Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-847-255/2015
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01199-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2.; 3.26.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo laikinai vykdančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 4 d. 13.24 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį kelio viduriu, o ne dešine kelio puse, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl to priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 119 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas R. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį nubaudė 115 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams..
Šį nutarimą V. K. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu V. K. skundą tenkino iš dalies. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikino. Pripažino V. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 8 d., ir skyrė jam 10 eurų baudą.
Laikinai vykdantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado R. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Mano, kad priimtas teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad V. K. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 119 punktų reikalavimus. Apeliantas akcentuoja, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 119 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė buvo surašytas kaltinimas, kad V. K. „sukėlė pavojingą situaciją atlikdamas veiksmus, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodamas vidurio keliu, privertė priešais parvažiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apelianto manymu, tokie pažeidėjo veiksmai sukėlė pavojingą situaciją. Pasak apelianto, pažeidimą įrodo vaizdo įrašas ir liudytojo S. T. parodymai. S. T., važiuodamas tuo pačiu keliu, važiavo savo važiuojamąja kelio dalimis, fakto, kad kelio šonuose būtų didelių akmenų, dėl ko jis pats būtų galėjęs važiuoti kelio viduriu, nepatvirtino. Institucijos manymu, V. K. nurodyti motyvai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Akcentuoja, jog paties pažeidėjo nurodyti motyvai, kad neatsakingai važiavo kelio viduriu, pamatęs priešais parvažiuojantį automobilį, trauktis į savo pusę neskubėjo, dėl to kitas automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir parodo jo vairavimo pavojingumą bei suvokimą apie pavojingos situacijos sukėlimą.
Atsiliepimas negautas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas nesutinka su V. K. padaryto pažeidimo perkvalifikavimu iš ATPK 1242 str. 1 d. į ATPK 1241 str. 8 d., ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė nepagrįstai, neteisėtai, netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas.
ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir, esant pakankamai įrodymų, pagrįstai pripažino V. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 8 d.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas R. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą ir nubaudė už tai, kad V. K. 2015 m. rugpjūčio 4 d. 13.24 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį kelio viduriu, o ne dešine kelio puse, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl to priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti.
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad neatsakingai vairavo, važiavo kelio viduriu, nes buvo nugreideriuotas kelias ir kelio šonuose buvo daug akmenų. Nurodė, kad važiavo saugiu greičiu apie 15 km/val., o kitas automobilis, jo manymu, važiavo per greitai. Pažymėjo, jog jis kitam automobiliui davė kelią, pasitraukė, kai buvo likę apie 70 m. Šiuo keliu važiuoja dažnai, todėl žino, kad dažnai būna įvykių, nes yra posūkis. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs V. K. paaiškinimus, liudytojo parodymus, pateiktą vaizdo medžiagą padarė išvadą, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apylinkės teismas sutiko, kad bet kuris eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes, ir nurodė, kad ne bet kokio pavojingumo pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 1242 str. 1 d. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis negali nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.
Surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimdama nutarimą ir teikdama apeliacinį skundą Institucija manė ir mano, jog administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens veiksmai turėtų būti kvalifikuoti būtent pagal ATPK 1242 str. 1 d., kuri numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą už pavojingą vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepritarė tokiai Institucijos pozicijai. Tokiai pozicijai nepritaria ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pažeidėjo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 1241 str. 8 d..
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos išeina, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, pranešimas. Šių faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų tokia grėsmė galėjo kilti. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog esant tokiai situacijai, kai asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo sudėties požymis turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas, motyvuojant, kodėl būtent šioje situacijoje asmens veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau, t. y. pagal ATPK 1242 str. 1 d., o ne pagal ATPK 1241 str. 8 dalį, kuri numato atsakomybę tik už tai, kad buvo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime, nei administracinės bylos medžiagoje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog padarydamas pirmiau paminėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus pažeidėjas realiai sukėlė grėsmę eismo saugumui ar sudarė pavojingą situaciją. Vien pačių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nustatymas, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, savaime negali būti pripažintas grėsme eismo saugumui ar pavojinga situacija.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog V. K. važiavo nedideliu greičiu, keliu nemanevravo, pamatęs priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę pasitraukė į dešinę kelio pusę, gal ir ne iš karto. V. K. paaiškinimo, kad taip važiavo dėl kelio dangos ir ką tik pravažiavęs staigų posūkį, nepaneigia ir liudytojo S. T. parodymai. Liudytojas nurodo, kad toks eismo taisyklių pažeidimas, jo manymu, yra pavojingas, nes jis buvo priverstas staiga stabdyti. Teismas akcentavo, jog neturi pagrindo netikėti liudytojo S. T. parodymais, tačiau mano, kad nėra įrodymų, paneigiančių V. K. aiškinimą dėl to, kad padarytas pažeidimas nebuvo sąlygotas eismo įvykių sąlygų – kelio dangos, staigaus posūkio ir buvo itin pavojingas, tai yra peržengiantis normalias eismo pavojingumo sąlygas. Todėl nesant kitų, patvirtinančių įrodymų ir esant tokioms įvykio aplinkybėms, visi neaiškumai aiškintini pažeidėjo naudai. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas nusižengė šviesiu paros metu, esant iš esmės geram matomumui, eismas nebuvo intensyvus ir aplinka aiškiai matėsi, kas šiuo atveju, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis leidžia vertinti, jog pažeidėjo veiksmai nebuvo tiek grėsmingi ir pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1 d., nors jie ir neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę bei rodo nepakankamą jo vairavimo kultūrą.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
laikinai vykdančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Regina Bertašienė