Civilinė byla Nr. e2-4101-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00017-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 1.3.5.5.; 1.3.5.10.; 2.6.10.2.4.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei, 

dalyvaujant ieškovo S. A. atstovui advokatui Nikitai Kuznecovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revetrans“ atstovams V. G., advokatei Evelinai Trukšinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revetrans“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) 2022 m. spalio 7 d. buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-18865 pagal S. A. (toliau – ir darbuotojas) prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Revetrans“ (toliau – ir darbdavys), kuriuo darbuotojas prašė panaikinti darbdavio iniciatyva padarytą neteisėtą darbo sutarties nutraukimą.

Komisija 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, nes jis buvo paduotas praleidus įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą.

S. A. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB ,,Revetrans“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo pripažinti 2021 m. gegužės 5 d. darbo sutarties Nr. 47 ir šios sutarties 2022 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo nutraukimą neteisėtu; negrąžinti ieškovo į darbo vietą, nes darbo santykiai su atsakovu negalimi dėl diskriminacinių, ekonominių ir organizacinių priežasčių; priteisti ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti turtinę ir neturtinę 18 420 Eur preliminariai paskaičiuotą žalą.

Nurodė, kad dirbo pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2021 m. gegužės 5 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 47 mokant 1 060 Eur mėnesinę algą, pagal vėlesnį 2022 m. sausio 3 d. susitarimą – 1 205 Eur. Jis dirbo Vokietijoje įmonės LIDL padalinyje. 2022 m. birželio mėn. ieškovas, susitaręs su atsakove, išskrido iš Hamburgo į savo gimtinę – Kazachstaną – atostogų. Atsakovės atstovas V. G. jį informavo, kad ieškovas po atostogų turės sugrįžti į Vokietiją tęsti darbą. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išsiųstas į Kazachstaną DHL paštu. Ieškovas jį gavo ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. išskrido iš Kazachstano į Vokietiją, savo darbo vietą LIDL padalinyje pasiekė 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nuo šios dienos iki 2022 m. spalio 11 d. dirbo pas atsakovę. Realizuodamas savo teisę pakeisti darbdavį, ieškovas 2022 m. spalio 5 d. nuvyko į Migracijos departamento prie LR VRM Panevėžio skyrių, kur jam buvo pranešta, kad jis yra atleistas iš darbo atsakovės įmonėje nuo 2022 m. birželio mėn. Atleidimo iš darbo teisiniu pagrindu buvo nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) DK 55 str. 1 d., kuris neatitiko tikrovės, nes ieškovas jokių pareiškimų atleisti jį iš darbo nerašė. Atleidimo dieną, t. y. 2022 m. birželio 27 d. dirbo. Šį faktą patvirtina darbo laiko fiksavimo priemonė – vairuotojo čipas. Jis nebuvo informuotas apie nutraukimą ir jokių su tuo susijusių duomenų apie tai negavo ir iki atvykstant į migracijos tarnybą net nežinojo, kad yra atleistas. Darbo sutartis su juo faktiškai nutraukta 2022 m. birželio 28 d. pagal DK 69 str. 1 d. (terminuotos darbo sutarties pasibaigimas), tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai nutraukė su juo darbo sutartį, nes buvo sutarta, kad sugrįžus iš atostogų, ji pasirūpins ieškovo leidimu gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ir tęs su juo darbo santykius. Ieškovo manymu, atsakovė sąmoningai apgaudinėja imigrantus, pažada jiems suteikti darbą, tačiau to nevykdo, mėgina iš jų pasipinigauti, nes atsakovė faktiškai neketino sukurti su ieškovu darbo santykių darbo sutartyje numatytam tikslui įgyvendinti ir neketino jo įdarbinti. Ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos, nes jeigu vertinti finansinius santykius tarp Vokietijos Siek/Hamburg teritorinio padalinio įmonės LIDL, kurioje visą laiką dirbo ieškovas, kiek galiojo su juo ir atsakove darbo sutartis, įmonė darbuotojams mokėjo apie 3 600 Eur, tuo tarpu ieškovui tik 1 060 Eur (nuo 2022 m. sausio 03 d. 1 205 Eur). Kaip matyti iš VSDF Vilniaus skyriaus pažymos, ieškovui darbo užmokestis (toliau – DU)  buvo mokamas nepilnai, nors iš tachografo iššifruotų duomenų matyti, kad ieškovas dirbo nuolat, taip pat naktimis ir išeiginėmis dienomis, t. y. nebuvo paisoma jokio darbo ir poilsio laiko režimo nebuvo paisoma, ir toks darbo laikas nebuvo kompensuotas. Darbdavys turėjo sudaryti su ieškovu laikinojo įdarbinimo sutartį ir mokėti jam tokį atlyginimą, kokį turėjo gauti Vokietijos LIDL įmonės darbuotojai.

Ieškovo teigimu, išanalizavus tachografo duomenis iki spalio 17 d. ieškovas išdirbo per visą santykių laikotarpį 175:21 valandų, iš jų naktį 73:32 val., t. y. visą nurodytą laikotarpį ieškovas dirbo intensyviai. Atsakovė turėjo gauti įmokų už ieškovo darbą apie 43 200 Eur. Tuo tarpu VSDFV duomenimis ieškovas gavo tik viso už 2021 kalendorinius metus 5300 Eur draudžiamų pajamų, o už 2022 kalendorinius metus - 5494,35 Eur draudžiamų pajamų. Tai gi atsakovas uždirbo 32 405,65 Eur pajamų iš ieškovo darbo, kurių niekaip neparodė ir neapmokestino. Už pilnus 7 kalendorinius mėnesius darbo 2021 metais ieškovas turėjo gauti 7 420 Eur, o už 2022 metais už pilnai išdirbtus 7 kalendorinius mėnesius (atėmus laikotarpį nuo birželio mėn. 18 d. iki rugpjūčio mėn. 25 d.) – 8 435 Eur. Tokiu būdu atsakovė skolinga ieškovui 5 060,65 Eur. Taip pat jam nebuvo sumokėta kompensacija už atostogas – 1 100 Eur. Ieškovas mokėjo ir atsakovei už migracijos paslaugas 160 Eur, skolinosi pragyvenimui pinigų iš draugų ir pažįstamų – 2 100 Eur sumai. Ieškovas taip pat teigė patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur suma. Taigi viso turtinė ir neturtinė žala sudaro 18 420 Eur.

Atsakovė UAB „Revetrans“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsakovė nurodo, kad jokia laikinojo darbo sutartis su ieškovu neturėjo būti sudaroma ir nebuvo sudaryta. Ieškovas niekada nebuvo išreiškęs tokios valios. Ginčo šalis siejo jų pasirašyta terminuota darbo sutartis, kuri galiojo iki 2022 m. birželio 21 d. Atsakovė 2022 m. birželio 23 d. priėmė įsakymą Nr. ATL-06/23SA (toliau – Įsakymas), kuriuo, vadovaudamasis DK 55 straipsnio 1 dalimi, atleido ieškovą iš darbo, nes pasibaigė darbo sutarties terminas, o taip pat ir ieškovo leidimas dirbti Lietuvoje. Atsakovė teigė, jog pripažįsta ir neginčija fakto, kad minėtame įsakyme nurodytas klaidingas atleidimo pagrindas, tačiau priežastis tam – pati atleidimo formuluotė – aiškiai įtvirtina terminų pasibaigimo momentą. Taigi atsakovė vietoje DK 69 straipsnio 1 dalies nurodė DK 55 straipsnio 1 dalį per neapsižiūrėjimą ir suklydusi. Šiam faktui paaiškėjus klaida buvo ištaisyta, informuojant institucijas. Atsakovė nurodo ir tai, kad po darbo sutartis nutraukimo ieškovas jos naudai nedirbo, savo teiginiuose dėl to yra labai nenuoseklus. Taip pat mano, kad ieškovo pateikti tachografo duomenys nėra patikimi, galimai suklastoti, nes atsakovės turimais duomenimis ieškovas 2022 m. birželio pradžioje turėjo būti išvykęs į Kazachstaną, ir pats taip nurodė, todėl neaišku, kaip tachografas galėjo fiksuoti jo darbo laiką. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš tikrųjų išvyko, todėl darytina prielaida, kad ieškovas nuo 2022 m. birželio mėnesio dirbo nelegaliai arba kažkam kitam buvo perdavęs savo vairuotojo kortelę arba teikia suklastotus tachografo duomenis. Atsakovės teigimu, ji nėra skolinga ieškovui, mokėjo jam tinkamai, pagal darbo sutarties sąlygas ir laiku. Ieškovas prašomų sumų pagrindimui nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, rėmėsi tik deklaratyviomis prielaidomis.

Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys pilnai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine medžiaga, išklausęs šalių atstovų paaiškinimų, daro išvadą, kad nėra pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais, kurie, pastebėtina, nėra nuoseklūs, ir juos tenkinti ieškovo atstovo nurodytų argumentų pagrindu. Teismas laiko, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė.

Rašytine darbo bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys 2021 m. gegužės 5 d. sudarė darbo sutartį Nr. 47 (toliau – Darbo sutartis), kurios pagrindu ieškovas buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovė įsipareigojo mokėti jam 1 060 Eur darbo užmokestį (pagal vėlesnį pakeitimą – 1 205 Eur). Numatyta, kad Darbo sutartis galioja nuo 2021 m. gegužės 5 d., tačiau joje (Darbo sutarties 15 p.) numatyta, kad ieškovas pradeda dirbti nuo nacionalinės vizos D Lietuvos Respublikoje gavimo dienos, kas yra įprasta praktika darbinantis užsieniečiams. Darbo sutartimi ieškovui nustatytas Darbo sutartimi ieškovui nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Taip pat numatyta, kad Darbo sutartis galioja iki 2022 m. gegužės 23 d., kaip paaiškino įmonės vadovas posėdžio metu – tai preliminarus terminas susijęs su leidimo gyventi Lietuvoje trukme. Pagal 2022 m. sausio 3 d. papildomu susitarimu šalių padarytą Darbo sutarties pakeitimą, kuriuo buvo pakoreguotas mokamo darbo užmokesčio dydis, šalys taip pat pakoregavo ir Darbo sutarties galiojimą ir sutarė, kad Darbo sutarties galiojimo pabaiga 2022 m. birželio 21 d.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovė rūpinosi ir 2021 m. birželio 21 d. gavo ieškovui leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-3238, galiojusį iki 2022 m. birželio 21 d. Ieškovas, tik gavęs Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą D, atvyko į Lietuvą, to pats neneigė, pateikė prašymą dėl priėmimo į darbą, vizos kopiją ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo įdarbintas pas atsakovę. Pas atsakovę ieškovas dirbo iki 2022 m. birželio 1 d.. Tai besąlygiškai nustatyta ir iš jo paties įmonės vadovui rašytos žinutės, kurioje jis nurodo, kad nuo birželio 1 d. nedirba, kad išvyksta į Kazachstaną. Teismas priima domėn paties ieškovo rašytą žinutę, ir laiko, kad ginčo dėl šios aplinkybės nėra, nepaisant to, kad byloje esantis ieškovo prašymas suteikti atostogas iki 2022 m. birželio 30 d. asmeninių poreikių tenkinimui ieškovo yra nepasirašytas. Pats ieškovas tokio prašymo rašymo neneigė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad jis surašytas jam nežinant ar ne jo paties. 2022 m. gegužės 31 d. ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų nuo 2022 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. imtinai, informavo atsakovę, kad išvyksta į Kazachstaną, kur statysis namą, kurios jam atsakovės įsakymu ir buvo suteiktos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų grįžęs į Lietuvą ir dirbtų atsakovės naudai po 2022 m. birželio 30 d.

Todėl pasibaigus ieškovo atostogų terminui, o tuo pačiu jo metu pasibaigus ir Darbo sutarties terminui, pasibaigus ir ieškovo turimai vizai bei leidimui dirbti Lietuvos Respublikoje, ieškovui po šių atostogų pasibaigimo negrįžus į darbą, pasibaigė ir jo Darbo sutartis. Esant šioms aplinkybėms atsakovė galėjo ją nutraukti ir pagrįstai 2023 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. ATL-06/23SA nurodė, kad ieškovas atleidžiamas atsižvelgiant į darbuotojo leidimo dirbti Lietuvoje pabaigą ir suėjus Darbo sutarties terminui.

Teismas priima domėn atsakovės argumentus, kad šiame įsakyme padaryta klaida dėl DK normatyvo atleidžiant darbuoją. Byloje yra įsakymą surašiusio asmens – vyr. buhalterės J. M. paaiškinimas, iš kurio seka akivaizdus žmogiškosios klaidos padarymo faktorius, kurį pastebėjus atsakovė klaidą tuoj pat ištaisė ir informavo dėl to reikiamas institucijas. Darbuotojas dėl to nenukentėjo. Atsakovės paaiškinimai dėl šio nuoseklūs, logiški, jų nepriimti domėn ar jais netikėti teismas pagrindo neturi.

Teismas turi pagrindo netikėti ieškovo nurodomais teiginiais apie tai, kad jis visą 2022 m. birželį iki 2022 m. spalio 10 d. dirbo. Šiai aplinkybei pagrįsti jis pateikė teismui tachografo duomenis. 

Atsakovė, apeliuodama į jų nepatikimumą, teigė, kad ieškovo pateikti tachografo duomenys nėra patikimi, galimai suklastoti, nes atsakovės turimais duomenimis ieškovas 2022 m. birželio pradžioje turėjo būti išvykęs į Kazachstaną, ir pats taip buvo nurodęs, todėl neaišku, kaip tachografas galėjo fiksuoti jo darbo laiką.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iš tikrųjų išvyko į Kazachstaną jo nurodomu laikotarpiu, teikti tokius įrodymus (ieškovo išvykimą / atvykimą į Lietuvą pagrindžiančius duomenis) ieškovui buvo tiesiog nenaudinga. Sms žinutėse jis teigė, o ir virš minėta bylos medžiaga rodo, kad 2022 m. birželį jis ketino išvykti ir nurodė nedirbsiąs nuo birželio 1 d. Todėl loginiu aspektu nesuprantama ieškovo kardinaliai priešinga pozicija jam šiuo metu teigiant, kad jis dirbo 2022 m. birželį ir vėlesniu laikotarpiu (iki spalio 10 d.). Be to, ieškovo, kaip vairuotojo, kortelės ataskaita šiuo laikotarpiu nėra adresuota atsakovės įmonei, nebuvo jai pateikta, šioje ataskaitoje figūruoja kita bendrovė.

Todėl sutinkant su atsakovės byloje išreikšta pozicija, darytina prielaida, kad ieškovas nuo 2022 m. birželio mėnesio galėjo dirbti nelegaliai arba kažkam kitam buvo perdavęs savo vairuotojo kortelę arba tiesiog pateikė neteisingus, suklastotus tachografo duomenis. Esant tokioms abejonėm, teismas ieškovo argumentais ir pateiktais aptartais duomenimis netiki. Šią išvadą papildomai argumentuoja ir tuo, kad visa ieškovo byloje išreikšta pozicija yra nenuosekli ir deklaratyvi. 

Tokiu būdu kalbėti apie ieškovo teisių pažeidimą jo atleidimo momentu ir patį atleidimą laikyti neteisėtu nėra pagrindo. Ieškovas negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti, jog jo su atsakove pasirašyta Darbo sutartis yra terminuota, susijusi su tam tikro juridinio fakto buvimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis imtųsi reikiamų veiksmų savo tolimesniam buvimui Lietuvoje legalizuoti, jis nepagrįstai šią jam tenkančią naštą perkėlė atsakovei. Tokiu būdu teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad apie atleidimą jam tapo žinoma tik spalio 5 d.

Ieškovas neįrodė savo teiginių dėl turtinės ir neturtinės žalos buvimo.

Pirma, ir pagal šią reikalavimo poziciją ieškovas buvo labai nenuoseklus – vienus argumentus nurodė ieškinyje, kitus – teisminio nagrinėjimo metu. Toks nenuoseklumas, neapsisprendimas ir neaiškus noras bei nežinojimas, už ką ir kiek jam darbdavys nesumokėjo, vertintinas itin kritiškai.

Antra, darbo pas atsakovę momentu jis jokių priekaištų jai dėl neišmokėtos algos, tenkančios darbo užmokesčio dalies nereiškė.

Trečia, ieškovo prašomos priteisti nurodytos sumos neidentifikuotos, nepagrįstos aiškiais ir įtikinamais argumentais bei skaičiavimais, nepateikta jokia teisinė to argumentacija, tik subjektyvus vertinimas ir deklaratyviai išreikštas noras gauti pinigų.

Ketvirta, teismui nekonstatavus atleidimo iš darbo neteisėtumo, nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieškovui padarytą neturtinę žalą.

Minėta, pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Šiuo atveju darbuotojas, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo, jų neįrodė, todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi, nekonstatavus jokių darbuotojo teisių pažeidimo.

Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, taip pat nevertiną kitų į bylą pateiktų rašytinių duomenų (su trečiaisiais asmenimis atsakovės sudarytų susitarimų), nes jie nėra teisiškai reikšmingi ieškovo įvardinto turinio ir pateikto konteksto reikalavimams spręsti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 2 792,67 Eur bylinėjimosi išlaidų: ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 2 623,27 Eur už teisines paslaugas ir 169,40 Eur už vertimus. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę, laiko, kad šios išlaidos iš esmės yra adekvačios ir protingos nagrinėjamai bylai, todėl jas priteisia iš ieškovo visa apimtimi.

Ieškinio atmetimo atveju iš ieškovo išieškotina 13,28 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis).

Šiam sprendimui įsiteisėjus DGK priimtas sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti visa apimtimi.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revetrans“ (į. k. 305536439) iš ieškovo S. A. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2 623,27 Eur (du  tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt trys eurai 27 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo S. A. ((duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro centų) pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimui įsiteisėjus laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-18865/2022.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė