Pranešėja Audrius Saulėnas               Civilinė byla Nr. 2A-1247-622/2012

Teisėja Giedrė Seselskytė              (Proceso Nr. 2-06-3-01259-2011-2)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              30.9.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 19 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų U. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų U. V., D. V., V. G. ieškinį atsakovei E. Č., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, L. V., G. R., R. K., R. K., I. K., J. P., V. K., R. G., V. N., N. S., G. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti buto rekonstrukciją be atsakovės sutikimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams U. V. ir D. V. bendrai priklausančią 39,09 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės dalį (2843/10000), esančią (duomenys neskelbtini), ir jiems šią nuosavybės teise priklausančią dalį nustatyti namo pastogės dalyje, plane pažymėtoje „butas Nr. 5A“; pripažinti neteisėtu atsakovės E. Č. nesutikimą atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, keičiant į gyvenamąją paskirtį ir įrengiant ieškovams U. V. ir D. V. bendrai priklausančias 2843/10000 dalis pastogės (39,09 kv. m. ploto), plane bendrai pažymėtas „butas Nr. 5A“, esančios (duomenys neskelbtini), ir leisti be atsakovės sutikimo atlikti minėtą šio buto rekonstrukciją; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 sprendimu ieškinio netenkino; priteisė atsakovei E. Č. iš ieškovų U. V., D. V., V. G. iš kiekvieno po 679,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Pažymėjo, kad ieškovams priklausanti palėpės dalis yra pakankamo dydžio, kad po pertvarkymo galėtų būti naudojama kaip atskiras daiktas, o atidalijamos palėpės dalies įrengimas ir naudojimas netrukdytų naudoti kitų šiame name esančių butų bei patalpų pagal paskirtį. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ieškovų pasiūlytą variantą atidalijus jiems priklausančią palėpės dalį, atsakovei nebeliktų jokių galimybių ateityje įsirengti savo palėpės dalį taip, kad ši būtų sujungta su atsakovės butu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų plane nėra nurodyti visi reikiami atstumai nuo kitų palėpės sienų, dėl to nėra pakankamai aiškiai identifikuota ieškovų reikalaujamos atidalinti palėpės dalies vieta, todėl atsakovės nesutikimas su ieškovų pasiūlymu yra pagrįstas.

              Apeliaciniu skundu ieškovai U. V. ir D. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų U. V. ir D. V. ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Apeliantai nurodė, kad atsakovė savo varianto dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nepasiūlė. Teismo išvada dėl atsakovės galimybės įsigyti iš kitų bendraturčių palėpės dalį yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad buto Nr. 5 savininkė N. S. savavališkai užėmė palėpės dalį, kuri yra virš jos buto, atitvėrė savo dalį ir sujungė su savo butu. Nurodė, kad atsakovės patekimas į palėpę nebus apsunkintas. Ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti pateikto projekto atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, nes tai yra statybos leidimus išduodančių institucijų kompetencija.

              Atsakovė E. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad R. G., N. S. ir R. K. nuosavybės teisių į jokią palėpės dalį neturi, taip pat neturi leidimo naudotis palėpių dalimis, todėl jeigu minėti asmenys naudojasi palėpe, tai daro savavališkai. Atsakovė nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovė nepateikė savo pasiūlymo dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai nėra parengę projekto, todėl nėra galimybės įvertinti neigiama poveikį, ar nėra pažeidžiami teisės aktai, kaip bus prijungtas šildymas, vandentiekis, elektra. Ieškovų siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybės variantas neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

              Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams U. V. ir D. V. bendrai priklausančią 39,09 k. m. negyvenamosios patalpos – pastogės dalį. Atsakovė su ieškovų pasiūlymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesutinka. Tai nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atsakovė su šiuo atidalijimu nesutinka.

              Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti turtą, turi būti svarstoma, apie teisingą turto atidalijimo būdą – tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė nesutinka su ieškovų siūlomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu. Ta aplinkybė, jog atsakovė savo iniciatyva nesiūlo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, nereiškia, jog ieškovų siūlomas atidalijimo būdas atitinka ieškovės interesus ir jų nepažeidžia. Savo nesutikimą ieškovų siūlomam atidalijimo būdui atsakovė aiškiai išreiškė tiek sprendžiant šį klausimą ikiteismine tvarka, tiek teismo proceso metu. Kolegija pažymi, kad joks įstatymas ar teisės aktas nenumato pareigos turto bendrasavininkui, nesutinkančiam su pateiktu atidalijimo būdu, pateikti savo projektą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės galimybės ateityje įgyti iš kitų bendraturčių palėpės dalį (-is) neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nepažeidžia atsakovės teisėtų interesų.

Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, atsakovų teiginiai, jog teismas neturėjo vertinti pateikto projekto atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, laikytini nepagrįstais. Iš atsakovų pateikto projekto matyti, jog pagal ieškovų pasiūlytą variantą atidalijus jiems priklausančią palėpės dalį, atsakovei nebeliktų jokių galimybių ateityje įsirengti savo palėpės dalį taip, kad ši būtų sujungta su atsakovės butu. Ieškovų plane nėra nurodyti visi „buto Nr. 5A“ ribų atstumai nuo kitų palėpės sienų, dėl to nėra pakankamai aiškiai identifikuota ieškovų reikalaujamos atidalinti palėpės dalies vieta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovės nesutikimas su ieškovų pasiūlytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybė, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymi, jog teismui nustačius, jog ieškovų pasiūlytas atidalijimo būdas neatitinka įstatymų reikalavimų ar teisėtų ieškovės interesų, neužkerta teisės ateityje kreiptis į teismą su kitokiu, bendraturčių interesus atitinkančiu, atidalijimo projektu į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

              Atsakovė atsiliepimu prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi CPK įtvirtintas principas, kuris reiškia, jog pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestinas, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog atsakovė sumokėjo 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 63).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK  326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą.

              Iš ieškovų U. V. ir D. V. atsakovei E. Č. solidariai priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas               Audrius Saulėnas             

Kolegijos teisėjai               Erika Misiūnienė

              Alona Romanovienė