Baudžiamoji byla Nr. 1-1128-1060-2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44008-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Prienai

Alytaus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. B., gimęs 2001 (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40.00 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai netrukdo darbui ar mokslui. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40.00 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. B.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Pranešus M. B. apie įtarimą, jis kaltu prisipažino iš dalies. Sutiko su tuo, kad katilinėje vykusio konflikto metu jis savo tėvą T. B. pastūmė. Nesutiko su tuo, kad konflikto metu jis savo tėvui T. B. ranka sudavė smūgius į jo dešiniąją ranką ir pakaušį. Tėvo automobilį S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kai tėvas po darbo grįžo į namus, nes tuo momentu jis jį sunervino, tai galėjo būti apie 19.00 val. Konflikto katilinėje metu buvo mama R. B.. Jis tėvui nė vieno smūgio nesudavė, jis jį tik nuo durų jį pastūmė. Nuo jo pastūmimo tėvas galėjo jausti fizinį skausmą, jo pastūmimas galėjo sukelti T. B. skausmą. Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. B. parodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu. Paaiškino, kad jis vykusio konflikto metu savo tėtį T. B. pastūmė ir savo jam ranka sudavė smūgius į dešiniąją ranką ir į galvos pakaušį. Tokiais fiziniais veiksmais savo tėčiui T. B. sukėlė fizinį skausmą. 2019 m. spalio 14 d. apie 21. 30 val. jis nuėjo į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančią katilinę, kur tuo metu buvo jo mama R. B. ir tėtis T. B.. Jis su tėvu kalbėjosi apie jo uždirbtus pinigus, nes jam tuo metu reikėjo pinigų, o tėtis jam jų nedavė. Dėl pinigų tarp jo ir tėčio įvyko konfliktas. Kai tėtis su juo nenorėjo kalbėtis, jis norėjo išeiti iš katilinės, būdamas susinervinęs užsimojo tėčiui suduoti, tačiau T. B. jo smūgio išvengė. Tuomet jis pastūmė T. B.. P. T. B., jis ranka vieną kartą savo jam sudavė į dešinę ranką, bei vieną smūgį sudavė tėčiui į galvos į pakaušį. Nuo jo suduotų smūgių tėtis rankoje ir galvos pakaušyje jautė fizinį skausmą. Jis savo tokiais fiziniais veiksmais savo tėčiui T. B. sukėlė fizinį skausmą. Jis pirminėje apklausoje ir akistatos metu nepripažino, kad sudavė tėčiui T. B. smūgius, nes norėjo išvengti atsakomybės, bet dabar jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi. Savo tėčiui T. B. atlygino padarytą fizinę žalą, taip pat atlygino žalą už sugadintą komodos stalčių bei sugadintą automobilio S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį sparną. Tėtis jam dėl to pretenzijų neturi (b. l. 121 – 123, 126 – 127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, kad jis gyvena kartu su sutuoktine R. B.. Kartu augina mažametį sūnų L. B.. Taip pat kartu gyvena jų sūnus M. B.. M. nesimokina, niekur nedirba. Dažnai lošia azartinius žaidimus. Nuolat iš jo ir jo sutuoktinės prašo pinigų. 2019 m. spalio 14 d., apie 20.00 val., grįžo iš darbo, tuo metu sūnus M. garsiai klausė muzikos, jis paprašė, kad jis muziką pritildytų. Sūnus atsakė, kalbėdamas nuolat vartojo necenzūrinius žodžius. Jis atsigėręs arbatos išėjo į lauką. Kai jis lauke buvo prie triušių, sūnus prašė nuvežti iki parduotuvės, o jis atsakė, kad neveš. Tada prašė pinigų, nors 25,00 Eur. Pinigų taip pat nedavė. Vėl prašė pavežti, tačiau jis jo nevežė. Sūnus tada nuėjo į kambarį. Apie 21.00 val. kai jis atėjo į kambarį girdėjo, kaip sūnus kažką daužo. Atėjęs pamatė, kad jis sulaužė komodos stalčių, kurio vertė 30,00 Eur. Jis nuėjo parūkyti į namo antrame aukšte esančią katilinę. Apie 21.30 val. katilinėje tarp jų įvyko buitinis konfliktas, dėl to, kad jis sūnui neduoda pinigų. Konflikto metu jis norėjo išeiti iš katilinės, sūnus jo neišleido ir užsimojo jam suduoti, tačiau jis bandė išvengti smūgio. Tada sūnus jį pastūmė, bei ranka jam sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, bei vieną smūgį sudavė į pakaušį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar. Jis išėjęs iš katilinės dėl tokio sūnaus elgesio iškvietė policiją. Po konflikto, tikslios valandos negali pasakyti, sūnus apgadino jam priklausantį automobilį S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kad apgadintas automobilis pastebėjo vėliau, kai išėjo į lauką atvykus policijos pareigūnams. Ant automobilio likę sūnaus avalynės pėdsakai. Sūnus po konflikto buvo iš namų pasišalinęs. Policijos pareigūnai jo ieškojo. Maždaug po 40 min. sūnus grįžo į namus. Medikai apžiūrėję sūnų M. jokių sutrikimų nenustatė ir į gydymo įstaigą nevežė. Jam medikų pagalbos nereikėjo, kadangi jis nesužalotas, tik skausmą sūnus sukėlė. Konflikto namuose buvęs mažametis kitas sūnus L. nematė ir negirdėjo, kadangi namas didelis, jis buvo kitame kambaryje. Kai vyko katilinėje konfliktas, viską matė jo sutuoktinė R. B.. Sūnus taip elgiasi jau ne pirmą kartą. Yra konfliktinis, agresyvus, reikalauja pinigų lošimams. N. T. B. papildomai parodė, kad jam buvo išduota užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus nusistatyti sveikatos sutrikdymo mastą, bet jis pas ekspertus nenuvyko ir nevyks, nes jam jokių sužalojimų nebuvo padaryta, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Jis medikus kvietė į namus ne dėl savo sužalojimų, bet būtent M. B.. Byloje dėl sugadinto turto jis civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat dėl jam sukelto fizinio skausmo irgi ieškinio byloje nereiškia. Jis savo sūnui M. B. dėl sugadinto turto pretenzijų neturi. M. B. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 6 – 9, 42 – 43).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad M. B. yra jos sūnus. M. tampa konfliktinis tuo metu kai jam reikia pinigų lošimams. 2019 m. spalio 14 d. vakare M. namuose, salone buvo pasileidęs muziką ir ją klausėsi. Pastebėjo, kad M. buvo suirzęs. V. M. pas ją paprašė, kad ji jam duotų pinigų. Ji sūnui atsakė, kad pinigų jam neduos. Ji pati su M. nekonfliktavo. Vakare apie 20.00 val., po darbo į namus sugrįžo jos vyras T. B.. Taip pat girdėjo kaip sūnus pas tėtį prašė, kad jam duotų pinigų, tačiau T. irgi M. nedavė pinigų. Vakare apie 21.30 val. ji buvo nuėjusi į namo antrame aukšte esančią katilinę kur buvo T. B.. Jai būnant su T. katilinėje į katilinę atėjo sūnus M. B., kuris iš savo tėvo T. prašė pinigų. Katilinėje tarp M. ir T. įvyko žodinis konfliktas. Vykusio žodinio konflikto metu T. B. norėjo išeiti iš katilinės, o tuo tarpu sūnus M. B. tėčio išleisti iš katilinės nenorėjo, nes jis nepasiekė savo tikslo, t. y. jis negavo pinigų. S. M. įsiuto, susierzino ir neleido T. B. pro duris išeiti iš katilinės bei ranka užsimojo tėvui suduoti, tačiau T. smūgio išvengė ir tuo momentu matė kaip M. savo tėtį T. B. stūmė bei kai stūmė M. savo tėvui ranka sudavė vieną smūgį į dešinę jo ranką, bei vieną smūgį sudavė į pakaušį. Mano, kad T. B. tuo momentu nuo sūnaus suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, nes kai atvyko policijos pareigūnai į namus T. B. dešinė ranka buvo paraudusi. Tuo momentu T. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė į namus policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, o sūnus išbėgo į lauką. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Maždaug po 40 minučių į namus sugrįžo M. B.. T. B. greitąją medicinos pagalbą kvietė į namus ne dėl savęs, o būtent dėl sūnaus M. B., nes M. buvo susierzinimo būsenoje, ir jiems atrodė, kad jam reikia gydytojų pagalbos. Atvykę medikai apžiūrėjo M. B., tačiau jie jo elgesyje nieko nenustatė. M. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas. Kai nei ji, nei T. sūnui nedavė pinigų, ji pati būdama kambaryje matė kaip M. B. atsisėdo ant medinės komodos, atsidarė komodos stalčių ir ant atidaryto stalčiaus užsidėjo savo koją ir pradėjo koja tyčia daužyti stalčių ir taip sulaužė komodos stalčių. Komoda priklauso jų šeimai, sugadinto stalčiaus vertė 30,00 Eur. S. M. komodos stalčių sutaisė. Taip pat po vykusio konflikto vyras T. B. pastebėjo, kad yra sugadintas jam priklausančio automobilį S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dešinės pusės galinis sparnas, kurio vertė 50,00 Eur. S. M. žadėjo tėvui sutaisyti apgadintą automobilį. Nei ji, nei T. B. dėl sugadinto turto byloje civilinio ieškinio nereiškia. M. B. ir T. B. vykusio konflikto metu buvo blaivūs. Ji pati vykusio konflikto metu nenukentėjo (b. l. 60 – 61).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte yra katilinė, kur yra tiksli įvykio vieta. Katilinės kairėje, kampe yra mediniai laiptai, vedantys į viršų, prie jų stovi kėdė. Už katilinės durų, toliau paėjus koridoriumi, jo gale stovi medinė trijų stalčių komoda, kurios antras nuo viršaus stalčius sugadintas, išlaužtas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 13 – 14, 15 – 30).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. B. 2019 m. spalio 14 d., apie 21.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), katilinėje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – tėvu T. B., tyčia nukentėjusįjį T. B. pastūmė bei ranka vieną kartą smogė į dešiniąją ranką ir vieną kartą į pakaušį ir taip nukentėjusiajam T. B. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. spalio 14 d., apie 21.30 val., tarpusavio konflikto metu katilinėje savo tėtį T. B. pastūmė ir jam ranka sudavė smūgius į dešiniąją ranką ir į galvos pakaušį. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad konflikto metu jis norėjo išeiti iš katilinės, tačiau sūnus jo neišleido ir užsimojo jam suduoti, tačiau jis bandė išvengti smūgio, todėl sūnus jį pastūmė bei ranka jam sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, bei vieną smūgį sudavė į pakaušį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą. Tas pačias aplinkybes nurodė ir kartu buvusi liudytoja R. B.. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, nes jie neprieštarauja vienas kitam, yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo tėvui T. B., pasitvirtino.

K. M. B. tarpusavio konflikto metu su tėvu T. B., tyčia pastūmė tėvą ir sąmoningai sudavė jam bei ranka vieną kartą į dešiniąją ranką ir vieną kartą į pakaušį, dėl ko nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta ranka suduodant į galvą ir ranką), veiksmų intensyvumą (suduoti 2 smūgiai, smūgiuota stipriai), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad M. B. patirtas fizinis skausmas yra M. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam tyčia suduotas ne vienas smūgis, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. M. B. yra nukentėjusiojo sūnus, t. y. ji yra nukentėjusiojo šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 134 – 136).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. B. – anksčiau teistas tris kartus (b. l. 68 – 73, 75 – 79, 80 – 85, 86 – 93), baustas administracine tvarka (b. l. 105 – 108), nedirbantis (b. l. 110), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (b. l. 111), psichologo – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 67). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog M. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. 

Į paskirtą bausmę įskaitomas M. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 14 d. 23.00 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 13.52 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 129 – 130, 131).

Teismas paskiria kaltinamajam M. B. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

K. M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 132 – 133) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, du kompaktiniai diskai CD su vaizdo ir graso įrašais, saugomi vokuose (b. l. 31, 40), paliekami saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti M. B. galutinę 1 (vienerių) metų 5 (penkerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60.00 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 14 d. 23.00 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 13.52 val. (viena para), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį M. B. per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir graso įrašais, palikti saugoti byloje.

Informuoti kaltinamąjį M. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam M. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam M. B., kad:

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                 Agnė Vyliaudaitė