Baudžiamoji byla Nr. 1-526-1096/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18406-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,
sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei, vertėjaujant Julijai Portnovai, Giedriui Račkauskui,
dalyvaujant prokurorui Egidijui Zuzevičiui (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),
kaltinamajam D. M., jo gynėjoms advokatėms Jolantai Teresei Litvinskienei, Danutei Kisinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, nevedęs, nedirbantis,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. M. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai užvaldyti svetimą turtą, 2024 m. gegužės 15 d. apie 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai A. S. į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius banko darbuotoja ir policijos pareigūnu bei melagingai pranešus, kad iš jos banko sąskaitos buvo bandyta pagrobti pinigus, šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaulės būdu įtikino nukentėjusiąją A. S. telefonu padiktuoti prisijungimo prie jos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, po ko šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios A. S. banko sąskaitos bei neteisėtai atliko finansinę operaciją t. y. į E. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė nukentėjusiajai A. S. priklausančius 6 300 Eur, kuriuos, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą D. M. 2024 m. gegužės 15 d. laikotarpyje nuo 11.29 iki 11.33 val., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, šias apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas išgrynino SEB banko bankomate adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. M. 2024 m. gegužės 12 d. Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens elektroninėmis ryšio priemonėmis gautus nurodymus neteisėtai įgijo, paėmė iš slėptuvės, svetimas elektronines mokėjimo priemones, E. M. elektroninę mokėjimo priemonę, SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. M. 2024 m. gegužės 15 d. laikotarpyje 11.29-11.33 val., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, apgaulės būdu iš A. S. įgytas ir į E. M. banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas išgrynino SEB banko bankomate adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, tai yra neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudodamas svetimą E. M. elektroninę mokėjimo priemonę, SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus. Patvirtina, kad apklausos protokoluose yra jo parašas. Jis atskrido į Lietuvą iš Prahos gegužės 12 d. apie 21.00 val. Nuvyko apsigyventi viešbutyje. Į Lietuvą jis atvyko pagal darbo pasiūlymą, jis gavo pasiūlymą per „Telegram“ kanalą, kuriose siūlo darbą. Po ko žmogus su juo susisiekė ir pasiūlė jam darbą Lietuvoje. Jam siūlė darbą, susijusį su finansais, kadangi jis turi išsilavinimą, todėl nusprendė dirbti pagal išsilavinimą. Jam pasiūlė dirbti su pinigais, skaičiuoti pinigus ir juos gabenti. Pasiūlė geras sąlygas. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu. Atskrido vakare. Nepamena, ar susitiko su tuo žmogumi, ar tas asmuo susisiekė su juo, bet tas asmuo pasakė, kad jis turi įsigyti SIM kortelę, kad palaikyti ryšį. Jis įsigijo SIM kortelę ir išsiuntė jam pranešimą per „Telegram“. Minėtas asmuo nurodė, kad važiuotų apsigyventi į viešbutį, bei paminėjo, kad darbas prasidės nuo kitos dienos. Jam neaiškino jokių smulkmenų, pasakė tik kai apsigyvens, informuoti. Buvo pasakyta, kad darbas prasidės kitą dieną, tačiau turi užvažiuoti paimti priemones, jis neklausė kur ir kada, jis nuvažiavo į parką. Tai buvo nakties metu ir susitikimo vietoje jis gavo nuotrauką, kad paliktos priemonės. Kokias priemones paliko, asmuo nesakė. Jam buvo pasakyta dviem žodžiais „nuvažiuok, paimk“. Netoli parko, jis ėjo pagal nuotraukas ir rado supakuotą paketą, tai buvo neskaidri pakuotė, keturkampio formos. Jam buvo pasakyta, kad jis turi išvynioti. Išvyniojus pamatė kažką panašaus į banko kortelės. Tada paprašė išsiųsti nuotrauką, jis nufotografavo pravertą pakuotę, nusiuntė ir jam pasakė, kad tolimesni nurodymai bus rytoj. Jis apsigyveno viešbutyje, jis tas korteles paslėpė ir nieko nedarė su jomis. Kitą dieną jis išsikraustė iš viešbučio ir laukė. Vėliau gavo trumpus nurodymus, kad jam reikės vykti iki terminalų ir gryninti pinigus. Jam niekas nepasakė kieno tai kortelės ir kas tai per pinigai. Šis procesas vyko kelias dienas. Vėliau jis buvo sulaikytas. Pažymi, kad atvyko į Lietuvą legaliam darbui, o čia gavosi tai, kad išėjo iš lėktuvo ir jo rankose jau banko kortelės. Tuo metu jis nieko nesuprato, jam niekas nieko nedetalizavo. Buvo pasakyta, kad kitą dieną bus kažkokie nurodymai. Jis pradėjo klysti, po ko jam pradėjo grasinti, buvo tiesioginiai grasinimai. Darbo sutarties neturėjo, jam pasakė, kad paruoš dokumentus ir todėl prašė duomenų. Tai nebuvo darbo skelbimas, jis „Telegram“ kanale paskelbė, kad jis ieško darbo ir su juo susisiekė. Šis kanalas yra pats paprasčiausias ir patogiausias būdas ieškoti darbo. Ieškojo bet kokio darbo, kurį galėtų dirbti. Pažymi, kad darbo užmokestis priklausė nuo to kaip bandomojo laikotarpio metu pasirodys. Dėl kitų dalykų jis nepergyveno, kadangi jam buvo pasakyta, kad bus apgyvendintas. Jam nekilo įtarimo, kad tai gali kažkas nelegalaus. Tuo metu jam atrodė, kad yra suteikta galimybė, surasti adekvatų ir gerai apmokamą darbą bei turėti gyvenamąją vietą kitoje šalyje. Turi darbo patirties vienerius metus autoservise ir tai buvo susiję su mokslais Lenkijoje, buvo atliekama praktika. Pažymi, kad kurjeriu ir autoservise dirbo legaliai.
Ukrainoje yra atlikęs praktiką finansų įmonėje. Atvykęs į Lietuvą, darbo sutarties nepasirašė. Taip pat dėl kaltės jis negali pasakyti, kad būtent jis buvo ar ne jis. Jis niekam neskambino, negali pasakyti, ar yra susijęs su A. S.. Sulaikymo metu galėjo būti, kad rasta E. M. banko kortelė, tačiau kokiu būdu ji pateko pas jį, negali pasakyti. Banko korteles rado, tiksliai kokioje vietoje negali pasakyti, nes nepažįsta Vilniaus. Visas korteles su savo daiktais sudėjo į savo daiktus. Į policiją su svetimomis kortelėmis nenuėjo, nes tuo metu jis nieko nesuprato. Tuo metu jam iš viso neaiškus jo atvykimo tikslas į Lietuvą. Pažymi, kad PIN kodus pinigų nugryninimui gavo, nes pagal poreikį jam pateikdavo informaciją ir buvo trumpi nurodymai. Tuo metu jis nežinojo, kad jam reikės išgryninti pinigus. Iki sulaikymo, jis su minėtomis kortelėmis vykdavo prie bankomato.
Gegužės 15 d. negali pasakyti, ar jis buvo Vilniuje. Patvirtina, kad su rastomis kortelėmis darė finansines operacijas, jeigu jam rašydavo žmogus, kad reikės nueiti ir pasiimti pinigus. Matė, kad banko kortelės yra ne jo vardu. Jam žmogus atsiųsdavo PIN kodą, jis neturėjo PIN kodų. Jis turėjo tik korteles ir nežinojo, kad už tai yra atsakomybė. Be to, to žmogaus, kurio vadu kortelę turėjo, sutikimo neturėjo, kad galėtų atlikti finansinę operaciją. Negali tiksliai pasakyti kiek yra iš viso pinigų nuėmęs su tomis kortelėmis. Nuėmęs pinigus, jis juos saugodavo iki tolimesnių nurodymų gavimo. Tie nurodymai būdavo, kad po kelių dienų bus kažkoks susitikimas, jis laukė ir duodavo nurodymą kur reikia nuvykti. Jis atvažiuodavo, perduodavo pinigus žmogui ir išvažiuodavo. Nebuvo pažįstamas su tais žmonėmis, kuriems perduodavo pinigus. Pažymi, kad iš šių pinigų jis nieko neuždirbo, o tik 8 mėnesius sulaikymo. Už pragyvenimą Lietuvoje mokėjo iš savo pinigų.
Nurodė, kad tuo laikotarpiu nuo gegužės 12 d. iki gegužės 15 d. buvo išvykęs iš Vilniaus, buvo kažkur Lietuvoje. Iš to asmens gaudavo žinutes, kad reikėdavo į skirtingus miestus vykti. Žinutėje, kurią gavo kitą dieną po atvykimo, buvo nurodytas Vilniaus miestas. Tai buvo kažkoks atstumas nuo Vilniaus, bet Vilniaus ribose. Pirmos darbo dienos neprisimena, nes visą dieną praleido taksi automobilyje. Šiuo metu yra suimtas, kitame ikiteisminiame tyrime. Yra pareikšti panašūs įtarimai kitoje byloje. Toje byloje yra 19-20 epizodų. Yra įtariamasis su kitais nenustatytais asmenimis. Patvirtina, kad kuomet jį sulaikė, paėmė jam priklausantį telefoną. Nežino ar tame telefone išsisaugojo informacija bei asmenų žinutės, kurie jam siūlė darbą ir davė darbinius nurodymus. Jis niekada apie tai negalvojo, kad Lietuvoje norint išsigryninti pinigus, galima pateikti bankomatui tik savo kortelę ir įvesti savo PIN kodą. Jis nežinojo, kad tai kortelės ne tų žmonių, kuriems jis atvažiavo dirbti. Jis negalėjo žinoti, kad tai ne tų asmenų kortelės, jeigu jam suteikia PIN kodą, jis negalėjo numatyti, kad buvo įsilaužta į žmogaus elektroninę bankininkystę. Tai atrodė įprasta ir jis nesitikėjo, kad tai kažkas neleistino.
Patvirtina, kad „Iphone 11“ yra jo telefonas. Šiame telefone buvo užfiksuotas susirašinėjimas. Su darbdaviu susirašinėjo per „Telegram“. Jam darbas buvo pasiūlytas iš paskyros „Darbas“, ir jam atvykus su juo susisiekė žmogus.
Teismui parodžius kaltinamajam nuotraukas, esančias 2 t., b. l. 8-40, paaiškina, kad dėl b. l. 8 – nuotraukos neatsimena, b. l. 9, esanti nuotrauka tai yra žemėlapis iš „Google Maps“, nurodytas maršrutas, b. l. 10 – momentinė pokalbio nuotrauka, b. l. 11 – tai yra 5 Eur banknotas, kupiūros numeris nufotografuotas, sekanti nuotrauka – viešbučio rezervacija. Dėl b. l. 12 – tai yra bankomato nuotrauka, kadangi taip yra patogiau, kad nerašyti žinutės, o tiesiog nuotrauką nusiųsti, kita nuotrauka b. l. 13 – banko kortelės nuotrauka, kitose nuotraukose vėl yra maršrutas, bankomato nuotraukos. Kai reikėdavo vykti kažkur į kitą vietą, visada naudojosi žemėlapiu. Toje grupėje, kurioje vykdavo susirašinėjimas, prieigą suteikdavo pagal poreikius. Jeigu jo telefone matyti, kad buvo susirašinėjimas iš jo telefono, tai vadinasi buvo naudota jo paskyra. Kai rašomas pranešimas, matomas tik tekstas.
Teismui pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos tvirtina, prieštaravimų nepareiškia (2 t., b. l. 161-166).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkių nusikaltimų, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, jo gynėjai bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 29 d. įtariamuoju apklaustas D. M. parodė, kad niekam neskambino, neprisistatė nei banko darbuotoju, nei policijos pareigūnu ir nieko neapgavo, jokio sukčiavimo nėra įvykdęs. Apie tai daugiau bet ką paaiškinti atsisako. Gali paaiškinti tik tai, kad atvyko į Lietuvą 2024 gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena. Tik atvykus jam per telefono mobiliąją programėlę buvo nurodyta, kur eiti. Jis nuėjo į tą vietą ir rado paslėptą paketą. Pakete buvo daugiau negu 10 banko kortelių, tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Vietos, kur paėmė tą paketą jis nurodyti negali, kadangi yra nevietinis. Žino tik, kad tai buvo Vilniaus mieste. Gali nurodyti, kad per tą pačią mobiliąją programėlę iš nepažįstamų asmenų gaudavo nurodymus nuimti pinigus ir juo nuimdavo. Į tyrėjo klausimą kiek kartų pasinaudodamas gautomis banko kortelėmis nuiminėjo pinigus, gali atsakyti, kad to neatsimena. Gali nurodyti, kad 2024 m. gegužės 15 d. jis galimai nuėmė pinigus bankomate, esančiame Gedimino pr. 12, Vilnius, tačiau šio įvykio aplinkybių neprisimena ir nurodyti negali. Galimai jis turėjo E. M. banko kortelę, tačiau kaip ta kortelė atsidūrė pas jį ir ar jis su ta kortele atlikinėjo kokias nors operacijas jis nurodyti negali. Į tyrėjo klausimą, kur jis padėjo bankomate iš E. M. sąskaitos nuimtus pinigus, jis gali atsakyti, kad per mobiliąją programėlę gavo nurodymą pinigus nuvežti kažkokiu adresu Vilniuje, tikslios vietos neatsimena, ir ten nuvežęs pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui. Gali nurodyti, kad tą asmenį, kuriam perdavė pinigus jis yra išsamiai apibūdinęs kitoje baudžiamojoje byloje, kuri tiriama Vilniaus mieste. Taip pat gali nurodyti, kad mobilųjį telefoną, kuriuo jis gaudavo nurodymus ir susirašinėjo su jam nepažįstamais asmenimis, iš jo paėmė policijos darbuotojai sulaikymo metu. Daugiau nieko nurodyti negali. Išsamius parodymus duos bylos nagrinėjimo teisme metu (2 t., b. l. 73-74).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 3 d. įtariamuoju apklaustas D. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jis jam išverstas ir suprantamas. Teisės ir pareigos jam suprantamos, įteiktos rusų kalba. Psichinėmis ligomis neserga, į psichinę įskaitą nėra įrašytas, gerai supranta ir orientuojasi aplinkoje. Laikosi savo parodymų duotų ankstesnės apklausos metu ir gali nurodyti tą patį, duoti tuos pačius parodymus, o būtent kad atvyko į Lietuvą 2024 gegužės 12 d., sekmadienį. Atskrido lėktuvu iš Helsinkio. Prieš tai buvo Čekijoje, ten buvo apie savaitę. Tik atvykus jam per telefono mobiliąją programėlę buvo nurodyta, kur eiti. Jis nuėjo į tą vietą ir rado paslėptą paketą. Pakete buvo daugiau negu 20 banko kortelių, tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Vietos, kur paėmė tą paketą jis nurodyti negali, kadangi yra nevietinis. Pamena, kad ta vieta buvo kažkur Vilniaus mieste, miške. Vietą rado pagal atsiųstas koordinates. Gali nurodyti, kad per tą pačią mobiliąją programėlę iš nepažįstamų asmenų gaudavo nurodymus nuimti pinigus ir juo nuimdavo. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 15 d. jis galimai nuėmė pinigus bankomate, esančiame Gedimino pr. 12, Vilnius, tačiau šio įvykio aplinkybių neprisimena ir nurodyti negali. Galimai jis turėjo E. M. banko kortelę, tačiau kaip ta kortelė atsidūrė pas jį ir ar jis su ta kortele atlikinėjo kokias nors operacijas jis nurodyti negali. Didžiausia tikimybė, kad E. M. banko kortelė buvo kartu su kitomis banko kortelėmis slėptuvėje, iš kurios jis paėmė korteles. Į tyrėjo klausimą, kur jis padėjo bankomate iš E. M. sąskaitos nuimtus pinigus, jis gali atsakyti, kad per mobiliąją programėlę gavo nurodymą pinigus nuvežti kažkokiu adresu Vilniuje, tikslios vietos neatsimena, ir ten nuvežęs pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui. Gali nurodyti, kad tą asmenį, kuriam perdavė pinigus jis yra išsamiai apibūdinęs kitoje baudžiamojoje byloje, kuri tiriama Vilniaus mieste. Taip pat gali nurodyti, kad mobilųjį telefoną, kuriuo jis gaudavo nurodymus ir susirašinėjo su jam nepažįstamais asmenimis, iš jo paėmė policijos darbuotojai sulaikymo metu. Dar gali nurodyti, kad banko svetimas banko korteles paėmė, t. y. įgijo ir jomis disponavo, taip pat atliko finansines operacijas dėl to, kad bijojo grasinimų, bijojo asmenų, kurie jam duodavo nurodymus ir prieš jį galėjo panaudoti fizinį smurtą. Išsamius parodymus duos bylos nagrinėjimo teisme metu, daugiau nieko nurodyti negali (2 t., b. l. 80-81).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 25 d. papildomai įtariamuoju D. M. parodė, kad palaiko savo parodymus duotus ankstesnės apklausos metu. Papildomai gali nurodyti, kad jis turėjo juodos spalvos polo tipo marškinėlius su baltomis sagomis. Tuos marškinėlius dėvėdavo nuimdamas pinigus, taip pat buvo sulaikytas dėvintis tuos marškinėlius. Kur šiuo metu yra tie polo marškinėliai tiksliai neprisimena, tačiau tie marškinėliai galimai yra jo kameroje kartu su kitais drabužiais. Policijos pareigūno reikalavimu sutinka pateikti jo reikalaujamus juodos spalvos polo tipo marškinėlius su baltomis sagomis. Dėl rankinės, ant kurios yra užrašas (duomenys neskelbtini) jis gali pasakyti, kad tokią rankinę jis Lietuvoje turėjo, ją nešiodavo. Jeigu teisingai atsimena, tai ta rankinė sulaikymo metu buvo suplėšyta. Po sulaikymo tos rankinės daugiau nematė ir kur ji yra pasakyti negali. Dėl asmens, kuriam jis perdavė iš bankomato nuimtus pinigus jis pasakyti gali, kad tas asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, gal labiau link liesos pusės, šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų, buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, nusuktu į nugaros pusę, buvo su akiniais nuo saulės. Tą asmenį galėtų atpažinti. Daugiau nieko nurodyti negali (2 t., b. l. 82).
Iš 2024 m. gegužės 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką liudytoja apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 16 val. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstama moteris, kuri prisistatė M. M.. Ji skambino iš telefono, Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad yra banko darbuotoja ir pasakė, kad nakties metu buvo bandyta įsilaužti į jos banko sąskaitą ir bandyta nuo jos nuimti 4 000 Eur. Taip pat ji pasakė, kad reikia elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų. Ji turi smart ID elektroninę bankininkystę, tačiau pati ja niekada nesinaudojo. Kaip ji jai tai paaiškino, tai ji išsigando, kad nuo jos banko sąskaitos nenuimtų pinigų, todėl pasiėmė banko elektroninės bankininkystės dokumentus ir jai sudiktavo visus reikiamus duomenis. Tai yra ji jai pasakė ID prisijungimo kodą ir slaptažodį. Dar jai ji pasakė, kad jos banko sąskaitos bus naujas numeris ir bus padaryta nauja banko kortelė. Taip pokalbis ir baigėsi. Neužilgo jai vėl paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu D. M.. Jis jai pasakė, kad skambina dėl apgavysčių klausimų, kad jie seks kas bando prisijungti prie jos banko sąskaitos. Sakė jai nepergyventi, kad viskas bus gerai. 2024 m. gegužės 15 d. apie 10 val. jai vėl paskambino M. M. iš to paties telefono numerio kur vakar ir pasakė, kad dar kartą reikia elektroninės bankininkystės duomenų, kad reikės jos banko kortelę atsiųsti paštu į banką. Ji ir vėl sudiktavo visus elektroninės bankininkystės duomenis. Ir vėl baigus pokalbį su M. jai paskambino tas pats pareigūnas D. M., taip pat iš to paties telefono numerio kaip ir vakar. Jis jai pasakė, kad viskas gerai, kad vienas asmuo jau yra suimtas. Dar pasakė, kad jei kas jai bus neaišku, tai paskambinti jam. Po šių pokalbių ji pradėjo galvoti ar čia ne apgavystė ir susiruošė eiti į banką. Jos bankas yra SEB, banko sąskaita (duomenys neskelbtini). Dar beeinant į banką jai vėl paskambino M. M. ir paklausė kur ji eina. Ji jai pasakė, kad su reikalais, klausė kada grįš, ji jai pasakė, kad nežino. Tuo viskas ir pasibaigė. Nuėjusi į banką sužinojo, kad iš jos banko sąskaitos buvo pervesta 6300 Eur E. M., jo banko sąskaita yra (duomenys neskelbtini). Jai yra padaryta 6300 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 16 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad įvykio metu sulaukė skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambino moteris. Pristatė M. G.. Kalbėjo rusų kalba. Ji aiškino, kad sukčiai bando prisijungti prie jos banko sąskaitos ir prašė sudiktuoti prisijungimo duomenis, ką ji ir padarė. Vėliau, tikslaus laiko neatsimena, jai skambino vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pristatė D. M. vardu. Kalbėjo rusų kalba. Aiškino, kad atlieka apsaugos funkcijas ir bando užkardinti nusikalstamą veiką Sužinojusi, kad tapo sukčių auka kreipėsi į banką tačiau pinigai nuo sąskaitos buvo nuskaityti. Šiuo metu pateikti jokių duomenų iš telefono negali, kadangi viską ištrynė ir pakeitė telefono kortelę (1 t., b. l. 36-38).
Iš 2024 m. gegužės 15 d. A. S. pareiškimo matyti, kad 2024 m. gegužės 15 d. apgaulės būdu nuo jai priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuskaityta 6300 Eur. Pinigai pervesti į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 198(1) straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-6).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. K. 2024 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ame skyriuje“ atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19235-24, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas E. M. pareiškimo pagrindu, kuriame jis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d., 10.16 val. jam paskambinusi rusakalbė moteris nurodė parsisiųsti „Adblock“ programėlę, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. nuo jo banko SEB banke, sukčiavimo būdu buvo nuskaičiuoti 5293 Eur.
2024 m. liepos 10 d. iš Alytaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus buvo gautas pavedimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18406-24 apklausti E. M.. Tačiau apklausti E. M. nėra galimybės dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos „Kaktinės srities piktybinis navikas“.
Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19235-24 E. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, apklausos metu parodė, jog 2024 m. gegužės 14 d. metu, tikslaus laiko pasakyti negali į savo mobilųjį telefoną, atsiliepė, jam rusų kalba pasakė, kad skambina iš „Vilniaus banko apsauga“ ir kad į jo telefoną yra įsilaužta/prisijungta. Pokalbio metu jam liepė kažką paspausti programėlėje „Whatsapp“, kad ten galėtų pažiūrėti ar kas yra prisijungę prie jo telefono, jis paspaudė, ką daugiau spaudė pasakyti negali, matė „Whatsapp“ programėlėje parašyta „V. Z.“ „(duomenys neskelbtini)“ (iškart nurašė ant knygutės ką matė). Tik pokalbio metu pamena, kad mažiausiai 3 kartus atsidarius SMART ID programėlei suvedė PIN1 kodą, paskirties nematė, kodėl reikia suvesti kodą lyg ir klausė, bet jam pasakė, kad čia nieko tokio, reikia jiems kažką suvesti į kompiuterį. Taip pat pokalbio metu jam pasakė, kad dėl aplinkybių, kurių nebeatsimena artimiausiu metu reikia pasikeisti banko kortelę. Jis iškart nesuprato, kad galėjo bendrauti su sukčiais, pats savo banko kortele nuo tada nebesinaudoja, ir kai galėjo, t. y. 2024 m. gegužės 20 d. atėjo į SEB banką, paklausė ar nėra atsiųsta jo nauja kortelė. Banko darbuotoja paėmė iš jo banko kortelę ir susivedusi duomenis į sistemą pasakė, kad galimai sukčiai naudojasi jo banko duomenimis ir turi kreiptis į policiją, užblokavo bei pasiėmė kortelę ir pateikė sąskaitos išrašą. Nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. nuo jo banko sąskaitos per kelis kartus nuskaičiuoti 5293 Eur. Taip pat 2024 m. gegužės 15 d. gavo iš sau nepažįstamo gavėjo „A. S. (duomenys neskelbtini)“ 6300 Eur, po jų gavimo dar per kelis kartus nuo banko kortelės buvo nuskaičiuoti 6293,4 Eur. Savo banko kortelės pametęs ar kažkam kitam davęs nebuvo, daugiau ja niekas nesinaudojo. Pats Vilniuje, kaip rodo banko sąskaitos išrašuose, nebuvo. Yra įsitikinęs, kad banko kortelės duomenų niekam nediktavo. Šiuo metu jo telefone „Mi 10T Lite“ nebėra jokių jo duomenų, nei programėlių, nei nuotraukų, nei skambučių ar žinučių iki 2024 m. gegužės 16 d., galimai sukčiai juos nuotoliu ištrynė, pats ištrinti nieko negalėjo, telefonu niekas apart jo daugiau nesinaudojo. Patyrė 5293 Eur žalą.
Nukentėjusysis E. M. buvo ieškomas papildomai apklausai, tačiau telefono ragelio nekėlė arba jis buvo išjungtas, el. paštu laiškų neatrašė. 2024 m. liepos 9 d. atvyko jo žmona D. J., kuri buvo apklausta liudytoja ir parodė, jog ji yra E. M. žmona. Šiuo metu vyras yra sunkus onkologinis ligonis, šiuo metu jis gydomas slaugoje. Jo būklė sunki labai sunkiai orientuojasi aplinkoje, susišnekėti sunku. Su niekuo nebendrauja, telefono mažai naudoja, nekelia ragelio. Elektroninių laiškų jau neskaito. 2024 m. gegužės 20 d. ji parėjusi iš darbo namo pamatė, kad jos vyras turi savo banko sąskaitos išrašą, tada pradėjo aiškintis situaciją, kas atsitiko. Tame išraše pamatė, kad nuo jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuimti pinigai, dar į jo sąskaitą buvo pervesta iš kažkokios moters sąskaitos pinigai ir tie pinigai nuimti su kortele. Bet vyras nelabai ką pasakojo apie tų pinigų nuėmimą. Po kelių dienų norėdama išsiaiškinti situaciją namuose pradėjo ieškoti vyro banko mokėjimo kortelės, tačiau namuose jos nebuvo. Pradėjo klausinėti kur kortelė, tada vyras pasakė, kad kortelė banke, kad atvažiavo iš banko apsauga ir tą kortelę paėmė. Dar jis pasakė, kad jam iš Latvijos kažkas paskambino ir pasakė, kad nuo jo sąskaitos nuimami pinigai, todėl reikia paimti kortelę ir užblokuoti sąskaitą. Daugiau nieko nepasakojo. Viską pasakoja tik tiek kiek sužinojo iš vyro. Bet taip suprato, kad pas jį atvažiavo kažkoks neva banko apsaugos darbuotojas ir jam atidavė tą kortelę. Tačiau kur atvažiavo ar į namus ar kažkur susitiko nieko nežino daugiau vyras nepasakojo. Po to įvykio vyro sveikata labai pradėjo blogėti su juo negalėjai susišnekėti, neina suprasti apie ką jis šneka. Prieš pora metų vyrui buvo nustatyta diagnozė galvos piktybinis navikas ir buvo daryta operacija. 2024 kovo mėnesį tyrimo metu buvo vėl nustatyta atsinaujinusi liga, tačiau gydytojai dar sakė, kad nėra tikslo daryti operacijos dar per mažas auglys, o va dabar po šio įvykio padarius tyrimus nustatė, jog liga tokioje stadijoje, kad operacijos nebedaro. Todėl apie tą įvykį sužinoti jau nieko nebegalima, nes jis kiekvieną kartą pasakoje vis kitaip. Mano, kad jis pats savo mokėjimo kortelę kažkam atidavė, kai buvo apgautas. 2024 m. gegužės 16 d. ji bandė savo vyrui paskambinti, tačiau nepavyko priskambinti. Grįžusi namo paklausė, ką jis pasidarė su telefonu, jie pradėjo žiūrėti ir jiems niekaip nepavyko prisijungti prie jo telefono. Todėl kitą dieną jis nuėjo į Telia2 saloną, kad pajungtų telefoną. Ten jam pajungė telefoną, bet telefone buvo viskas ištrinta, telefonas buvo pajungtas nuo naujo. Telefone nebuvo išlikusi jokia informacija ir net nuotraukų nebuvo išlikusių, todėl mano, kad telefone jis buvo įsileidęs kažkokį virusą ir taip jį apgavo ir ištrynė visą informaciją. Šiuo metu tikrai jo apklausti nėra galimybės, nes du augliai galvoje, su juo susišnekėti sunku, nelabai orientuojasi situacijoje, būklė tikrai sunki. Nuo jos vyro sąskaitos buvo išgryninta jų šeimos pinigai - 5293 Eur (1 t., b. l. 99-102).
Iš 2024 m. spalio 3 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad E. M. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 103).
Iš 2024 m. liepos 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros protokole aprašomos AB SEB banko pateiktos bankomato esančio adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, fotonuotraukos: apžiūrima asmens užfiksuoto 2024 m. gegužės 15 d. grynųjų pinigų išmokėjimo operacijų iš E. M., gim. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės AB SEB bako bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, 17 vnt. fotonuotraukų:
1. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai iki yra atsegtas , o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:28:18
2. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai iki yra atsegtas , o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato, kad dešinėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, o kairėje rankoje tarp pirštų smiliaus ir didžiojo laiko perlenktus per pusė pinigus. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:29:00.
3. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, dalinai matomas asmens veidas, kuris yra užsidėjęs šviesios spalvos galimai medicininę kaukę, kuri slepia asmens lūpas ir nosį , kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai iki yra atsegtas. Taip pat mato, kad kairėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:29:12.
4. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai iki yra atsegtas , o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato, kad dešinėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, o kairėje rankoje tarp pirštų nykščio ir smiliaus laiko perlenktus per pusę pinigus. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:29:39.
5. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, dalinai matomas asmens veidas, t. y . iki akių, kuris yra užsidėjęs šviesios spalvos galimai medicininę kaukę, kuri slepia asmens lūpas ir nosį. Asmuo apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku, kuris dalinai iki yra atsegtas. Taip pat mato, kad kairėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną bei per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:29:48
6. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas , o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato, kad dešinėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, o kairėje rankoje delne laiko perlenktus per pusė pinigus. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Ant rakinės viršutinėje dalyje matomas šviesios spalvos devynių raidžių užrašas (dėl prastos nuotraukos kokybes neįskaitomas). Ant rankinės taip pat matoma, kad yra šoninė kišenė su užtrauktuku. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:30:14
7. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:30:24.
8. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Ant rakinės viršutinėje dalyje matomas šviesios spalvos devynių raidžių užrašas (dėl prastos nuotraukos kokybes neįskaitomas). Ant rankinės taip pat matoma, kad yra šoninė kišenė su užtrauktuku. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:30:49.
9. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:30:57.
10. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Ant rakinės viršutinėje dalyje matomas šviesios spalvos devynių raidžių užrašas (dėl prastos nuotraukos kokybes neįskaitomas). Ant rankinės taip pat matoma, kad yra šoninė kišenė su užtrauktuku. Taip pat mato, kad dešinėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:31:22.
11. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Ant rankinės taip pat matoma, kad yra šoninė kišenė su užtrauktuku. Taip pat mato, kad kairėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:31:30.
12. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas , o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato, kad dešinėje rankoje laiko išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, o kairėje rankoje delne laiko perlenktus per pusė pinigus. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Ant rakinės viršutinėje dalyje matomas šviesios spalvos devynių raidžių užrašas (dėl prastos nuotraukos kokybes neįskaitomas). Ant rankinės taip pat matoma, kad yra šoninė kišenė su užtrauktuku. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:32:01.
13. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:32:33.
14. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę, į kurios vidų kairia ranka kažką deda, galimai pinigus Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:33:01.
15. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:33:07.
16. Fotonuotrauka. Matomas asmuo stovintis prie bankomato, veidas nesimato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke su užtrauktuku kuris dalinai yra atsegtas, o po striuke matosi tamsios spalvos megztinis arba marškiniai su šviesio spalvos sagomis. Taip pat mato per dešinę petį pasikabinęs priekyje kairėje pusėje tamsios spalvos rankinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:33:16.
17. Fotonuotrauka. Matomas asmuo galimai einantis nuo bankomato, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnėmis. Fotonuotraukoje užfiksuotas iš dešinės pusės, veidas nesimato, matosi tik dalis asmens pakaušio. Užfiksuoto asmens plaukai trumpai kirpti, tamsios spalvos. Ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Fotonuotrauka užfiksuota 2024 m. gegužės 15 d. 11:33:19 (1 t., b. l. 133-137).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. L. 2024 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmens nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje“ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu yra gauta duomenų, kad minėtą nusikaltimą galimai įvykdė Ukrainos pilietis D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal turimus duomenis šiuo metu D. M. yra pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18710-24 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 138-139).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. L. 2024 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl susipažinimo su IT Nr. 01-1-18710-24“ nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas prokuroro Alvydo Valiukevičiaus leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18710-24 bei daryti bylos dokumentų kopijas.
2024 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininkas O. B. suteikė prieigą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18710-24. Susipažinus su bylos dokumentais nustatyta, kad 2024 m. gegužės 17 d. sulaikius D. M. buvo atlikta jo asmens krata. Kratos metu pas D. M. buvo rasta keliolika banko kortelių, tarp kurių buvo SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota E. M. vardu. 2024 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole užfiksuota iš D. M. kratos metu paimti daiktai, tarp kurių yra ir E. M. banko kortelė. Atliekamame ikiteisminiame tyrime pinigai iš nukentėjusiosios A. S. banko sąskaitos buvo pervesti į E. M. banko sąskaitą bei tą pačią dieną išgryninti bankomate Vilniaus m. Gedimino prospekte.
Minėtos aplinkybės yra svarbios ir turi įrodomąją vertę atliekamame ikiteisminiame tyrime, todėl minėtų dokumentų kopijos bei D. M. apklausos protokolo ir asmens dokumento kopijas tikslinga prijungti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 141-142).
Iš 2024 m. gegužės 17 d. asmens kratos protokolo matyti, kad sulaikymo metu iš D. M. buvo rastos ir paimtos 34 banko kortelės. Tarp pas D. M. rastų ir paimtų banko kortelių buvo SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota E. M. vardu (1 t., b. l. 174-181).
Iš 2024 m. spalio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jam atpažinimui pateiktose fotonuotraukose nėra asmens, kuriam jis perdavė pinigus nuimtus nuo E. M. banko sąskaitos (2 t., b. l. 84-86).
Alytaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. L. 2024 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. M. parodymo atpažinti iš fotonuotraukų“ matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-18406-24 nustatyta, kad įtariamasis D. M. 2024 m. gegužės 15 d. iš nukentėjusiosios A. S. apgaulės būdu pagrobtas pinigines lėšas išgrynino bankomate Vilniaus m. Gedimino prospekte. Susipažinus su Vilniaus AVPK atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-18710-24 nustatyta, kad minėtame ikiteisminiame tyrime be D. M. įtarimai dar yra pareikšti V. G. g. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos piliečiui, kuriam D. M. galimai perduodavo nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. apibūdino asmenį, kuriam perdavė nuo E. M. sąskaitos nuimtas pinigines lėšas bei nurodė, kad tą asmenį galėtų atpažinti. Su D. M. 2024 m. spalio 25 d. buvo atliktas parodymas atpažinti iš fotonuotraukų. Tarp atpažinimui pateiktų fotonuotraukų buvo ir V. G. fotonuotrauka. D. M. atpažinimo metu nurodė, kad jam atpažinimui pateiktose fotonuotraukose nėra asmens, kuriam jis perdavė pinigus (2 t., b. l. 87-88).
Iš 2024 m. spalio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikė juodos spalvos polo marškinėlius su baltomis sagomis (2 t., b. l. 89).
Iš 2024 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra įtariamojo D. M. pateikti juodos spalvos polo tipo marškinėliai. Marškinėliai vyriški. Marškinėlių priekinėje dalyje matyti dvi baltos sagos. Marškinėlių priekinėje dalyje, kairėje pusėje matoma išsiuvinėtą raudonos spalvos atvaizdą 2X1 cm. Marškinėlių apykaklėje matoma prisiūtas etiketes su užrašais „Classic fit“, „U.S.POLO ASSN. Since 1890“ ir „L“. Pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 90-94).
Alytaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. L. 2024 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. M.“ matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-18406-24 nustatyta, kad įtariamasis D. M. 2024 m. gegužės 15 d. iš nukentėjusiosios A. S. apgaulės būdu pagrobtas pinigines lėšas išgrynino bankomate Vilniaus m. Gedimino prospekte. Pinigų išgryninimo operacija užfiksuota bankomato vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotos medžiagos apžiūros metu užfiksuota, kad pinigus išgrynina asmuo, kuris vilki juodos spalvos polo marškinėliais, kurių priekyje aiškiai matyti dvi šviesios sagos. Peržiūrint policijos registruojamų įvykių registrą nustatyta, kad D. M. įtariant nusikalstamos veikos padarymu buvo sulaikytas 2024 m. gegužės 17 d. Registre yra patalpintos sulaikytojo asmens, D. M., fotonuotraukos, kuriose matome, kad sulaikymo metu D. M. vilkėjo juodos spalvos polo marškinėlius, kurių priekyje yra dvi šviesios sagos. Tai yra D. M. sulaikymo metu vilkėjo identiškais marškinėliais, kaip ir 2024 m. gegužės 15 d. bankomato vaizdo kamerų užfiksuotas asmuo išgryninantis pinigus (2 t., b. l. 95-99).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinas sukčiavimo nusikalstamos veikos požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje netikros tiesos suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.
Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.
Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).???
Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017).???
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad atskrido į Lietuvą iš Prahos gegužės 12 d. apie 21.00 val. Nuvyko apsigyventi viešbutyje. Į Lietuvą jis vyko pagal darbo pasiūlymą, jis gavo pasiūlymą per „Telegram“ kanalą, kuriose siūlo darbą. Po ko žmogus su juo susisiekė ir pasiūlė jam darbą Lietuvoje. Kadangi jis moka tik rusų kalbą, jo žinios apsiriboja tik barais ir finansais, jam siūlė darbą, susijusį su finansais, kadangi jis turi išsilavinimą, todėl nusprendė dirbti pagal išsilavinimą. Jam pasiūlė dirbti su pinigais, skaičiuoti pinigus ir juos gabenti. Buvo pasakyta, kad darbas prasidės kitą dieną, tačiau turi užvažiuoti paimti priemones. Jis neklausė kur ir kada, jis nuvažiavo į parką. Tai buvo nakties metas ir susitikimo vietoje jis gavo nuotrauką, kad paliktos priemonės. Kokias priemones paliko, asmuo nesakė. Jam buvo pasakyta dviem žodžiais „nuvažiuok, paimk“. Netoli parko, jis ėjo pagal nuotraukas ir rado supakuotą paketą, tai buvo neskaidri pakuotė, keturkampio formos. Jam buvo pasakyta, kad jis turi išvynioti. Išvyniojus pamatė kažką panašaus į banko korteles. Tada paprašė išsiųsti nuotrauką, jis nufotografavo pravertą pakuotę, nusiuntė ir jam pasakė, kad tolimesni nurodymai bus rytoj. Jis apsigyveno viešbutyje, jis tas korteles paslėpė ir niek nedarė su jomis. <...> Vėliau gavo trumpus nurodymus, kad jam reikės vykti iki terminalų ir gryninti pinigus. Jam niekas nepasakė kieno tai kortelės ir kas tai per pinigai. Šis procesas vyko kelias dienas. Vėliau jis buvo sulaikytas. Pažymi, kad atvyko į Lietuvą legaliam darbui, o čia gavosi tai, kad išėjo iš lėktuvo ir jo rankose jau banko kortelės.<...> Jis niekam neskambino, negali pasakyti, ar yra susijęs su A. S.. Sulaikymo metu galėjo būti E. M. banko kortelė, tačiau kokiu būdu ji pateko pas jį, negali pasakyti. Banko korteles rado, tiksliai kokioje vietoje negali pasakyti, nes nepažįsta Vilniaus. Visas korteles su savo daiktais sudėjo į savo daiktus. Į policiją su svetimomis kortelėmis nenuėjo, nes tuo metu jis nieko nesuprato. <...> Patvirtina, kad su rastomis kortelėmis darė finansines operacijas, jeigu jam rašydavo žmogus, kad reikės nueiti ir pasiimti pinigus. Matė, kad banko kortelės yra ne jo vardu. Jam žmogus atsiųsdavo PIN kodą, jis neturėjo PIN kodų. Jis turėjo tik korteles ir nežinojo, kad už tai yra straipsnis. Be to, to žmogaus, kurio vardu kortelę turėjo, sutikimo neturėjo, kad galėtų atlikti finansinę operaciją. Negali tiksliai pasakyti, kiek yra iš viso pinigų nuėmęs su tomis kortelėmis (2 t., b. l. 161-165).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl inkriminuotų veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte, pripažino, išsamiai papasakojo apie veikos padarymo mechanizmą ir savo vaidmenį, patvirtino esmines faktines veikų padarymo aplinkybes (2 t., b. l. 73-74, 80-81, 82, 159-168, 3 t., b. l. 3-6). Kaltinamasis, nors nesutiko su sukčiavimo veikos inkriminavimu, teigdamas, kad su nukentėjusiąja A. S., jis nekalbėjo, nebendravo (2 t., b. l. 63), tačiau tokia kaltinamojo pozicija yra išreikšta dėl teisinio išsilavinimo stokos, teisinės terminijos nežinojimo, jauno amžiaus, apie ką kalbėjo tiek prokuroras, tiek gynėjai teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 159-168, 3 t., b. l. 3-6). Prokuroras, kai buvo svarstomas klausimas dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, paaiškino, kad kaltinamasis pripažįsta ir nurodo faktines aplinkybes, kad nuiminėjo pinigus, ir tuo jis yra kaltinamas. Mano, kad bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis paaiškino visas aplinkybes ir jas pripažino, tačiau tikriausiai kitaip suvokia ir šiek tiek kitaip jas traktuoja, todėl išreiškė sutikimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje (2 t., b. l. 167).
Nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. S., liudytojo E. M. duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nagrinėjamojoje byloje nusikalstama veika (sukčiavimas) buvo padaryta dalyvaujant dviem ar daugiau bendravykdytojams, kurie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pranešė ir parodė, kad jai paskambino moteris ir prisistatė banko darbuotoja <...> vėliau vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu <...> abu kalbėjo rusų kalba <...> jai buvo paaiškinta, kad bandyta įsilaužti į jos banko sąskaitą ir paprašė elektroninės bankininkystės duomenų, kuriuos ji sudiktavo, o vėliau nuvykusi į banką sužinojo, kad iš jos sąskaitos buvo pervesta 6300 Eur į E. M. sąskaitą (1 t., b. l. 1-5, 36-38). Kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad su nukentėjusiąja tiesiogiai nebendravo (2 t., b. l. 163). Iš tiesų byloje nebuvo gauta ir surinkta duomenų, kad D. M. 2024 m. gegužės 15 d. apie 11 val. skambino nukentėjusiajai ir melagingai prisistatė banko darbuotoju ar policijos pareigūnu (1 t., b. l. 9-12). Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad D. M. 2024 m. gegužės 15 d. laikotarpyje nuo 11.29 iki 11.33 val., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas iš nukentėjusiosios A. S. išgrynino SEB banko bankomate, esančiame adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. D. M. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje (sukčiavime) pasireiškė būtent turto užvaldymu, t. y. grynųjų pinigų išėmimu (1 t., b. l. 114-132, 133-137). Byloje ginčo dėl to, kad D. M. išgrynino pinigus bankomate nebuvo, kaltinamasis nuo pirmos apklausos pripažino kaltę dėl to (1 t., b. l. 143). Kaltinamojo D. M. veiksmai pripažinti nusikalstamais todėl, kad jie atlikti pagal susitarimą su nenustatytu asmeniu, kuris kalbėdamas su nukentėjusiąja telefonu, apgavo nukentėjusiąją ir nulėmė jos apsisprendimą pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis prie jos sąskaitos, o pasinaudojant šiais duomenis jos sąskaitoje buvę pinigai pervesti į kito asmens sąskaitą, iš kurios vėliau D. M. išėmė pinigus.
Kaip minėta, išvada, kad D. M. apgaule įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), daroma pripažinus, jog jis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, kuris bendravo su nukentėjusiąja ir ją apgavo. D. M. padarė sukčiavimą ne vienas, bet kartu su nenustatytu asmeniu, kuris panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiąją ir būtent šie jo veiksmai leido kaltinamajam užvaldyti nukentėjusiosios turtą.
Nagrinėjamojoje byloje teismas, nustatė kaltinamojo D. M. ir nenustatyto asmens veikos bendrumą, jų susitarimą su šiuo asmeniu bei tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su juo, taip pat byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus. Tokias teismo išvadas pagrindžia kaltinamojo D. M. išsamūs parodymai, kokiomis aplinkybėmis jis atvyko į Lietuvą. Jis parodė, kad gavo darbo pasiūlymą per Telegram programėlę, gavo darbą, susijusį su finansais, darbo sutarties nepasirašė, darbdavio realiai nematė, kontaktų jo neturėjo, užduotis iš darbdavio gaudavo per „Telegram“ programėlę. Pirma užduotis buvo duota dviem žodžiais: „nuvažiuok, paimk“. Nakties metu nuvažiavo į parką. Ėjo pagal atsiųstas nuotraukas ir surado vietą, kur rado paketą. Buvo pasakyta, kad turi jį išvynioti. Išvyniojus rado kažką panašaus į banko korteles. Po ko jo paprašė išsiųsti pakuotės fotonuotrauką, ką jis ir padarė. Vėliau jam atsakė, kad kitus nurodymus gaus rytoj. Korteles jis paslėpė. Kitą dieną gavo nurodymą vykti iki terminalų ir gryninti pinigus. Taip tęsėsi kelias dienas (2 t., b. l. 161-162). Paaiškino, kad kai paėmė korteles, jam pasakė, kad būtų po priežiūra, kad nieko nereikalingo nepadarytų. Vėliau jam kilo įtarimas, kad yra kažkas negerai, bet prasidėjo grasinimai jo atžvilgiu (2 t., b. l. 161-165). Ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški parodymai apie nurodymų gavimą iš kito asmens ir jų atlikimą (1 t., b. l. 143-146)
Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolo priedas, fotonuotraukos (2 t., b. l. 8-40), iš kurio matomas susirašinėjimas „Telegram“ grupėje. Teisiamojo posėdžio metu paklaustas apie šį dokumentą, juose užfiksuotus faktus, kaltinamasis paaiškino, kad tai yra žemėlapis iš „googlemaps“ ir jame nurodytas maršrutas (2 t., b. l. 165, 9), nufotografuotos banknoto kupiūros numeris, galimai jis fotografavo. Neprisimena dėl ko, tikriausiai buvo toks nurodymas. Kita fotonuotrauka viešbučio rezervacijos, tikriausiai jis gyveno. Bankomato nuotrauka, galimai daryta jo. Fotografuotas bankomatas, kad nereikėtų ranka rašyti teksto. Kažkam siuntė tą nuotrauką. Vėl atitinkamai „googlemaps“ žemėlapis, bankomato nuotrauka. Čia nuotrauka iš susirašinėjimo parašyta, kad laukiame nuotraukos iš vietos, dvi nuotraukos siųstos, parašyta, kad kelios minutės ir nuotrauka kupiūros. Paaiškino, kad programėlėje nerodomas vardas, matomas tik tekstas. Toliau komentuoja nuotraukas ir teigia, kad veidrodyje matomas žmogus, galimai yra jis. Sprendžia iš matomo telefono atvaizdo, kad tai jis. Patvirtina, kad nuotraukas gaudavo ir pats siųsdavo (2 t., b. l. 165-166).
Šios aplinkybės rodo, kad svetimo turto užvaldymo būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis buvo iš anksto susitarta, planas jo dalyviams buvo žinomas. D. M. vykdė jam patikėtas užduotis, apie atliktas užduotis atsiskaitydavo siųsdamas tai patvirtinančias žinutes ar nuotraukas.
Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors šios nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir atskleisti konkretūs kiti bendrininkai, kurie skambino nukentėjusiajai, pervedė pinigus į sąskaitas, tačiau, vertinant bendrininkavimo grupės faktą, akivaizdu, kad jų dalyvavimo būdas pasižymėjo organizuotumu, išankstiniu planavimu, t. y. tam tikro intelekto lygiu, kuris neduoda pagrindo abejoti nenustatytų asmenų pakaltinamumu ir pakankamu amžiumi.
Teismas, įvertinęs pačio kaltinamojo, duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, sugretinęs juos su kitais byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog D. M. 2024 m. gegužės 15 d. apie 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai A. S. gimusiai (duomenys neskelbtini), į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius banko darbuotoja ir policijos pareigūnu bei melagingai pranešus, kad iš jos banko sąskaitos buvo bandyta pagrobti pinigus, šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaulės būdu įtikino nukentėjusiąją A. S. telefonu padiktuoti prisijungimo prie jos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, po ko šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios A. S. banko sąskaitos bei neteisėtai atliko finansinę operaciją t. y. į E. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė nukentėjusiajai A. S. priklausančius 6 300 Eur, kuriuos, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą D. M. 2024 m. gegužės 15 d. laikotarpyje nuo 11.29 iki 11.33 val., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, šias apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas išgrynino SEB banko bankomate adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad D. M., atlikdamas veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 12 d. Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens elektroninėmis ryšio priemonėmis gautus nurodymus neteisėtai įgijo, paėmė iš slėptuvės, svetimas elektronines mokėjimo priemones, E. M. elektroninę mokėjimo priemonę, SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, o taip pat 2024 m. gegužės 15 d. laikotarpyje 11.29-11.33 val., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, apgaulės būdu iš A. S. įgytas ir į E. M. banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas išgrynino SEB banko bankomate adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, tai yra neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudodamas svetimą E. M. elektroninę mokėjimo priemonę, SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis. Šie kaltinamojo D. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Kaip minėta, D. M. davė išsamius parodymus apie tai, paaiškino, kad atlikdamas darbdavio užduotį, rado paketą su mokėjimo kortelėmis, rastas korteles sudėjo su savo daiktais, su rastomis kortelėmis atliko operacijas. Matė, kad kortelė yra ne jo vardu, PIN kodą atsiųsdavo darbdavys (2 t., b. l. 163-164). Ginčo byloje dėl šių aplinkybių nebuvo, todėl teismas išsamiau apie tai nepasisakys.
Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais D. M. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, pripažintinas kaltu padarius nurodytus nusikaltimus.
Bausmės skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Nuosprendžio priėmimo metu yra įsigalioję BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijų pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)), kuriais minėtų BK straipsnių sankcijoje numatyta nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl šis pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį ir šioje byloje yra taikoma naujai galiojanti redakcija.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – baudžiamas bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kas buvo išsamiai aptarta kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus.
Teismas, skirdamas bausmę D. M., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis, Lietuvoje neturintis gyvenamosios vietos, praeityje neteistas (2 t., b. l. 54-55, 3 t., b. l. 7-9), be to, šiuo metu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 7-9). Nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis yra Ukrainos Respublikos pilietis, gimęs Ukrainoje, Lietuvoje nėra saistomas ekonominiais, socialiniais ryšiais; neturi stabilios darbinės patirties; neturi jokio pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, bei neturi gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 160-161).
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. M. už nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta ir prokurorės siūloma griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina artima minimaliam dydžiui, t. y. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą 1 metų laisvės atėmimo, BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 mėnesių laisvės atėmimo, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 mėnesių laisvės atėmimo laisvės atėmimo bausmė.
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei inicijavimas ar atlikimas ja finansinės operacijos kvalifikuojamas kaip BK 182, 214, 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina teismų praktika, pagal kurią situacijose, kai kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji sutaptis kvalifikuojamos tik veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu veika, nurodyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip sudaranti realiąją sutaptį su kitomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-508/2014, 2A-7-489/2019 ir kt.). Šioje byloje buvo nustatyta, kad atskiros nusikalstamos veikos buvo daromos skirtingu metu, t. y. elektroninė mokėjimo priemonė įgyta 2024 m. gegužės 12 d., ji laikyta ir saugota iki atskiro nurodymo gavimo, t. y. nebuvo panaudota iš karto. Finansinė operacija su ja atlikta 2024 m. gegužės 15 d., kai tą pačią dieną nenustatyti asmenys panaudojo apgaulę nukentėjusiosios A. S. atžvilgiu ir apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas pervedė į E. M. sąskaitą, o D. M. užvaldė juos išimdamas iš bankomato.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedama su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskiriama 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. M. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju D. M. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, žala nukentėjusiajai neatlyginta. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, jo veiksmai buvo koordinuoti ir kontroliuojami, veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Pagal byloje surinktus duomenis, kaltinamojo duotų parodymų turinį, akivaizdu, kad kaltinamasis D. M. dėl savo asmenybės, iš esmės vykdė nenustatytų asmenų nurodymus, t. y. D. M. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, tačiau į Lietuvą atvyko vienu tikslu – daryti nusikalstamas veikas. Lietuvoje nėra saistomas ekonominiais, socialiniais, šeimyniniais ir kt. ryšiais; neturi stabilios darbinės patirties; neturi jokio pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir neaišku kur jo pastovi gyvenamoji vieta (2 t., b. l. 160-161). D. M., nors yra jauno amžiaus, bylos duomenis Lietuvoje neteistas, netrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jo atžvilgiu pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, taikomas suėmimas (3 t., b. l. 7-9).
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. M. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinė ieškovė A. S. pateikė civilinį ieškinį 6 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. gegužės 14 d. nuo jos SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai buvo nuskaičiuoti 6 300 Eur ir pervesti į E. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma minėtus pinigus išgrynino D. M., Ukrainos pilietis (1 t., b. l. 51).
Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neįsilaužė į jokią sąskaitą ir negali nieko pasakyti dėl pateikto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 166).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-699/2018). Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad reali apgaule įgyto ir pasisavinto turto vertė yra 6 300 Eur ir tai, kad pinigų užvaldymą nulėmė 3 nusikalstamų veikų padarymas, už kurių įvykdymą šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas D. M.. Teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys dėl 6 300 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos šios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys yra tenkinamas ir nukentėjusiajai 6 300 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė.
Byloje pateikta 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. vasario 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. M. (2 t., b. l. 150-153, 190-195).
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. M. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punkto pagrindais, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos, bei paskirta kitame ikiteisminiame tyrime kardomoji priemonė – suėmimas.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, niekur nedirba, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – polo marškinėliai su baltomis sagomis, supakuoti į voką Nr. 1, kurie pagal 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimą, perduoti laikinam saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Jotvingių g. 8, Alytuje (2 t., b. l. 100-102) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui D. M..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. M., gimęs 2005 m. liepos 30 d., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedama su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš D. M. civilinės ieškovės A. S. naudai 6 300 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. M. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – polo marškinėliai su baltomis sagomis, supakuoti į voką Nr. 1, kurie pagal 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimą, perduoti laikinam saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Jotvingių g. 8, Alytuje - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui, D. M..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė