Civilinė byla Nr. 2S-1908-823/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15436-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 110.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Citadele“ banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ir E. A. ieškinį atsakovui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi tenkino ieškovų K. A. ir E. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimą vykdymo procesuose Nr. 0240/13/02020 ir Nr. 0240/13/02021 kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas AB „Citadele“ bankas kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlygimo užtikrinimo, prašydamas nustatyti, kad ieškovai K. A. ir E. A. solidariai į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą turi įmokėti 274 223,26 Lt nuostolių, galinčių atsirasti AB „Citadele“ bankui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs didelių turtinių nuostolių, ši nutartis pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumą bei apribojimų proporcingumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu ir galimai atmetus ieškinį ieškovų turtinė padėtis pablogės, o atsakovo nuostoliai per tą laiką ženkliai padidės, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neeliminuos ginčo šalių turtinės padėties pokyčio, koks jis buvo prieš bylos nagrinėjimą bei apsunkins nuostolių atlyginimą iš ieškovų.

1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovo AB „Citadele“ banko prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas tikėtinai nepagrindė galimų nuostolių atsiradimo tikimybės bei jų dydžio. Be to, nagrinėjamu atveju taikius atsakovo nuostolių, tikėtinų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau ieškovams neturint galimybių sumokėti 274 223,26 Lt užstato, ir tuo pagrindu panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos ginčo išnykimui, nes būtų nukreiptas skolos išieškojimas į įkeistą turtą, o tai prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams.

2. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

                            1) Atsakovas kaip kredito įstaiga teikia finansines (pinigų skolinimo) paslaugas, todėl jis turtines lėšas būtų panaudojęs savo veiklai ir pagristai tikėtinai gautų iš šios teisėtos veiklos pajamų, tuo pagerindamas savo turtinę padėtį, todėl prašyme nurodyta negautų pajamų suma pagrįstai pripažintina kaip realiai tikėtini atsakovo nuostoliai, kylantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

                            2) Kuo ilgiau galios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tuo sunkiau atsakovui bus atgauti priklausančias lėšas iš ieškovų, nes jų finansinė situacija kiekvienais metais tampa vis blogesnė. Patys ieškovai ieškinyje patvirtina, jog nėra finansiškai pajėgūs vykdyti savo turtines prievoles. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu ir galimai atmetus ieškinį ieškovų turtinė padėtis pablogės, o atsakovo nuostoliai per tą laiką ženkliai padidės, tai reikia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neeliminuos ginčo šalių turtinės padėties pokyčio, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą bei apsunkins nuostolių atlyginimą iš ieškovų.

                            Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai K. A. ir E. A. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

                            1) Atsakovo prašyme nurodyta nuostolių suma negali būti laikoma realiai tikėtinais banko nuostoliais, nes toks nuostolių apskaičiavimas ir pagrindimas yra nepagrįstas. Ieškovai neturi pareigos grąžinti bankui iš karto visą kredito sumą (876 606 EUR), kadangi vienašalis kreditavimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir ginčijamas teisme.

                            2) Atsakovo prašomas nuostolių užtikrinimo būdas ir jų apimtis pats savaime yra neįmanomas ir realiai neįgyvendinamas, nes, jeigu ieškovai disponuotų tokiomis piniginėmis sumomis, jie būtų ir toliau vykdę savo įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį, nebūtų prašę banko atidėti kredito grąžinimo terminus, nebūtų kreipęsi į teismą su reikalavimu pakeisti kreditavimo sutartį atidedant kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų mokėjimą 18 mėnesių terminui.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Vadovaujantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisę atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas. Jei ieškinys dėl nuostolių atlyginimo nepareiškiamas per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovų K. A. ir E. A. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės šio skundo nagrinėjimo metu yra baigtas, byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs ieškovams palankus teismo sprendimas, konstatuotina, kad teisės reikalauti nuostolių, kuriuos patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas neįgijo, ir kartu nėra pagrindo taikyti šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą bei keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Esant tokiai procesinei situacijai, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai apeliacinės instancijos teismo neanalizuojami kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Goda Ambrasaitė-Balynienė