Civilinė byla Nr. e2-1441-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12603-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4272-803/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epola“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Epola“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo skolininkei UAB „Asnita“ išdavimo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi tenkino kreditorės UAB „Epola“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Kadangi buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorė pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovės UAB „Asnita“ priteisti 50 000 Eur skolą ir 6 proc. metines procesines palūkanas. Ieškinys pagal teismingumą buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
5. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o atmetus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pareikalauti iš ieškovės pateikti atsakovės UAB „Asnita“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 7 374,23 Eur sumos atlyginimo užtikrinimą; ieškovei nepateikus per teismo nustatytą terminą nuostolių atlyginimo užtikrinimo, panaikinti atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, juo siekiama visiškai kitų tikslų – neteisėtai ir nepagrįstai suvaržyti atsakovės turtą. Ieškovė pažymėjo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtini minimalūs nuostoliai sudaro 7 374,23 Eur sumą, nes dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 81 395,86 Eur, arešto atsakovė negali gauti jokių pajamų bei panaudoti turtą pajamoms gauti. Atsakovė paaiškino, kad minimalūs nuostoliai pagal teismų praktiką yra 6 proc. metinės palūkanos nuo areštuoto turto vertės, todėl atsakovės turto vertei esant 81 395,86 Eur bei įvertinus planuotiną pusantrų metų tolesnį bylos nagrinėjimą, minimalūs nuostoliai sudaro 7 374,23 Eur. Atsakovės įsitikinimu, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, realus nuostolių išieškojimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes ieškovė ieškinyje prisipažino, kad jos finansinė padėtis yra sunki, apyvarta minimali ir ji nepajėgia sumokėti net 725 Eur žyminio mokesčio.
6. Ieškovė UAB „Epola“ atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir nėra jokio pagrindo joms panaikinti, nes atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikdama prašymą nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie paslaugų suteikimą ieškovei. Ieškovės nuomone, nei aktai, nei sąskaitos neįrodo, kokios paslaugos ir ar apskritai jos buvo suteiktos, be to, pateikti aktai pasirašyti asmens, kuris nedirbo UAB „Epola“ ir neturėjo teisės jos atstovauti. Ieškovės teigimu, nuostolius patiria pati ieškovė, nes tikėjosi investuoti į nekilnojamąjį turtą, dėl ko 2015 m. kovo 24 d. su kredito unija sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią gavo 138 000 Eur kreditą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovės UAB „Asnita“ prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar taikyti atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą netenkino.
8. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris areštuotas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dar nesudaro pagrindo konstatuoti patiriamų nuostolių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė gavo ar ketina gauti pajamas iš areštuoto turto, taip pat ir duomenų apie tai, jog būtent dėl taikytų priemonių atsakovė negavo pajamų iš areštuoto turto. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė nei nuostolių atsiradimo, nei preliminaraus jų dydžio. Teismo nuomone, nėra ir pagrindo priežastiniam ryšiui identifikuoti, t. y. konstatuoti, kad atsakovei taikytas draudimas disponuoti nekilnojamuoju turtu lėmė arba lems ieškovės įrodinėjamų nuostolių atsiradimą, taip pat aplinkybėms, jog šie nuostoliai yra neišvengiami, konstatuoti.
9. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones prašyme nurodytais argumentais. Teismas pažymėjo, kad atsakovės įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir su reikalavimais susijusių faktinių aplinkybių bus įvertintos išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ieškinio pagrįstumas įvertintas tik preliminariai. Kita vertus, teismas pastebėjo, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl detaliau dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo pasisakys apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Asnita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį; pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 7 374,23 Eur atlyginimo užtikrinimą; per teismo nustatytą terminą nepateikus nuostolių atlyginimo užtikinimo, panaikinti atsakovės turtui Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-189030-599/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių realią nuostolių atsiradimo tikimybę, apie nuostolių susidarymo mechanizmą, galimų nuostolių dydį, preliminarų jų apskaičiavimą. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Viena iš atsakovės veiklos sričių yra nekilnojamojo turto vystymas. Atsakovė pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą su 28 butais, adresu (duomenys neskelbtini), ir vykdo butų pardavimą, siekdama iš to gauti pajamas. Butas, kuris yra areštuotas, taip pat buvo tarp parduodamų objektų. Teismui areštavus butą, atsakovė negali atgauti investuotų lėšų bei planuotų pajamų. Nurodytų apribojimų tiesioginė pasekmė, atsakovės negalėjimas gauti piniginių lėšų iš parduoto turto ir jomis disponuoti, todėl visiškai pagrįstai laikytina, jog jos patiriami nuostoliai gali būti įvertinti 6 proc. metinių palūkanų nuo areštuoto turto vertės forma, t. y. teismų praktikoje pripažįstama minimalia nuostolių suma. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga ir praktikoje tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos ne trumpiau nei vienerius metus, atsakovė prašė, kad ieškovė garantuotų jos nuostolių užtikrinimą 7 374,23 Eur suma. Faktas, kad buvo areštuotas atsakovės turtas, naujai pastatytas butas, kuris, atsižvelgiant į atsakovės veiklą, turėjo būti parduotas ir iš to gautos pajamos, patvirtina, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pritaikytų priemonių ir atsakovės patiriamų nuostolių.
2. Atsakovės tikslas nėra nei ilgalaikė, nei trumpalaikė jai priklausančio turto nuoma. Atsakovė turto nuomos veikla išvis neužsiima, nes statomas pastatas ir jame esantys butai yra pardavinėjami su daline apdaila, todėl jie negali būti nuomos objektu. Be to, turto areštas neigiamai veikia ir atsakovės reputaciją, taikomus apribojimus mato ir, priimant sprendimus dėl finansavimo, vertina bankai, dėl taikomų apribojimų potencialūs atsakovei priklausančio kito turto pirkėjai sukelia nereikalingas įtampas, reikalaudami papildomos informacijos ir garantijų, todėl atsakovės galimų nuostolių dydis yra dar didesnis. Teismas, neužtikrindamas galimų atsakovės nuostolių, ieškovei suteikė nepagrįstą pranašumą ir galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, vilkinant teismo procesą, panaikinant teisę atsakovei nevaržomai disponuoti turtu ir gauti pajamas.
3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nebus pajėgi atlyginti atsakovės patirtų nuostolių. Nuostolių suma ieškovei yra didelė, nes pati ieškovė, pateikdama ieškinį, pripažino, kad jos turtinė padėtis yra sunki, apyvarta minimali ir ji net nepajėgi sumokėti 725 Eur žyminio mokesčio. Be to, faktas, kad ieškovė paprašė atleisti nuo nurodytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o ne atidėti mokėjimą, patvirtina, jog ieškovė nemano, kad jos turtinė padėtis galėtų pasikeisti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos kitų šalių pripažintais faktais, todėl laikytina, jog ieškovė įrodė tikėtiną nuostolių išieškojimo apsunkinimą arba neįmanomumą, netaikius jų užtikrinimo.
11. Ieškovė UAB „Epola“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės argumentai, jog areštavus jos nekilnojamąjį turtą, ji negali gauti iš jo pajamų, nors jos pagrindinis tikslas yra pelno gavimas, neįrodo patiriamų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gavo ar ketina gauti pajamas iš areštuoto turto, taip pat ir duomenų, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negavo pajamų iš areštuoto turto, todėl pagrįsta konstatuoti, jog atsakovė neįrodė nei nuostolių atsiradimo, nei preliminaraus jų dydžio. Be to, nėra pagrindo priežastiniam ryšiui, taip pat aplinkybėms, jog nuostoliai neišvengiami (pavyzdžiui, buto negalima išnuomoti), konstatuoti.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir su jais susijusių aplinkybių, bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
15. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017).
17. Apeliantė nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko apeliantė, būdama privačiu pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, be kita ko užsiimančiu nekilnojamojo turto vystymu ir pastačiusiu daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, būtent tam, kad galėtų vykdyti butų pardavimą ir iš to gauti pajamas, negali atgauti investuotų lėšų bei užsidirbti planuotas pajamas, todėl, atsižvelgus į tai, kad minimalūs nuostoliai pagal teismų praktiką yra 6 proc. metinės palūkanos nuo areštuoto turto vertės, o atsakovės ginčo turto vertė sudaro 81 395,86 Eur sumą, atsakovės minimalūs nuostoliai, įvertinus planuotiną pusantrų metų tolesnį bylos nagrinėjimą, atsakovės įsitikinimu, sudaro 7 374,23 Eur sumą, kurios sumokėjimą turėtų užtikrinti ieškovė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus ir pirmiau nurodytą teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.
19. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės argumentus bei pateiktus įrodymus, sutinka su tuo, jog butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomi būtent siekiant juos parduoti ir iš to gauti pajamas, o buto areštas, visų pirmą, reiškia bet kokio disponavimo šiuo turtu, inter alia jo pardavimo kitiems asmenims, draudimą, pažymėtina, kad šios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių tikėtinai nustatyti, jog atsakovės nurodomi nuostoliai, jų susidarymo mechanizmas iš tikrųjų priežastiniu ryšiu susiję su šioje konkrečioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kitaip tariant, jog šioje byloje netaikius ginčo buto arešto, atsakovės prognozuojami nuostoliai nebūtų patirti.
20. Antai, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų (preliminarių pirkimo–padavimo sutarčių, klientų kreipimosi į atsakovę dėl konkretaus ginčo buto įsigijimo, ar pan. įrodymų), leidžiančių teismui daryti bent tikėtiną prielaidą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė artimiausiu metų, pavyzdžiui, per vienerius metus, už kuriuos, grįsdama prognozuotinų nuostolių dydį, ji skaičiuoja 6 proc. palūkanas, būtų pardavusi ginčo turtą ir atitinkamai gavusi lėšas, kurias galėtų investuoti ir gauti 6 proc. nuo buto vertės pelną. Be to, akcentuotina ir tai, kad Turto arešto aktų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo metu atsakovės turtui, be kita ko ir daugybei butų, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), yra pritaikyti areštai skirtingų ieškovų naudai už bendrą 387 980,34 Eur sumą, kai tuo tarpu ieškovės reikalavimas šioje byloje sudaro tik 50 000 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios ieškovės UAB „Epola“ reikalavimus šioje byloje, nebūtų taikomos, nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad atsakovė ginčo turtą galėtų artimiausiu metu realizuoti, tuo labiau, jog, kaip nurodo pati apeliantė, atsakovės turtui taikomi apribojimai neigiamai veikia atsakovės reputaciją, be kita ko daro įtaką klientų apsisprendimui pirkti tokį turtą, o apribojimai atsakovės turtui, kaip minėta, taikomi ne tik šioje byloje.
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
22. Kadangi neįrodžius bent vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti būtinų sąlygų, nuostolių atlyginimo užtikrinimas negali būti taikomas, kiti skundo argumentai iš esmės nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nebepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė