Administracinė byla Nr. AS146–326/2009
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Laimučio Alechnavičiaus(kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja)
ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės
bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje
pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovams
Valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės registrų centro Šiaulių
filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. D. dėl
sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau –
AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – pareiškėja) 2009 m. vasario 6 d.
(pagal pašto spaudą) pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui,
kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų
centras) 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą išregistruoti P. D. individualią įmonę (toliau – Įmonė) iš Juridinių asmenų
registro ir įpareigoti Registrų centrą panaikinti šį įrašą. Taip pat prašė atnaujinti
praleistą terminą skundui paduoti (b. l. 3-4).
Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ apie Įmonės likvidavimą sužinojo
2009 m. sausio 6 d. Pareiškėja teigė, jog ji neprivalėjo domėtis ar Įmonė nėra
išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kadangi teismo sprendimu civilinėje
byloje atsakovui P. D. individualiai
įmonei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Įmonė negalėjo būti
išregistruota iki teismas išspręs bylą. Teismas minėtoje civilinėje byloje siuntė
Įmonės adresu procesinius dokumentus, 2008 m. rugsėjo 22 d. ši byla buvo
nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei teismui, nei AB
„Lietuvos draudimas“ informacija apie Įmonės išregistravimą nebuvo pateikta. Ši
informacija teismui buvo pateikta tik 2009 m. sausio mėnesį nagrinėjant bylą Lietuvos
apeliaciniame teisme. Įmonės likvidatorius P. D. bei kiti asmenys anksčiau neinformavo nei AB „Lietuvos
draudimas“ bei teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, kurioje atsakovas yra P. D. IĮ, kad ši Įmonė yra
išregistruota. Informacijos apie Įmonės išregistravimą nepateikė ir antstolis
Artūras Bložė, pas kurį yra vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo Įmonės turtui. Antstolis 2008 m. liepos 17 d. patvarkymu areštavo
Įmonės pinigines lėšas, laikomas banko sąskaitose, apie šias priemones
informavo AB „Lietuvos draudimas“.
Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė
priimti jos skundą dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimo
išregistruoti Įmonę iš Juridinių asmenų registro panaikinimo.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario
12 d. ir 2009 m. kovo 3 d. nutartimis nustatė
pareiškėjui terminus pašalinti skundo
trūkumus (b. l.36-37,54-55). 2009 m. kovo 16 d. (pagal
pašto spaudą) pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Registrų centro Šiaulių filialo 2008
m. rugsėjo 8 d. sprendimą išregistruoti P. D. individualią
įmonę iš Juridinių asmenų registro ir įpareigoti atsakovą panaikinti šį įrašą. Taip pat prašė atnaujinti terminą šiam skundui paduoti (b.
l. 57-58).
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepimu
į patikslintą pareiškėjos skundą prašė teismo pripažinti, kad terminas skundui
paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl prašė neatnaujinti skundo
padavimo termino.
Paaiškino, kad Juridinių asmenų registro duomenys, šiame Registre kaupiami
dokumentai ir bet kuri kita Registrui pateikta informacija yra vieša ir
teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Juridinių asmenų
registro įstatymo 4 straipsnis). Registro tvarkytojas apie juridinio asmens
įregistravimą, jo duomenų ar informacijos pakeitimo įregistravimą skelbia
elektroninės formos leidinyje – Registro tvarkytojo interneto svetainėje
(Juridinių asmenų registro nuostatų 163 punktas). Kiekvienas asmuo gali
susipažinti su registro duomenimis, informacija ir dokumentais įstatymų ir
nuostatų nustatyta tvarka (Juridinių asmenų registro nuostatų 6 punktas).
Atkreipė teismo dėmesį,
kad nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. (paskelbimo Juridinių asmenų registre) duomenys
apie individualios P. D. įmonės
išregistravimą iš Juridinių asmenų registro tapo vieši. Todėl nesutiko su
pareiškėjos argumentais, kad terminas paduoti skundą dėl 2008 m. rugsėjo 8 d.
sprendimo turėjo būti skaičiuojamas nuo 2008 m. sausio 6 d. Atsakovės manymu, paskutinė
diena apskųsti Įmonės išregistravimą iš Juridinio asmenų registro buvo 2008 m.
spalio 8 d. Pažymėjo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriame dirba
kvalifikuoti asmenys, išmanantys konkrečias veiklos sritis ir būdama pakankamai
atidi ir rūpestinga, nežiūrint į tai, kad buvo pritaikytos laikinos apsaugos
priemonės, siekdama apginti savo interesus, galėjo pasidomėti ar nuo 2007 metų,
kai buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, nėra pasikeitę P. D. individualios įmonės duomenys
Juridinių asmenų registre. Pažymi, kad nors pareiškėja teigia, kad apie Įmonės
išregistravimą ji sužinojo 2009 m. sausio mėn. 6 d., pirminį skundą teismui ji pateikė
tik 2009 m. vasario 9 d. Todėl Registrų centro Šiaulių filialo manymu nėra
pagrindo išvadai, kad pareiškėja, būdama pakankami atidi ir rūpestinga,
siekdama tinkamai ginti savo interesus, negalėjo dėl nuo jo valios
nepriklausančių priežasčių per penkis mėnesius pateikti skundo teismui dėl
Įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Atsakovė valstybės įmonė
Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodė, iš esmės
analogiškus argumentus ir prašė teismo pripažinti, kad pareiškėja skundo
padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir neatnaujinti šio
termino.
II.
2009
m. kovo 27 d. nutartimi (b.l.67-70,84) Šiaulių apygardos administracinis
teismas atmetė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą
priimti atsisakė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2009 m. sausio 9 d. Vilniaus
apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti
Registrų centro sprendimą išregistruoti P. D. individualią įmonę. Vilniaus apygardos administracinis teismas
2009 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti skundą bei nurodė, kad skundas
turi būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pirmosios
instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos kreipimasis į teismą, kuriam byla
yra neteisminga, yra jos valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris negali
būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Pažymėjo,
kad klaidingas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų suvokimas negali
būti pripažįstamas svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.
Teismas
atkreipė dėmes į tai, jog kiekvienas asmuo gali susipažinti su Juridinių asmenų
registro duomenims, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinės bylos ieškovė
dėl žalos atlyginimo iš atsakovių UAB „Resota“ ir P. D. individualios įmonės, būdama suinteresuota savo interesais, turėjo
ne tik galimybę, bet ir pareigą aktyviai domėtis atsakovės P. D. įmonės teisine padėtimi. Pažymėjo, jog
pareiškėja į teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių objektyvių
priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Administracinių bylų teisenos
įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės
gynybos teise ir pateikti skundą dėl Registrų centro Šiaulių filialo sprendimo
išregistruoti P. D. individualią įmonę iš Juridinių asmenų
registro panaikinimo pareiškėja nenurodė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja
skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, kad
įgyvendindama savo procesines teises buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga.
III.
2009 m. balandžio 7 d.
pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio
teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios
instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Skundas Vilniaus
apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas negavus iš Registrų centro
informacijos ir dokumentų dėl Įmonės išregistravimo.Vadovaujantis Teisės gauti
informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu,
informacija pateikiama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o skundas
turi būti pateikiamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui išreikalavus informaciją iš
Registrų centro paaiškėjo, kad sprendimą dėl Įmonės išregistravimo priėmė
Registrų centro Šiaulių filialas.
2. Apie sprendimą išregistruoti Įmonę iš Juridinių
asmenų registro AB „Lietuvos draudimas" sužinojo 2009 m. sausio 6 d.
Skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktas per 1 mėnesį nuo
sužinojimo apie įmonės išregistravimą dienos.
2009 m. vasario
9 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo išsiųsti papildomi
dokumentai, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas grąžino AB „Lietuvos draudimas" (anksčiau bylos dokumentai nebuvo grąžinti,
kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl
atsisakymo priimti skundą įsiteisėjo 2009 m. vasario 9 d.)
3. Mano, kad sprendimas išregistruoti juridinį
asmenį nėra teisės aktas, apie kurį turėtų būti žinoma visiems asmenims. AB
„Lietuvos draudimas" neprivalėjo domėtis, ar P. D. IĮ
nėra išregistruota, kadangi ši Įmonė iki civilinės bylos dėl žalos atlyginimo
priteisimo nagrinėjimo pabaigos negalėjo būti išregistruota.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirasis skundas
atmestinas.
Pareiškėja skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d.
nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjos prašymą dėl
termino paduoti skundą atnaujinimo – atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti
(ABTĮ 34 straipsnis), o atmetęs prašymą dėl termino atnaujinimo, atsisakė
priimti skundą.
Administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu
specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam
teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo
arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo
suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi
įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai
sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo
administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo
apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos.
Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo
sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Todėl sprendžiant
klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo yra svarbu nustatyti, ar
administracinis aktas, kurio apskundimo terminą pareiškėjas praleido, turėjo
būti jam įteiktas, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo
administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto
suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi
būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas
išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per
įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl
galimai pažeistų savo teisinių gynimo.
Pagal ABTĮ 23
straipsnio 2 dalies 5 punktą, skunde (prašyme) turi būti nurodomas konkretus
skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. ABTĮ
34 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat nustato, jog teismas skundo (prašymo)
padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas
praleistas dėl svarbios priežasties, kurioms pagrįsti privalo būti pateikti
atitinkami įrodymai. Iš šių teisės normų turinio darytina išvada, jog
pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą su skundu
(prašymu), privalo įrodyti, kada jam tapo žinoma apie galimai jo teises ar
teisėtus interesus pažeidžiantį skundžiamą aktą (veiksmą).
Pareiškėja skundžia Registrų centro Šiaulių filialo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą
išregistruoti P. D. individualią
įmonę iš Juridinių asmenų registro. Šis sprendimas buvo priimtas išsprendus
Įmonės likvidatoriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. prašymą (b.l.42-43).
Juridinių
asmenų registro 4 straipsnis nustato, kad Juridinių
asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita
registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės
aktų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo gali
susipažinti su registro duomenimis, informacija ir dokumentais įstatymų ir nuostatų
nustatyta tvarka (Juridinių asmenų registro nuostatų 6 punktas). Šios
įstatymo nuostatos detalizuotos Juridinių asmenų registro nuostatų (nagrinėjamu
atveju aktuali Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr.666 redakcija) XI
skyriuje „Registro duomenų skelbimas“ (163-167 punktai). Nuostatai numato, kad
Registro tvarkytojas apie juridinio asmens įregistravimą, jo duomenų ar
informacijos pakeitimo įregistravimą, taip pat užsienio juridinio asmens ar
kitos organizacijos filialo įregistravimą, jų duomenų ar informacijos pakeitimų
įregistravimą skelbia elektroninės formos oficialiame leidinyje – Registro
tvarkytojo interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Nuostatų
163,166,167 punktai). Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 158 punktą, Registro
duomenys, dokumentų kopijos ir informacija teikiami šiais būdais: perduodama
automatiniu būdu; išduodamos pažymos; teikiami Registro išrašai, informacija,
duomenys, dokumentų kopijos Registro duomenų gavėjo pasirinkimu – raštu,
elektroniniu paštu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis; pagal gavėjo
pateiktą prašymą išduodami specialiomis aplikacijomis suformuoti Registro
duomenų ar informacijos išrašai; atliekami vienkartiniai duomenų ar
informacijos apibendrinimai, analizė ar įvairūs statistiniai skaičiavimai pagal
gavėjo prašymą. Aptariamų Nuostatų 159 punktas nustato, kad kiekvienas asmuo,
nurodęs Registro tvarkytojui juridinio asmens kodą ar juridinio asmens
pavadinimą, turi teisę nedelsiant nemokamai gauti žodžiu ir internetu
duomenis apie juridinio asmens pavadinimą, kodą, teisinę formą, buveinę
(adresą), teisinį statusą, apribotą juridinio asmens veiklą ir išregistravimo
datą. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad kiekvienas
suinteresuotas asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, jam reikalingą informaciją
iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo gali gauti nustatyta tvarka nedelsiant
ir nemokamai. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nagrinėjamu atveju neturėjo
teisės aktais nustatytos pareigos pranešti pareiškėjui apie 2008 m. rugsėjo 9
d. sprendimą, tuo labiau – įteikti šį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Juridinių
asmenų registro tvarkytojas informaciją teikia remdamasis minėtais
specialiaisiais teisės aktais, o ne pareiškėjo atskirajame skunde nurodytu Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės
institucijų ir įstaigų įstatymu.
Teisėjų kolegija taip
pat pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste, t.y. sprendžiant, ar pareiškėja
skundo administraciniam teismui padavimo terminą praleido dėl svarbių
priežasčių, aplinkybės, jog skundžiamas Registro tvarkytojo sprendimas buvo
priimtas esant atitinkamoms bendrosios kompetencijos teismo nutartims dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje (CPK 144-152
straipsniai) yra reikšmingos ir į jas atsižvelgtina tik tuo aspektu, kad jos
patvirtina, jog pareiškėja nuo 2007 m. liepos mėnesio (ieškinio pateikimo
Šiaulių apygardos teismui dėl žalos priteisimo iš atsakovo P.
D. individualią įmonės) turėjo pagrindą ir
motyvų domėtis šios Įmonės teisine padėtimi, nes pati prašė teismo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones.
Bylos medžiaga
patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas savo nutartimis patenkino ieškovo AB
„Lietuvos draudimas“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 2007 m.
liepos 25 d. nutartimi teismas įpareigojo Registrų centrą netenkinti P. D. individualios įmonės
likvidatoriaus prašymo likviduoti įmonę iki civilinės bylos išnagrinėjimo
(civ. byla Nr.2-430-71/2007, b.l. 17-18), 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi
nutarė sustabdyti šios Įmonės likvidavimo procesą iki bus išnagrinėta civilinė
byla Nr.2-430-372/2007 (b.l.13-14). Iš 2007 m. spalio 30 d. nutarties matyti,
kad šia nutartimi teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš naujo - 2007
m. spalio 30 d. nutartimi nutarė sustabdyti P. D. individualios įmonės likvidavimo procesą iki bus
išnagrinėta civilinė byla Nr.2-430-372/2007, nes pirmiau paskirtos laikinosios
apsaugos priemonės buvo panaikintos (b.l.15-16). 2008 m. balandžio 30 d.
sprendimu Šiaulių apygardos teismas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“
ieškinį P. D. individualiai
įmonei dėl žalos atlyginimo atmetė. Sprendime nurodyta, kad įsiteisėjus šiam
sprendimui, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (b.l.20-23). Šis
Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka (b.l.19).
Aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas savo
procesinius sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su
Įmonės likvidavimu, ne kartą keitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja,
pasinaudodama pirmiau aptartais Juridinių asmenų registro nuostatų punktais, ne
tik galėjo, bet būdama atidi ir rūpestinga savo interesų gynėja, turėjo nuolat
domėtis, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimai dėl P.
D. individualios įmonės atitinka teismo priimtus
procesinius sprendimus, ypač po 2008 m. balandžio
30 d. teismo sprendimo priėmimo, kadangi Juridinių
asmenų registro tvarkytojas nėra minimos civilinės bylos šalis. Todėl šiuo
laikotarpiu pareiškėjai turėjo būti itin svarbu žinoti, ar Juridinių asmenų
registro tvarkytojas gavo informaciją apie tai, jog 2008 m. balandžio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos
teismui, nes šiame sprendime nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės
panaikinamos tik šiam sprendimui įsiteisėjus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad
ji iki 2009 m. sausio mėnesio 7 d. (iš pareiškėjos užklausos Registro centro
Šiaulių filialui Nr.3.5-09-23 turinio matyti, kad šioje užklausoje yra rašymo
apsirikimas nurodant jos datą – 2008 m. sausio 7 d., b.l.28) atliko kokius
nors veiksmus, siekdama išsiaiškinti, ar nėra apsikeitusi P. D. individualios įmonės teisinę
padėtis Juridinių asmenų registre. Svarbiomis priežastimis,
suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos
teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens
valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku
pasinaudoti įstatymų suteikta teise. Tuo tarpu pareiškėjos
nurodyta aplinkybė, jog ji apie Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2008 m.
rugsėjo 8 d. sprendimą sužinojo tik 2009 m. sausio 6 d. dėl pirmiau
aptartų aplinkybių vertintina kaip jos pačios nerūpestingumas, t.y. subjektyvi
priežastis, priklausiusi jos valios, todėl negali būti pripažinta svarbia
termino paduoti skundą praleidimo priežastimi.
Apeliacinės instancijos
teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas
atnaujinti skundo padavimo terminą, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą
sprendimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo
vertinimu, kad skundo padavimas ne tam administraciniam teismui (nesilaikant
teritorinio teismingumo taisyklių) galėtų būti vienareikšmiai vertinamas tik
kaip subjektyvi termino praleidimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu,
kiekvienu konkrečiu atveju ši aplinkybė turi būti vertinama individualiai
(atsižvelgiama į keliamo ginčo sudėtingumą, teismų praktikos ginčo klausimu
buvimą ar nebuvimą, kt.).
Pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu
teismas pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo atmeta,
skundą (prašymą) priimti atsisakoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nustatęs, kad atnaujinti skundo padavimo terminą nėra pagrindo, ta pačia
nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pagrįstai ir teisėtai.
Atsižvelgdama į
išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos „Lietuvos draudimas“
atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius