Administracinė byla Nr. ATP-307-316/2014
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00422-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.4.; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių apskrities VPK) Joniškio r. policijos komisariato (toliau – PK) 2013 m. birželio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-2709327-13 paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK 2013 m. birželio 26 d. nutarimu D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 100 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d., 12.14 val., vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nespėjo sustabdyti transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį purkštuvą, kurį tempė traktorius, eismo įvykio metu apgadintas purkštuvas ir automobilis.
D. S. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2013 m. birželio 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad dėl eismo įvykio kaltas G. N., kuris pradėjo sukti neįsitikinęs, ar nėra lenkiamas, ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir AVPK) Joniškio r. policijos komisariato (toliau ir PK) 2013 m. birželio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą ir D. S. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atsargus, atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę arba esant būtinybei, galėtų sustoti, bei neįsitikino, jog ta pačia kelio puse važiuojančio traktoriaus su purkštuvu vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, taip pažeisdamas KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas A. N. priklausantis purkštuvas Hardi bei automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniu skundu D. S. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė prašo panaikinti Šiaulių AVPK Joniškio r. policijos komisariato priimtą 2013 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 62N-2709327-13, kuriuo D. S. paskirta 100 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisėtai vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodinėjimo galią, o kitų visiškai nevertino; teismo išvadas grindė prielaidomis, kurių kilmės net nepaaiškino; darydamas išvadas, neparemtas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė in dubio pro reo principą, ignoravo kai kurias faktines bylos aplinkybes, nustatytas pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, nesivadovavo teismų sukurtais precedentais tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek ir dėl tapačių administracinių teisės, pažeidimų. Visi šie materialinės ir procesinės teisės pažeidimai lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą, ir nutartis negali būti laikoma teisėta.
Apelianto atstovės nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjo D. S. pozicija nėra nuosekli ir kad jis, pradžioje nurodęs, jog padarė pažeidimą ir gailisi, po priimto nutarimo poziciją esą pakeitė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais. Nuo pat eismo įvykio, dėl kurio nubaustas D. S. ir administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija buvo vienoda ir nuosekli, policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą buvo iškviesti dėl to, kad vairuotojai, t.y. D. S. ir G. N., nesutarė, kuris yra kaltas dėl įvykio. 2013-06-18 paaiškinime D. S. nurodė, kad lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį G. N. vairuojamą traktorių „John Deer“, kuris nerodė posūkio, o priartėjus prie pat traktoriaus, šis, nerodydamas posūkio, užkirto D. S. vairuojamai transporto priemonei kelią, sukdamas į kairę pusę, į lauko keliuką.
Skunde nurodoma, kad teismas byloje negalėjo remtis eksperto paaiškinimais, nes ekspertizė byloje nebuvo paskirta, taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nesirėmė policijos pareigūnų R. R. ir A. R. teismo posėdyje duotais parodymais. Skundu D. S. atstovė dar kartą patvirtina, kad jis įvykdė visus KET reikalavimus, keliamus lenkimo manevrą atliekančiam vairuotojui, pradėjęs lenkimo manevrą ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą pamatė, kad priešais važiuojantis traktorius, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pasuko į kairę, sukdamas į lauko keliuką. Traktoriaus vairuotojas, o ne D. S. privalėjo įsitikinti, kad saugu daryti manevrą ir sukti į lauką, kai iš paskos važiuojanti transporto priemonė daro lenkimo manevrą. Apelianto teigimu, G. N. parodymai nagrinėjant bylą kuo toliau, tuo labiau skyrėsi ir keitėsi. G. N. nurodė pirma pradėjęs manevrą (suko į kairę), o tik po to pažiūrėjęs pro galinio vaizdo veidrodį ir pamatęs artėjančią „žaibišku greičiu" mašiną. Tai reiškia, kad eismo įvykis įvyko tik dėl G. N. neatsargumo ir dėl KET reikalavimų pažeidimo (prieš darant manevrą, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, praleisti D. S. transporto priemonę, KET 106, 108 p.).
Apelianto teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad G. N. temptas purkštuvas dėl savo gabaritų galėjo užstoti traktoriaus posūkio žibintus, taigi tokia transporto priemonė negalėjo būti eksploatuojama, o ją eksploatuojant vairuotojui keliami padidinti atsargumo ir atidumo reikalavimai, tačiau ir dėl to teismas apkaltino D. S.: šiam nurodžius, kad jis išvažiavęs iš Kriukų miestelio ir būdamas už kelių šimtų metrų nematė traktoriaus posūkio žibintų, teismas kažkodėl padarė prielaidą, jog D. S. esą neįsitikino, ar traktorininkas rodo posūkio signalą. Si prielaida nepagrįsta visiškai jokiais objektyviais duomenimis, nes D. S. nuosekliai teigia, jog būtent tam, kad saugiai aplenktų traktorių, pradėjo lenkimo manevrą iš tolo ir iš anksto, kad didelių gabaritų purkštuvą tempiančio traktoriaus vairuotojas pastebėtų, jog yra lenkiamas; be to, D. S. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog G. N. kairiojo posūkio signalo nerodė nei betarpiškai prieš sukimą į kairę, į lauką, kurį turėjo purkšti, nei jau pradėjus sukimo į kairę manevrą.
Skunde tvirtinama, kad iš 2013-08-20 apžiūros metu policijos pareigūnų ir D. S. darytų fotonuotraukų matyti, kad įvykio metu D. S. vairuotas automobilis atsitrenkė ne į purkštuvo galą, o į purkštuvo kairę pusę ir sugadino jo kairę pusę, sulankstė kairės pusės rato ratlankį, kad susidūrimo D. S. negalėjo išvengti įrodo nustatyti purkštuvo sugadinimai, kurie yra kairėje purkštuvo pusėje, o tai reiškia, kad susidūrimas įvyko, D. S. atliekant lenkimo manevrą, o G. N. atliekant posūkio manevrą.
Skunde akcentuojama ir tai, kad byloje esančiu 2013-08-20 purkštuvo „Hardi“ apžiūros aktu nustatyta, jog purkštuvo plotis yra 205 cm, purškiamo sparno (sekcijos) ilgis – 346 cm, aukštis nuo žemės iki pakelto ir pritvirtinto purškimo sparno (sekcijos) viršaus, t. y. aukštis transportavimo padėtyje – 330 cm, o traktoriaus posūkio signalai įrengti žemiau ir siauriau: traktoriaus „John Deer“ įrengtų posūkių žibintų aukštis –185 cm, atstumas tarp posūkio žibintų – 180 cm. Tai įrodo, kad net tuo atveju, jeigu traktoriaus vairuotojas ir buvo įjungęs posūkio signalą, iš paskos važiuojančio transporto priemonės vairuotojas negalėjo jo matyti, nes purkštuvas dėl savo gabaritų jį užstojo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad purkštuvas buvo be įrengtų atšvaitų, be įrengtų posūkio žibintų. Purkštuvo gale buvo prikabintas šviesą atspindintis avarinis ženklas, kuris neturi nieko bendro su manevravimu ir įspėjimu apie būsimus transporto priemonės atliekamus posūkius.
Skunde išreikštas manymas, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo traktoriaus „John Deer“ vairuotojo G. N. padaryti KET 88.2 p., 106 p., 108 p., 111 p., 112 p. reikalavimų pažeidimai. D. S. lenkė pagal visus KET 141.1, 141.2, 141.3, 141.4 reikalavimus, kurių privaloma laikytis, lenkiant kitą transporto priemonę.
Apelianto atstovės nuomone, nebuvo nustatyta svarbi aplinkybė – buvo ar nebuvo įjungtas kairiojo posūkio signalas, nes esminių prieštaravimų tarp vairuotojų parodymų pašalinti nepavyko. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti neteisėtos veikos padarymą tenka nutarimą paskyrusiai institucijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas taikytinas ir baudžiamojoje, ir administracinio teisės pažeidimo byloje), visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių nubausti asmenį už neteisėtą veiką – šiuo atveju administracinį teisės pažeidimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio r. policijos komisariato viršininkas su skundu nesutinka, nurodo, kad D. S. argumentai ir motyvai neatitinka tikrovės, teismas teisingai išnagrinėjo skundą, D. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.
Nagrinėjamu atveju apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad 2013 m. birželio 26 d. vairuodamas automobilį jis pažeidė KET 9, 133 ir 134 punktų reikalavimus, dėl to atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį purkštuvą, kurį tempė traktorius.
Pagal KET 133 punktą, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 134 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog D. S. padaryti KET reikalavimų pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą. Nustatyta, kad apeliantas automobilį vairavo kelyje (duomenys neskelbtini) dienos metu, kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, vairuodamas automobilį jis pamatė priekyje važiuojantį traktorių su purkštuvu, likus 150 metrų parodė posūkį ir persirikiavo lenkimui, tačiau kai priartėjus pamatė, jog priekyje važiavęs traktorius be posūkio signalų suka į kairę, jis grįždamas į savo eismo juostą stabdė, bet susidūrimo negalėjo išvengti. Posėdžio metu apklaustas liudytojas G. N. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo traktoriumi su purkštuvu į laukus, likus 50–80 metrų iki lauko, įjungė posūkio žibintą, pažiūrėjo į veidrodėlį, jokio automobilio nebuvo, prieš manevrą traktoriaus greitis buvo 5–10 km per valandą. Pradėjęs posūkio manevrą, jis dar kartą žvilgterėjo į veidrodėlį ir pastebėjo už 70–100 metrų dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris rengėsi daryti lenkimo manevrą, važiavo vidurio linija. Jis pradėjo sukti traktorių atgal į dešinę juostą. Nematė, kad lengvasis automobilis būtų rodęs posūkį lenkimui. Pirmosios instancijos teismas nepadarė kategoriškos išvados, kad iki eismo įvykio nebuvo lenkimo manevro, tik pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie automobilio „Mazda“ stabdymo žymes, po susidūrimo automobilis stovėjo dešinėje kelio pusėje, ekspertas reziumavo, kad byloje nėra techninių duomenų, jog D. S. būtų pradėjęs lenkimo manevrą. Tačiau apie pradėtą lenkimo ir posūkio manevrus galima spręsti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. parodymų, taip pat liudytojo G. N. parodymų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvuojamąją dalį, matyti, kad teismas įvertino bylos duomenis apie pradėtą lenkimo manevrą kaip tikėtinus, juos aptarė, konstatavo, kad D. S. galbūt pradėjo lenkimo manevrą, neįsitikinęs, kad priekyje važiuojantis traktorius gali rodyti posūkio signalą, jis net nematė posūkio žibintų, kol nepriartėjo 30–40 m atstumu iki traktoriaus. Tokia teismo išvada pagrįsta. Byloje kilo ginčas, ar, jeigu traktoriaus vairuotojas ir buvo įjungęs posūkio signalą, iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotojas galėjo jį matyti, nes purkštuvas dėl savo gabaritų jį užstojo. Purkštuvas su traktoriumi buvo du kartus apžiūrėti. Traktoriaus ir purkštuvo savininkė A. N. nesutiko su purkštuvo „Hardi“ 2013-08-20 techninės pažiūros aktu, nes purkštuvas buvo matuotas, nepašalinus jo sugadinimų (33–38 b. l.), iš bylos medžiagoje esančio 2014-02-05 transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad apžiūros metu apžiūroje dalyvavę Kelių policijos grupės specialistas G. O., purkštuvo savininkė patvirtino, kad posūkio signalai matomi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė pareiškė pastabas, kad purkštuvas buvo matuojamas ne įvykio vietoje, pastatytas ant kaladžių, posūkių žibintai matomi tik iš tam tikrų padėčių (116–118 b. l.). Iš bylos medžiagoje esančio purkštuvo pažymėjimo (43 b. l.) matyti, kad purkštuvo techninės apžiūros data – 2011-05-07, techninė apžiūra galioja iki 2014-06-07, darytina išvada, kad įvykio metu purkštuvas „Hardi Glostrub“ buvo techniškai tvarkingas, todėl atmetamos D. S. atstovės išvados, kad posūkio signalų nebuvo galima matyti dėl purkštuvo gabaritų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad, jei D. S. ir darė lenkimo manevrą, jis turėjo pakankamai galimybių grįžti į dešinę eismo juostą, tai, kad greitis galėjo būti didelis, patvirtina ir smūgio stiprumas, yra perteklinės, tačiau jų eliminavimas nepaneigia, kad net ir pradėjęs lenkimo manevrą, D. S. eismo įvykio metu jau buvo grįžęs į savo eismo juostą, lenkimo manevras jau buvo pasibaigęs, ir jis, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nespėjo sustabdyti transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį purkštuvą, kurį tempė traktorius. Iš bylos medžiagoje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad susidūrimas įvyko dešinėje eismo juostoje, D. S. įvažiavo ne į purkštuvo galą, o į dešinįjį šoną, nes traktorius su purkštuvu po pradėto lenkimo manevro badė grįžti į dešinę eismo juostą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7622898). Ši aplinkybė nepaneigia to, kad D. S. darytas lenkimo manevras jau buvo pasibaigęs. Joniškio PK pareigūnai įrašė į Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 62P-2709250 įrašė KET 9, 133, 134 punktų pažeidimus, o ne pažeidimus, susijusius su taisyklių nesilaikymu lenkimo manevro metu. Apeliantas, vairuodamas automobilį, neįvertino to, kad priekyje jo ta pačia juosta važiuoja traktorius su purkštuvu, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę atsiradus kliūčiai kelyje ar kad atsiradusią kliūtį galėtų saugiai apvažiuoti, taip pažeisdamas KET 133 ir 134 punktų reikalavimus. Apeliantas turėjo laikytis KET 9 punkto reikalavimo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau to nepadarė, dėl to atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino, taip padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esanti administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. S. ir G. N. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje ir eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga patvirtina, jog būtent D. S. padaryti KET 9, 133 ir 134 punktų reikalavimų pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadintos kitų eismo dalyvių vairuotos transporto priemonės, už ką atsakomybė numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
D. S. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinio skundo netenkinti.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Boleslovas Kalainis