Civilinė byla Nr. 2-303-381/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2; 3.1.7.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ (toliau – Bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V..

2.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, be kita ko, patvirtintas UAB „Biovasto investicijos“ 14 826 965,71 Eur kreditorinis reikalavimas.

3.       Vilniaus apygardos teisme buvo gauti Bendrovės kreditorių UAB „Belor“ ir AB „Swedbank“ atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalies dėl UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo.

4.       2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas patenkino kreditorių atskiruosius skundus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Biovasto investicijos“ 14 826 965,71 Eur kreditorinis reikalavimas, ir perdavė kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

5.       2020 m. gruodžio 14 d. UAB „Biovasto investicijos“ pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo kreditorinio reikalavimo dalies. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Biovasto investicijos“ atsisakymas nuo reikalavimo priimtas ir civilinė byla dėl UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo dalies (14 826 965,71 Eur) tvirtinimo BUAB „Arvi fertis” bankroto byloje nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 28 d.

6.       2020 m. gruodžio 15 d. kreditorė UAB „Belor“ pateikė prašymą priimti byloje papildomą nutartį – priteisti UAB „Belor“ naudai iš UAB „Biovasto investicijos“ 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kreditorė paaiškino, kad apie tai, jog byla buvo išnagrinėta, sužinojo tik gavusi 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, dėl to nebuvo galimybės iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Belor“ prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo atmetė. 

8.       Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nes UAB „Belor“ nebuvo pateikusi prašymo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų iki nutarties, kuria byla nutraukta, priėmimo.

9.       Teismas nesutiko su UAB „Belor“ argumentais, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos ji neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad, nors civilinė byla buvo nutraukta UAB „Biovasto investicijos“ 2020 m. gruodžio 14 d. atsisakius nuo dalies savo reikalavimo, tačiau tą pačią dieną, t. y. 2020 m, gruodžio 14 d. 13.00 val., turėjo būti nagrinėjami UAB „Belor“ ir AB „Swedbank“ atskirieji skundai dėl 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. B2-2438-340/2020. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Belor“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo pateikti iki 2020 m. gruodžio 14 d. 13.00 val., tačiau prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas tik 2020 m. gruodžio 15 d.

10.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Belor“ buvo tinkamai informuota apie 2020 m. gruodžio 14 d. paskirtą teismo posėdį, kuriame galėjo būti priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Biovasto investicijos“ atsisakė dalies savo reikalavimo ir civilinė byla dėl to buvo nutraukta, UAB „Belor“, kuriai atstovauja profesionalūs teisininkai, turėjo galimybes tinkamai ir laiku pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       UAB „Belor“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Belor“ prašymą dėl papildomos nutarties tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Šaliai atsisakius savo reikalavimų, toks klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka apie posėdį šalių iš anksto neinformuojant, kas reiškia, kad neturėdama informacijos apie posėdžio datą ir laiką, UAB „Belor“ neturėjo galimybės iki procesinio sprendimo priėmimo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. 

11.2.                      UAB „Belor“ negalėjo nuspėti, kada teismas galėtų nagrinėti reikalavimo atsisakymo klausimą. Vien tai, kad UAB „Belor“ buvo žinoma apie atskirojo skundo nagrinėjimo datą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Belor“ turėjo galimybę pateikti duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju buvo sprendžiamas kitas procesinis klausimas –dėl UAB „Biovasto investicijos“ dalies kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje atsisakymo. UAB „Belor“ negalėjo tikėtis, kad UAB „Biovasto investicijos“ tokį prašymą pateiks 2020 m. gruodžio 14 d. bei kad toks prašymas iškart teismo bus išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

11.3.                      Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12.       UAB „Biovasto investicijos“ atsiliepime su UAB „Belor“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš UAB „Belor“ bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      UAB „Belor“ turėjo daugybę progų pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes teismo procesinio sprendimo paskelbimas jau kartą buvo atidėtas, vėliau bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, tačiau net ir tada UAB „Belor“ neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.

12.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė posėdį rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 14 d. 13.00 val. Prašymas dėl bylinėjimo išlaidų turėjo būti pateiktas iki šio posėdžio, tačiau UAB „Belor“ tokio prašymo laiku nepateikė. 2020 m. gruodžio 14 d. posėdis turėjo būti paskutinis, kuriame kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas sprendžiamas iš esmės, kadangi iškart po šio posėdžio turėjo būti paskelbtas teismo procesinis sprendimas arba priimta nutartis dėl procesinio sprendimo paskelbimo atidėjimo, po kurios prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat negali būti teikiami. UAB „Belor“ nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, sutrukdžiusių jai pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio. 

12.3.                      UAB „Belor“ nuolat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir teikia prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas jau išnagrinėtose bylose ir tokie prašymai yra atmetami.

12.4.                      UAB „Belor“ į bylą ne kartą teikė prašymus ir ginčijo sumas, kurių UAB „Biovasto investicijos“ net neprašė tvirtinti kaip kreditorinio reikalavimo, todėl už tokių dokumentų teikimą bylinėjimosi išlaidos apskritai negalėtų būti priteisiamos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo UAB „Belor“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

15.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

16.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį 1 šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Belor“ nebuvo pateikusi prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir šį prašymą pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantė šios aplinkybės neneigia, tačiau teigia, kad ji neturėjo galimybių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais UAB „Belor“ argumentais.

20.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Biovasto investicijos“ 14 826 965,71 Eur kreditorinis reikalavimas, ir perdavė kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Nurodyto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuria civilinė byla dėl UAB „Biovasto investicijos“ 14 826 965,71 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Arvi fertis” bankroto byloje buvo nutraukta, nes UAB „Biovasto investicijos“ atsisakė minėto kreditorinio reikalavimo. Taigi UAB „Belor“ turėjo daugiau nei metus laiko pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tokio prašymo nustatytu terminu nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad per minėtą laikotarpį buvo paskirtas ne vienas teismo posėdis UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimui išspręsti, du kartus atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, tačiau nė prieš vieną posėdį UAB „Belor“ neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Paskutinis posėdis rašytinio proceso tvarka byloje dėl UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo buvo paskirtas 2020 m. gruodžio 14 d. 13.00 val. UAB „Belor“ apie paskirtą posėdį buvo informuota, todėl turėjo suprasti, kad byla gali būti išnagrinėta minėto posėdžio metu, todėl ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas iki minėto posėdžio.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo atsisakymas negalėjo sutrukdyti UAB „Belor“ pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki paskirto teismo posėdžio.

22.       Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminių faktinių bylos aplinkybių, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą, tapatumas. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, tapačių kitoje byloje nustatytosioms aplinkybėms, ankstesnėje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).

24.       Šiuo atveju UAB „Belor“ nurodoma kasacinio teismo praktika ginčo situacijai nėra aktuali, nes UAB „Biovasto investicijos“ prašymas dėl reikalavimo atsisakymo buvo išspręstas ir teismo nutartis dėl bylos nutraukimo priimta teismo posėdyje, apie kurį UAB „Belor“ buvo informuota. Taigi apeliantės minimi kasacinio teismo išaiškinimai yra suformuluoti byloje, kurios aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tai, kad UAB „Belor“ nežinojo, koks konkretus procesinis sprendimas bus priimtas 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistavo objektyvios nuo UAB „Belor“ valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jai pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo CPK nustatytais terminais.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų UAB „Belor“ atlyginimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas