Administracinė
byla Nr. N502-1034/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5; 52.5
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto
(pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m.
balandžio 27 d. nutarimo J. K. administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
2009 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas
pareigūnas J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo
protokolą Nr. F247355 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės
pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1
dalyje, padarymo.
Protokole nuodoma, kad 2008 m. gruodžio 26 d.,
apie 15.51 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), J. K.,
vairuodamas automobilį „BMW 316“, v. n. (duomenys neskelbtini),
ir prasilenkdamas su kita transporto priemone, neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko
saugaus šoninio atstumo iš kairės ir kliudė šalią sustojusį automobilį. Eismo
įvykio metu buvo apgadintas vienas automobilis. Po susidūrimo J.
K. apie eismo įvykį policijai nepranešė ir nuvažiavo.
Protokole pažymima, kad tokia veika J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo
taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m.
balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. K. atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs
byloje surinktus įrodymus (J. K. duotus paaiškinimus,
nukentėjusiojo A. O. ir liudytojų R. K.,
A. M. ir D. M. duotus parodymus,
autoavarijos schemą), padarė išvadą, kad negalima kategoriškai teigti, jog
nagrinėjamu atveju buvo padaryta veika, numatyta ATPK 127 straipsnio
2 dalyje. Rėmėsi KET 3 punktu ir pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų automobilio
„Honda Civic“ fotonuotraukų vizualiai nematyti, jog šio automobilio veidrodėlis
būtų buvęs apgadintas. Nurodė, kad kitų įrodymų, patvirtinančių šio automobilio
apgadinimo faktą, išskyrus nukentėjusiojo paaiškinimą, byloje nėra. Atkreipė dėmesį
į tai, jog nukentėjusysis dėl jo vairuotam automobiliui padarytos žalos
nustatymo niekur nesikreipė, apie eismo įvykį nepranešė ir draudimo bendrovei.
Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. nenuvažiavo
nesustodamas, t. y. jis sustabdė savo transporto priemonę, išlipęs iš jos
įsitikino, kad tiek jo, tiek ir kita transporto priemonė nebuvo apgadinta. Tik
po to jis nuvažiavo. Akcentavo, kad nesant įrodymų, jog J. K. padarė
administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra
pagrindo teigti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK
130 straipsnio 1 dalyje. Taigi jo veikoje nėra jam inkriminuojamų
administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymių, dėl ko administracinio teisės
pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą panikinti ir
priimti naują nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad
pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas D. M., įforminęs Protokole nurodytą eismo įvykį, paaiškino,
jog buvo apgadintas automobilio „Honda Civic“ veidrodėlio tvirtinimo
mechanizmas, nors pats veidrodėlis išoriškai neatrodo apgadintas, dėl ko jis
pradėjo klibėti. Analogiškai nurodoma ir šio pareigūno tarnybiniame pranešime.
Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodytais
įrodymais. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl liudytoja
apklaustos R. K. duotų parodymų vertinimo kaip objektyvių
ir didesnės įrodomosios reikšmės jiems suteikimo nei pareigūno ir
nukentėjusiojo parodymams. Taip pažeidžiamas teisės į teisminę gynybą
principas. Nurodo, kad R. K. yra J. K. žmona,
taigi ir bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Mano, kad skundžiamas pirmosios
instancijos teismo nutarimas yra grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.
Atkreipia dėmesį į tai, kad J. K. nuo 2006 m. kovo 24 d.
iki 2008 m. liepos 16 d. už KET pažeidimus buvo baustas keletą kartų, kas jį
charakterizuoja neigiamai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
J. K. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai,
numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią KET
pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių,
krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą
(apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės
vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims,
neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 iki 2 000
Lt, ir 130 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nepaklusimas uniformuoto policijos
pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas
iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių
eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės
vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį
areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3
iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, –
baudą nuo 4 000 iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be
konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto
priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J. K. veikoje
jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėčių, administracinio
teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Institucija nesutinka su
tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir mano, kad jis netinkamai
įvertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir
neteisėtą nutarimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra ATPK 250 straipsnio 1 punkte
numatytas pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti.
Pažymėtina,
kad tai, jog A. O. vairuotas automobilis Protokole
nurodytomis aplinkybėmis buvo apgadintas, nurodoma Protokole (b. l. 3) ir pareigūno
D. M. 2009 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime (b. l.
8). 2008 m. gruodžio 26 d. autoavarijos vietos schemoje Nr. 0108000517284 (b.
l. 7) minėtas apgadinimas detalizuojamas, t. y. nurodoma, kad buvo apgadintas
kairys galinio vaizdo veidrodėlis. Tą, jog A. O. vairuoto
automobilio veidrodėlis po Protokole nurodyto susidūrimo pradėjo klibėti,
pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojais nurodė tiek A. O., tiek ir pareigūnas D. M. (b. l.
52-57 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. posėdžio
protokolas)). J. K. ir A. O. vairuotų
automobilių veidrodėlių kontaktą įrodo ir Institucijos į bylą pateiktos
fotonuotraukos (b. l. 65). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei J. K., nei A. O. neneigia, kad Protokole
nurodytomis aplinkybėmis jų vairuotų automobilių veidrodėliai lietėsi (J. K. 2008 m. gruodžio 26 d. paaiškinimas, b. l. 14; A. M. 2008 m. gruodžio 26 d. paaiškinimas, b. l.
15; A. O. 2008 m. gruodžio 26 d. paaiškinimas, b. l. 16; J. K. 2009 m. kovo 10 d. prašymas, b. l. 42-43; J. K. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo
posėdžio metu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų
A. M., A. O. ir R. K.
duoti parodymai, b. l. 52-57 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.
balandžio 27 d. posėdžio protokolas)). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia
dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad A. O. vairuotas
automobilis (veidrodėlis) Protokole nurodytomis aplinkybėmis buvo apgadintas, –
duomenų, jog jis klibėjo ir anksčiau, byloje nėra.
Pirmosios
instancijos teismas dalies iš pirmiau nurodytų aplinkybių apskritai nevertino,
o dalį vertino neatsižvelgdamas į tai, kad jas nurodė bylos baigtimi
suinteresuotas asmuo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip
vieną iš argumentų, bylojančių J. K. naudai, nurodė tą
aplinkybę, jog dėl A. O. vairuoto automobilio apgadinimo
nebuvo kreiptasi į draudimo kompaniją, kadangi tai yra subjektyvus draudėjo
sprendimas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Institucijos apeliacinio
skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą
nutarimą, neatsižvelgė į pareigūno D. M. duotus parodymus
ir kitą jo surinktą ir į bylą pateiktą medžiagą. Taigi pirmosios instancijos
teismas pažeidė jam ATPK 248, 257 straipsniuose ir 284 straipsnio 1 dalyje
nustatytas pareigas visapusiškai išsiaiškinti nagrinėjamos bylos aplinkybes ir
tik tada priimti atitinkamą sprendimą.
Atsižvelgusi
į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas
tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o
byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies
3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš
dalies.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius
Bakaveckas
|
|
|
Artūras
Drigotas
|
|
|
Stasys Gagys
|