Civilinė byla Nr. e2-146-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02558-2015-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija  

                                  3.1.18.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-1435-656/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams G. R., A. B., L. L., R. P., E. B., D. S., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – P. K., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rovela“, uždaroji akcinė bendrovė „Lorika“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, išvadą teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BKBKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2010-09-29 parengtą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr.TV2010/09/29-02; 2) priteisti solidariai iš atsakovų A. B., G. R., L. L., D. S., E. B., R. P. ir UAB „Rezultatas“ 177 178,99 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš kiekvieno atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas, o iš atsakovo UAB „Rezultatas“ – 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo sumai 177 178,99 Eur areštuoti atsakovei A. B., G. R., L. L., D. S., E. B., R. P. ir UAB „Rezultatas“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto esant nepakankamai, taip pat areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove BKBKU „Švyturio taupomoji kasa“, taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
3. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-22 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: taikė areštą solidarių atsakovų turtui, neviršijant 177 178,99 Eur ieškinio reikalavimo sumos, ir areštavo atsakovams G. R., A. B., L. L., R. P., E. B., D. S. bei UAB „Rezultatas“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nesant ar esant nepakankamai turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 177 178,99 Eur ieškinio reikalavimo sumos, leidžiant atsakovams G. R., A. B., L. L., R. P., E. B., D. S. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove. Atsakovei UAB „Rezultatas“ teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Išaiškino areštuotų daiktų savininkams, kad nuo daiktų arešto momento jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba sumažinti jų vertę bei pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Taip pat išaiškino ieškovei, kad dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo per keturiolika dienų ieškovė privalo kreiptis į antstolį. Jei per keturiolika dienų areštuoto turto duomenys nepatikslinami, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
4. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 nutartimi atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės pakeitė ir leido atsakovei UAB „Rezultatas“ taip pat mokėti įmonės veiklai nuomojamų patalpų nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius, apmokėti transporto nuomos ir kuro sąnaudų išlaidas, apmokėti ryšio priemonių ir kanceliarines išlaidas.
5. Atsakovė UAB „Rezultatas“ 2016-09-22 pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame dar kartą prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jau pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 nutartimi, papildomai atsakovei UAB „Rezultatas“ leidžiant: 1) apmokėti UAB „Rezultatas“ darbuotojų, esančių Lietuvos Auditorių rūmų nariais, narystės mokesčių išlaidas; 2) mokėti Lietuvos Auditorių rūmams atskaitymus, numatytus Audito įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje; 3) mokėti Lietuvos Auditorių rūmams mokesčius už išduodamas pažymas; 4) apmokėti UAB „Rezultatas“ darbuotojų (auditorių ir auditorių padėjėjų) kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidas; 5) mokėti privalomas audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas; 6) apmokėti UAB „Rezultatas“ darbuotojų, esančių Lietuvos turto vertintojų asociacijos nariais, narystės mokesčių išlaidas; 7) apmokėti UAB „Rezultatas“ darbuotojų (turto arba verslo vertintojų ir vertintojų asistentų) kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidas; 8) leisti atsakovei UAB „Rezultatas“ mokėti privalomas turto arba verslo vertinimo įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas; 9) apmokėti VĮ Registrų centras už teikiamas paslaugas; 10) apmokėti išlaidas tiekėjui Bureau van Dijk už duomenų bazės „Zephyr“ prenumeratą; 11) apmokėti nuomojamų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo ir KASKO draudimo išlaidas; nuomojamų transporto priemonių remonto ir privalomos techninės apžiūros išlaidas; transporto priemonių eksploatacines (padangų, tepalų ir kt.) išlaidas; 12) apmokėti Lietuvos Auditorių rūmams už audito darbo dokumentų informacinės sistemos (ADDIS) atnaujinimus; 13) apmokėti išlaidas UAB „Rivilė“, susijusias su buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“; 14) apmokėti kompiuterinių programų įsigijimo, atnaujinimo bei jų priežiūros / aptarnavimo išlaidas; 15) apmokėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo ir KASKO draudimo išlaidas; transporto priemonių remonto ir privalomos techninės apžiūros išlaidas; transporto priemonių eksploatacines (padangų, tepalų ir kt.) išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-03 nutartimi atsakovės UAB „Rezultatas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė papildomai skirti lėšų atlikti būtinus mokėjimus Lietuvos Auditorių rūmams, tačiau šį poreikį, teismo vertinimu, paneigė ieškovės prie atsiliepimo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovei antstolio D. Kisieliaus 2016-04-15 patvarkymu buvo leista apmokėti sąskaitas Lietuvos Auditorių rūmams (Turto arešto aktų registrų išrašo 1.54.3.1 punktas). Pažymėjo, kad atsakovė, prašydama leisti vykdyti mokėjimus, susijusius su profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokomis, prie prašymo nepateikė jokių draudimo sutarčių.
8. Teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais atsakovės reikalavimus ir dėl lėšų skyrimo apmokėti nuomojamų bei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo bei remonto ir privalomosios techninės apžiūros išlaidas (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 nutartimi atsakovei jau buvo leista apmokėti automobilių nuomos ir kuro išlaidas. Be to, ieškovės pateiktais Turto arešto aktų registrų išrašo 1.56.2.1 punkto duomenimis, atsakovei antstolio D. Kisieliaus patvarkymu buvo leista atlikti mokėjimus 2016-03-18 „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialui 101,25 Eur sumai, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui 246 Eur sumai ir kt. Be to, atsakovė nepagrindė ir kitoms reikmėms prašomų papildomų išlaidų poreikio, nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių masto būtų apsunkinta įmonės ūkinė komercinė veikla.
9. Atsakovė UAB „Rezultatas“ neturi nekilnojamojo turto, todėl areštas taikytas, be kita ko, ir atsakovės piniginėms lėšoms. Todėl papildomų lėšų poreikio nepagrindus įrodymais, prašymo tenkinimo atveju nepagrįstai būtų susiaurinta ieškovės teisių ir teisėtų interesų apsauga, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų.

                                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsakovė UAB „Rezultatas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-10-03 nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-1435-656/2017 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi, pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016-01-05 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai leidžiant atsakovei UAB „Rezultatas“ iš areštuotų lėšų: 1) apmokėti  UAB „Rezultatas“ darbuotojų, esančių Lietuvos Auditorių rūmų nariais, narystės mokesčių išlaidas; 2) mokėti Lietuvos Auditorių rūmams atskaitymus, numatytus Audito įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje; 3) apmokėti  UAB „Rezultatas“ darbuotojų (auditorių ir auditorių padėjėjų) kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidas; 4) mokėti privalomas audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas; 5) apmokėti UAB „Rezultatas“ darbuotojų, esančių Lietuvos turto vertintojų asociacijos nariais, narystės mokesčių išlaidas; 6) apmokėti UAB „Rezultatas“ darbuotojų (turto arba verslo vertintojų ir vertintojų asistentų) kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidas; 7) mokėti UAB „Rezultatas“ privalomas turto arba verslo vertinimo įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas; 8) apmokėti VĮ Registrų centrui už teikiamas paslaugas; 9) apmokėti išlaidas tiekėjui Bureau van Dijk už duomenų bazės „Zephyr“ prenumeratą; 10) mokėti Lietuvos Auditorių rūmams už audito darbo dokumentų informacinės sistemos (ADDIS) atnaujinimus; 11) apmokėti išlaidas UAB „Rivilė“, susijusias su buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“; 12) apmokėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo ir KASKO draudimo išlaidas; transporto priemonių remonto ir privalomos techninės apžiūros išlaidas; transporto priemonių eksploatacines (padangų, tepalų ir kt.) išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Beveik puse atsakovės UAB „Rezultatas“ prašyme nurodytų mokėjimų, kuriuos buvo prašoma leisti mokėti, atsakovei yra privalomi pagal įstatymą, t. y. atsakovės UAB „Rezultatas“ pareiga mokėti prašomus leisti mokėjimus yra numatyta teisės aktuose. Vien šios aplinkybės patvirtina pateikto prašymo pagrįstumą. Įstatymais numatyti mokėjimai, praktiškai prilygsta privalomiems mokėjimams Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kadangi ir šių mokėjimų pareiga atsakovei UAB „Rezultatas“ yra numatyta teisės aktuose.
2. Vadovaujantis CPK nuostatomis, būtent teismas, o ne antstolis, nustato laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Dėl šios priežasties laikytini nepagrįstais skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad anksčiau atsakovei antstolio leidimu buvo leista apmokėti sąskaitas Lietuvos Auditorių rūmams ar draudimo kompanijoms. Antstolio D. Kisieliaus 2016-09-29 patvarkymas Nr. 2-DK-A-2219 patvirtina, kad antstolis atsisakė patenkinti atsakovės UAB „Rezultatas“ prašymą leisti  apmokėti  PVM sąskaitas faktūras draudimo kompanijoms (AAS „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialui ir ADB „Gjensidige“).
3. Teismas, atmesdamas atsakovės UAB „Rezultatas“ prašymus dėl leidimų apmokėti VĮ Registrų centrui už teikiamas paslaugas, apmokėti išlaidas tiekėjui Bureau van Dik už duomenų bazės „Zephyr“ prenumeratą, mokėti  Lietuvos Auditorių rūmams už audito darbo dokumentų informacinės sistemos (ADDIS) atnaujinimus, apmokėti išlaidas UAB „Rivilė“, nenurodė absoliučiai jokių argumentų ir motyvų, kodėl toks atsakovės prašymas yra netenkinamas. Todėl skundžiama nutartis yra nemotyvuota.
4. Atsakovės UAB „Rezultatas“ pagrindinė veikla – audito, vertinimo, ir buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas –praktiškai yra neįmanomas be pagrindinių šioms veikloms būtinų priemonių: duomenų bazių (VĮ Registrų centro teikiamos informacijos ir Bureau van Dijk duomenų bazės „Zephyr“), audito darbo dokumentų informacinės sistemos (ADDIS) ir buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“. Atsakovė, neturėdama galimybės naudotis aukščiau nurodytomis darbo priemonėmis, iš esmės yra nekonkurencinga rinkoje, negali pilnavertiškai teikti šių paslaugų, kas gali nulemti atsakovės pajamų mažėjimą, klientų praradimą, o situacijai blogėjant – ir bankrotą.
11. Ieškovė BKBKU „Švyturio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2016-10-03 nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovei nustatyta leidžiamų disponuoti lėšų suma yra visiškai pakankama užtikrinti tinkamą UAB „Rezultatas“ ūkinės veiklos funkcionavimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.  
2. Lietuvos apeliacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad leidimas atlikti kitus būtinus mokėjimus, susijusius su normalios bendrovės ūkinės veiklos palaikymu, faktiškai reikštų piniginių lėšų arešto panaikinimą, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.
3. Prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė grindžia tik būsimais ir tariamais privalomais mokėjimais, kurių tariamas egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra grindžiamas pakankamais įrodymais (CPK 178 str.).
4. Atsakovės nurodomi mokėjimai susiję su paslaugas teikiančiais trečiaisiais asmenimis yra akivaizdus ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
5. Siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, atsakovė privalo kiekvieną kartą įrodyti atsiradusių mokėjimų kilmę bei pateikti šių mokėjimų kilimą pagrindžiančius įrodymus, tokiu būdu nekeliant grėsmės dėl galimų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, ypač tuomet, kai atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir atskirajame skunde nenurodo kitų adekvačių ieškinio užtikrinimo būdų (laidavimo, banko garantijos, ieškiniu reikalaujamos sumos įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą).
6. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. 

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
12. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
14. Teismų praktikoje pasisakyta kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai. Tačiau svarbiausia, kad ir keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014).

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad beveik puse atsakovės UAB „Rezultatas“ prašyme nurodytų mokėjimų, kuriuos buvo prašoma leisti mokėti, atsakovei yra privalomi pagal įstatymą, t. y. apeliantės UAB „Rezultatas“ pareiga mokėti prašomus leisti mokėjimus yra numatyta teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad dalis apeliantės darbuotojų yra Auditorių rūmų nariais, už kuriuos apeliantė privalo mokėti įmokas, kurios yra privalomos kaip ir įmokos Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybiniam socialinio draudimo fondui, nėra pagrįsti ir neteikia pagrindo spręsti jos prašymą kitaip, nei išspręsta skundžiama nutartimi.
13. Auditorių rūmų įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, turintys auditoriaus pažymėjimą ir įtraukti į auditorių sąrašą, yra Auditorių rūmų nariai. Ši nuostata netaikoma valstybių narių ir valstybių ne narių auditoriams, kuriems auditoriaus vardas suteiktas Auditorių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nustatyta tvarka. To paties įstatymo 60 straipsnio  2 dalis nustato, kad audito įmonės už šiame įstatyme nustatytas funkcijas kiekvienais metais iki birželio 30 dienos sumoka Auditorių rūmams atskaitymus, kurie sudaro 0,3 procento pajamų, gautų už atliktą auditą. Vadinasi,  į audito įmonių sąrašą įrašytos valstybės narės audito įmonės moka tik gautų pajamų už Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atliktą auditą atskaitymus Auditorių rūmams.
14. Apeliantė, viena vertus, nepateikė duomenų, kokia dalis jos darbuotojų yra Auditorių rūmų nariais (CPK 178 str.), antra vertus, šių mokėjimų pareiga apeliantei atsiranda iš konkrečios jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos (verslo), o ne iš mokestinių prievolių valstybės ar socialinio draudimo biudžetams. Pažymėtina, kad normali ūkinė veikla (t. y. veikla įprastinėmis sąlygomis be jokių suvaržymų), teismo nutartimi pritaikius laikinus disponavimo piniginėmis lėšomis bei turtu apribojimus (turto areštą), iki bus išspręstas apeliantės ginčas su ieškove iš esmės ir nėra galima. Kadangi apeliantės nurodyti mokėjimai Auditorių rūmams yra konkrečiai susiję su apeliantės vykdoma veikla, ji savo veiklą turi organizuoti jau atsižvelgdama į faktiškai dėl teismo nutartimi taikytų suvaržymų bei apribojimų susiklosčiusiais aplinkybes.  
15. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad teismas, o ne antstolis nustato laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Šiems teiginiams pagrįsti kartu su atskiruoju skundu teikia antstolio D. Kisieliaus 2016-09-29 patvarkymą Nr. 2-DK-A-2219, kuriuo antstolis atsisakė patenkinti apeliantės UAB „Rezultatas“ prašymą leisti apmokėti PVM sąskaitas faktūras draudimo bendrovėms (AAS „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialui ir ADB „Gjensidige“). CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Todėl sutiktina su apeliante tik tuo aspektu, kad teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2015-12-22 nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones solidariems atsakovams nutartyje išvardijo iš areštuotų piniginių lėšų leidžiamas atlikti operacijas bei nurodė, kad apeliantei leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove, o antstolis įpareigotas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti. Gavęs apeliantės prašymą leisti jai iš areštuotų lėšų atlikti ir kitas, pirmoje nutartyje nenurodytas, operacijas teismas įvertino apeliantės prašyme pateiktų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą ir 2016-01-05 nutartimi papildė leistinų atlikti operacijų sąrašą, leisdamas apeliantei UAB „Rezultatas“ mokėti taip pat ir įmonės veiklai nuomojamų patalpų nuomos bei komunalinių patarnavimų mokesčius, apmokėti transporto nuomos ir kuro sąnaudų išlaidas, apmokėti ryšio priemonių ir kanceliarines išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad būtent teismo prerogatyva yra nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tačiau konkrečią panaudojamą piniginių lėšų sumą teismo leidžiamoms operacijoms atlikti nustato būtent antstolis. 
17. Dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, kad ir papildomų teismo 2016-01-05 nutartyje nustatytų priemonių jai nepakanka pažymėtina, kad teismas savo diskreciją šioje srityje – kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę – įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti kurias nors konkretyčias operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį ar skaičių ir panašiais būdais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas šią savo diskreciją, įstatymo normų nepažeidė, o atskirojo skundo argumentai nesuponuoja išvados, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pakeistos dar kartą, dar labiau sumažinant taikytus suvaržymus bei išplečiant areštuotų lėšų panaudojimo apeliantės interesais galimybes.  
18. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į ieškovės dabartinį teisinį statusą – ji yra bankrutavusi įmonė, kurios vienas iš tikslų yra patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Todėl teismas, svarstydamas bankrutavusios įmonės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai toks prašymas iš esmės reiškiamas visų kreditorių interesais, privalo taip pat atsižvelgti ir viešo intereso buvimą bankroto procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013) bei ypatingai preciziškai ir atidžiai įvertinti tiek preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tiek ir grėsmės (ne)buvimą galimai ieškovei (ir jos kreditoriams) palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tiek ir poreikį mažinti arešto mastą ar naikinti pirmiau nustatytus apribojimus.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir jokių faktinių duomenų, kad yra sudariusi draudimo sutartis su draudimo bendrovėmis AAS „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialu ir ADB „Gjensidige“. Taip pat nesama ir tokių įrodymų, kad be transporto priemonių panaudojimo, kurių draudimams reikalingos papildomos lėšos, apeliantės veikla tiek sutriktų, kad būtų apskritai negalima ar kelianti bankroto grėsmę. Tas pats pasakytina ir apie kitas jos prašomas leisti atlikti pingines operacijas iš areštuotų lėšų, o apeliantės interesas, kad veikla vyktų tokiomis pačiomis, kaip ir iki arešto jai taikymo, ar panašiomis sąlygomis, nenusveria intereso užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankaus bankrutuojančiai ieškovei, įvykdymą, priešingu atveju tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taptų betikslis ar nereikalingas.
20. Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantė kiekvieną kartą turi įrodyti atsiradusių mokėjimų kilmę bei pateikti šių mokėjimų kilimą pagrindžiančius įrodymus, juolab kad apeliantė neturi nekilnojamojo turto ir atskirajame skunde nenurodo kitų adekvačių ieškinio užtikrinimo būdų (laidavimo, banko garantijos, ieškiniu reikalaujamos sumos įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą). Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Rezultatas“ balansą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 iš kurio matyti, kad UAB „Rezultatas“ turtas, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 58 695 Eur suma, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad apeliantės turtinė padėtis nėra tokia gera, kad būtų galima spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą.  
21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymų dėl leidimų apmokėti VĮ Registrų centrui už teikiamas paslaugas, apmokėti išlaidas tiekėjui Bureau van Dik už duomenų bazės „Zephyr“ prenumeratą, mokėti  Lietuvos Auditorių rūmams už audito darbo dokumentų informacinės sistemos (ADDIS) atnaujinimus, apmokėti išlaidas UAB „Rivilė“, nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl toks apeliantės prašymas yra netenkinamas. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas apibendrintai pasisakė dėl visų apeliantės prašymų, nutartyje konstatavęs, kad kitoms reikmėms prašomų išlaidų poreikio apeliantė nepagrindė. Ši skundžiamos nutarties motyvai neleidžia sutikti su apeliantės pozicija, kad teismo nutartis yra nemotyvuota.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu. Patenkinus anksčiau nurodytus apeliantės prašymus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje tikslas – išlaikyti status quo (faktinė arba teisinė padėtis, kurią norima išsaugoti) būtų paneigtas ir toks apeliantės reikalavimų patenkinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių insitutu siekimų tikslų. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-05 nutartimi apeliantei jau papildė leistinų atlikti operacijų sąrašą, leisdamas jai mokėti įmonės veiklai nuomojamų patalpų nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius, apmokėti transporto nuomos ir kuro sąnaudų išlaidas, apmokėti ryšio priemonių ir kanceliarines išlaidas, ir tokių leidimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu pakanka, kab būtų užtikrintas ieškovės ir apeliantės interesų balansas.
23. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo svarbia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta ir tokį faktą, kad ieškinys bankrutuojančios įmonės vardu yra pareikštas net septyniems solidariems atsakovams. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė visų jų atžvilgiu, pirmiausiai areštuodamas visų atsakovų turtą ir turtines teises, o paskiausiai –pinigines lėšas.  Todėl apeliantė, rūpindamasi savo interesais, taip pat gali inicijuoti atitinkamo bendraatsakovų turto paieškas, kad pirmiausiai būtų areštuotas būtent nekilnojamasis ir kilnojamasis visų atsakovų turtas bendrai reikalavimo sumai, ir tik tokio turto neesant ar jo vertės nepakankant būtų areštuotos visų atsakovų piniginės lėšos likusiai ieškinio reikalavimų sumos daliai. Kadangi tikslių duomenų apie tai, kokios vertės ir kam priklausantis turtas šiuo konkrečiu atveju buvo antstolių aprašytas, vykdant teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra, apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo aspektu nepasisako.   
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai atsisakė dar kartą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir dar kartą išplėsti leidžiamų atlikti su areštuotomis lėšomis piniginių operacijų sąrašą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Dalia Kačinskienė