Administracinė byla Nr. eA-2019-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04432-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovui Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Neringos savivaldybė), 929 754,35 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų jo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1.                      Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-227-57/2009) patenkinto pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba), Inspekcijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (toliau – ir Direkcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, AB SEB bankui, M. D. V., J. G. M., D. M., P. V J., J. K., A. B., S. V. dėl administracinių aktų panaikinimo, ir panaikino: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 111 „Dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, 2) Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo sąlygų sąvadą moteliui (duomenys neskelbtini), 3) Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio 1 d. statybos leidimą Nr. 01/72 motelio statybai, 4) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A556-958/2010) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.2.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2- 909-889/2013) iš dalies patenkino Inspekcijos ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, Direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui, D. M., A. B., S. V., P. V. J., J. K., bendrai Lietuvos ir Suomijos įmonei „Laitila architects baltic“ (toliau – ir UAB „Laitila architects baltic“), tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Valstybės saugomų teritorijų tarnybai, AB SEB bankui, J. G. M. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, be kita ko įpareigojo A. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Laitila architects baltic“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Motelis), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31) ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime numatyta, kad atsakovams, be kita ko ir A. B., neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Inspekcijai nugriauti sklype Motelį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Laitila architects baltic“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-584-253/2014) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, nurodė, jog atsakovai, pastatų savininkai (be kita ko ir (duomenys neskelbtini), siekdami išsaugoti turimus statinius, ieškojo galimybių išspręsti motelių įteisinimo klausimą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teismui nebuvo pateikti pakankami teisiniai argumentai ir objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog šiuo metu Motelio statybos įteisinimas (duomenys neskelbtini), yra galimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui ir atsiradus kitokiems nagrinėjamos situacijos sprendimo būdams, šalys bet kurioje proceso stadijoje turi galimybę sudaryti taikos sutartį. Todėl, ir toliau buvo aktyviai siekiama sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, ką liudija teikiami valdžios institucijų atsakymai dėl taikos sutarties sudarymo. Tačiau, pasikeitus Inspekcijos pozicijai, galimybė sudaryti taikos sutartį išnyko.

2.3.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-232- 991/2021) iš dalies patenkino antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., J. K., P. V. J., S. V., Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, taikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: be kita ko, leido Inspekcijai pačiai nugriauti žemės sklype pastatytą Motelį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Teismas nurodė, jog Inspekcija aiškiai nesutinka su sprendimo vykdymo atidėjimu ir teigia, kad nėra ir nebus galimybių ateityje sudaryti taikos sutartį, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymas nėra galimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms, vykdymo proceso dalyviai su prašymu gali kreiptis į antstolę dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, patikslino rezoliucinę nutarties dalį ir nurodė, kad darbams reikalingos lėšos išieškomos iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento. Be kita ko, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų (pastatų savininkų) piktybiškumo ar sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo, pripažino, jog suinteresuoti asmenys ilgą laiką turėjo teisėtą lūkestį išsaugoti statinius, kurį formavo valdžios institucijos ir pati Inspekcija. Teismo sprendime akcentuoja, kad ne vienerius metus formavusi teisėtą lūkestį išsaugoti statinius, o 2021 metais savo iniciatyva pakeitusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-909-889/2013) vykdymo tvarką, Inspekcija iki šiol neatliko jokių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, nors įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys yra privalomai vykdytini, o Inspekcijos pozicija dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese yra pasikeitusi nuo 2020 m. vidurio, ką konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje. Taigi, Inspekcija ir taikos sutarties nesudaro, ir pastato negriauna, t. y., nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, o toks Inspekcijos neveikimas neabejotinai yra sąlygotas suvokimo, jog nugriovus pastatą iki žalos atlyginimo išmokėjimo, reikės pilnai atlyginti ne tik prarasto turto vertę, bet ir kompensuoti pareiškėjui nuomos išlaidas Preiloje.

2.4.                      Vykdant teismų procesinius sprendimus griautinas (naikinamas) pareiškėjo nekilnojamasis turtas – Motelis yra pilnai įrengtas 96,29 kv. m. bendro ploto, dviejų aukštų pastatas, su komunaliniu vandentiekiu ir nuotekomis, vietiniu centriniu šildymu, dviem miegamaisiais, virtuve bei svetaine, dviem san. mazgais, terasa ir t. t., kurio nuomos rinkos kaina, remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto ir verslo tyrimų centras“ pateikta konsultacine išvada, gali siekti net iki 6 125 Eur / mėn., o panašių ar net prastesnių objektų trumpalaikės nuomos kainos rinkoje siekia iki 6 319 Eur /mėn. Jeigu Motelis bus nugriautas iki žalos atlyginimo išmokėjimo, t. y., iki galimybės įsigyti lygiavertį nugriautam turtui atsiradimo, būtent tokio ar panašaus objekto Preiloje nuomos išlaidos pareiškėjui turės būti pilnai kompensuojamos, atitinkamai, iš valstybės ir savivaldybės biudžetų mokėtina žalos suma ženkliai padidės, todėl būtina kuo skubiau spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

2.5.                      Teismų procesiniais sprendimais yra panaikinti administraciniai aktai, sudarę prielaidas atsirasti neteisėtos statybos padariniams – Moteliui, taip pat nustatyti kalti asmenys, kurių lėšomis turi būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, o Inspekcijai suteikta teisė atlikti šiuos veiksmus kaltų asmenų lėšomis. Be kita ko, yra nustatyta, jog pareiškėjas niekaip neprisidėjo prie neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų bei neteisėtos statybos padarinių atsiradimo ir yra sąžiningas griautino turto įgijėjas. Pareiškėjui priklausančio pastato nugriovimas, t. y., teismo sprendimo įvykdymas, tiesiogiai priklauso tik nuo Inspekcijos valios, savo iniciatyva pakeitusios teismo sprendimo vykdymo tvarką, kurios pareiškėjas negali kontroliuoti. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be kita ko, atsižvelgiant ir į Inspekcijos neveikimą.

2.6.                      Aplinkybė, kad iki šiol pareiškėjas laikinai gyvena pastate, kurio pati Inspekcija kelis metus negriauna, taip nevykdydama teismo sprendimo, nepaneigia to fakto, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų neteko savo turto. Pareiškėjas jau daug metų yra tik laikinas griautino pastato gyventojas, iš esmės neturintis jokių teisių šio turto atžvilgiu, išvargintas dešimtmečius vykstančio bylinėjimosi ir kitų susijusių procesų, kurių metu jam buvo nepagrįstai sukelti teisėti lūkesčiai, kad vykdymo procese galiausiai bus sudaryta taikos sutartis, sudaranti galimybę išsaugoti griautiną jo turtą, ką, beje, formavo tos pačios institucijos. Todėl aktyviai dalyvavo vykusiuose procesuose, teikė pasiūlymus Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) tvarkymo plano sprendiniams, teikė architektūrinius pasiūlymus pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktus reikalavimus, kurių pagrindu būtų sudaroma taikos sutartis ir t. t. Tačiau nepriklausomai nuo to, iki šiol yra teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, o dėl atsakingų institucijų veiksmų (neveikimo), sukūrusio aiškius teisėtus lūkesčius, jog bus sukurtos sąlygos taikos sutarčiai sudaryti, taip pat dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusių derinimo procedūrų, ką, beje, konstatavo Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2VP-653-639/2018), objektyviai negalėjo įvykdyti ir teismo sprendimo, kurio vykdymo tvarka galiausiai buvo pakeista pačios Inspekcijos iniciatyva, tačiau Inspekcija teismo sprendimo nevykdo. Teisinėje valstybėje tokie valstybės institucijos veiksmai (neveikimas) neturi tapti kliūtimi asmeniui, nukentėjusiam nuo tų pačių institucijų neteisėtų veiksmų, kuo greičiau gauti teisingą žalos atlyginimą, kad įsigyti lygiavertį turtą tam, kurio netenka, kad nepatirti dar didesnių nuostolių ir nepatogumų, kuriuos pareiškėjas patiria jau eilę metų, galiausiai, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika ir įvykdytas teisingumas, kurį vykdo tik teismas.

2.7.                      Šiuo atveju žala grindžiama 2023 m. kovo 6 d. dienai atliktu individualiu griautino (naikinamo) Motelio turto vertinimu. Remiantis UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta Nekilnojamojo turto pastato – motelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaita Nr. 2303/01 (toliau – ir Vertinimo ataskaita), griautino (naikinamo) pastato rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu 2023 m. kovo 6 d. dienai ir yra 919 000 Eur. Tai yra konkreti ir įvertinta pareiškėjo žala, kuri turi būti jam atlyginta už turto netekimą.

2.8.                      Prašoma priteisti 919 000 Eur turtinė žala, kurios dydį pagrindžia teisės aktų reikalavimus atitinkanti, atlikus individualų griautino pastato vertinimą parengta Vertinimo ataskaita, pripažintina tikra, objektyviai pagrįsta ir įrodyta žala, kilusia dėl pastato netekimo, kaip realiai įvyksianti ateityje, kadangi tai priklauso tik nuo Inspekcijos valios, kurios pareiškėjas negali kontroliuoti. Sprendimo vykdymo tvarka yra pakeista, tačiau Inspekcija jau du metai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, o pareiškėjas gyvena nuolatinėje įtampoje, nežinodamas kas bus rytoj. Pareiškėjas negali nieko planuoti, negali ieškotis lygiaverčio turto įsigijimui, kol negavo žalos atlyginimo ir t.t. Tokią situaciją būtina skubiai keisti iš esmės, arba priteisiant pareiškėjui nustatytą prarasto turto rinkos vertę atitinkantį žalos atlyginimą, arba įpareigojant atsakovus užtikrinti pareiškėjui nustatytą prarasto turto rinkos vertę atitinkantį žalos atlyginimą, įskaitant ir būsimų nuomos išlaidų tokiu atveju atlyginimą.

2.9.                      Pareiškėjas yra patyręs ir tiesioginių išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis, už jo interesų atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. (civilinė byla Nr. 2VP-5595-991/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinė byla Nr. 2-909-889/2013). Pareiškėjas patyrė 8 754,35 Eur išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, nes tokiu atveju tiesiog nebūtų poreikio tokiai teisinei pagalbai.

2.10.                      Taip pat pareiškėjas patyrė 2 000 Eur išlaidų už UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktą individualų griautino mano pastato įvertinimą, kurios yra susijusios su žalos įvertinimu, todėl taip pat priteistinos iš atsakovių.

2.11.                      Dėl atsakovų (institucijų) neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Pareiškėjo šeima griautiną pastatą įsigijo dar 2003 metais. Įsigyjant šį turtą nebuvo net menkiausių abejonių apie kažkokius galimus neteisėtus atitinkamų institucijų veiksmus, aktus ar pan., o nuo 2006 metų prasidėjo teisminiai procesai, kurie dar nesibaigė, nors praėjo jau 17 metų. Dėl valstybės institucijų neveikimo dar nėra įvykdytas ir teismo sprendimas (pastatas nėra nugriautas), pareiškėjui padaryta žala neatlyginta, t. y., teisinė taika neatkurta, o perspektyvos dėl ateities apskritai neaiškios. Visus tuos metus pareiškėjas jaučia nerimą ir įtampą, vienas kitą keitė, papildė bejėgiškumo, nusivylimo, neteisybės, netgi pažeminimo jausmai. Todėl už patirtą skriaudą, nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus pareiškėjui turi būti atlyginta pinigine kompensacija, kadangi vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka jo pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas neteko savo turto, kur planavo laimingai leisti senatvę. Iš pareiškėjo buvo tiesiog tyčiojamasi eilę metų, nes kitaip tokių veiksmų net nepavadinsi, kai panaikinus administracinius aktus yra kuriamas teisėtas lūkestis, kad galiausiai bus sudaryta taikos sutartis, kad pavyks išsaugoti pareiškėjo turtą ir pan., kuo jis beje tikėjo, nes toks precedentas jau yra buvęs ir tai patvirtina viešai skelbiami duomenys. Tačiau pareiškėjo atveju įvyksta priešingai ir po beveik kelis dešimtmečius trukusio proceso pastatas yra griautinas, tačiau ir toliau, beje, jau du metai, yra nevykdomas teismo sprendimas. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė stresą, diskomfortą ir kitus jau minėtus neigiamus išgyvenimus dėl to, kad prarado savo turtą, kad šis procesas tęsiasi dešimtmečius, kad neteisėtus veiksmus atliko net šešios institucijos ir t.t. Jaučiasi taip, lyg eilę metų buvo tiesiog mulkinamas, keliant jam reikalavimus, kuriuos jis vykdė, rengė įvairius pasiūlymus ir pan., leido pinigus, tikėdamasis, kad bus sudaryta taikos sutartis. Tačiau ir šiai dienai, praėjus jau 17 metų, niekas nėra išspręsta ir pareiškėjas yra priverstas pradėti naują teisminį procesą. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur ir mano, kad ši suma būtų teisinga, protinga ir sąžininga pažeistoms jo neturtinėms vertybėms apginti.

2.12.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime, be kita ko, padarė išvadą, kad jei institucijos būtų savo pareigas atlikusios tinkamai ir neišdavę teisės aktams prieštaraujančių statybą leidžiančių dokumentų, statyba nebūtų pradėta ir neteisėtos statybos padariniai – Motelis nebūtų atsiradęs. Atsakovų atliktų veiksmų rezultatas (atitinkami administraciniai aktai) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 1-227- 57/2009) buvo panaikinti kaip neteisėti. Būtent šie aktai sudarė prielaidas vykdyti statybas, t. y., būtent atsakovų neteisėtų administracinių aktų priėmimas nulėmė, kad buvo pastatyti ir į civilinę apyvartą išleisti pastatai, įskaitant ir Motelis, kuris, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013) bei Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021), yra griautinas. Taigi, atsakovų padaryti teisės aktų pažeidimai, tiek tvirtinant detalųjį planą (Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 111) (toliau – ir Detalusis planas), prieštaraujantį KNNP planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, (toliau – ir KNNP generalinis planas) sprendiniams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 daliai, tiek priimant kitus administracinius aktus, prieštaraujančius aukštesnės galios aktams, yra akivaizdūs, o neteisėtų veiksmų įtaka griautino pastato atsiradimui, tokiu būdu ir pareiškėjui padarytos žalos atsiradimui, yra nustatyta jau išnagrinėtose bylose. Atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai nulėmė pareiškėjo žalos atsiradimą, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų pripažintinas nustatytu ir iš naujo neįrodinėtinas šioje byloje.

2.13.                      Žala atsirado dėl abiejų atsakovų (institucijų) neteisėtų veiksmų, sudariusių prielaidas atsirasti neteisėtos statybos padariniams, todėl atsakovai privalo žalą atlyginti solidariai. Griautino Motelio atsiradimą sąlygojo ne tik Detalusis planas, bet ir projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas bei pripažinimo tinkamu naudoti aktas, todėl atsakovų atsakomybė yra solidarioji.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio (skundo) senatį, jeigu ieškinio senatis nebūtų taikoma, skundą atmesti.

4.       Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1.                      Pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais atlyginti turtinę žalą praleidęs ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas dar iki 2013 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo turėjo suvokti, kad ginčo Motelis turės būti nugriautas ir negalės būti išsaugotas. Minėtu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nugriauti statinį tėra padarinys iki tol pasibaigusio administracinės bylos teismo proceso, kuriame iš esmės ir buvo nuspręsta dėl statinių neteisėtumo, taigi ir dėl jų išsaugojimo negalimumo.

4.2.                      2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, kuriuo panaikino Detalųjį planą, Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo sąlygų sąvadą (toliau – ir Sąvadas), Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio d. statybos leidimą Nr. 01/72 (toliau – ir Statybos leidimas) ir Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. Motelio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (toliau – ir Aktas). Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A556-958/2010. Būtent nuo šios datos (2010 m. birželio 14 d.) pareiškėjas turėjo suvokti, kad jam priklausančio Motelio statyba yra neteisėta visa apimtimi. Administracinėje byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, konstatuojant naujai pastatytų motelių statybos prieštaravimą KNNP tvarkymo planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, kurie draudė statyti naujas poilsio įstaigas KNNP rekreacinėje zonoje; didinti teritorijos, į kurią patenka detaliuoju planu suplanuotas sklypas, apstatymą; mašinų stovėjimo aikštelėje statyti pastatus ir įrenginius. Pareiškėjas turėjo aiškiai suvokti, kad jam priklausančio statinio statyba buvo negalima ir visi administraciniai aktai, kurie sudarė sąlygas ir suteikė teisę pastatyti motelius, pripažinti neteisėtais ir yra panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jam pavyks išsaugoti neteisėtai pastatytą statinį ir jį bus galima įteisinti, nes teisės aktai tokios galimybės nenumatė. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

4.3.                      Aktualūs KNNP tvarkymo plano sprendiniai, nustatyti tiek iki 2012 m. birželio 12 d. galiojusioje KNNP planavimo schemoje, tiek nuo 2012 m. birželio 12 d. įsigaliojusiame, ginčo sklype neleido statyti jokių poilsio pastatų. Tuo metu neegzistavo jokios teisinės prielaidos statinių išsaugojimui, o priešingai, statinių nugriovimas buvo numatytas kaip vienintelis neteisėtos statybos (kurios įteisinimas nėra galimas) padarinių šalinimo būdas. Pareiškėjas jau 2010 m. birželio 14 d. sužinojo (turėjo sužinoti), kad jo statinys yra neteisėtas ir turės būti nugriautas, o tai sąlygoja tai, kad nuo minėtos datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2013 m. birželio 14 d.

4.4.                      Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priėmimu ir vykdymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 inicijuotu KNNP tvarkymo plano keitimo procesu ir tariamais lūkesčiais dėl statinių išsaugojimo, atsirado jau po ieškinio (skundo) senaties termino pasibaigimo ir nebegali laikomos svarbiomis aplinkybėmis ieškinio senaties terminui atnaujinti.

4.5.                      Pareiškėjas tik bendrai užsimena apie vykusias derybas dėl taikos sutarties sudarymo, siekiant išsaugoti jam priklausantį statinį, tačiau tarp pareiškėjo ir Inspekcijos nebuvo vedamos oficialios derybos taikos sutarčiai sudaryti, nebuvo parengta jokių taikos sutarties projektų, nebuvo apsikeista konkretizuotais siūlymais dėl žalos atlyginimo ar statinių įteisinimo, kuriems Inspekcija būtų davusi pritarimą. Inspekcija kaip tik aktyviai siekė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo įvykdymo ir tuo tikslu 2017 m. balandžio 29 d. inicijavo priverstinį sprendimo vykdymą. Inspekcijai atstovaujantis antstolis ne kartą kreipėsi į teismą dėl sankcijų taikymo A. B. ir siekė kitų procesinių priemonių, paspartinančių teismo sprendimo įvykdymą, taikymo. Todėl nesuprantamas pareiškėjo tvirtinimas, kad Inspekcijos pozicija dėl taikos sutarties sudarymo yra pasikeitusi nuo 2020 m. vidurio. Inspekcija pareiškėjui neformavo jokių lūkesčių, kad statiniai gali būti išsaugoti sudarant taikos sutartį. Iš paties pareiškėjo pateikto Inspekcijos 2016 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2D-2497 (16.24) galima matyti, kad Inspekcija net atsisakė pati vertinti taikos sutarties sudarymo galimybę ir nėra patvirtinusi, kad taikos sutartį bus galima sudaryti. Net ir vertinant, kad egzistavo kokios nors teorinės galimybės sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir taip griautinus statinius išsaugoti, visgi vėliausiai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 priėmimo dienos (3 metų terminas sueina 2022 m. lapkričio 19 d.), pareiškėjo Motelio įteisinimui jokių teisinių prielaidų nebuvo ir negalėjo būti.

4.6.                      Pareiškėjas praleido ieškinio (skundo) senaties terminą ir nepateikė jokių objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausančių priežasčių, kurios sukliudė jam anksčiau – dar iki ieškinio senaties termino pabaigos – taip pat kreiptis į teismą dėl iš esmės analogiškų reikalavimų.

4.7.                      Pareiškėjas, pateikdamas skundą, jam kilusią žalą kildina iš 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 priimto sprendimo, kuriuo buvo panaikinti sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo, Sąvadas, Statybos leidimas ir Aktas. Tačiau pareiškėjo pozicija įrodinėjant neteisėtų veiksmų požymius paremta klaidingu įsitikinimu, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 nustatytos aplinkybės savaime yra pakankamos konstatuojant valstybės (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) veiksmų neteisėtumą. Administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

4.8.                      Pareiškėjas nepateikė Inspekcijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) veiksmų, susijusių su Statybos leidimo ir Akto išdavimu, įvertinimo, turint tikslą nustatyti, ar ši valstybės institucija (Klaipėdos apskrities viršininko administracija) veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o jeigu neveikė, tai kaip ir kokius teisės aktus pažeidė išduodama Statybos leidimą ir Aktą.

4.9.                      Pareiškėjas savo turtinės žalos reikalavimą, siejamą su griautinu statiniu, grindžia būsimos žalos faktu, nors realiai buvo prarastas statinys, kuris buvo pastatytas jį sukuriant, t. y. patirtos realios išlaidos, taigi skundas apskritai formuluojamas ydingai, kadangi siekiama prisiteisti ne tos rūšies žalą, kuri patirta, o visiškai hipotetinę pinigų sumą, kuri neturi realaus pagrįstumo.

4.10.                      Vertinimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis realius statytojo praradimus. Pareiškėjas būsimos turtinės žalos dydį byloje įrodinėja UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pateikta vertinimo ataskaita, kuria nustatyta ginčo Motelio rinkos vertė 2023 m. kovo 6 d. datai nustatyta lyginamuoju metodu yra 919 000 Eur. Motelio praradimo ir dėl to kilsiančių nuostolių neišvengiamumas grindžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti statinį, privalomumo ir vykdytinumo savybėmis ir galimybių įteisinti šį statinį nebuvimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymo faktas patvirtina, kad šiuo atveju žala neatitinka realumo kriterijaus ir atitinkamai prašoma priteisti suma sudaro nepagrįsto praturtėjimo galimybes pareiškėjui. Šiuo atveju žalos priteisimas neatlieka kompensacinės funkcijos, o priešingai, pareiškėjui priteisus tariamus nenugriauto motelio praradimo nuostolius, susidarytų nepagrįsto pareiškėjo praturtėjimo situacija.

4.11.                      Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų atlikęs kokius nors būtinus veiksmus, siekdamas įvykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl statinių nugriovimo, nors sprendimą įvykdyti vėluojama jau daugiau negu trejus metus (nuo teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas tai atlikti, įsiteisėjimo praėjo jau 9 metai). Taip pat pareiškėjas nepateikė jokio įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kas kliudė ir kliudo įvykdyti sprendimą dėl statinio nugriovimo.

4.12.                      Pareiškėjas, kuris tik deklaruoja būtinybę įvykdyti teismo sprendimą, bet ne realiai jį vykdo, nėra praradęs ginčo statinio ir toliau juo naudojasi, nepatirdamas jokių negatyvių tokio savo elgesio padarinių, priešingai, iš tokios situacijos gauna naudą. Tokiomis aplinkybėmis, priteisus žalos atlyginimą, pareiškėjas nesąžiningai praturtėtų ir toliau galėtų gauti naudą iš jam priklausančio statinio.

4.13.                      Pareiškėjas nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl statinio rinkos vertė nustatoma būtent 2023 m. kovo 6 d., todėl toks žalos dydžio nustatymo pageidavimas niekaip nėra susijęs su kompensacine žalos atlyginimo funkcija. Jeigu pareiškėjas siekia turtinės žalos atsiradimą susieti su valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijų neteisėtais veiksmais, tai šiuo atveju turėjo būti orientuojamasi į neteisėtų veiksmų padarymo datą. Vėliausia data, kada pareiškėjas neabejotinai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, taigi ir įgijo galimybę įvertinti žalos dydį ir mastą, jau minėta, buvo 2010 m. birželio 14 d., kada įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 ir tapo aišku, kad statiniai negalės būti išsaugoti ir turės būti nugriauti.

4.14.                      UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktas neteisėtai pastatyto Motelio rinkos vertės įvertinimas yra sąlyginis ir kaip netenkinantis pačioje Vertinimo atskaitoje nustatytų sąlygų negali būti naudojamas šioje byloje. Ginčo statinys pastatytas prieš 21 m., nebuvo nė karto remontuotas ar modernizuotas, pastatytas iš silpnesnių konstrukcijų (medžio karkaso), neturi jokių priklausinių, neteisėtai pastatytas vietoje, kurioje niekada negalėjo būti pastatytas, todėl teigti, kaip kad teigia UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“, kad šio objekto vertė turėtų būti nustatoma taikant didesnės negu vidutinės sandorių kainos kriterijų Kuršių nerijoje yra mažų mažiausiai nelogiškas, subjektyvus ir neargumentuotas pasirinkimas. Skunde pareiškėjas nurodė tik hipotetinę pinigų sumą, kuria apibrėžiama turto rinkos vertė 2023 m., tačiau tokia įrodinėjimo priemonė, siekiant įrodyti realias išlaidas, patirtas statant statinį, nėra tinkama, o apeliavimas į tariamai būsimą žalą prieštarauja teismų praktikai ir byloje surinktiems įrodymams, kadangi nėra jokių duomenų apie galimybes gauti tam tikras pajamas, taigi ir žalos realumo aspekto. Šiuo atveju pareiškėjas netiesiogiai apeliuoja į negautas pajamas pagal rinkos vertę, tačiau bylos aplinkybės rodo priešingai, kad pareiškėjas nepateikia jokių realių įrodymų, kad jis tokį turtą galėjo ar galėtų parduoti ir ypač 2023 m. kainomis, kai turto neteisėtumo faktas be galimybės juo toliau disponuoti nustatytas privalomais teismų sprendimais prieš daugiau kaip 10 metų.

4.15.                      Inspekcija negali būti atsakinga dėl patirtų išlaidų, susijusių su teismo procesais dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dar ir dėl to, kad pareiškėjas buvo įpareigotas statinius nugriauti teismo sprendimu per teismo nustatytą terminą, todėl tik pats teismas ir galėjo nuspręsti dėl šio termino atidėjimo ir jo trukmės.

4.16.                      Inspekcija neinicijavo jokių taikos sutarties derybų dėl griautino statinio, nekalbant jau apie tai, kad jokio tokių menamų derybų rezultato nėra, tokios derybos iš esmės tarp Inspekcijos ir pareiškėjo net nevyko, o Inspekcijos teikta nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių atsakant į gautas užklausas nėra taikos sutarties derybos. Šiuo atveju pareiškėjo patirtos konsultavimo išlaidos yra per daug nutolusios nuo Inspekcijos veiksmų, kad jas būtų galima susieti priežastiniu ryšiu.

4.17.                      Pareiškėjas nepagrįstai siekia žalos dydį prilyginti turto rinkos vertei, nors byloje turėtų būti pateikti neteisėtai pastatytų statinių statybos išlaidas pagrindžiantys įrodymai, o ne įrodinėjama nekilnojamojo turto vertė, todėl UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ individualaus turto vertinimo parengimo ataskaitos išlaidos (2 000 Eur) parengimo išlaidų negalima sieti su žalos įvertinimu ir laikyti tai pareiškėjo turtine žala.

4.18.                      Pareiškėjo nurodoma žala nėra susijusi su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais ir yra per daug nuo jų nutolusi. 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 priimtu sprendimu neanalizavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų teisėtumo ir nenurodė savarankiškų šių veiksmų panaikinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodoma tariamai būsima žala nėra susijusi nei faktiniu, nei teisiniu priežastiniu ryšiu su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar Inspekcijos veiksmais.

4.19.                      Inspekcija nesutinka su neturtinės žalos reikalavimu, kadangi pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs, nenurodant įrodymais grįstų argumentų, kokia konkreti Inspekcijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) neteisėta veika priežastiniu ryšiu yra susijusi su pareiškėjo galbūt patirta neturtine žala. Taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo tariami išgyvenimai buvo nuolatinio pobūdžio ir tiek intensyvūs, kad juos būtų galima įvertinti kaip neturtinę žalą.

5.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio (skundo) senatį, jeigu ieškinio senatis nebūtų taikoma, skundą atmesti.

6.       Neringos savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1.                      Atsakovui Neringos savivaldybei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

6.2.                      Nepaisant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatytų neteisėtų Neringos savivaldybės veiksmų, tiek prie Detaliojo plano patvirtinimo, tiek prie Sąvado išdavimo bei projekto, reikalingo Statybų leidimui gauti, neteisėtais veiksmais pirmiausia prisidėjo valstybinės institucijos, išimtinai turėdamos teisės aktais deleguotas funkcijas, tikrinti Detaliojo plano sprendinius, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

6.3.                      Detaliojo plano sprendinius suderino šios institucijos: Neringos miesto vyr. architektas, Neringos miesto visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas), Neringos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

6.4.                      Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, 1999 m. rugsėjo 30 d. išdavęs planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, įrašė jose, kad KNNP generalinis planas yra privalomai taikomas dokumentas planuojamai teritorijai, tačiau 2000 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Neringos savivaldybei išvadą Nr. 04-07/1408 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio aplinkai požiūriu“, kuria pritarė Detaliajam planui.

6.5.                      Direkcija taip pat dalyvavo viename iš baigiamųjų Detaliojo plano rengimo etapų. Direkcija 2000 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 07-329, patikrinusi Detaliojo plano sprendinius, jiems neprieštaravo, tokiu būdu neužtikrindama, kad statinių statyba KNNP teritorijoje būtų vykdoma griežtai laikantis KNNP planavimo schemos sprendinių.

6.6.                      Detaliojo plano sprendinius 2000 m. rugpjūčio 23 d. suderino ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Tik po to, kai buvo gauti minėti suderinimai iš aukščiau paminėtų trijų kompetentingų valstybinių institucijų (Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Direkcijos ir Kultūros vertybių apsaugos departamento), kurios išimtinai buvo atsakingos už Detaliojo plano vertinimą ir tikrinimą dėl jo sprendinių atitikties teisės aktams, įskaitant KNNP planavimo schemą, tik 2000 m. rugsėjo 4 d. Detalųjį planą suderino Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracija (dabartinė Inspekcija) 2000 m. spalio 16 d., atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino parengtą Detalųjį planą ir pateikė išvadą Nr. 04.01.02-19-1083, kad parengtą Detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka. Pateikiant tokią išvadą iš esmės buvo konstatuojama ir patvirtinama, kad parengtas Detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus.

6.7.                      Neringos savivaldybės taryba, 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu tvirtindama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Direkcijos bei Kultūros vertybių apsaugos departamento suderintą, bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrintą Detalųjį planą, kuriam buvo pateikta teigiama išvada, turėjo pagrindo pagrįstai manyti, kad Detalusis planas (jo sprendiniai) nepažeidžia jokių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentus – KNNP generalinį planą. Jei nebūtų būtų iš Klaipėdos viršininko apskrities gauta teigiama išvada, Detalusis planas Neringos savivaldybės taryboje niekada nebūtų buvęs patvirtintas. 

6.8.                      Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu panaikintą Sąvadą Neringos savivaldybės administracija patvirtino 2001 m. kovo 28 d., t. y. tik po to, kai projektavimui sąlygas nustatė kompetentingos valstybinės institucijos, o būtent Kultūros vertybių apsaugos departamentas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurie sąlygose nurodė, kad turi būti projektuojama pagal patvirtintą Detalųjį planą, kurį tos pačios valstybinės institucijos buvo ir suderinusios ir pritarusios jo tvirtinimui.

6.9.                      Neringos savivaldybės vyr. architektas projektą derino tik 2001 m. gegužės 1 d., o Neringos savivaldybės valdyba – 2001 m. gegužės 4 d., t. y. jau po to, kai Projekto sprendinius, kaip kompetentingos institucijos buvo suderinusios tiek Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda (2001 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 118), tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

6.10.                      Statybos leidimą, kuris tiesiogiai suteikė teisę vykdyti Motelio statybos darbus, išdavė ne Neringos savivaldybė, o Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda ir Klaipėdos viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, t. y. valstybinės institucijos, o ne Neringos savivaldybė. Minėtos valstybinės institucijos ne tik galėjo (bet ir privalėjo) pirmiausia pagal savo kompetenciją ir teisės aktais suteiktus įgaliojimus nederinti ginčo Detaliojo plano dėl jo neatitikimo KNNP generaliniam planui, neteikti teigiamos išvados dėl Detaliojo plano tvirtinimo, neišduoti projektavimui sąlygų, nederinti parengto projekto bei neišduoti statybą leidžiančio dokumento. O Inspekcija turėjo pareigą užtikrinti, kad nekiltų neteisėtos statybos padariniai, tačiau nei teritorijų planavimo, nei statybų valstybines priežiūros funkcijų tinkamai nevykdė.

6.11.                      Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai, kiek tai susiję su Detaliojo plano rengimu, derinimu ir patvirtinimu bei Projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimu, objektyviai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su galimais ateityje pareiškėjui kilti padariniais (žala) dėl Motelio nugriovimo bei su kitais pareiškėjo patirtais nuostoliais, kadangi nei Detaliojo plano patvirtinimas, nei Sąvado išdavimas savaime (be statybą leidžiančio dokumento) nesuteikė teisės pradėti vykdyti Motelio statybas.

6.12.                      Teritorijų planavimo ir statybų priežiūros funkcijų neatlikimas ir Statybų leidimo išdavimas buvo tiesioginė priežastis sąlygojusi statybų pradžią ir galimą žalos atsiradimą pareiškėjui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiais sprendimais yra nustatyta, kad 2001 m. birželio 1 d. neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktus Statybų leidimą išdavė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba. Išimtinai tik valstybės (institucijų) veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl Neringos savivaldybei, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes tarp jos veiksmų ir galinčios atsirasti žalos dėl Motelio nugriovimo nėra priežastinio ryšio arba jis pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių.

6.13.                      Skunde nurodomas žalos dydis bei žalos apskaičiavimo metodika yra nepagrįsti. Motelis buvo pastatytas dar 2002 m., tačiau pareiškėjas Motelį nuosavybės teise įgijo tik 2012 m. balandžio 12 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. 1-3582. Pareiškėjas Motelio nestatė, jo nepirko, todėl ir išlaidų šio turto sukūrimui (įsigijimui) nepatyrė, nes Motelis pareiškėjui buvo perleistas dovanojimo sutarties pagrindu. Be to, pareiškėjas Motelį įgijo, kai jau buvo išnagrinėta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme byla pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl Detaliojo plano, Sąvado, Statybų leidimo bei Akto panaikinimo ir šis sprendimas buvo įsiteisėjęs, t. y. buvo konstatuota neteisėta statyba. Pareiškėjas, įgydamas nuosavybės teise Motelį, jau žinojo, ar bent turėjo žinoti, apie įvykusį teisminį procesą, ir jo baigtį, t. y. kad panaikinus prokuroro prašymu administracinius aktus, kyla neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimas – statinius bus privaloma nugriauti, todėl jokių teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dėl Motelio valdymo nuosavybės teise ateityje pareiškėjas įgyti negalėjo.

6.14.                      Motelis buvo pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl 2012 m. jo dovanojimo sandoris, kurio pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į Motelį, net negalėjo būti sudarytas. Toks sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.).

6.15.                      Pareiškėjas Motelio šiai dienai nėra nugriovęs ir jokios realios žalos nėra patyręs. Sprendimas yra nevykdomas nuo 2015 m. balandžio 29 d., t. y. daugiau nei 7 metus, o duomenų apie Motelio griovimo datą nėra, patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, esant nenugriautam Moteliui, susiklostytų situacija, kad pareiškėjui būtų išmokėta žalos suma, tačiau jis ir toliau galėtų naudotis Moteliu. Tokiu atveju pritaikyta civilinė atsakomybė nebeatliks savo kompensacinės funkcijos, bet priešingai, leis pareiškėjui nepagrįstai praturtėti ir gauti naudos.

6.16.                      Pareiškėjas tebėra registruotas ir teisėtas Motelio savininkas, jo naudojimasis (patekimas) į Motelį nėra apribotas. Duomenų, kad iš Motelio pareiškėjas išsikeldino nėra, todėl pareiškėjui priteisus žalą ir leidžiant toliau naudotis Moteliu, bus ne kompensuojami nuostoliai, o sukuriama teisiškai ydinga situacija – pareiškėjas gavęs pilną kompensaciją už Motelį, toliau galės juo naudotis ir tokiu būdu gauti naudos.

6.17.                      Pareiškėjo pateikta Vertinimo ataskaita neįrodo žalos dydžio. Motelio vertės nustatymo data – 2023 m. kovo 6 d. nėra tinkama žalos įvertinimui. Faktą, kad Vertinimo ataskaita negalima vadovautis vertinant žalos dydį, patvirtina ir tai, kad šioje ataskaitoje yra padarytos klaidingos turto vertinimo prielaidos. Vertinimo ataskaita taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatų. Vertintojo parinkti palyginamieji objektai reikšmingai skiriasi savo savybėmis nuo Motelio. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad tuo metu, kai pareiškėjas neatlygintinai įgijo Motelį, šio motelio vidutinė rinkos vertė buvo 89 203 Eur. Pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą Motelio 1 kv. m. kaina sudaro net 9 544 Eur, tokia kaina neatitinka jokių protingumo kriterijų.

6.18.                      Kadangi Vertinimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas žalai pagrįsti, ja negali būti vadovaujamasi, atitinkamai ir pareiškėjo reikalavimas priteisti 2 000 Eur sumą už šios ataskaitos parengimą nepagrįstas. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas yra sumokėjęs šią sumą už turto vertinimą, nes su skundu yra pateikta tik sąskaita faktūra, tačiau joks mokėjimo dokumentas į bylą nėra pateiktas.

6.19.                      Pareiškėjo reikalavimas priteisti 8 754,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė už jo interesų atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. bylose dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pagal antstolės pareiškimus dėl sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo ir baudų skyrimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6.20.                      Šioje byloje jokie įrodymai apie tariamai patirtą neturtinę žalą iš pareiškėjo pusės nebuvo pateikti. Pareiškėjas neįrodė žalos, kaip vienos ir būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų Neringos savivaldybės atžvilgiu.

6.21.                      Net nevertinant argumentų, apie civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, pareiškėjo reikalavimai Neringos savivaldybei turi būti atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 6 mėnesius nugriauti Motelį ir sutvarkyti statybvietę, įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą, jame nenumatė galimybės pareiškėjui įteisinti statinius. Sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjui buvo nustatytas aiškus įpareigojimas – Motelį nugriauti. Apie savo galimai pažeistą teisę pareiškėjas sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, įpareigojęs pareiškėją Motelį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Vadinasi, pareiškėjui ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo baigėsi dar 2017 m. spalio 29 d., tačiau pareiškėjas teismui skundą dėl žalos atlyginimo pateikė tik 2023 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 metams po ieškinio senaties termino pasibaigimo. Pareiškėjo argumentai, kad egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių jam turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsti. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl pareiškėjo reikalavimai Neringos savivaldybei turi būti atmesti.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio (skundo) senatį, o netaikius atmesti skundą kaip nepagrįstą.

8.       Aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į skundą nurodyti šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

8.1.                      Pareiškėjo reikalaujamas žalos atlyginimas turi būti kildinamas ne iš turto rinkos vertės. Pareiškėjas patirtą žalos dydį turėtų pagrįsti išlaidomis, kurias patyrė (būtų patyręs) įgydamas Motelį. Pareiškėjas prašydamas teismo priteisti turtinę žalą, jos dydžio nepagrindžia teikiamais įrodymais. Dovanojimo metu Motelio vidutinė rinkos vertė buvo 89 203 Eur. Būtent Motelio dovanojimo metu buvusios rinkos vertė galėtų būti laikoma tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais.

8.2.                      Pareiškėjas nurodo, jog jis Motelio šiai dienai nėra nugriovęs, todėl jokios realios žalos pareiškėjas dar nėra patyręs. Duomenų, kad pareiškėjas ketina vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir nugriauti Motelį, byloje nepateikta. Tokiu atveju patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, esant nenugriautam Moteliui, susiklostys situacija, kad pareiškėjui bus išmokėta žalos suma, tačiau jis ir toliau galės naudotis Moteliu. Tokiu atveju pritaikyta civilinė atsakomybė nebeatliks savo kompensacinės funkcijos, bet priešingai, leis pareiškėjui nepagrįstai praturtėti ir gauti naudos.

8.3.                      Pareiškėjo turto (tiesioginių išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis, už jo interesų atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt.) praradimai kilo tik dėl jo veiksmų ir paties prisiimtos rizikos. Išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėjimas negali būti perkeltas valstybei, kuri neturi atsakyti už paties pareiškėjo prisiimtą riziką, o taip pat ir pareigos vykdyti minėtą teismo sprendimu nustatytą prievolę.

8.4.                      Pareiškėjo skunde nurodomi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai ir jie nepagrindžia prašomos priteisti itin didelės pinigų sumos (100 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių emocinės sveikatos sutrikimus, vizitus pas gydytojus ar pan. Tarp pareiškėjo emocinės sveikatos būklės ir valstybės institucijų veiksmų nėra priežastinio ryšio, pareiškėjas jo neįrodė. Pareiškėjo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą laikytini nepagrįstais.

8.5.                      Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priėmimu ir vykdymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 inicijuotu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procesu, derybomis dėl taikos sutarties sudarymo, atsirado jau po ieškinio (skundo) senaties termino pasibaigimo ir nebegali laikomos svarbiomis aplinkybėmis ieškinio senaties terminui atnaujinti.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą, prašė taikyti ieškinio (skundo) senatį, o netaikius ieškinio (skundo) senaties skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Kultūros paveldo departamento atsiliepime į skundą nurodyti šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

10.1.                      Pareiškėjas siekia prisiteisti visiškai hipotetinę pinigų sumą, kuri neturi realaus pagrįstumo, nes jokių realių nuostolių pareiškėjas nepatyrė. Pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausiai turi įrodyti patirtą žalą, taip pat ją sudarančius elementus bei dydį. Turtinė žala turi būti tikra (reali), konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui.

10.2.                      Pareiškėjas būsimos turtinės žalos dydį byloje įrodinėja Vertinimo ataskaita, kuria nustatyta Motelio rinkos vertė 2023 m. kovo 6 d. datai yra 919 000 Eur. Priteisus prašomą sumą, pareiškėjas gautų pajamas, kurių jis realiai ir objektyviai gauti negalėtų ir kurios neįrodo realiai patirtų išlaidų, todėl skundas atmestinas ne tik dėl senaties termino praleidimo, bet ir dėl žalos neįrodymo fakto.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą pažymėjo, kad yra asignavimų valdytoja, atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista. Tai, kad galbūt Teisingumo ministerijai bus pateiktas vykdymui procesinis sprendimas šioje byloje, nėra pagrindas laikyti, jog byloje bus sprendžiamas jos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2002 G. U. v Lietuvos Respublika).

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimo į skundą nepateikė.

II.

13.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

14.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1.                      Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – 96,29 kv. m. bendrojo ploto pastatas – motelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Motelis pastatytas 2002 m. Pareiškėjas Motelį nuosavybės teise įgijo 2012 m balandžio 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-3582 pagrindu.

14.2.                      2006 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti administracinius aktus.

14.3.                      2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir panaikino šiuos administracinius aktus:

14.3.1.                      Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 111, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas;

14.3.2.                      Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą moteliui (duomenys neskelbtini);

14.3.3.                      Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. 01/72;

14.3.4.                      Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. priimtą Motelio, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

14.4.                      2010 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14.5.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, iš dalies patenkino ieškovės Inspekcijos patikslintą ieškinį, bei nusprendė:

14.5.1.                      Įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Laitila architects baltic“ lėšomis nugriauti Motelį ir sutvarkyti statybvietę;

14.5.2.                      Pareiškėjui šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, leido Inspekcijai Motelį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Laitila architects baltic“.

14.6.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu taip pat buvo numatyta, kad atsakovui (pareiškėjui) neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, ieškovė Inspekcija turi teisę pati nugriauti žemės sklype pastatytus statinius, be kita ko ir Motelį ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Laitila architects baltic“.

14.7.                      2015 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

14.8.                      2017 m. balandžio 29 d. Inspekcija raštu Nr. 2D-4089 (16.24) kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę dėl 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo. Prašymo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/17/00586 (skolininkas A. B.). Pareiškėjui neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo Nr. S-17-75-2305. 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos Inspekcijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimo netenkino. 2018 m. kovo 8 d. A. B. pateikė naują prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. 2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priimta nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymas dar kartą buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. 2018 m. gruodžio 4 d. antstolė pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. 2018 m. gruodžio 13 d. A. B. pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. 2019 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų, 2020 m. balandžio 27 d. antstolė trečią kartą surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolė 2020 m. balandžio 30 d. su pareiškimu Nr. S-20-75-4148 taip pat kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

14.9.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP- 232-991/2021 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leisti Inspekcijai pačiai nugriauti žemės sklype pastatytą statinį – Motelį, ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Kita pareiškimo dalis (dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo) buvo netenkinta.

14.10.                      2021 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021 priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis palikta nepakeista, tik buvo patikslinta rezoliucinė nutarties dalis (nurodyta, kad darbams reikalingos lėšos išieškomos iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento).

14.11.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 buvo atmestas A. B. prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Nr. 2S-1090-524/2020 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

14.12.                      Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2021 m. gruodžio 12 d. ketvirtą kartą surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkams skyrimo. 2021 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1727-1032/2022 antstolės pareiškimas nebuvo tenkintas. 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-786-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis buvo panaikinta ir baudos skyrimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis buvo panaikinta ir palikta galioti 2022 m. birželio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis.

14.13.                      UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pareiškėjo užsakymu parengė nekilnojamojo turto pastato – Motelio vertinimo ataskaitą Nr. 2303/01 (Vertinimo ataskaita), kurioje nurodyta, kad Motelio vertė, vertės nustatymo dieną 2023 m. kovo 6 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra – 919 000 Eur.

15.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška jau suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijai (administracinė byla Nr. A-261-2960/2012), nuo kurios nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti. Šioje byloje pareiškėja analogiškai iškėlė ginčą dėl žalos, kurią kildino iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įvykdymo (dėl ateityje atsirasiančių nuostolių nugriaunant pastatus), atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad išvada, jog žala atsiras tik įvykdžius sprendimą, yra pagrįsta. Išvada pagrįsta ir tuo aspektu, jog teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismas nurodė, kad, esant tokioms aplinkybėms, negali įvertinti būsimos žalos, taikydamas CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pripažindamas realią žalos atsiradimo tikimybę. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes, vertinant minėtus argumentus dėl galimo teismo sprendimo vykdymo procese tvarkos pasikeitimo, nepakanka duomenų pripažinti, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimas yra neišvengiamas. 

16.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Motelis nėra nugriautas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad Motelis naudojamas pagal paskirtį. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šiai dienai negalima tiksliai nustatyti, kada realiai bus įvykdytas teismo sprendimas įpareigojantis nugriauti Motelį ir sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (nei realiai patirtos, nei realiai ateityje įvyksiančios). Teismo vertinimu, Motelio rinkos vertė – 919 000 Eur, kuri yra nustatyta 2023 m. kovo 6 d. pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą turto vertinimo ataskaitą, nėra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei šiuo metu negali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų (žalos), deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

17.        Dėl pareiškėjo prašomų iš atsakovų solidariai priteisti 8 754,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė už jo interesų atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. bylose dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pagal antstolės pareiškimus dėl sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 nustatė taisyklę, jog negalima reikšti naujo civilinio ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar tam tikros išlaidos buvo būtinos, turi teismas, kuris nagrinėja konkrečia bylą. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas konkrečiose civilinėse bylose, iš kurių kildina žalos atlyginimą, nereikalavo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir nepagrindė, kodėl tokias bylinėjimosi išlaidas turėtų padengti šios bylos atsakovai. Be to, teismas konstatavo, kad į bylą yra pateiktos tik sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą. Būtinumo advokatui dalyvauti derybose dėl taikos sutarties nebuvo, todėl laikytina, jog pareiškėjas patyrė išlaidas veikdamas savo rizika.

18.       Vertindamas pareiškėjo prašomas priteisti 2 000 Eur išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, t. y. Vertinimo ataskaita, teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikta tik sąskaita-faktūra už suteiktas paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, nesivadovavo minėta Vertinimo ataskaita.

19.       Atkreipdamas dėmesį į tai, jog Motelis nėra nugriautas, o Inspekcija, kuriai teismo sprendimu yra suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą, jo taip pat nevykdo, todėl teismas laikė, jog taikytinas ieškinio (skundo) senaties terminas yra nepraleistas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestas dėl to, jog nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų žalos, todėl nurodė, kad dėl ieškinio senaties plačiau nepasisakys.

20.       Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad neatmeta galimybės, jog dėl įvykusių teisminių procesų pareiškėjas galėjo patirti stresą, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, neigiamą poveikį sveikatai ir savijautai, tačiau į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog būtent statybiniai procesai ir teisminiai bylinėjimaisi įtakojo pareiškėjo galimai pablogėjusią sveikatą, neigiamus išgyvenimus. Be to, teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas ilgą laiką neįvykdė (-o) įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki šiol naudojasi Moteliu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. 

21.       Atmetęs pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos, teismas taip pat atmetė ir reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

22.       Spręsdamas proceso šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vertindamas atsakovo Neringos savivaldybės prašymą priteisti 1 752,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad Neringos savivaldybę atstovauti nagrinėtoje byloje visiškai galėjo Neringos savivaldybėje Teisės skyriuje dirbantys asmenys, kurie specializuojasi teisės srityje, duomenų apie tai, jog šioje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas, Neringos savivaldybė nepateikė. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Neringos savivaldybė neįrodė, jog patyrė prašomas priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas šioje administracinėje byloje, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III.

23.       Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Neringos savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti; 2) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės pareiškėjo naudai 6 625 Eur išlaidas už advokato paslaugas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei 3 000 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą.

24.       Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

24.1.                      Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 yra nustatyti valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys, būtini civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį taikymui. Tai yra nustatyti pažeidimai, padaryti valstybės ir savivaldybės institucijų priimant atitinkamus administracinius aktus (sprendimus), kurių pagrindu žemės sklype buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjo pastatas – Motelis, kurio unikalus Nr. 2399-000-8065 (kuris yra griautinas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą). Atsakovų institucijų priimti neteisėti administraciniai aktai buvo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009), o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatęs asmenis, kaltus dėl neteisėtos statybos, kurių lėšomis turi būti pašalinti ir neteisėtos statybos padariniai, be kita ko, padarė išvadą, kad jei institucijos būtų savo pareigas atlikusios tinkamai ir neišdavę teisės aktams prieštaraujančių statybą leidžiančių dokumentų, statyba nebūtų pradėta ir neteisėtos statybos padariniai – be kita ko ir Motelis nebūtų atsiradęs. Teismas taip pat nustatė, kad A. B. Motelį įgijo sąžiningai ir dėl susiklosčiusios situacijos nėra jo kaltės.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala dėl turto netekimo šiuo metu negali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį, nėra pagrįsta, kadangi bylos įrodymai patvirtina CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.

24.3.                      Pareiškėjas nėra statytojas ar komercinės naudos siekiantis ūkio subjektas, taikos sutartis nagrinėjamu atveju yra negalima, o Inspekcija jau aktyviai vykdo teismo sprendimą, todėl nei viena aplinkybė, kuria remiantis administracinėje byloje Nr. A-261-2960/2012 buvo nustatyta, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 3 dalį, nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Šios bylos faktiniai duomenys teikia pagrindą vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika ir išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad siekiant taikyti CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylose kai prašoma priteisti žalą dėl statybų procese sukurto ir pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalomo nugriauti turto netekimo, turi būti nustatyta esminė sąlyga, o būtent, kad yra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei šiuo metu gali būti realiai įvertinta žala taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį ir, nesant byloje duomenų apie jachtininkų viešbučių nugriovimą, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu, numatančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas, 2021 m. gegužės 12 d. priimtu sprendimu teismas pripažino pareiškėjo prašomą priteisti žalą, kilusią dėl jachtininkų viešbučių netekimo, konkrečia (akivaizdžia), tikra ir įrodyta bei galimą realiai įvertinti, taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atkreipus dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs, jog įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimą, 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimą).

24.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 patvirtina, kad vien ta aplinkybė, kad statinys, kurio griovimo procesas jau yra pradėtas, dar nėra nugriautas, negali būti lemiama sprendžiant dėl CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų egzistavimo, be kita ko, įvertinus tai, kad sprendimą vykdo ne privatus asmuo, o valstybės institucija, kuri pati yra tiesiogiai atsakinga ir už pareiškėjui padarytą žalą.

24.5.                      Pareiškėjas neturi patirti naujo teisminio proceso, kadangi aplinkybės, kurios nepriklausė (-o) nuo pareiškėjo valios, negali lemti tolimesnio teisinio neapibrėžtumo, papildomų pareiškėjo išlaidų, nepatogumų, dar didesnių dvasinių išgyvenimų ir kt.

24.6.                      Pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl pastato netekimo remiantis realia jos atsiradimo tikimybe patenkinimas, kai pastato griovimo procesas jau yra pradėtas, o žalos dydis grindžiamas teisės aktų reikalavimus atitinkančia UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta Vertinimo ataskaita, sudarytų galimybę pareiškėjui kuo greičiau gauti teisingą žalos atlyginimą, atkurtų teisinę taiką ir atitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką. Vertinimo ataskaitoje, kuria pareiškėjas grindžia žalos dydį, yra nurodytos turto, su kuriuo buvo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, lyginamojo metodo taikymo pagrindimo aplinkybės, išsamiai aprašytos ir nurodytos taikytos formulės, atlikti skaičiavimai ir gauti rezultatai. Minėta ataskaita yra parengta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 ir 23 straipsniais. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą, teismui nesivadovauti Vertinimo taskaita.

24.7.                      Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika, priteistina kompensacija už turto praradimą turi suteikti galimybę įsigyti naują panašų turtą (EŽTT sprendimas byloje Grigaliūnienė prieš Lietuvą Nr. 42322/09). Pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydis, kuris grindžiamas teisės aktų reikalavimus atitinkančia Vertinimo ataskaita, yra teisingas, kadangi sudarytų pareiškėjui galimybę įsigyti naują panašų turtą, kurio netenka.

24.8.                      Dėl įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. į bylą pateikė pažymą apie apmokėtas sąskaitas.

24.9.                      Dėl ypatingos teisenos bylų ypatumų dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), o būtent tokia teisena ir buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose patirtas išlaidas pareiškėjas prašo priteisti. Be to, šiose bylose pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas taikė CPK 593 straipsnį ir pareiškėjo prašymo netenkino. Jeigu nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų, tokių išlaidų pareiškėjas nebūtų patyręs.

24.10.                      Nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 išaiškinimai, kadangi pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra grindžiamos ne CPK 98 straipsnio pagrindu, o CK 6.249 straipsnio pagrindu. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl advokato išlaidų atlyginimo bylą laimėjusiai šaliai, o yra sprendžiama dėl pareiškėjo tiesioginių nuostolių, tai yra išlaidų, patirtų procese, į kurį pareiškėjas buvo įtrauktas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tiek visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reikalauja, kad pareiškėjui būtų atlygintos visos jo patirtos išlaidos, tiek ir jau EŽTT praktika, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai tam tikri leidimai ar sandoriai panaikinami dėl valstybės institucijų klaidos (kaltės), privatūs asmenys dėl to neturi patirti jokių neigiamų padarinių, kad privatūs asmenys tokiais atvejais privalo būti kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo žalos atsiradimo ir t.t., sudaro pagrindą pareiškėjo patirtas teisinių paslaugų išlaidas pripažinti tiesioginiais nuostoliais, kadangi šių išlaidų pareiškėjas apskritai nebūtų patyręs, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, nes tokie teisminiai procesai tiesiog nebūtų įvykę.

24.11.                      Dėl pareiškėjo prašomų priteisti 2 000 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), teismas vėlgi nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie sąskaitos apmokėjimą, kai tuo tarpu byloje yra pateikta tiek sąskaita, tiek ir SEB banko patvirtinimas apie pareiškėjo atlikto 2 000 Eur mokėjimo įskaitymą į UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ sąskaitą, o ta aplinkybė, kad teismas nesivadovavo pačia Vertinimo taskaita, neteikia pagrindo nepriteisti jos parengimui pareiškėjo patirtų išlaidų, kadangi teismo išvada nesivadovauti teisės aktų reikalavimus atitinkančia Vertinimo ataskaita taip pat nėra pagrįsta.

24.12.                      Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad pareiškėjo šeima griautiną turtą įsigijo dar 2003 metais ir nuo tada juo naudojasi, o teisminiai procesai prasidėjo 2006 metais. Tai yra, pareiškėjas ir jo šeima teisminiame procese dalyvauja jau 18 metų. Todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, vertintinas visas bylinėjimosi laikotarpis nuo 2006 metų, nepriklausomai nuo to, kad turtą de jure pareiškėjas įgijo tik 2012 metais, o tiek metų trunkantis bylinėjimasis dėl sąžiningai įsigyto turto neabejotinai patvirtina pareiškėjo nurodytus išgyvenimus.

25.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su juo, ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

25.1.                      Pareiškėjas savo turtinės žalos reikalavimą sieja su griautinu statiniu, kuris dar nėra nugriautas, t. y. jokios realios išlaidos nėra patirtos. Analizuojant pateiktus byloje įrodymus, taip pat kitas susijusias faktines aplinkybes, akivaizdu, kad apelianto prašoma priteisti žala neatitinka nei CK, nei teismų praktikos kriterijų, ji nėra patirta, nėra reali ir neišvengiamai atsirasianti. Šiuo atveju žalos priteisimas neatliktų kompensacinės funkcijos, o priešingai, pareiškėjui priteisus tariamus nenugriauto Motelio praradimo nuostolius, susidarytų nepagrįsto pareiškėjo praturtėjimo situacija.

25.2.                      Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų atlikęs kokius nors būtinus veiksmus, siekdamas įvykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl statinių nugriovimo. Inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai yra Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra.

25.3.                      Šiuo atveju egzistuoja didelė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymo rizika, kuri tuo pačiu kelia ir pagrįstas abejones dėl nurodomos žalos atsiradimo bei jos neišvengiamumo. Šiuo atveju pareiškėjas, kuris tik deklaruoja būtinybę įvykdyti teismo sprendimą, bet ne realiai jį vykdo, nėra praradęs ginčo statinio ir toliau juo naudojasi nepatirdamas jokių negatyvių tokio savo elgesio padarinių, priešingai, iš tokios situacijos gauna naudą.

25.4.                      Nėra jokio pagrindo byloje turtinės žalos dydį skaičiuoti vadovaujantis Motelio rinkos verte, kurią paskaičiavo UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktoje Vertinimo ataskaitoje. Reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai turėtomis išlaidomis statant statinį – tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis, o ne su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška (kurią pareiškėjas, praleidęs ieškinio senatį, laike renkasi savo nuožiūra), kuri paprastai taikoma nustatant tą vertę už kurią turtą tikimasi parduoti (galutinė kaina nustatoma sandorio sudarymo metu ir gali būti mažesnė). Be to, turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas nepateikė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus grindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1885-520/2021).

25.5.                      Nesuvokiamas pareiškėjo pasirinkimas turtinės žalos dydį nustatyti pagal statinio rinkos vertę, kuri buvo 2023 m. kovo 6 d. Pareiškėjas nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl nurodyta būtent ši data, todėl toks žalos dydžio nustatymo pageidavimas niekaip nėra susijęs su kompensacine žalos atlyginimo funkcija. Jeigu pareiškėjas siekia turtinės žalos atsiradimą susieti su valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijų neteisėtais veiksmais, tai šiuo atveju turėjo būti orientuojamasi į neteisėtų veiksmų padarymo datą. Be kita ko, vėliausia data kada pareiškėjas neabejotinai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, taigi ir įgijo galimybę įvertinti žalos dydį ir mastą, jau minėta, buvo 2010 m. birželio 14 d., kada įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 ir tapo aišku, kad statiniai negalės būti išsaugoti ir turės būti nugriauti.

25.6.                      Pareiškėjo pateikta Vertinimo ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu byloje. Turto, kuris sukurtas neteisėtai, rinkos vertė negali būti lyginama su analogiško ir teisėtai sukurto turto verte. UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktas neteisėtai pastatyto motelio rinkos vertės įvertinimas yra sąlyginis ir kaip netenkinantis pačioje atskaitoje nustatytų sąlygų negali būti naudojamas šioje byloje. Susipažinus su kitais UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ lygintais nekilnojamojo turto objektais, galima daryti išvadą, kad lyginamojo metodo būdu buvo įvertintas ne analogiškas ar panašus turtas, todėl šio metodo pasirinkimas ir UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ išvadų padarymas dėl ginčo statinio rinkos vertės nėra objektyvus ir motyvuotas. Turtas, su kuriuo buvo lyginama, nėra tapatus savo dydžiu, konstrukcijomis, pastatų paskirtys taip pat skiriasi.

25.7.                      Šiuo atveju pareiškėjas netiesiogiai apeliuoja į negautas pajamas pagal rinkos vertę, tačiau bylos aplinkybės rodo priešingai, kad pareiškėjas nepateikia jokių realių įrodymų, kad jis tokį turtą galėjo ar galėtų parduoti ir ypač 2023 m. kainomis, kai turto neteisėtumo faktas be galimybės juo toliau disponuoti nustatytas privalomais teismų sprendimais prieš daugiau kaip 10 metų. Neteisėtu pripažinto turto realizavimas, nevykdant teismų sprendimų, 2023 m. neturi jokio teisinio pagrindimo, priešingai, prieštarautų CK 4.103 straipsniui ir CPK 18 straipsniui. Be to, nėra ir jokių faktinių įrodymų, kad pareiškėjas šį statinį būtų realiai ir objektyviai pardavęs (turto perleidimo sandorių ar pan. įrodymų nėra pridedama), todėl netiesioginis apeliavimas į gautinas pajamas laikytinas visiškai menamu ir neatitinka tokių nuostolių įrodinėjimo specifikos. Priteisus prašomą sumą, pareiškėjas gautų pajamas, kurių jis realiai ir objektyviai gauti negalėtų ir kurios neįrodo realiai patirtų išlaidų.

25.8.                      Dėl pareiškėjo prašomų priteisti tiesioginių išlaidų (8 754,35 Eur), susijusių su teisinėmis paslaugomis už savo interesų atstovavimą taikos sutarties sudarymo derybose, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. (civilinėje byloje Nr. 2VP-5595-991/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013), atsižvelgus į CK 6.249 straipsnio 4 dalį, 6.271 straipsnį, CPK 113 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje. Be kita ko, pareiškėjo turėtos išlaidos vykdymo procese buvo patirtos ne dėl Inspekcijos veiksmų, bet dėl paties pareiškėjo delsimo ir pasirinkto elgesio modelio nevykdyti teismo sprendimo. Pats pareiškėjas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pirmą kartą pateikė tik 2018 m. kovo 8 d. Jeigu pareiškėjas būtų bent savalaikiai, t. y. dar nepasibaigus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymo terminui iki 2015 m. balandžio 29 d. arba net iki Inspekcijos kreipimosi į antstolę datos (2017 m. balandžio 29 d.) inicijavęs teismo sprendimo vykdymo atidėjimo procesą, priverstinis antstolio vykdomas vykdymo procesas apskritai net nebūtų prasidėjęs ir pareiškėjas nebūtų turėjęs jokių šiame procese patirtų išlaidų. Be kita ko, pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, taigi pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jo delsimas imtis veiksmų vykdant teismo sprendimą arba inicijuojant jo vykdymo termino atidėjimą, neturės jokių finansinių pasekmių. Inspekcija negali būti atsakinga dėl patirtų išlaidų, susijusių su teismo procesais dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dar ir dėl to, kad pareiškėjas buvo įpareigotas statinius nugriauti teismo sprendimu per teismo nustatytą terminą, todėl tik pats teismas ir galėjo nuspręsti dėl šio termino atidėjimo ir jo trukmės. 

25.9.                      Inspekcija neinicijavo jokių taikos sutarties derybų dėl griautino statinio, nekalbant jau apie tai, kad jokio tokių menamų derybų rezultato nėra, tokios derybos iš esmės tarp Inspekcijos ir pareiškėjo net nevyko, o Inspekcijos teikta nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių atsakant į gautas užklausas nėra taikos sutarties derybos. Šiuo atveju pareiškėjo patirtos konsultavimo išlaidos yra per daug nutolusios nuo Inspekcijos veiksmų, kad jas būtų galima susieti priežastiniu ryšiu.

25.10.                      Pareiškėjas nepagrįstai siekia žalos dydį prilyginti turto rinkos vertei, nors byloje turėtų būti pateikti neteisėtai pastatytų statinių statybos išlaidas pagrindžiantys įrodymai, o ne įrodinėjama nekilnojamojo turto vertė, todėl šių ataskaitos parengimo išlaidų (2 000 Eur) negalima sieti su žalos įvertinimu ir laikyti tai pareiškėjo turtine žala.

25.11.                      Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 faktinės aplinkybės ženkliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

25.12.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokių motyvų ir argumentų dėl valstybės ir savivaldybės neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo, tokiu būdu iš esmės nevertino, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti siejamas su atsakovų veiksmais. Teismas šioje byloje susiklosčiusią situaciją prilygino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-261-2960/2012 buvusiai padėčiai. Tačiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriame jau buvo nustatyti ir pripažinti du žalos atlyginimo elementai, t. y. priešinga teisei veika ir priežastinis ryšys. Dėl šių aplinkybių ginčo nebuvo, tačiau pareiškėjas nesutiko tik su teismo pozicija, jog nėra įrodytas žalos dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrino, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos yra pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2960/2012). Tuo tarpu šioje byloje skundžiame sprendime teismas nenustatinėjo nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio nustatymui svarbių aplinkybių, nepateikė jokios jų analizės ir galutinio įvertinimo, o iškart ėmėsi nagrinėti tik žalos dydžio pagrįstumo klausimą. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertinti ir Inspekcijos atsiliepime išdėstyti argumentai, nurodantys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 jau yra nustatytas dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento kaltų (atsakingų) asmenų ratas ir nustatyta pareiga statybos padarinius šalinti Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (šiuo metu tai būtų Aplinkos apsaugos departamentas kaip teisių perėmėjas) ir UAB „Laitila architects baltic“ (ši įmonė 2018 m. likviduota) lėšomis. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nėra iš naujo įrodinėjamos ir turi būti taikomos šioje byloje, t. y. turi būti remiamasi aplinkybe, kad Inspekcijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) kaltė ir neteisėti veiksmai nėra nustatyti.

25.13.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino tik vieną deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – žalos atsiradimą, pateikto skundo tenkinimas visa apimtimi apeliacinės instancijos teisme nėra galimas ir dėl to, kad tai apribotų Inspekcijos teisę apeliacine tvarka skųsti sprendimo dalis dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nustatymo. Tuo taip pat būtų apribota ir proceso dalyvių teisė į teisingą teismą.

25.14.                      Pareiškėjo neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi šiuo aspektu apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs, nenurodant įrodymais grįstų argumentų, kokia konkreti Inspekcijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) neteisėta veika priežastiniu ryšiu yra susijusi su pareiškėjo galbūt patirta neturtine žala. Taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo tariami išgyvenimai buvo nuolatinio pobūdžio ir tiek intensyvūs, kad juos būtų galima įvertinti kaip neturtinę žalą.

25.15.                      Pareiškėjas nurodo, kad žalą patyrė dėl 6 valstybės institucijų veiksmų, todėl šiuo atveju valstybės atstovavimas šiame teismo procese ginantis nuo pareikštų reikalavimų nėra tinkamai užtikrintas. Inspekcija atstovauja valstybei bylose tik dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, todėl negali būti atsakinga už kitų savarankiškai veikiančių institucijų veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildiną žalą.

26.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.1.                      Pareiškėjo argumentai, kad jo žala yra reali ir įrodyta bylos nagrinėjimo metu yra nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statinys – Motelis yra nenugriautas iki šiol, todėl atitinkamai ir žalos, kaip netekto turto piniginės išraiškos, nėra. Vykdytino teismo sprendimo atveju buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimas savaime neįvyksta, kol teismo sprendimas nėra įvykdytas visa apimtimi. Būtent Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymo faktas patvirtina, kad šiuo atveju žala neatitinka realumo kriterijaus ir atitinkamai prašoma priteisti suma sudaro nepagrįsto praturtėjimo galimybes pareiškėjui. Vien aplinkybė, jog Inspekcija pradėjo procesą dėl Motelio griovimo darbų, nepatvirtina, kad sprendimas nugriauti Motelį realiai bus įvykdytas, nėra aišku netgi kada, tą patvirtino bylos nagrinėjimo metu pati Inspekcija. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, įpareigojantis nugriauti statinį, yra nevykdomas nuo 2015 m. balandžio 29 d., t. y. 9 metus, tikėtina, kad pareiškėjas (bei Inspekcija) artimiausiu metu šio sprendimo ir neįvykdys. Tokiu atveju (jei statinys realiai nebus nugriautas), patenkinus pareiškėjo šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, susiklostys situacija, kad pareiškėjui bus išmokėta žalos suma, tačiau pareiškėjas ir toliau galės naudotis Moteliu be didesnių apribojimų. Tokiu būdu pritaikyta civilinė atsakomybė visiškai nebeatliks savo kompensacinės funkcijos, bet priešingai, leis pareiškėjui gauti neplanuotos naudos.

26.2.                      Žala galėtų ir turėtų būti mažinama išardytų statybinių medžiagų likvidavimo (likutine) verte, dėl ko nėra galimybės nustatyti žalos dydį, iki kol nėra nugriautas Motelis.

26.3.                      Pareiškėjo apeliaciniame skunde plačiai dėstomos aplinkybės apie teismo procesinių sprendimų, įpareigojančių griauti Motelį privalomumą ir vykdytinumą, bei Motelio nugriovimo neišvengiamumą ateityje, nei įrodo, nei patvirtina faktą, kad pareiškėjas realiai jau patyrė žalą ir kad žalos dydis yra aiškus, todėl visi su šia aplinkybe susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.

26.4.                      Pareiškėjo pateikta Vertinimo ataskaita negali būti remiamasi nustatant pareiškėjo žalos dydį, kadangi Motelio vertinimas atliktas netinkamai datai. Taip pat atliekant turto vertinimą buvo laikomasi klaidingos prielaidos, kad turtas nebuvo ginčo objektu ir yra pastatytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, nors pareiškėjui įgyjant nuosavybės teises į Motelį jau buvo priimtas sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. O be to, Motelio vertės nustatymui buvo parinkti netinkami palyginamieji objektai, kurie nėra nei analogiški, nei panašūs į vertinamą turtą – Motelį. Turto vertintojų paskaičiuota Motelio rinkos vertė esmingai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto rinkos vertės. Net tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir žalos realumas yra įrodytas, ginčas turėtų būti grąžintas nagrinėti į pirmosios instancijos teismą, kad būtų nustatytas tikslus žalos dydis.

26.5.                      Neringos savivaldybė, bylą nagrinėjant teisme nesutiko su atliktu turto vertės nustatymu ir skaičiuojama žala (jos dydžiu), todėl prašė byloje skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Be to, jei būtų vertinamas žalos dydis, turėtų būti sprendžiamas klausimas, kiek žala padidėjo dėl to, kad sprendimas dėl Inspekcijos neveikimo (motelio negriovimo) yra nevykdomas, atitinkamai didesnę žalą priteisiant iš valstybės.

26.6.                      Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino bylai aktualią teisminę praktiką, yra nepagrįsti. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A-261-2960/2012. Būtent šioje administracinėje byloje faktinė ginčo situacija savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamo ginčo situaciją. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytas 2021 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas precedentas, kad žala dėl griautino turto netekimo gali būti pripažinta kaip įrodyta, net ir nesant byloje duomenų apie pastato nugriovimą, šiame ginče netaikytina, nes skiriasi byloje esminės faktinės aplinkybės: A. B. nėra praradęs galimybės naudotis jam priklausančiu griautinu statiniu, tarp apelianto ir trečiųjų asmenų nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai dėl turto perleidimo, kas apsunkintų A. B. prievolės nugriauti statinius vykdymą, apeliantas nėra bankrutuojantis asmuo neturintis galimybių įvykdyti restitucijos sąlygų, nuo kurių tinkamo įvykdymo atsiras galimybė įvykdyti teismo sprendimą dėl statinių nugriovimo. Jokia teisiškai neapibrėžta situacija, trukdanti realiai įvykdyti teismo sprendimą nėra atsiradusi, tačiau pareiškėjas jau gana ilgą laiką teismo sprendimo nevykdo ir nėra jokių garantijų, kad jį apskritai įvykdys.

26.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti 100 000 Eur neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog būtent statybiniai procesai ir teisminiai bylinėjimaisi įtakojo pareiškėjo galimai pablogėjusią sveikatą, neigiamus išgyvenimus. Be to, pats pareiškėjas ilgą laiką neįvykdė (-o) įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pareiškėjas iki šiol naudojasi Moteliu. Vyriausybiniu lygmeniu priimti sprendimai dėl taikos derybų vedimo, nebuvo Neringos savivaldybės kompetencijoje, todėl Neringos savivaldybė, jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie tokių pareiškėjo patirtų nepatogumų. Neringos savivaldybė sprendimo vykdyme nėra išieškotoja ir su ja jokia taikos sutartis net nebūtų sudaroma. Darytina išvada, kad neturinė žala, kilo ne dėl neteisėtų Neringos savivaldybės veiksmų, o dėl valstybinių institucijų, kurios suteikė lūkesčius pareiškėjui, kad pavyks sudaryti taikos sutartį.

26.8.                      Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, kad teismo sprendimas yra eilę metų nevykdomas ir Motelis negriaunamas, o tokie veiksmai patvirtina valdžios įstaigų, kurios turėtų tarnauti žmonėms, netinkamą požiūrį į žmogų, į viešojo administravimo principus. Neringos savivaldybė nėra tas subjektas, kuris būtų atsakingas už teismo sprendimo, įpareigojančio griauti Motelį, įgyvendinimą. Kaip minėta, jau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje pasisakė, kad sprendimą, įpareigojantį griauti Motelį, turi vykdyti Inspekcija. Taigi ne Neringos savivaldybės, o būtent Inspekcijos neveikimas (statinių negriovimas) sąlygoja dvasinius išgyvenimus pareiškėjui.

26.9.                      Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1373-502/2021 buvo išnagrinėta analogiška byla dėl neturtinės žalos priteisimo ir apeliacinės instancijos teismas reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjai neįrodė nei pačios neturtinės žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio, nei juo labiau priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir savo neigiamų išgyvenimų.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palaiko savo argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui, papildydamas, kad:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti.

27.2.                      Motelis šiuo metu dar nėra nugriautas, todėl manyti apie tai, kad pareiškėjas yra patyręs kažkokią realią žalą, pagrindo nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (nei realiai patirtos, nei realiai ateityje įvyksiančios). Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, ginčo statinio rinkos vertė (919 000 Eur), kuri yra nustatyta 2023 m. kovo 6 d. pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą turto Vertinimo ataskaitą, nėra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei šiuo metu negali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį.

27.3.                      Pareiškėjo reikalavimas priteisti turėtas 8 754,35 Eur išlaidas yra nepagrįstas, kadangi tai yra nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl savo veiksmų ir prisiimtos rizikos. Pareiškėjas, įgydamas nuosavybės teise ginčo Motelį, jau žinojo (ar bent turėjo žinoti) apie teisminį procesą ir jo baigtį, t. y. kad panaikinus prokuroro prašymu administracinius aktus, kils neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimas (statinius bus privaloma nugriauti). Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti vykdymo proceso metu sumokėtas bylinėjimosi išlaidas, nepaaiškino, kokios priežastys jam sutrukdė laiku įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, ir neatskleidė, kaip prie to tiesiogiai prisidėjo valstybė. Pareiškėjas šioje byloje vadovaujasi klaidinga nuostata, kad jis neturėjo vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir be jokio teisinio pagrindo siekia šią pareigą perkelti Inspekcijai.

27.4.                      Pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvūs ir atmestini. Pareiškėjo prašoma 100 000 Eur neturtinė žala yra itin didelė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog būtent statybiniai procesai ir teisminiai bylinėjimaisi įtakojo pareiškėjo galimai pablogėjusią sveikatą, neigiamus išgyvenimus. Be to, pats pareiškėjas ilgą laiką neįvykdė (-o) įsiteisėjusio teismo sprendimo ir iki šiol naudojasi ginčo Moteliu.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, kad palaiko poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teisme, papildomai atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 pateiktus išaiškinimus, kad pareigą nugriauti statinius, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Neringos m. k. v. ir sutvarkyti statybvietę, vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2023 turi tik Inspekcija, todėl pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo vadovaujantis hipotetiniais paskaičiavimais dėl dar Inspekcijos nenugriauto pastato yra abejotina. Kultūros paveldo departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (nei realiai patirtos, nei realiai ateityje įvyksiančios), taip pat su pozicija, kad ginčo pastato rinkos vertė nustatyta 2023 m. kovo 6 d. pagal Vertinimo ataskaitą, nėra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei negali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Anot Kultūros paveldo departamento, pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos, o nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų (žalos), deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Direkcija nurodo, kad:

29.1.                      Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto iš esmės tuos pačius motyvus ir argumentus, kuriais grindė savo skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

29.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi įstatymais, rėmėsi teismų praktika, todėl pagrįstai konstatavo, kad yra atlyginama tik realiai patirta žala, realiai turėtos išlaidos.

29.3.                      Teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą svarbu įvertinti tų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, kurie pagrįstų atsakovo įrodinėjamą žalą ir jos dydį.

29.4.                      Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška jau suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-261-2960/2012), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos šio teismo suformuotos praktikos.

29.5.                      Civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, tai yra, nustačius kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Teismas, įvertinęs, kad ginčo Moteliui tebesant nenugriautam ir pareiškėjui šiuo moteliu faktiškai naudojantis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas realiai šią žalą patyrė. Todėl sutiktina su teismo padaryta išvada apie deliktinės civilinės atsakomybės negalimumą.

29.6.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išlaidų susijusių su teisinėmis paslaugomis, atstovaujant pareiškėją derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas ir rengiant procesinius dokumentus teismo sprendimo vykdymo procese, taip pat išlaidų susijusių su žalos įvertinimu.

29.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

30.       Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir prašymą prie bylos prijungti 2024 m. rugpjūčio 14 d. antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patvarkymą dėl statinio griovimo, kuriame yra nurodyta, kad 2024 m. birželio 5 d. buvo sudaryta griovimo darbų rangos sutartis Nr. SU-166 su UAB „Revekta“ dėl Motelio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų bei, kad išieškotoja ir rangovas raštu nurodė, jog griovimo darbus galima pradėti atlikti 2024 m. rugsėjo 17 d. Šiuo patvarkymu antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė patvarkė nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 27 d. atlikti savavališkos statybos pašalinimo darbus.

31.       Atsakovas Neringos savivaldybė papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į pareiškėjo į bylą papildomai pateiktus įrodymus apie Motelio nugriovimą ir teiginius, kad žala yra reali, apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti arba bent jau skundas turėtų būti grąžintas nagrinėti iš naujo. Tai, kad apeliacinėje instancijoje pasikeitė faktinės aplinkybės ir Motelis buvo nugriautas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal sprendimo priėmimo dieną buvusius faktus, yra neteisėtas (ABTĮ 140 str. 1 d.). Neringos savivaldybės atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma ir todėl, kad nėra ir kitų būtinųjų jos civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Neteisėtos statybos padarinių atsiradimą nulėmė būtent statybą leidžiančio dokumento išdavimas bei Inspekcijos netinkamai vykdyta teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra. Jei nebūtų Detaliojo plano derinusios valstybinės institucijos, o iš teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos (tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) nebūtų buvusi gauta teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada, toks Detalusis planas niekada nebūtų pateiktas tvirtinti Neringos savivaldybei. Neringos savivaldybės veiksmai priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo kilusių pasekmių, todėl negali būti konstatuotas priežastinis ryšys. Nesant nustatyto priežastinio ryšio tarp Neringos savivaldybės neteisėtų veiksmų ir galinčios kilti žalos pareiškėjui dėl Motelio nugriovimo, nėra ir pagrindo taikyti civilinę atsakomybę Neringos savivaldybei. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino kitų Neringos savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, dėl jų negali būti pasisakoma apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino Neringos savivaldybės keltų klausimų dėl dalinės atsakomybės nustatymo. Nagrinėjant pirmojoje instancijoje Neringos savivaldybė teikė eilę nesutikimo argumentų dėl pareiškėjo reikalaujamos žalos dydžio, dėl reikalaujamos žalos formos, Motelio įvertinimo ir pan. Nei vienas Neringos savivaldybės argumentas, kadangi sprendimu buvo nustatyta, kad žala nėra atsiradusi, nebuvo įvertintas. Byloje Neringos savivaldybės administracija prašė skirti ekspertizę tikslu nustatyti Motelio vertę 2015 m. balandžio 29 d. Ekspertizė nebuvo paskirta, nes nuspręsta, kad žala, kurią pareiškėjas įrodinėja nėra dar patirta.

32.       Pareiškėjas papildomai pateikė prašymą prie bylos prijungti motelio nugriovimo aktą ir rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. spalio 25 d. buvo įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs Motelis buvo nugriautas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024, kurioje buvo išnagrinėtas ginčas, kilęs tapačių teisinių santykių srityje, suformulavo išaiškinimus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir tinkamų atsakovų atstovų, dėl atsakovų solidariosios atsakomybės bei, žalos, siejamos su turto netekimu, kurie yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Net ir pasikeitusi faktinė situacija dėl pastato, priešingai nei nurodo Neringos savivaldybė, nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi žalos dydis nuo to nepakito, tik šiai dienai žala dėl pastato netekimo jau yra. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą dėl pastato netekimo patvirtina įstatymo reikalavimus atitinkanti Vertinimo ataskaita, kurioje pastatas įvertintas 2023 m. kovo 6 d., tai yra labai artimai pastato nugriovimo datai bei, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pateikta Vertinimo ataskaitą, kuria grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis dėl turto netekimo, neatinka įstatymo reikalavimų. Atsakovų, įskaitant Neringos savivaldybės, paaiškinimai ar deklaratyvūs teiginiai nėra pakankami, kad paneigti pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydį. Nagrinėjamai bylai, be kita ko, yra aktualūs ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir iš naujo neįrodinėtini vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi. Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai, padaryti pažeidimai, priimant atitinkamus administracinius aktus (sprendimus), kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas yra nustatyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu, taip pat dėl tinkamų atsakovų ir jų atstovų bei, dėl atsakovų solidariosios atsakomybės (nagrinėjamu atveju prašoma priteisti žala taip pat vertintina kaip bendra žala, atsiradusi dėl savarankiškų, nesuderintų abiejų atsakovų (jų atstovų) neteisėtų veiksmų teritorijų planavimo ir statybų procese, kadangi pastato atsiradimą sąlygojo ne tik Detalusis planas, bet ir Sąvadas, Statybos leidimas bei Aktas). Todėl, Neringos savivaldybės bandymai nuginčyti prejudicinius faktus ar sumažinti savo atsakomybės dydį, prašant dalinės atsakomybės, kai nėra galimybės nustatyti kiek vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo, vėlgi nesudaro pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neabejotinai užvilkintų galutinio sprendimo priėmimą, o nuo valstybės ir savivaldybės institucijų nukentėjęs pareiškėjas būtų įtrauktas į naują teisminį procesą dar keleriems metams ir patirtų dar didesnę žalą, be kita ko, įvertinus ir tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai ir dešimtmečius trunkantys teisminiai procesai dėl pastato jau padarė akivaizdžią žalą ir pareiškėjo sveikatai, ką patvirtina kartu su 2024 m. spalio 25 d. prašymu skirti administracinę bylę Nr. eA-2019-815/2024 nagrinėti prioritetine tvarka pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri yra kritinė. Pareiškėjui yra nustatyta labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kas patvirtina ne tik pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumą, bet ir būtinybę kuo greičiau užbaigti šį procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo A. B. reikalavimo – priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos 929 754,35 Eur dydžio turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

34.       Skunde pareiškėjas 929 754,35 Eur dydžio turtinę žalą kildino iš: 1) Motelio rinkos vertės, kuri 2023 m. kovo 6 d. dienai pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Vertinimo ataskaitą sudarė 919 000 Eur. Įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais buvo panaikinti administraciniai aktai, sąlygoję Motelio statybą, ir teismo sprendimu įpareigojus nugriauti Motelį, Motelio nugriovimas ir su tuo susiję pareiškėjo nuostoliai, yra realūs ir neišvengiami; 2) 8 754,35 Eur tiesioginių išlaidų už teisines paslaugas, kurias pareiškėjas patyrė atstovaujant jo interesams derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. (civilinėje byloje Nr. 2VP-5595-991/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013; 3) 2 000 Eur išlaidų už Vertinimo ataskaitos parengimą. Dėl neteisėtų institucijų veiksmų, teismo sprendimo neįvykdymo, pareiškėjo patirtos žalos neatlyginimo pareiškėjas patiria išgyvenimus, kuriuos prašo atlyginti pinigine kompensacija – 100 000 Eur neturtine žala.

35.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad: 1) Motelis nėra nugriautas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų (žalos), deliktinė civilinė atsakomybė negalima. 2) Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti 8 754,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas konkrečiose civilinėse bylose, iš kurių kildina žalos atlyginimą, reikalavo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl tokias bylinėjimosi išlaidas turėtų padengti šios bylos atsakovai. Be to, teismas konstatavo, kad į bylą yra pateiktos tik sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą. Būtinumo advokatui dalyvauti derybose dėl taikos sutarties nebuvo, todėl laikytina, jog pareiškėjas patyrė išlaidas veikdamas savo rizika. 3) Vertindamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti 2 000 Eur išlaidas, patirtas dėl Vertinimo ataskaitos parengimo, pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikta tik sąskaita-faktūra už suteiktas paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą. Be kita ko teismas atkreipė dėmesį, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, nesivadovavo minėta Vertinimo ataskaita. 4) Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad neatmeta galimybės, jog dėl įvykusių teisminių procesų pareiškėjas galėjo patirti stresą, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, neigiamą poveikį sveikatai ir savijautai, tačiau į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog būtent statybiniai procesai ir teisminiai bylinėjimaisi įtakojo pareiškėjo galimai pablogėjusią sveikatą, neigiamus išgyvenimus. Be to, teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas ilgą laiką neįvykdė (-o) įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki šiol naudojasi Moteliu. 5) Atmetęs pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos, teismas taip pat atmetė ir reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

36.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikia apeliacinį skundą, papildomus paaiškinimus ir naują įrodymą, Inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. SNUGA-30-241031-00003, kuris patvirtina, kad Motelis buvo nugriautas 2024 m. spalio 25 d. Pareiškėjas pabrėžia, kad Vertinimo ataskaita, kurioje Motelio rinkos vertė 2023 m. kovo 6 d. dienai pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ sudarė 919 000 Eur, nėra paneigta objektyviais įrodymais, todėl patvirtina pareiškėjo patirtą žalą.

37.       CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

38.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

Dėl turtinės žalos, susijusios su Motelio nugriovimu

39.       Pareiškėjas skundu prašė priteisti turtinę žalą, kurią kildino iš Motelio rinkos vertės, kuri 2023 m. kovo 6 d. dienai pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Vertinimo ataskaitą sudarė 919 000 Eur.

40.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu, Motelis dar nebuvo nugriautas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, kitų sąlygų netyrė ir nevertino, taip kaip ir nevertino prašomos priteisti žalos dydžio bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei pakankamumo.

42.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui buvo pateikti Motelio nugriovimą patvirtinantys dokumentai. Į bylą pateiktas Inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. SNUGA-30-241031-00003 patvirtina, kad Motelis buvo nugriautas 2024 m. spalio 25 d., todėl atsižvelgus į tai, jog pasikeitė bylos faktinės aplinkybės, t. y. Motelis buvo nugriautas, darytina išvada, jog žalos, kildinamos iš Motelio nugriovimo, atsiradimo faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas.

43.       Pirmosios instancijos teismui neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių (kitų viešosios atsakomybės sąlygų, be kita ko neįvertinus prašomo priteisti žalos dydžio), bylos išnagrinėjimas apeliacinėje instancijoje šiuo aspektu yra negalimas (būtų pažeistos proceso šalių teisės į apeliaciją), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Žala, susijusi su išlaidomis už teisines paslaugas

44.       Pareiškėjas skunde reikalavo priteisti 8 754,35 Eur tiesiogines išlaidas už teisines paslaugas, kurias pareiškėjas patyrė atstovaujant jo interesams derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. (civilinėje byloje Nr. 2VP-5595-991/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013).

45.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar tam tikros išlaidos buvo būtinos, turi teismas, kuris nagrinėja konkrečia bylą. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas konkrečiose civilinėse bylose, iš kurių kildina žalos atlyginimą, nereikalavo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir nepagrindė, kodėl tokias bylinėjimosi išlaidas turėtų padengti šios bylos atsakovai. Be to, teismas konstatavo, kad į bylą yra pateiktos tik sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą. Būtinumo advokatui dalyvauti derybose dėl taikos sutarties nebuvo, todėl laikytina, jog pareiškėjas patyrė išlaidas veikdamas savo rizika. Kadangi pagal CPK 593 straipsinio 5 dalį, nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama šią administracinę bylą, nemato pagrindo išlaidas pripažinti kaip žalą.

46.       Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo kaip žalą pripažinti išlaidas už teisines paslaugas derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra patirtos veikiant savo rizika.

47.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

Žala, susijusi su išlaidomis Vertinimo ataskaitai parengti

48.       Pareiškėjas skunde reikalavo priteisti 2 000 Eur išlaidų už Vertinimo ataskaitos parengimą. Pažymėtina, kad šių išlaidų priteisimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, ar iš dalies grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas, įvertinęs reikšmingas byloje aplinkybes, tenkins ir kokia apimtimi pareiškėjui reikalavimą dėl turtinės žalos, be kita ko, ar, vertinant išlaidų būtinumą, minėta Vertinimo ataskaita bus reikšmingas įrodymas byloje. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

49.       Pareiškėjo reikalavimas priteisti metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra taip pat tiesiogiai susijęs su jau grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylos dalimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat naikintinas ir grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Neturtinė žala

50.       Pareiškėjas skunde reikalavo priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą už pareiškėjo jaučiamą nerimą ir įtampą, bejėgiškumą, nusivylimą, neteisybės jausmą, pažeminimo jausmus dėl valstybės (savivaldybės) institucijų neveikimo įvykdant teismo sprendimų. Pareiškėjas manė, kad už patirtą skriaudą, nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus pareiškėjui turi būti atlyginta pinigine kompensacija, kadangi vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka jo pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas pabrėžė, kad neteko savo turto, kur planavo laimingai leisti senatvę. Pareiškėjo teigimu, iš jo buvo tyčiojamasi eilę metų, panaikinus administracinius aktus kuriamas teisėtas lūkestis, kad galiausiai bus sudaryta taikos sutartis, kad pavyks išsaugoti pareiškėjo turtą ir pan., tačiau įvyko priešingai ir po beveik kelis dešimtmečius trukusio proceso pastatas yra griautinas, be to du metus nevykdant teismo sprendimo. Pareiškėjo įsitikinimu, šios papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė stresą, diskomfortą ir kitus jau minėtus neigiamus išgyvenimus dėl to, kad prarado savo turtą, kad šis procesas tęsiasi dešimtmečius, kad neteisėtus veiksmus atliko net šešios institucijos ir t.t.

51.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies pripažino, kad dėl įvykusių teisminių procesų pareiškėjas galėjo patirti stresą, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, neigiamą poveikį sveikatai ir savijautai, tačiau pabrėžė, kad į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog būtent statybiniai procesai ir teisminiai bylinėjimaisi įtakojo pareiškėjo galimai pablogėjusią sveikatą, neigiamus išgyvenimus, todėl skundą dėl neturinės žalos atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats pareiškėjas ilgą laiką neįvykdė (-o) įsiteisėjusio teismo sprendimo, iki šiol naudojosi Moteliu.

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų neturtinės žalos atlyginimo aspektu, pažymi, kad remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

53.       Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į tai, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas Moteliu iki jo nugriovimo iš esmės naudojosi, be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2- 909-889/2013) įpareigojo A. B. per 6 mėnesius nugriauti Motelį, o neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei Inspekcijai nugriauti sklype Motelį ir sutvarkyti statybvietę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, be kito sutinkant su pirmosios instancijos pastebėjimu, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju šioje dalyje pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 

55.       Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių, pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos, susijusios su Motelio nugriovimu, išlaidų dėl Vertinimo ataskaitos parengimo bei metinių procesinių palūkanų priteisimu, naikinamas, ir byla panaikinto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

56.       Kadangi byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

57.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-514-662/2024, kurioje pateikti išaiškinimai gali būti aktualūs nagrinėjant bylą iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, susijusio su motelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimu, Nekilnojamojo turto pastato – motelio vertinimo ataskaitos Nr. 2303/01 parengimu ir metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir perduoti šią teismo sprendimo dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                                                             Audrius Bakaveckas

                                                                                                          Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                          Ernestas Spruogis