Skundo Nr. 1S-236-908/2021

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. T. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-117 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. T.“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       V. T. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas V. T. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 10 d. išbūtas laikas.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio išsprendimo.

3.       Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 16 d., pusė bausmės atlikta 2021 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 18 d. – ketveri metai dešimt mėnesių ir dvidešimt aštuonios dienos laisvės atėmimo.

4.       (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. birželio 25 d. nutarė netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. T. skundas dėl komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo.

6.       Nuteistasis V. T. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad teismas įvertino jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, nustatė, kad jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau prieštaringai priėmė jam nepalankų sprendimą. Teismas neteisėtai atsižvelgė į jo teistumus, nes jie buvo įvertinti jam individualizuojant bausmę. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos užtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimą, nes jis buvo griežtai nubaustas ir atliko didžiąją paskirtos bausmės dalį, kuri jam padarė teigiamą įtaką. Jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas už gerą elgesį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sudaro 38 balus. Lieka neaišku, ką jis turėtų padaryti, kad būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

7.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Skundas atmestinas ir teismo nutartis paliktina galioti.

8.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

9.       Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10.       Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. T. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai vertinama pagal jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Taigi tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11.       Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau ją sudarantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant jo pažangą, nepakito. Tai atsispindi ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertyje, kuris per paskutinius metus sumažėjo vos vienu tašku ir sudaro 38 taškus iš 168 galimų, iš kurių 7 priskiriami statiniams, o 31 – dinaminiams veiksniams, t. y. kuriuos yra galimybė sumažinti.

12.       Atkreiptinas dėmesys ir į sunkią nuteistojo V. T. turtinę padėtį ir menką išsilavinimą. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo V. T. priteista virš 91 000 Eur žalos atlyginimo; pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo jo skola viršija 48 000 Eur sumą, tačiau nuteistasis V. T. bausmės atlikimo metu nedirba. Dėl to menkai dengiamos jo skolos ir negerėja turtinė padėtis. Nuteistasis V. T. netgi negali materialiai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Nors nuteistajam V. T. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau jis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jam negali būti pasiūlytas tinkamas darbas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. T. pageidavimas būti perkeltam į pusiaukelės namus tam, kad jis galėtų dirbti jo darbingumo lygį atitinkantį darbą ir dengti turimas skolas, vertintinas kritiškai. Nuteistojo V. T. įsidarbinimo galimybes riboja ne tik jo sveikatos problemos. Nuteistasis V. T. yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir neturi profesinės kvalifikacijos, todėl egzistuoja grėsmė, kad būdamas laisvėje nuteistasis V. T. gali neįsitvirtinti darbo rinkoje ir siekti užsidirbti pragyvenimui neteisėtais būdais. Tuo labiau, kad V. T. praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, o nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas iki šiol išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta tai, kad įsitvirtinimas darbinėje veikloje pagerins nuteistojo V. T. turtinę padėtį, o siekiant palankesnių įsidarbinimo galimybių, svarbus jo tęstinis profesinės kvalifikacijos siekimas.

13.       Nepakitę išlieka ir nuteistojo V. T. kriminogeniniai veiksniai, susiję su alkoholio vartojimo įpročiais ir sukeliamomis pasekmėmis. Nuteistasis V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė kitą žmogų. Be to, bausmės atlikimo pradžioje jis buvo du kartus baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar pabrėžiamas šios probleminės srities aktualumas. Žemesnysis teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis V. T. bausmę atlieka nuo 2017 metų, tačiau tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją, pradėjo dalyvauti tik 2020 metais. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nuteistajam V. T. rekomendavo tęsti dalyvavimą šiose priemonėse. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. T. išreikštas tikėjimas, kad ateityje vartojimo atvejų nebepasitaikys ir kad jis gali kontroliuoti savo įpročius, vertintinas, kaip lengvabūdiškas, ir rodo, kad jis tinkamai nesuvokia smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, problemos svarbos.

14.       Nuteistojo V. T. kriminogeniniams veiksniams ir toliau priskiriamas nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas. Tai susiję ne tik su jo nusikalstamu elgesiu (ginklo demonstravimas būnant neblaiviu), bet ir elgesiu pataisos įstaigoje (alkoholio vartojimas ir pan.). Nuteistojo V. T. polinkis neįvertinti savo elgesio pasekmių stebimas ir pastaruoju metu, jo lankomos dailės terapijos programos „R. A. K. T. A. S“, skirtos mažinti pakartotinio smurto tikimybę, metu. Pastebėta ir tai, kad nuteistasis V. T. išlieka pakankamai neutralus intervencinių priemonių atžvilgiu, galimai jas vykdo tik dėl suvokimo, kad tai nepakenks. Nuteistajam V. T. rekomenduojama tęsti dalyvavimą šioje programoje. 

15.       Skunde nepagrįstai bandoma sudaryti įspūdį, kad žemesnysis teismas, spręsdamas nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, sureikšmino jo teistumus. Priešingai, matyti tai, kad skundžiama nutartis visumoje yra pagrįsta komisijos nutarimo ir socialinio tyrimo išvadų vertinimu. Kita vertus, pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Žemesnysis teismas šių teisės aiškinimo taisyklių nepažeidė.

16.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis V. T. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nurodytos nuteistąjį V. T. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neatsveria to, kas išdėstyta aukščiau, todėl jis vis dar nėra pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, netgi su intensyvia priežiūra. Pažymėtina tai, kad nuteistasis V. T. turi plačias galimybes mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, netgi iki minimalios, todėl jis turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tai sudaro pagrindą skundą atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Eglė Gruodienė