Pranešėja E. Misiūnienė                                                                          Civilinė byla Nr. 2S-706-524/2013

Teisėja G. Seselskytė                            (Proceso Nr. 2-06-3-14339-2012-6)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              122.3; 129.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. dėl antstolio patvarkymo panaikinimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti antstolio J. P. 2012-11-07 patvarkymą. Nurodė, kad 2012-11-13 gavo antstolio J. P. 2011-11-07 patvarkymą Nr. 0172/12/00428, kuriuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įpareigojama nedelsiant įvykdyti antstolio 2012-08-29 patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 01172/12/0028, pervedant skolininkui UAB „Laivų projektai“ priklausančias 20299 Lt pinigines lėšas į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Pareiškėja mano, kad antstolis netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nesutinka su antstolio paaiškinimu, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nepagrįstai atsisakė grąžinti 20299 Lt mokesčio permoką ir paaiškino, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas išskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi laiku negrąžintų skolų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija, permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka iš šių sumų padengus mokestinę nepriemoką, naudojamos minėtoms skoloms dengti finansų ministro nustatyta tvarka. 2012-10-04 sprendimu Nr. 1387538 į antstolio sąskaitą pervedė 26000,36 Lt mokesčio permokos, nes, atliekant kontrolės veiksmus, buvo nustatyta, kad skolininkė skolinga valstybės biudžetui 20299 Lt mokesčių, todėl minėtai nepriemokai padengti buvo įskaityta dalis fiksuojamos permokos.

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P., LR CPK 510 str. 2 d. numatytais terminais išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą ir 2012-12-06 patvarkymu Nr. 0172/12/00428 atsisakė jį  patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-11 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad pagal LR CPK 754 str. valstybė neturi pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, ir  jos, kaip išieškotojos, reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Teismo nuomone, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 87 str., Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, neturėjo pagrindo iš 46299,36 Lt sumos 2012-09-17 ir 2012-09-19 padengti mokesčių nepriemokas: pridėtinės vertės mokesčio 40880 Lt, gyventojų pajamų mokesčio 15611 Lt ir Garantinio fondo įmokų 600 Lt, po to, kai antstolis jau buvo areštavęs susidariusią permokos sumą.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio J. P. 2012-11-07 patvarkymą Nr. 0172/12/00428. Nurodė, kad pareiškėjo teisę iš mokesčių permokos padengti susidariusių mokesčių nepriemoką pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 87 str. pažymi, kad antstolis neįgyja išskirtinės padėties mokesčių permokų įskaitymo ir grąžinimo procedūroje. Teigia, kad antstolis užtikrindamas vykdomojo dokumento įvykdymą turi pareigą reikalauti, jog susidariusi permoka būtų grąžinta ne skolininkui, o pervesta antstoliui po LR mokesčių administravimo įstatymo 87 str. numatytos procedūros įvykdymo. Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo remtis LR CPK 754 str. nuostatomis, nes apeliantė nėra išieškotoja. Priduria, kad apeliantė nebuvo pateikusi nurodymo kredito įstaigai, todėl nebuvo pagrindo mokesčių permokos (grąžinimo) klausimą spręsti LR mokesčių administravimo įstatymo 63 str. 2 d. pagrindu. Apeliantė atliko mokesčių permokos įskaitymą nepriemokai padengti kaip tinkamiausią įmonės mokestinės prievolės pabaigos būdą, todėl nėra pagrindo permokos grąžinimo klausimą spręsti LR mokesčių administravimo įstatymo 106 str. nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo antstolis atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir jos naikinti atskirojo skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atskirasis skundas atmestinas. 

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo 2012-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-13298-613/2011. 2012-08-29 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/00428, juo areštavo 66383,08 Lt sumą, esančią ir/ar pateksiančią į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui UAB „Laivų projektai“, kaip valstybės grąžintina mokestinė permoka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-09-17 raštu Nr. (20.21-06)-RMA-19872 informavo antstolį, kad 2012-09-13 skolininkas UAB „Laivų projektai“ turi permoką 46299,36 Lt. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitos departamento Prievolių apskaitos skyrius 2012-10-04 priėmė sprendimą Nr. 1387538, kuriuo nusprendė įskaityti 26000,36 Lt, negrąžinti mokesčio permokos iš Mokesčio fondo sąskaitų ir pervesti neįskaitytą likutį – 26000,36 Lt – į antstolio J. P. depozitinę sąskaitą. 2011-11-07 patvarkymu Nr. 0172/12/00428 antstolis Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos įpareigojo nedelsiant įvykdyti antstolio 2012-08-29 patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 01172/12/0028, pervesti skolininkui UAB „Laivų projektai“ priklausančias 20299 Lt pinigines lėšas į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Pareiškėja skundžia šį antstolio patvarkymą.

Apeliantės nuomone, skundžiamas patvarkymas neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos motyvus kaip nepagrįstus. LR antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. 

Pareiškėja teigia, kad ji privalėjo taikyti LR mokesčių administravimo įstatymo 87 str. nustatytą mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta, kad mokesčio permoka yra mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas, o viena iš vietos mokesčių administratoriaus pagrindinių funkcijų yra grąžinti (įskaityti) mokesčių mokėtojo permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas (LR mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 1 d.10 p., 36 str. 3 d.). Taigi susidarius mokesčio permokai, atsiranda mokesčių mokėtojo ir administratoriaus teisinis santykis – prievolė, pagal kurią mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti ir mokesčių administratorius turi pareigą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Nurodyta prievolė yra piniginė, nes jos dalykas – skolininko (mokesčių administratoriaus) pareiga perduoti (įskaityti) kreditoriui (mokesčių mokėtojui) atitinkamą sumą ir kreditoriaus turtinė teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (įskaityti). Nagrinėjamoje byloje skolininkas UAB „Laivų projektai“ turėjo teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius grąžintų (įskaitytų) susidariusią permoką. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Antstolis 2012-08-29 patvarkymu areštavo skolininkės  turtinę teisę reikalauti iš mokesčių administratoriaus, kad šis grąžintų susidariusią permoką dėl to, jog priverstinai vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą. Šioje situacijoje lemiama aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėja LR mokesčių administravimo 87 str. pritaikė 2012-10-04, t. y. po antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto priėmimo ir pateikimo pareiškėjai. Išaiškintina, kad pareiškėjos reikalavimai skolininkei UAB „Laivų projektai“ pagal LR CPK 754 str. tenkinami ta pačia tvarka – trečiąja eile, kaip ir išieškotojos UAB „Laracija“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja, t. y. mokesčių administratorius, neturėjo teisinio pagrindo savo reikalavimą laikyti pirmesniu ir pritaikius LR mokesčių administravimo įstatymo 87 str. padengti mokesčių nepriemokas: pridėtinės vertės mokesčio 40880 Lt, gyventojų pajamų mokesčio 15611 Lt ir Garantinio fondo įmokų 600 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėja LR mokesčių administravimo įstatymo 87 str. nustatytą procedūrą galėjo panaudoti tik iki antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto pateikimo, vėliau neturėjo jokio teisinio pagrindo savo nuožiūra disponuoti areštuotomis lėšomis.

Išaiškintina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Tik įvykdžius teismo sprendimą, įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas (LR CPK 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, valstybės institucijos, pareigūnai ir tarnautojai turi laikytis imperatyvios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (LR CPK 675 str.). Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis, o trečiasis asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, negali šios lėšomis disponuoti, o šią sumą privalo perduoti antstoliui patvarkyme nurodyta tvarka (LR CPK 749 str. 3 d., 585 str.). Be to, skundžiamame patvarkyme antstolis nurodė mokesčių administratoriui, kad šis prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Visus šiuos veiksmus antstolis atliko, todėl pareiškėja LR CPK 585 str. pagrindu privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, vykdyti kitas LR mokesčių administravimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas pareigas, taip pat, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (LR mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d., 32 str. 2, 8 p.). Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos visiems asmenims, taip pat mokesčių administratoriui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 str. 1 d.). Specialiajame įstatyme (LR mokesčių administravimo įstatyme) nenustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nepaklusti teisėtiems antstolio nurodymams. Mokesčių administratorius, įvykdydamas teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos. Elgdamasis kitaip, mokesčių administratorius pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas (LR CPK 585, 749 str.). Antstoliui areštavus skolininko (mokesčių mokėtojo) turtinę teisę į permoką, skolininkė UAB „Laivų projektai“ neteko teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, ir tik antstolis įgijo teisę LR CPK 749 str. 3 d. nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, t. y. patvarkyme nurodyti mokesčių administratoriui įvykdyti prievolę antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl skundžiamas patvarkymas yra teisėtas pagrįstas, todėl pareiškėjos privalomai vykdytinas.

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Erika Misiūnienė