Baudžiamoji byla Nr. 1-86-667/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20521-19-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.14.10.1; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei, 

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

nukentėjusiajam A. C.,

kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,

vertėjai A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kauno raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), praeidamas pro automobilių aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. C., dešinėje rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, braukdamas juo sugadino automobilio priekines dešinės pusės dureles, automobilio dešinės pusės galines dureles, automobilio dešinės pusės galinį sparną; tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam A. C. priklausantį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 655,57 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį A. C. pažįsta nuo vaikystės, jis kaimynas. Su juo santykiai buvo geri, tik jo mama labai keista. Jis gerai neprisimena 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. ką veikė, bet tikėtina, kad jis ėjo per jo namo kiemo automobilių statymo aikštelę, palei kaltinamojo juodos spalvos automobilį. Jo santykiai su nukentėjusiuoju yra normalūs, bet jis anksčiau būdavo nepatenkintas A. C., kai jis su savo gauja laužydavo nukentėjusiojo kieme prie įėjimo pastatytą nevažiuojantį automobilį Ford, kurią dėl to jis turėjo išvaryti į metalo supirktuvę, nes į jo mašiną buvo mesti supuvę obuoliai ir ji kitaip niokojama. Tai buvo prieš 4 metus. Jis A. C. dėl to nieko nesakė, nes tai beviltiška. Pretenzijų dėl A. C. statomo automobilio iš jo pusės nebuvo. Aikštelė didelė, vietos visiems užtenka. Jis 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. turėjo važiuoti į miestą, todėl ėjo į konteinerius, norėjo išmesti šiukšles. Jam praėjus konteinerius A. C. jį pasivijo, liepė grįžti į kiemą ir iškvietė policiją. Atvykusi policija iškratė kaltinamojo kišenes. Būdamas prie A. C. automobilio matė, kad jo dešinys šonas buvo sugadintas. Jis prieš tai šalia jo praeidamas pro jo automobilį sugadinimo nepastebėjo, nekreipė dėmesio. Nežino, kodėl A. C. apkaltino jį sugadinus automobilį. Jam sunku pasakyti, ar tai senas įbrėžimas, ar naujas. A. C. kaltino jį, kad jis ką tik perbrėžė jo automobilį, bet jis tai neigia. Jis ėjo tuo metu pro A. C. automobilį, nes aikštelėje buvo daug mašinų ir ten buvo tiesiausias kelias iki konteinerių. Teisme peržiūrėjus įrašą nėra matyti, kad jis būtų labai arti automobilio priėjęs. Mano, kad byloje esančios nuotraukos darytos iš vaizdo įrašo yra padarytos ne tuo laiku, kuris minimas kaltinime. Tą kartą jis ėjo pro automobilį gal poros metrų atstumu. Negalėjo būti, kad netyčia perbraukė automobilio šoną.

Teisėjas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė kaltinamojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 27, 32). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad neatsimena, kokiu atstumu praėjo pro automobilį, nes kaip jis gali atsiminti šiuo metu atstumą tarp savęs ir automobilio. Jis automobilio neapgadino. Nukentėjusysis jam negrasino. Jo motina jam linkėjo blogo. Jis, A. K. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir nukentėjusysis.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis patvirtinančiomis jam padarytą žalą, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12 val. jis ruošėsi į darbą, dirba miesto autobuso vairuotoju, gėrė kavą ir rūkė virtuvėje prie lango. Pastebėjo A. K., einantį iš laiptinės. Jis ėjo ganėtinai tuščia aikštele, nes toje aikštelėje stovėjo tik jo, A. C., automobilis ir dar vienas automobilis toliau. Kaltinamasis ėjo visiškai šalia jo automobilio „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai besiglaustydamas prie automobilio. Jis atsidarė virtuvės langą ir sušuko: ,,A., ką darai“, bet jis neišgirdo. Todėl nukentėjusysis iškarto išbėgo į lauką prie savo automobilio. Pamatė, kad ant jo juodos spalvos automobilio dešinio šono akivaizdžiai matėsi šviežios nubrėžimo žymės. Jis  nusivijo kaimyną A. K., kuris jau buvo praėjęs šiukšlių konteinerius, rankose laikydamas tą patį polietileninį maišelį, kurį prieš tai turėjo rankose eidamas pro jo mašiną. Nukentėjusysis atsivedė A. K. iki mašinos ir klausė, kodėl taip padarė. Jis tylėjo, nieko nesakė. Tada pasakė jam, kad kviečia policiją. Greit atvyko pareigūnai ir juos apklausė. Policijos pareigūnai apieškojo A. K.. Pas jį buvo rasti buto raktai, padidinamasis stiklas, maišelis. Jam berašant pareiškimą, policijos pareigūnai A. K. klausinėjo, girdėjo, kad jis šiuo metu yra vienas. Prie namo esančioje video kameroje buvo užfiksuota 11 val., tai laikas buvo 12:38 val. Anksčiau, 2-3 savaitės prieš šį įvykį, buvo jo tėvo mašina perbraukta. Tėvas į policiją nesikreipė, nes nematė, kas subraižė. Kaimynas irgi anksčiau rado subraižymą, braižas labai panašus, kaimynas įtarė A. K., kad jis braižo mašinas, todėl pasistatė kamerą. Nukentėjusysis buvo neseniai – gruodžio mėnesį už sunkiu darbu sutaupytus pinigus nusipirkęs automobilį, pirko jį už savo pinigus, kainavo 3800 eurų, jo atlyginimas 800 eurų, todėl automobilį, kuris yra jo pirmasis automobilis, labai prižiūri. Vakare, pastatęs aikštelėje automobilį, kaipo visada jį apžiūrėjo, apibraižymų nebuvo. Iki įvykio apie 9-10 val. buvo priėjęs prie automobilio, nes norėjau pasiimti atsuktuvą. Eidamas į bagažinę instrumentų, iš dešinės pusės praėjo automobilį, grįžo pro kitą pusę, jis buvo tvarkingas, nesubraižytas. Visą laiką po to jis buvo virtuvėje, sėdėjo prie lango, matė savo automobilį, todėl netikėtas kaimyno pasirodymas ir ėjimas įtartinai arti palei jo automobilį jam sukėlė įtarimą. Po įvykio nesutaisė automobilio, nes neturi pinigų. Dirba autobuso vairuotoju. A. K. sakė, kad sunkiai dirbo, kad nusipirktų šį automobilį. Sutinka susitaikyti, jeigu A. K. atlygins žalą. Automobilį kieme pastatė apie 22-24 val. vakaro.. Prieš tai automobilis visą dieną stovėjo prie darbovietės matomoje vietoje, sargas mato automobilius. Ryte apėjo automobilį ir patikrino, jų kiemas apšviestas, viskas matosi, tikrai būtų matęs sugadinimą. Automobilis buvo be akivaizdžiai matomų pažeidimų, tvarkingas. Pirmą kartą į policiją jis pristatė virš 1 val. trukmės vaizdo įrašą. Kamera stebi kairiąją kiemo pusę. Tyrėja liepė pateikti tą dalį įrašo, kur jau prasideda judesys. Tyrėjams nesakė, kad prie automobilio buvo priėjęs anksčiau, nes nemanė, kad tai bus aktualu. Jis surašė parodymus apie patį įvykį, bet detalių neakcentavo. Visas įvykis buvo aprašomas smulkiau, tik kai tyrėja pradėjo klausinėti. Jis specialiai kiemo nestebėjo, tik sėdėjo virtuvėje prie lango ir rūkė, todėl ir a pamatė įvykį. Mašina nesuremontuota, neturi tam pinigų. Dėl automobilio sugadinimo žalos dydžio jis buvo nuvykęs pas nepriklausomus ekspertus ir jie nurodė sumą, kiek kainuotų automobilio taisymas, ta išvada jam kainavo 100 eurų. Nukentėjusysis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu jo pareiškimuose policijai duotus paaiškinimus ir parodymus tyrėjai. Anksčiau A. K. visada savo automobilį statydavo prieš laiptinės duris, užvažiuodavo ant aikštelės kraštų ir nuo to buvo pradėjęs trupėti grindinys, kaimynai dėl to buvo nepatenkinti. Iš nukentėjusiojo pareiškimo policijai apie įvykį ir jo skundo nutraukus baudžiamąją bylą prieš A. K., matyti, kad nukentėjusysis gerai matė įvykį, nes tuo metu žiūrėjo pro langą, kad kaltinamasis nėra joks ligonis, kokiu dedasi, nes pastoviai visur vaikšto po rajoną, vedžioja judrų šunį, važiuoja kasdien į miestą apsipirkti, ir per karščius. Nukentėjusiojo jaunesnis amžiumi tėvas, kaip ir A. K. yra „širdininkas“, bet taip daryti negali. Kaltinamasis savo apklausose melavo, kad ė\jo pro visą koloną mašinų į konteinerius, keli metrai nuo nukentėjusiojo mašinos, kai įraše matyti, kad jam buvo tuščias kiemas ir nereikėjo spraustis pro jo mašiną norint pasiekti toli nuo jo namų esančių konteinerių. Pareigūnai nepaieškojo kaltinamojo turėto įrankio, nukentėjusysis jiems sakė kad pateiks kaimyno kamara padarytą įrašą, ką vėliau ir padarė kartu peržiūrėję įrašą ir iš kaimyno įrašęs į diską policijai reikalingą įrašo intervalą. Kaltinamasis po įvykio jam sakė „Mane išteisins ir tu man nieko nepadarysi“ (1 t., b.l. 49-53). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis savo automobiliu važinėdavo į darbą ne kasdien, jį palikdavo kieme matomoje vietoje, važiuodavo su visuomeniniu transportu, todėl mano, kad jo kaimynas matydamas, kad viduryje dienos A. C. automobilis stovi aikštelėje, tuo metu aikštelėje stovėjo tik dar vienas automobilis, nes kaimynai buvo išvykę į darbus, pamanė, kad ne tik jų šeima, bet ir kiti kaimynai nėra namuose, todėl ir taip drąsiai viduryje dienos ėjo pro jo mašiną ir padarė savo nusikalstamus , o po to greitai pasišalino nuo mašinos, kad nukentėjusiajam reikėjo greitai bėgti, kad jį pavytų prie konteinerių, kurie randasi nemažu atstumu nuo namo.

Liudytoja G. C. parodė, kad jie turėjo mašiną, kuri buvo visada braižoma. Apie tai kalbėjo su kaimynais, nes ne vien jų mašinos buvo braižomos. Kaimynai A. K. ir D. Ž. tarpusavyje konfliktavo ilgai. Jie jokių konfliktų su A. K. neturėjo. D. Ž. turėjo kamerą, nes įtarė, kad A. K. braižo jų automobilį, tačiau savo įvykio nepavyko nufilmuoti, o jos sūnaus A. C. atvejį pavyko nufilmuoti.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltonamasis ir nukentėjusysis yra jo kaimynai. Santykiai geri, piktumų nėra. Pirmo aukšto kaimynas A. K. yra konfliktiškas, žmogus nenori bendrauti. Rūpinasi tik savo reikalais, kiti žmonės jam neįdomus. Nėra socialus, yra tarp jų neišspręstas konfliktas dėl rūsio. A. C. yra kaimynų vaikas. Šiuo metu kamera yra lauke. Filmuoja kiemą dėl automobilio saugumo. Buvo apgadinti jo automobiliai, kaimynų automobiliai buvo apvogti, bet nenustatė, kas sugadino, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Jo automobilis Volvo buvo subraižytas ir supjaustytos padangos. Tada nenustatė kaltininkų. Apie šį įvykį žino tik tiek, kad perdavė savo kameros įrašą. A. C. žinojo, kad daromas kiemo vaizdo įrašas. Jis kaltino, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, minėjo, kad matė. Tą pačią įvykio dieną atėjo prašyti įrašo. Išimdamas šiek tiek matė įrašą. Iš pradžių tyrėjui reikėjo trumpo įrašo, o paskui prašė valandą prieš ir valandą po. Vaizdas filmuojasi visą parą, saugomas 8 dienas.

Liudytojas V. C. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gyvenu virš 20 metų. Nukentėjusysis A. C. yra jo sūnus, turi automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sūnus gyvena tuo pačiu adresu. Kaltinamasis A. K. yra jo kaimynas, vardą žino, bet pavardės nežinojo. Jie bendravo, piktumų tarp jų nebuvo. Įvykio dieną jis kartu su sūnumi sėdėjo prie lango, bet jis pro langą nežiūrėjo, o sūnus žiūrėjo. Sūnus atidarė langą ir pradėjo šaukti ,,ką tu darai?“. Tuomet ir jis pažiūrėjo pro langą, o kaimynas A. K. kaip tik nuėjo nuo galinio automobilio sparno. Sūnus iš karto išbėgo į kiemą prie automobilio, o jis išėjo į kiemą, kai atvyko policija. Matė, kokie sugadinimai padaryti automobiliui, buvo perbrėžta. Buvo sugadinimai iš dešinės pusės vairuotojo durys, keleivio durys ir dar šiek tiek galinis sparnas. Automobilis stovėjo priekine dalimi į namą. Jis kaimyno A. K. paklausė, ar jis dabar automobilių dailininku tapo. Kai sūnus kalbėjo su policija, ne viską suprato, jis yra baltarusis. Policija apžiūrėjo automobilį. Sūnus prižiūrėjo automobilį, buvo sakęs, kad jis buvo nuėjęs prie automobilio ryte. Liudytojas nematė, kaip kaimynas braižė mašiną, tik kai sūnus atidarė langą ir pradėjo rėkti ,,ką darai“, pažiūrėjo pro langą ir tada pamatė, kad kaimynas buvo prie pat galinio sūnaus automobilio sparno, nors šalia vietos buvo tiek, kad galėjo su mašina privažiuoti, todėl kaimynui A. K. nebuvo jokio reikalo eiti šalia sūnaus automobilio. Šiai dienai automobilis yra suremontuotas. Jis pats šiek tiek remontavo, nes visą gyvenimą dirbo su mašinomis. Taip pat rado žmogų, kuris pigiau sutvarkė mašiną, jis valė, dažė ir už kiekvienas automobilio dureles paėmė 100 eurų. Sparną tvarkys vėliau, jis gali kainuoti pigiau, nes mažesni sugadinimai. Už nepriklausomą ekspertizę sūnus sumokėjo 100 eurų.

Liudytojas D. R. parodė, kad įvykio aplinkybes truputį atsimena. Su pareigūnu A. B. patruliuodami gavo iškvietimą, kad pilietis subraižė mašiną. Aikštelėje buvo automobilis ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad pamatė kaltinamąjį A. K., kuris praėjo visai šalia jo pastatyto automobilio, kasi aikštelėje daugiau nebuvo mašinų. Jaunuolis sakė, kad automobilį pastatė sveiką. Apgadinimai buvo ką tik naujai padaryti, todėl iškarto kvietė policiją. Dar minėjo, kad yra kamera pas kaimyną, gal pavyks peržiūrėti vaizdo įrašą. Pakalbinus vyresnio amžiaus vyrą, jis nelabai kalbėjo, tai niekas nebuvo aišku. Jie atliko dalinę A. K. apžiūrą, rado raktus, raktais buvo būki nuo buto spynos. Aštraus rakto nerado, apžiūrėję įvykio vietą nieko nerado. Toliau nuo aikštelė yra žolynas, nebent ten įrankis, kuriuo buvo įbrėžta, buvo numestas. Jaunuolis automobilį buvo pasistatęs po langais. Kamera buvo vienintelė viltis. Jaunuolis, matėsi, pergyveno. Sakė, kad automobilis buvo neseniai pirktas, buvo pastatytas prieš langus, viskas jam buvo gerai, buvo paliktas tvarkingas. Po įvykio prisimena, kad abi automobilio durys buvo perbrauktos. Sulaikytasis senyvas vyras nieko policijai nesakė, nesiteisino.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2019 m. gegužės 13 d. jis dirbo patrulių rinktinėje. Prisimena, kad buvo iškvietimas dėl to, kad asmuo perbrėžė per mašinos šoną. Pranešėjas buvo susilaikęs kaltininką. Jie juos abu išklausė, apžiūrėjo automobilį, padarė nuotraukas. Apžiūrėjo galimą kaltininką, jis turėjo raktus, bet tie raktai buvo buki, o mašina atrodė apgadinta su smailu daiktu. Įvykio vietoje A. K. neturėjo daiktų, su kuriais galėtų perbraukti. Perbraukimas buvo gilus. Dažai buvo giliai pažeisti.

Peržiūrėjus nukentėjusiojo A. C. pateiktą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 171), kaltinamasis A. K. parodė, kad jis ėjo į konteinerį ir A. C. pasivijo jį prie konteinerio. Būtų paskui ėjęs į miestą. Nebuvo tada priėjęs prie konteinerio, todėl šiukšlių neišmetė. Nepamena, ką tada sakė nukentėjusysis. Kokiu tikslu nukentėjusysis jis jį atsivedė iki mašinos, nesakė. Vėliau A. C. pareiškė pretenzijas, kad jis perbrėžė mašiną, parodė subraižymus. A. C. butas yra lygiagrečiai su keliuku, jis galėjo matyti geriau nei kiemą filmuojanti kaimyno D. Ž. kamera. Peržiūrėjus įrašą nukentėjusysis A. C. parodė, kad iš jo buto geriau matėsi mašina, ta pusė, pro kurią praėjo A. K.. Jis ėjo pro automobilį labai arti, beveik glaustydamasis, A. K. ranka buvo priglausta prie jo automobilio. Kilo įtarimas, kodėl taip arti praėjo. Išbėgęs pamatė, kad automobiliui padarytas milžiniškas įbrėžimas. Vijosi A. K., kad jį susistabdyti, parodyti. Jis iš karto apkaltino A. K.. Dažai automobiliui buvo šviežiai nubraukti. Belaukiant policijos A. K. jam pasakė, kad nežaidžia tokių žaidimų.

2019 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad A. C. pranešė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.40-12.45 val., jam matant, kaimynas Alvydas, kurio pavardės nežino, tyčia, dešine ranka braukdamas per jo automobilio „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio aikštelėje prie (duomenys neskelbtini)namo, Kaune, dešinę pusę, apgadino šio automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles bei galinį sparną, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 300 eurų, tačiau ne didesnė kaip 800 eurų (1 t., b. l. 2–3).

2019 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, iš keleivio pusės, nuo žemės 74 cm. aukštyje, ant automobilio kėbulo matomas įbrėžimas, besitęsiantis nuo priekinių durelių iki galinio sparno. Įbrėžimo ilgis 174 cm (1 t., b. l. 127)

2019 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2019 m. gegužės 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. C. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Apžiūrint vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo kairiame apatiniame kampe yra užrašas „CAM01“,o dešiniame viršutiniame kampe yra skaičiai „2019-05-13 11:37:33“. Vaizde matoma prie namo esanti automobilio aikštelė, kurioje stovi penki automobiliai. Vienas iš automobilių yra VW Passat juodos spalvos, universalas. 11:37:43 matoma kaip asfaltuotu takeliu, tarp gyvatvorių, eina pagyvenęs vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurėlę. Kairėje rankoje vyriškis nešasi juodos spalvos maišelį, o dešinę ranką laiko kišenėje. 11:37:59 vyriškis išsitraukia dešinę ranką iš kišenės ir prieina iš keleivio pusės prie automobilio VW Passat, juodos spalvos. Vyriškis eidamas pro automobilį palinksta į dešinę pusę automobilio link ir taip eina iki automobilio galinės dalies. Vėliau vyriškis nueina tolyn. 11:38:49 matoma, kaip tuo pačiu asfaltuotu takeliu, tarp gyvatvorių atbėga jaunas vaikinas, apsirengęs džinsinėmis kelnėmis bei mėlynos spalvos striuke su šviesios spalvos rankovėmis. Vaikinas praeina šalimais automobilio, žiūri į automobilio šoną iš keleivio pusės. Praėjęs automobilį vaikinas nubėga. 11:40:15 val. matoma kaip tas pats vaikinas su mėlyna striuke ateina kartu su pagyvenusiu vyriškiu su kepurėle. Vaikinas privedęs pagyvenusį vyriškį prie VW Passat automobilio šono iš keleivio pusės su ranka rodo į automobilio šoną. 11:40:53 skambina su mobiliuoju telefonu. Paskambinęs vaikinas toliau bendrauja su pagyvenusiu vyriškiu su kepurėle. 11:51:14 atvažiuoja policijos automobilis (1 t., b. l. 172).

Peržiūrėjus kas sekundę policijos ekspertų padarytus vaizdo nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis praeidamas pro automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo vidurio įtartinai prisiglaudžia prie jo ir eina iki galinio sparno, o nuo jo atsitraukia ir nueina į šoną (1 t.,b.l. 181-184), kai aplink nėra jokių automobilių ar daiktų, kurie būtų jį „privertę“ taip neįprastai elgtis.

2019 m. birželio 10 d. akistatos metu su įtariamuoju A. K. A. C. parodė, kad policijos pareigūnus 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.46 val. kvietė dėl nuostolių, padarytų subraižant automobilio „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. C., priekines dureles, galines dureles ir galinį sparną dešinės (keleivio) pusės. A. C. matė kaip automobilį subraižė A. K.. Matė kaip A. K. artinosi prie automobilio, traukė kažką iš savo kišenės ir prisiartinęs besiglausdamas prie automobilio pro jį praėjo. Kokį konkrečiai daiktą traukė A. K. iš savo kišenės A. C. nematė, tik matė, kad dešinėje rankoje laikė kažkokį daiktą. Aikštelė buvo beveik tuščia. A. C. mano, kad A. K. apgadino jo automobilį, kadangi pro jį praėjo besiglausdamas. Įtariamasis A. K. akistatos metu parodė, kad praeidinėjo link šiukšlių konteinerio pro visą koloną stovinčių automobilių. Automobilio neapgadino. Nežino, kodėl A. C. teigia, kad A. K. apgadino jo automobilį. Tai tik tokios kalbos. Kaltinamasis A. K. akistatos pabaigoje nukentėjusiajam pasakė „Buvo labai daug aikštelėje automobilių. O tu kiek visiems kaimynams žalos padarei?“ (1 t., b. l. 71–72).

2019 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr.20-IS1-795 nurodyta, kad: ant tirti pateiktos išliejos, padarytos 2019 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, dėl apgadinto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas spaudimo - slydimo pėdsakas. Pėdsakas netinka įrankio identifikavimui (jame matomos kelios trasos nesudaro individualios visumos, būtinos įrankio identifikavimui) ir nustatyti, ar minėtas pėdsakas paliktas tirti pateiktais raktais negalima. Ant tiriamųjų raktų paviršių dažų nuoskutų ar smulkių dažų likučių nepastebėta. Kadangi dažų sudėties analizė nėra trasologinių tyrimų objektas, tyrimui pateiktas vokas su dažų nuoskutų pavyzdžiais nebuvo aprašomas ir naudojamas. Nustatyti, kokiu konkrečiu įrankiu paliktas pėdsakas, užfiksuotas išliejoje, negalima (1 t., b. l. 140–144).

2019 m. rugsėjo 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. C. parodė virtuvėje prie lango, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčią taburetę, ant kurios sėdėjo 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.40-12.45 val., kuomet pro langą pamatė greta jo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, praeinantį kaimyną A. K.. A. K. dešine ranka apibraižė A. C. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekines ir galines dureles, galinį sparną. Toliau A. K. praėjo tarp liepos ir krūmo, kuris parodymų patikrinimo metu auga prie automobilio galo vairuotojo pusės. Išėjus į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini)g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusysis rodo kur apibraižęs automobilį A. K. ėjo toliau. Toliau nukentėjęs A. C. parodo (duomenys neskelbtini)g. už 50 metrų nuo automobilio, kelkraštyje, kur sulaikė įtariamąjį A. K. 2019 m. gegužės 13 d., po automobilio apibraižymo. Kitoje kelkraščio gatvės pusėje yra šiukšlių konteineris. Kadangi A. C. A. K. vijosi iš savo namų, nepastebėjo, ar A. K. buvo priėjęs prie šiukšlių konteinerio, ar ne. Nukentėjusysis A. C. parodo, kad A. K. 2019 m. gegužės 13 d. praeidamas pro jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankoje nešėsi tą patį maišelį, kurį turėjo su savimi tuo metu, kai pasivijo jį prie šiukšlių konteinerio. Šiukšlių maišo su savimi A. K. nesinešė (1 t., b. l. 118–119).

2019 m. rugsėjo 30 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio keleivio pusėje matyti įbrėžimas ant priekinių durelių. Matuojant matavimo prietaisu STABILA Type BM50P Nr. K26414 žemiausioje priekinių durelių įbrėžimo vietoje įbrėžimas fiksuotas 70,1 cm nuo žemės, aukščiausioje vietoje įbrėžimas fiksuotas 71,6 cm nuo žemės. Ant galinių automobilio durelių fiksuotas įbrėžimas žemiausioje vietoje - 70 cm nuo žemės, aukščiausioje - 73,9 cm nuo žemės. Matuojant galinį automobilio sparną matyti du įbrėžimai vienas greta kito. Žemiau esantis įbrėžimas yra 69,4 cm nuo žemės, aukščiau esantis - 70,2 cm nuo žemės aukštyje. Matuojant įbrėžimo ilgį ant sparno, jis yra 43 cm ilgio. Įbrėžimas ant galinių durelių yra 88,5 cm ilgio, ant priekinių durelių - 58 cm (1 t., b. l. 145–146).

2019 m. rugsėjo 30 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad įtariamajam A. K. sutikus, jis atsistoja buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje palei sieną su batais. Išmatuojamas jo ūgis matavimo prietaisu STABILA Type BM50P Nr. K26414. Įtariamojo ūgis yra (duomenys neskelbtini)m. Įtariamajam A. K. stovint nuleidus ranką žemyn, pirštai yra (duomenys neskelbtini)m. aukštyje nuo grindų. A. K. riešas nuo grindų yra (duomenys neskelbtini)m aukštyje, nuleidus ranką žemyn (1 t., b. l. 162–163).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).

Kaltinamasis A. K. neigia padaręs nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. ėjo pro nukentėjusiojo A. C. automobilį link konteinerio, tačiau automobilio neapibraižė. Eidamas pro šalį nepastebėjo, ar automobilis apgadintas. Jis ėjo maždaug 2 metrų atstumu nuo automobilio, negalėjo netyčia perbraukti. Nukentėjusysis iškvietė policiją, policijos pareigūnai patikrino jo kišenes, tačiau įtartinų daiktų nerado. Kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes paneigti byloje surinktiems objektyviems įrodymams – vaizdo įraše užfiksuotoms įvykio aplinkybėms ir nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams,

Nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12 val. stovėdamas prie virtuvės lango rūkė bei gėrė kavą ir pamatė, kad kaimynas A. K. eina labai arti jo automobilio, besiglaustydamas. Jis atsidaręs langą antrame namo aukšte, prieš už keliolikos metrų stovintį jo automobilį, sušuko kaimynui, ką jis darantis, tačiau jis negirdėjo. Išbėgęs į lauką, pamatė, kad nubrėžtas mašinos šonas. Pasivijęs klausė A. K., kodėl taip pasielgė, tačiau jis nieko nepasakė, nesiteisino. Jis iškvietė policiją, tačiau policija daikto, kuriuo buvo perbrėžtas automobilis, nerado. Nukentėjusysis pabrėžė, kad mašina iki įvykio buvo tvarkinga, ryte apie 9-10 val. nebuvo sugadinta, nes jis buvo prie jos pasiimti daiktų iš bagažinės, apžiūrėjo, nes tai jo pirmoji mašina, ją labai prižiūri. Aikštelėje šalia jokių kitų automobilių nebuvo, todėl kaltinamajam A. K. einant prie konteinerių esančių toliau už automobilių aikštelė, nebuvo jokio reikalo eiti taip arti jo automobilio.Liudytojas V. C., nukentėjusiojo tėvas, įvykio metu sėdėjo prie lango kartu su sūnumi A. C., tačiau pro langą nežiūrėjo ir kaimyno veiksmų nematė. Sūnus pro langą pradėjo šaukti, ką tu darai ir išbėgo į kiemą. Tada jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė kaimyną A. K., nueinantį nuo galinio automobilio sparno. Sūnus bėgo prie automobilio, o jis išėjo į lauką tik atvažiavus policijai. Matė, kokie apgadinimai padaryti sūnaus automobiliui, buvo sugadintos dešinės pusės durelės ir šiek tiek galinis sparnas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. B. ir D. R. parodė, kad gavę iškvietimą dėl subraižyto automobilio, atvyko į įvykio vietą. Nukentėjusysis buvo sulaikęs vyresnio amžiaus vyrą. Juos abu apklausė, apžiūrėjo automobilį. Pas kaltinamąjį rado raktus, bet jie buvo buki, o mašina buvo sugadinta smailu daiktu. Įvykio vietoje jis neturėjo daiktų, su kuriais galėtų perbraukti. Liudytojas D. R. parodė, kad nukentėjusysis minėjo, kad kaimynas lauke turi vaizdo kamerą. Jaunuolis pergyveno dėl automobilio, kuriam buvo perbrauktos abejos durelės, sakė, kad neseniai jį pastatė automobilis buvo tvarkingas. Senyvas vyras nieko neaiškino, nesiteisino. Liudytojas D. Ž. įvykio aplinkybių nematė. Parodė, kad jis lauke turi kamerą. Po įvykio A. C. prašė parodyti įrašą, kaltino, kad A. K. subraižė jo automobilį, sakė, kad pats tai matė. Pateikė vaizdo įrašą, pats jo nežiūrėjo, matė tik išimdamas. Liudytojas taip pat nurodė, kad jų kieme ne kartą buvo apgadinti automobiliai, todėl filmuoja kiemą dėl automobilių saugumo.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Ne visais atvejais nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-627/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. C., palikęs kiemo aikštelėje tvarkingą automobilį, apie 9-10 val. buvo nuėjęs iš jo paimti įrankių. Nukentėjusysis A. C. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino, kad tuo metu jo automobilis buvo tvarkingas. Vėliau, apie 12 val. ruošėsi į darbą ir prie lango gėrė kavą ir rūkė. Pro langą pamatė kaimyną A. K., kuris ėjo itin arti jo automobilio, kaip detalizavo nukentėjusysis, glaustėsi prie jo.

Kaltinamasis A. K. šią aplinkybę neigia, tačiau ją nurodo vis skirtingai. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo A. K. parodymų (2 t., b. l. 32), jis neatsimena, kokiu atstumu praėjo pro automobilį. Kaip jis gali atsiminti šiuo metu atstumą tarp savęs ir automobilio. Jis automobilio neapgadino. Taigi, praėjus beveik dviem mėnesiam po įvykio kaltinamasis negalėjo detalizuoti atstumo, koks jam praeinant buvo tarp jo ir automobilio. Teisiamojo posėdžio metu, tai yra praėjus 10 mėnesių po įvykio, kaltinamasis A. K. parodė, kad pro nukentėjusiojo automobilį praėjo poros metų atstumu. Kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jų laikyti patikimais, nekeliančiais abejonių, nėra pagrindo. Tai laikytina kaltinamojo gynybine versija, nes ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. 

Nukentėjusysis A. C. nuosekliai teigia, kad matė A. K. einantį visai šalia jo automobilio, besiglaustantį. Šiam išbėgus į kiemą, liudytojas V. C. taip pat matė kaimyną A. K., nueinantį nuo galinio automobilio sparno. Be to, aplinkybė, kad A. K. ėjo visai šalia nukentėjusiojo automobilio nenuginčijamai patvirtinta vaizdo įrašu, kuris padarytas D. Ž. priklausančia vaizdo kamera. Nukentėjusysis A. C., neseniai įsigijęs automobilį, nurodė, kad labai saugo jį, apeina, apžiūri jį, ar gerai uždarytos durelės ir pan., todėl 2019 m. gegužės 13 d. ryte, apie 9-10 val. negalėjo nepastebėti automobilio apgadinimo, jei jie jau būtų buvę anksčiau, tuo labiau kai apgadinimai yra ryškūs, dideli.

Pažymėtina ir tai, kad prie nukentėjusiojo automobilio jokie kiti automobiliai arti nestovėjo, todėl kaltinamajam A. K. nebuvo būtinybės eiti tarp arti svetimo automobilio ir, kaip nurodė nukentėjusysis bei buvo užfiksuota vaizdo įraše, glaustytis prie automobilio. Nei nukentėjusysis, nei liudytojas aiškiai nematė, kad kaltinamasis A. K. apgadino automobilį, matė tik jį itin arti automobilio, kuris iki tol buvo tvarkingas, o po kaltinamojo A. K. praėjimo automobilis dešinėje, tai yra būtent toje pusėje, pro kurią praėjo A. K., buvo apgadintas.Nukentėjusysis parodė matęs, kad A. K. kažką turėjo rankoje. Be to, po įvykio sulaikius A. K., klausė jo, kodėl jis šitaip pasielgė. A. K. nieko nepaaiškino, nesiteisino, neneigė nubrėžęs automobilį, taip pat nesakė, kad jis automobilio neapgadino. A. K. nieko nepaaiškino ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, neneigė nubrėžęs automobilį, nesakė esąs nekaltas. 

Byloje esantys duomenys, o būtent 2019 m. rugsėjo 30 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilio keleivio pusėje matyti įbrėžimas ant priekinių durelių. Matuojant matavimo prietaisu STABILA Type BM50P Nr. K26414 žemiausioje priekinių durelių įbrėžimo vietoje įbrėžimas fiksuotas 70,1 cm nuo žemės, aukščiausioje vietoje įbrėžimas fiksuotas 71,6 cm nuo žemės. Ant galinių automobilio durelių fiksuotas įbrėžimas žemiausioje vietoje - 70 cm nuo žemės, aukščiausioje - 73,9 cm nuo žemės. Matuojant galinį automobilio sparną matyti du įbrėžimai vienas greta kito. Žemiau esantis įbrėžimas yra 69,4 cm nuo žemės, aukščiau esantis - 70,2 cm nuo žemės aukštyje. Matuojant įbrėžimo ilgį ant sparno, jis yra 43 cm ilgio. Įbrėžimas ant galinių durelių yra 88,5 cm ilgio, ant priekinių durelių - 58 cm (1 t., b. l. 145–146). Išmatavus kaltinamojo A. K. ūgį, buvo nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini)m. A. K. stovint nuleidus ranką žemyn, pirštai yra 0,75 m aukštyje nuo grindų. A. K. riešas nuo grindų yra 0,85 m aukštyje, nuleidus ranką žemyn (1 t., b. l. 162–163).

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų sugadinimų lokacija, aukštis (69,4 cm – 73,9 cm) atitinka aplinkybę, kad A. K., būdamas (duomenys neskelbtini)m ūgio, galėjo padaryti sugadinimus automobiliui, nes A. K. stovint nuleidus ranką žemyn, pirštai yra (duomenys neskelbtini)m aukštyje nuo grindų. A. K. riešas nuo grindų yra (duomenys neskelbtini)m aukštyje, nuleidus ranką žemyn. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad tai kuo jis yra kaltinamas A. K., padaryti kaltinamajam buvo įmanoma.

Visos šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. tyčia sugadino svetimą nukentėjusiajam A. C. priklausantį turtą. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai – nenustatytu daiktu braukė per nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės abejas dureles ir galinį sparną padarė nukentėjusiajam A. C. turtinę žalą.

Nukentėjusysis A. C. parodė, kad dėl automobilio sugadinimo jam padaryta 755,57 Eur žala. Žalos dydis buvo paskaičiuotas Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro, kuris pateikė vertinimo ataskaitą (1 t., b. l. 92, 93–115). Iš vertinimo ataskaitos matyti, kad žalą be PVM sudaro: 331 Eur remonto darbų kaina, 187,63 Eur dažymo medžiagų kaina, 23,16 Eur už eksploatacines medžiagas. Su PVM automobilio remontas kainuotų 655,57 Eur. Už vertinimo ataskaitos pateikimą sumokėjo 100 Eur.

Kadangi nukentėjusiajam A. C. padaryta turtinė žala yra didesnė už 5 MGL (250 Eur), kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 5–6), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 15), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 17), nedirba, pensininkas.

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pirmą kartą teisiamam vyresnio amžiaus asmeniui bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra laisvės apribojimą. Teismas pažymi, kad viešųjų darbų bausmę vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini)metų) asmeniui skirti netikslinga. Kadangi A. K. yra pensininkas, nedirba, baudos bausmė taip pat neskirtina. Laisvės apribojimo terminas skirtinas artimas minimaliam. Kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktai).

Nukentėjusysis A. C. byloje pareiškė 755,57 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 50 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą patvirtina Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateikta vertinimo ataskaitą (1 t., b. l. 92, 93–115). Iš vertinimo ataskaitos matyti, kad žalą be PVM sudaro: 331 Eur remonto darbų kaina, 187,63 Eur dažymo medžiagų kaina, 23,16 Eur už eksplotacines medžiagas. Su PVM automobilio remontas kainuotų 655,57 Eur. Už vertinimo ataskaitos pateikimą nukentėjusysis sumokėjo 100 Eur, kuri nukentėjusiajam priteistina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam jo tėvas, kad būtų pigiau, su pažįstamu suremontavo dvi sugadintas sūnaus automobilio detales (dvi dureles) iš trijų sugadintų detalių, už tai A. C. sumokėjo 200 eurų, neskaitant nukentėjusiojo tėvo darbo, už kurį nemokėjo, tai patvirtinančio dokumento neturi. Ši atliktų darbų vertė yra reali, nes pigiausia automobilio vienos detalės nedidelio remonto su dažymu kaina pas privačius meistrus yra nemažesnė kaip 100 eurų, todėl ši suma – 200 eurų, priteistina iš kaltinamojo. Automobilio galinis sparnas sugadintas buvo mažiau, jo remonto kaina samdant meistrą privačiai būtų mažesnė, jį tvarkant autorizuotoje įmonėje, įvertinus nepriklausomų ekspertų paskaičiavimus, kad visų detalių remontas su medžiagomis būtų kainavęs 655,57 Eur, darbas su medžiagomis kainuotų su PVM, apie 150 eurų. Todėl teismas įvertinęs tai priteisia nukentėjusiajam 150 eurų už neatliktus automobilio sparno remonto darbus bei 200 eurų, kuriuos jis išleido už jo automobilio durelių remontą bei 100 eurų už atliktą ekspertizę.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. C. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad A. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala visiškai įrodyta Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateikta vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis ir kvitu (2 t., b. l. 93–115). Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalis yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nukentėjusysis nurodo, kad dėl nusikaltimo jam padaryta 50 eurų neturtinė žala. Neturtinę žalą sudaro tai, kad nukentėjusysis turėjo pergyvenimų dėl sugadinto automobilio, turėjo atsiprašyti iš darbo, kai jam reikėjo vykti į policijos įstaigą, dėl to jis gavo minimalų darbo užmokestį, turėjo papildomų išlaidų kurui, gaudamas nedidelį atlyginimą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo turėjo nepatogumų, jam reikėjo atsiprašinėti iš darbo, kurį labai vertina, jis turėjo papildomų laiko sąnaudų. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, pensininkas, nedirba.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo A. C. patirtą neturtinę žalą vertina 50 eurų. Nukentėjusiojo 50 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, saugomi byloje (1 t., b. l. 134, 171), paliktini saugoti byloje;

- 3 metaliniai raktai suverti į metalinį raktų žiedą su rudos spalvos pakabuku, ant kurio yra užrašas „BEST EVER GRANDAD“, 2019 m. liepos 29 d. pagal pakvitavimą gražinti A. K. (2 t., b. l. 36), paliktini A. K. nuosavybėje;

- byloje voke esanti išlieja ir voke esančios dažų nuoskutos (1 t., b. l. 144), sunaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. C. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiajam A. C. iš kaltinamojo A. K. 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, saugomus byloje, palikti saugoti byloje;

- 3 metalinius raktus, suvertus į metalinį raktų žiedą su rudos spalvos pakabuku, ant kurio yra užrašas „BEST EVER GRANDAD“, 2019 m. liepos 29 d. pagal pakvitavimą gražintus A. K., palikti A. K. nuosavybėje;

- byloje voke esančią išlieją ir voke esančias dažų nuoskutas, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                       Alvydas Rimkevičius