Civilinė byla Nr. e2YT-3435-1162/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00269-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., atstovaujama įstatyminio atstovo pareiškėjo R. S., J. A., I. B.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo mama M. S. Po mamos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1567 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,7379 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvų M. S. ir J. S. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kitų santuokų mama nesudarė ir daugiau vaikų neturėjo. Santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo klausimai nebuvo išspręsti, nes to nenumatė tuo metu galioję įstatymai. Tėvams nutraukiant santuoką, žodiniu tėvų susitarimu, palikėjas liko gyventi su mama, išlaikymas iš tėvo pareiškėjui nebuvo priteistas, turtas nebuvo dalijamas, dar prieš nutraukiant santuoką tėvas išsikraustė iš namų, apie savo gyvenamąją vietą nepranešė, pareiškėjo nelankė, jam išlaikymo neteikė. Nors nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre registruotas M. S. vardu, nekilnojamojo turto projektai buvo parengti ir statyba pradėta ir vykdoma tėvų santuokos metu. Pareiškėjas anksti įgijo mūrininko ir montuotojo specialybes, užsidirbdavo statydamas namus kitiems, turėjo galimybę padėti mamai. Iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) buvo baigęs įrengti gyvenamąjį namą ir gyveno jame su savo mama, naudojosi tėvo turto dalimi, baldais, namų apyvokos daiktais, juos remontavo ir prižiūrėjo, t. y. aktyviais veiksmais valdė tėvo turto dalį. Vėliau pastatė ūkinius pastatus ir šiuose namuose gyveno iki (duomenys neskelbtini), kuomet išvyko dirbti į Švediją. Po mamos mirties jis priėmė palikimą pagal įstatymą, dalį savo turto mama testamentu paliko pareiškėjo nepilnametei dukrai A. S. Nors faktiniu valdymu pareiškėjas priėmė tėvo palikimą, tačiau negali tėvui priklausiusios turto dalies įregistruoti savo vardu, nes dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Aplinkybę, kad tėvas be pareiškėjo buvo susilaukęs dviejų dukrų – J. A. ir I. B., pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. gavęs duomenis iš Gyventojų registro.
3. Suinteresuoti asmenys J. A. ir I. B. atsiliepimais į pareiškimą sutiko su pareiškimu, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė. Nurodė, kad yra J. S. dukterys, jų mama bendrą gyvenimą su J. S. pradėjo 1972–1973 metais, susituokę nebuvo. Brolio nepažįsta. Apie tėvo turtą informacijos neturi, į turtą nepretenduoja. Prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad žino apie byloje paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo A. S., atstovaujama įstatyminės atstovės mamos A. K., atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog iš artimųjų yra girdėjusi, kad jos tėtis R. S. po savo tėvo J. S. mirties priėmė jo palikimą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Močiutė M. S. yra pasakojusi, kad mirus J. S. jos tėtis R. S. savarankiškai gyveno tėvo turto dalyje, naudojosi ir tėvų santuokoje įgytu kilnojamuoju turtu, po tėvo mirties nekilnojamąjį turtą pagerino. Pareiškimas yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
5. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2023 m. sausio 13 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2023 m. sausio 23 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 55).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
8. Teismas nustatė, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). Taigi, J. S. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
9. Teismas taip pat nustatė, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo susilaukęs trijų vaikų: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini). J. S. mirė ištuokoje, santuoka su M. S. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (e. b. l. 6-7, 23). Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros 1987–1992 metų dokumentuose žinių apie J. S. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (e. b. l. 22). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (e. b. l. 8). R. S. mama M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. S. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 10-12, 13-14) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16). Kauno rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 484 nuspręsta skirti M. S. 0,15 ha žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. 1972 m. parengtas projektas gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32, 33-43). Po M. S. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė A. S., pagal įstatymą – R. S. (e. b. l. 19-20). R. S. nuo 1991 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. balandžio 19 d. išvyko į užsienio valstybę: Švedija (e. b. l. 24). J. A. gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25). I. B. gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 2003 m. sausio 31 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26). A. S. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – R. S. ir A. K. (e. b. l. 27). R. S. (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) pagal mūrininko, gelžbetonio konstrukcijų montuotojo specialybę (e. b. l. 27-28). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas gyvenamojo namo statybai buvo išduotas M. S. (duomenys neskelbtini) sprendimu, namo statybos projektavo ir statybos darbai pradėti, gyvenamasis namas bei pastatas–ūkinis pastatas pastatyti 1973–1976 metais, t. y. esant santuokoje su J. S. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsiradęs palikimas nebuvo priimtas. J. S. ir M. S. sūnus R. S. nuo 1991 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) ir įgijo mūrininko gelžbetonio tinkuotojo specialybę, tuo metu buvo pastatyti M. S. priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nors tėvo mirties momentu pareiškėjas buvo nepilnametis, tačiau siekdamas įgyti tėvo palikimą, savo valią paveldėti išreiškė aktyviais veiksmais.
10. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino suinteresuoti asmenys atsiliepimuose, pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo, pagerino turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kitos J. S. įstatyminės įpėdinės J. A. ir I. B. sutiko su pareiškimu, nurodė, jog apie tėvo turtą informacijos neturi, į turtą nepretenduoja, savo brolio R. S. nepažįsta.
11. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo J. S. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Byloje susidarė 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (elektroninės bylos popierinės kopijos b. l. 2), kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Teisėja Silvija Gervienė