;
5.9. apeliantė ne tik praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti, tačiau sąmoningai pateikė skundą su tuščiais lapais. Tokiu būdu apeliantė vilkina procesą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui apeliacinį skundą surašė naujai. Pirmojo apeliacinio skundo (DOK-119505) ir teismo priimto po trūkumų šalinimo apeliacinio skundo (DOK-127191) pirmojo puslapio paskutinės dvi pastraipos akivaizdžiai skirtingos. Antrasis apeliacinis skundas (DOK-127191), pateiktas 2023-08-10, buvo papildytas pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui. Ieškovė mano, kad pirmasis apeliacinis skundas (DOK-119505) sąmoningai pateiktas “su trūkumais”, kad vilkinti teismo procesą ir susikurti terminą skundui surašyti. Tokie apeliantės veiksmai, ieškovės įsitikinimu, atitinka CPK 95 straipsnio dispoziciją, tad apeliantei turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė gavo iš ieškovės 9104 Eur avansą 2022 m. sausio 19 d. pavedimu, tačiau baldai nebuvo pagaminti, o byloje nepateikta duomenų, jog ieškovei nutraukus gamybos sutartį, atsakovė būtų grąžinusi jai pervestą 9104 Eur avansą (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertino tai, kad atsakovė savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 9104 Eur negrąžintą avansą laikė pagrįstu.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gamybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei avansą per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo. Šalys susitarė, kad gaminių kaina su PVM 18 209 Eur. Atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti ieškovei baldus per 12 savaičių nuo avanso pavedimo dienos ir atlikti faktinius patalpų matavimus. Ieškovė 2022 m. sausio 19 d. sumokėjo avansą. Atitinkamai 12 savaičių terminas atsakovei pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus suėjo 2022 m. balandžio 14 d. Tačiau nei iki gamybos sutartimi sutarto termino, nei iki šios dienos atsakovė baldų nepagamino ir nepristatė. 2022 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovas pranešimu priminė atsakovei apie sudarytą sutartį ir jos įvykdymo terminą – 2022 m. balandžio 14 d. Ieškovė nustatė papildomą terminą iki 2022 m. birželio 2 d. imtinai gamybos sutarčiai įvykdyti. Ieškovė įspėjo, kad atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų per papildomai nustatytą terminą, ieškovė bus priversta nutraukti gamybos sutartį vienašališkai. Ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pranešimu informavo, kad gamybos sutartis nutraukiama ir pareikalavo grąžinti 9104 Eur avansą į ieškovės sąskaitą. Atsakovei negrąžinus avanso, ieškovė papildomu 2022 m. birželio 9 d. pranešimu dar kartą pareikalavo grąžinti avansą. Atsakovė 2022 m. birželio 16 d. pateikė elektroninį laišką, kuriame nieko nenurodė apie baldų gamybos procesą, o tik kvestionavo ieškovės atstovų įgaliojimus, akcentavo, kad dėl karo veiksmų Ukrainoje sutriko medžiagų tiekimas, dėl to pailgėjo gamybos terminai.
11. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atsakovė gamybos sutartimi įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus, o ieškovė atsiskaityti. Kvalifikuojama, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl atitinkamai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos normos reglamentuojančios rangos teisinius santykius. Užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
12. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinės bylos Nr. e3K-3-75-378/2021).
13. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga, kad asmuo, be teisinio pagrindo įgijęs turtą, privalo grąžinti tą turtą asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje. Kad atsirastų ši pareiga turi būti šios sąlygos: 1) asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo; 2) turtas turi būti realiai gautas; 3) įgyto turto negalima išreikalauti panaudojant kitus civilinių teisių gynimo būdus; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009 ir kt.).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
15. Nors apeliantė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad atsakovės pateikti byloje įrodymai - nuotraukos ir susirašinėjimai el. laiškais - paneigia ieškovės pagrindinę poziciją, kad buto remonto darbai ir patalpų matavimai buvo užbaigti dar iki sutarties pasirašymo, su tokia pozicija teisėjų kolegija sutikti negali, nes ji nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nepagaminus baldų per sutartą 12 savaičių terminą, ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pranešimu suteikė papildomą 30 dienų baldams gaminti. 2022 m. birželio 16 d. atsakovės direktorius K. K. pranešė ieškovei, kad baldų gamybos procesas yra sulėtėjęs dėl karo Ukrainoje bei tvirtino, kad siekiama užsakymą atlikti. Kaip sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžių metu atsakovės atstovas įrodinėjo, kad viena vertus, baldai nebuvo gaminami, nes atsakovė neturėjo visų matmenų ir negalėjo avanso skirti kitų baldų gamybai, kita vertus, to pačio posėdžio metu atsakovės vadovas jau teigė, kad atsakovė buvo pradėjusi gaminti baldus, kurių matmenys nesikeistų; neva buvo pagaminta apie 50 proc. baldų. Atsakovės vadovas dar kartą akcentavo, kad visi baldai buvo pagaminti, tik kelios detalės liko neišpjautos ir baldai nesurinkti. Nurodė, kad pagaminti baldai yra Klaipėdos rajone, ieškovė gali bet kada atvykti jų apžiūrėti. Nors atsakovės vadovo teigimu, jis visada sakė, kad baldai pagaminti iš dalies, tačiau negali konkrečiai nurodyti, kuriame elektoriniame susirašinėjime šią informaciją parašė. Į užduotą klausimą atsakovės vadovas negalėjo tiksliai atsakyti, kas iš baldų konkrečiai buvo pagaminta. Tokią atsakovės poziciją teismas laikė nenuoseklia, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
16. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovei teismas suteikė galimybę pateikti tiek savo, tiek jos liudytojo V. S. teiginius, kad neva 50 proc. baldų, iš kurių net 90 proc., buvo pagaminti, patvirtinančius įrodymus (foto nuotraukas, filmuotą medžiagą (anot liudytojo, tokia pas atsakovę buvo), tačiau atsakovės vadovas pateikė tik foto nuotraukas, iš kurių teismas pripažino negalintis individualizuoti, kad baldai pagaminti būtent ieškovės objektui, nes iš jų matomos tik vidinės baldų detalės, o filmuotos medžiagos atsakovės vadovas nepateikė.
17. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Byloje nesant patikimų duomenų, kad baldai pagal konkrečiai ieškovės užsakymą buvo pradėti gaminti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).
18. Dėl atsakovės teiginių, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant, akcentuotina, kad tai visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Nors atstovas teisingai nurodo, kad į teismo posėdį jis neatvyko ir nepakvietė liudytojų, kategoriškai nesutiktina su teiginiu, jog jis į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo posėdžio dieną atsakovės vienintelis atstovas ir kviečiami liudytojai iš anksto jiems nenumačius turėjo būtinai dalyvauti kitame teisminiame procese kitoje byloje Nr. 07-6-00023-22. Pažymėtina, kad tai, ką apeliantė teigia, turi ir įrodyti, tuo tarpu teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir įrodymų vienos kurios nors šalies naudai nerenka. Be to, pažymėtina, kad tiek šalys, tiek liudytojai į bet kokį teismo posėdį yra kviečiami iš anksto, todėl situacija, kad jie būtų kviečiami iš anksto nepranešus yra tiesiog neįmanoma. Kita vertus, byloje taip pat nėra ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojus.
19. Nors ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo taikyti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant nesavalaikį apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismui šį skundą priėmus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad sprendimas skirti prašomą baudą neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikia deklaratyvią savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau niekaip nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš jos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apeliantės (atsakovės) nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
apeliantės (atsakovės) UAB „Ūko baldai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Tonas“, į. k. 133434368, iš atsakovės UAB „Ūko baldai“, į. k. 302335947, 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko