Civilinė byla Nr. e2T-81-912/2022
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00064-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Transimperial“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą; suinteresuoti asmenys: M. Č. individuali įmonė „Milčija“ ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja Rusijos Federacijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Transimperial“ (toliau – ir bendrovė „Transimperial“) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą (toliau – ir arbitražo teismo sprendimas), kuriuo pareiškėjai: solidariai iš atsakovių „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir M. Č. individualios įmonės „Milčija“ (toliau – ir įmonė „Milčija“) priteista 11 257 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovės įmonės „Milčija“ priteista 32 945,40 Eur žalos atlyginimo ir 331,79 Eur išlaidų valstybės rinkliavai sumokėti; iš atsakovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista 113,39 Eur išlaidų valstybės rinkliavai sumokėti.
2. Pareiškėja nurodė, kad arbitražo teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. Atsakovė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas įvykdė arbitražo teismo sprendimo dalį, bet atsakovė įmonė „Milčija“ nevykdo sprendimo. Nėra dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir dvišalė sutartis, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartis) 56 straipsnyje nurodytų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Atsakovėms tinkamai ir laiku pranešta apie nagrinėtą bylą, įmonė „Milčija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Arbitražo teismo sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Arbitražo teismo sprendimu išspręstas privačių juridinių asmenų ginčas, kilęs iš vežimo santykių. Pastariesiems taikoma 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – CMR konvencija). Pagal CMR konvenciją pareiškėja, kaip ieškovė, turėjo teisę pasirinkti kurioje valstybėje pagal CMR konvencijos taisykles reikšti ieškinį dėl vežimo metu padarytų nuostolių atlyginimo.
3. Suinteresuotas asmuo įmonė „Milčija“ atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo.
4. Suinteresuotas asmuo įmonė „Milčija“ pažymėjo, kad pareiškėja prašyme nurodė, jog „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas įvykdė arbitražo teismo sprendimo dalį. Nepaisant to, pareiškėja nepagrįstai prašo pripažinti ir leisti vykdyti visą arbitražo teismo sprendimą, bet ne jo dalį. Be to, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant pareiškėjos prašymą, negali būti vadovaujamasi dvišale Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartimi. Po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga (toliau – ES) nustatė Rusijai daugybę sankcijų. Pastarajai taikomos sankcijos ekonominėse, teisinėse ir diplomatinėse srityse. Dėl to Rusijos institucijų, kaip agresorės vardu, priimti sprendimai negali būti pripažinti ir vykdomi demokratiškose valstybėse, be kita ko, Lietuvos Respublikoje. Be to, įmonei „Milčija“ nebuvo išsiųstas arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, t. y. neįteiktas originalus sprendimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Dėl to arbitražo teismo sprendimas neįsiteisėjo. Ginčas negalėjo būti nagrinėjamas Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teisme, nes įmonė „Milčija“ iš Vokietijos iki Lietuvos gabeno krovinį, vežimo sutartis sudaryta Lietuvoje, draudimo sutartis taip pat sudaryta tarp Lietuvoje registruotų ir Lietuvoje veikiančių subjektų. Pareiškėja neinicijavo proceso Lietuvoje. Arbitražo teismo sprendime neįvertintos užsakovo, vežėjo, draudiko ir draudėjo sutarčių nuostatos. Be to, vien aplinkybė, kad iš draudimo bendrovės priteisti nuostoliai, patvirtina, jog vagystė iš transporto priemonės pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Esant draudžiamajam įvykiui, nuostolius turi atlyginti draudimo bendrovė, bet ne įmonė „Milčija“.
5. Suinteresuotas asmuo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo.
6. Suinteresuotas asmuo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. įvykdė dalį sprendimo, nes pervedė (sumokėjo) pareiškėjai 11 370,39 Eur. Dėl to pareiškėjos prašymas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atžvilgiu nepagrįstas. Be to, neaišku, kaip Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo sprendimą įmanoma įvykdyti, nes Rusijos Federacijai taikomos ekonominės sankcijos ir piniginiai pervedimai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos neįmanomi.
7. Pareiškėja, susipažinusi su suinteresuotų asmenų atsiliepimais, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja papildomai akcentavo, kad nė viena iš Rusijos Federacijai galiojančių sankcijų neturi jokios teisinės įtakos Rusijos Federacijos teismų priimtų sprendimų teisinei galiai. Sankcijos nesusijusios su pareiškėjos prašymu. Pareiškėja nepatenka į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Nepaisant to, kad Rusijos Federacijai nustatytos sankcijos bankų srityje ir Rusijos bankams draudžiama naudotis „SWIFT“ sistema, techniniu požiūriu bankai gali vykdyti tarptautinius sandorius nesinaudodami „SWIFT“, bet tai brangesnis ir sudėtingesnis būdas. Vis dėlto, pirmiau nurodytas draudimas taip pat nesusijęs su pareiškėjos prašymu, nes pareiškėja neprašo teismo leisti įvykdyti kokį nors bankinį mokėjimą. Teismo nutartis pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo sprendimą savaime nepažeis pirmiau nurodytos sankcijos. Šiame etape nesprendžiama, kaip ateityje bus vykdomas sprendimas, nes tai yra atskiras teisinis klausimas. Pareiškėja turi teisę ne iš karto pateikti antstoliams vykdyti pripažintą sprendimą. Nė viena iš ES šalių nepaskelbusi, kad nepripažins Rusijos teismų priimtų sprendimų ginčuose tarp privačių asmenų. Nė viena iš ES sankcijų ir nė vienas Lietuvoje priimtas atskiras teisės aktas nepanaikino ir nesustabdė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties galiojimo. Dėl to pareiškėja turėjo teisę vadovautis dvišale sutartimi ir kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą. Įmonė „Milčija“ nepagrįstai teigia, kad arbitražo teismo sprendimas neįsiteisėjo, nes ji negavo sprendimo originalo. Pagal dvišalės sutarties 56 straipsnį esminis reikalavimas, kad sprendimas galėtų būti pripažintas – proceso šalies tinkamas informavimas apie procesą. Nereikalaujama, kad tinkamai apie procesą informuotai šaliai būtų tiesiogiai įteiktas teismo sprendimo originalas. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad įmonė „Milčija“ tinkamai informuota apie jos atžvilgiu Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teisme iškeltą bylą, taip pat apie tai, jog sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime nurodyta, kad įmonė „Milčija“ dalyvavo procese – teikė atsiliepimą į ieškinį. Taigi, įmonė „Milčija“ tinkamai informuota apie bylą. Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia elektorinė teismų sistema (msk.arbitr.ru), per kurią teikiami ir įteikiami procesiniai dokumentai. Teismai siunčia popierines dokumentų versijas tik pranešdami apie bylą, o visi kiti vėlesni dokumentai įteikiami per pirmiau nurodytą elektorinę sistemą. Įmonei „Milčija“ pirminis pranešimas apie bylą išsiųstas tinkamai, ji dalyvavo procese. Kitus dokumentus ji turėjo pareigą pasitikrinti teismų elektroninėje sistemoje. Be to, įmonė „Milčija“ neneigia, kad žinojo apie priimtą sprendimą. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina jos pačios pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Įmonės „Milčija“ argumentai dėl jurisdikcijos nepagrįsti. Ji arbitražo teismo byloje kėlė tuos pačius klausimus dėl teismingumo (bylos Nr. A40-282757/19-170-2253). Prašomame pripažinti sprendime pasisakyta dėl jurisdikcijos. Sprendimas įsiteisėjęs ir jurisdikcijos klausimas išspręstas. Be to, CMR konvencijoje nustatyta teismo, kuris yra krovinio pristatymo vietoje, kompetencija nagrinėti tokį ginčą. Įmonė „Milčija“ nepagrįstai kvestionuoja sprendimo teisėtumą. Sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo, negali būti peržiūrimas jo turinys ir teisėtumas. Įmonė „Milčija“ visus klausimus dėl ginčo esmės galėjo kelti ir kėlė Rusijoje nagrinėtoje byloje (bylos Nr. A40-282757/19-170-2253), todėl tie patys klausimai nebegali būti keliami šiame procese.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl prašymui pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą taikytinų nuostatų
8. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal Rusijos Federacijos 1996 m. gruodžio 31 d. federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, Rusijos Federacijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Dėl to pirmiau nurodyti Rusijos Federacijoje veikiantys teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai yra suprantama pagal 1958 metų Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, bet yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017 29–30 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-93-381/2019 7 punktas).
10. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje ne arbitražo, bet užsienio valstybės, t. y. Rusijos Federacijos, teismo sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas. Dėl to nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos prašymas dėl Rusijos Federacijoje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėtinas pagal CPK 810–814 straipsnių ir dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties nuostatas. Nepaisant to, kad suinteresuoti asmenys kelia klausimus dėl dvišalės sutarties taikymo ir Rusijos Federacijai nustatytų sankcijų dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą, pareiškėja teisingai nurodė, kad Rusijos Federacijai nustatytos sankcijos nesusijusios su nagrinėjama byla, pareiškėja neįtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės, sąrašą, dvišalė sutartis nepanaikinta, jos vykdymas nesustabdytas ir ji galioja. Dėl to pareiškėjos prašymas nagrinėtinas, be kita ko, pagal dvišalėje sutartyje nustatytas sąlygas.
Dėl prašymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą
11. CPK 811 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pagal dvišalės sutarties 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo, be kita ko, įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
12. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja su prašymu pateikė teismui Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą, taip pat Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo patvirtinimą, kad sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d., ir raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovei įmonei „Milčija“ buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taigi, formaliai pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.
13. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus pagrindai: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
14. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti gali pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams Lietuvos įstatymų principams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso CPK 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
15. Suinteresuoto asmens įmonės „Milčija“ teigimu, pareiškėjos prašymas negali būti patenkintas, nes įmonei „Milčija“ neįteiktas originalus sprendimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Dėl to, anot suinteresuoto asmens, arbitražo teismo sprendimas neįsiteisėjo. Teismas nesutinka su nurodytais suinteresuoto asmens argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017 35 punktas).
17. Be to, Lietuvos Respublika yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis dvišale sutartimi, bet taip pat privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020 19 punktas).
18. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad įmonė „Milčija“ tinkamai, t. y. tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų jos žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti, buvo informuota apie jai ir ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui pareikštą ieškinį Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teisme (bylos Nr. A40-282757/19-170-2253). Įmonė „Milčija“ taip pat neginčija, kad ji pateikė Maskvos arbitražo teismui atsiliepimą į bendrovės „Transimperial“ ieškinį, kuriame nurodė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad suinteresuotam asmeniui įmonei „Milčija“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, ji žinojo apie inicijuotą teismo procesą ir pasinaudojo galimybe pateikti atsiliepimą į ieškinį.
19. Be to, iš Maskvos arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, be kita ko, vertino ir pasisakė dėl įmonės „Milčija“ atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų. Maskvos arbitražo teismas sprendime nurodė, kad įmonė „Milčija“ neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylos nagrinėjimą ji buvo informuota. Maskvos arbitražo teismas 2021 m. lapkričio 22 d. rašte patvirtino, kad atsakovei įmonei „Milčija“ tinkamai, vadovaujantis Rusijos Federacijos proceso teisės normomis, pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
20. Suinteresuotas asmuo įmonė „Milčija“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą neginčija pirmiau nurodytų aplinkybių, t. y. neginčija, kad ji neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai buvo tinkamai pranešta. Maskvos arbitražo teismas kitame 2021 m. lapkričio 22 d. rašte patvirtino, kad sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. Taigi, priešingai negu teigia įmonė „Milčija“, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas įsiteisėjęs. Tik tai, kad įmonė „Milčija“ teigia, jog ji negavo pirmiau nurodyto sprendimo originalo, nėra pagrindas teigti, kad sprendimas neįsiteisėjo. Pažymėtina, kad įmonė „Milčija“ neginčija fakto, kad ji visgi gavo sprendimą, tik teigia, kad negavo jo originalo. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina jos atsiliepimo turinio kontekstas ir pačios įmonės „Milčija“ pateikto elektroninio susirašinėjimo turinys. Dėl to darytina išvada, kad įmonė „Milčija“ yra susipažinusi su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimo turiniu.
21. Suinteresuotas asmuo įmonė „Milčija“ nepateikė jokių įrodymų, kad teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas apskųstas ir pirmiau nurodytuose Maskvos arbitražo teismo 2021 m. lapkričio 22 d. raštuose nurodyta informacija neteisinga. Prašomas pripažinti sprendimas priimtas daugiau kaip prieš metus, bet suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad, sužinojęs apie prieš jį priimtą teismo sprendimą, būtų ėmęsis veiksmų ir reikalavęs naujo teismo proceso, pavyzdžiui prašęs atnaujinti procesą.
22. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo įmonė „Milčija“ buvo laiku ir tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, procesiniai dokumentai jai įteikti pagal teisės aktus. Suinteresuotas asmuo turėjo galimybę dalyvauti teisminiame procese, susipažinti su procesiniais dokumentais, pateikti savo atsikirtimus ir pasinaudoti teise ginčyti teismo sprendimą.
23. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl kitų suinteresuoto asmens įmonės „Milčija“ atsiliepime nurodytų argumentų pažymi, kad užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Pastarosiomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Taigi, prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ar ne, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. Kitaip tariant, užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese negali būti tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokio pobūdžio teismo procese patikrinami dvišalėje sutartyje įtvirtinti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas nevertina įmonės „Milčija“ argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės.
25. Suinteresuoto asmens argumentai, kad Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismas netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas ir išnagrinėjo jam neteismingą bylą, taip pat teisiškai nereikšmingi ir nėra pagrindas nepripažinti ir neleisti vykdyti Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo sprendimo pagal dvišalės sutarties nuostatas. Be to, akcentuotina, kad įmonė „Milčija“ savo argumentus dėl teismingumo nurodė taip pat ir Maskvos arbitražo teisme nagrinėtoje byloje ir teismas dėl jos argumentų pasisakė, nurodydamas, kad pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b papunktį, visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Teismas pažymėjo, kad „<...> prekių pakrovimo ir pristatymo vieta yra skirtingų valstybių teritorijose. Pagal pateiktus dokumentus, krovinio priėmimo vieta – Vokietija, o iškrovimo vieta – Rusija“. Taigi, krovinio iškrovimo vieta – Rusija, Maskva, todėl pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b papunktį ieškinys galėjo būti pateiktas Rusijos Federacijos teismui.
26. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nenustatyti dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsniuose nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Dėl to prašymas pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą tenkinamas.
Dėl prašymo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą
27. Vis dėlto iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas 2021 m. gruodžio 10 d. įvykdė Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį, pervesdamas pareiškėjai 11 370,39 Eur (2021 m. gruodžio 10 d. mokėjimo dokumentas). Pareiškėja pirmiau nurodytos aplinkybės neginčija, taip pat neginčija, kad priėmė 11 370,39 Eur sumą. Pareiškėja prašyme patvirtino, kad „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas įvykdė arbitražo teismo sprendimo dalį. Nepaisant to, pareiškėja prašo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje visą teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą.
28. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Dėl to aptariama suinteresuoto asmens „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo prievolė kreditorei (pareiškėjai) bendrovei „Transimperial“ pasibaigė ją tinkamai įvykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nebelieka teisinio pagrindo leisti šią teismo sprendimo dalį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Dėl to pareiškėjos prašymas leisti vykdyti Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą tenkinamas iš dalies, leidžiama vykdyti tik sprendimo dalį dėl 32 945,40 Eur žalos atlyginimo ir 331,79 Eur išlaidų valstybės rinkliavai sumokėti priteisimo iš įmonės „Milčija“, o prašymas leisti vykdyti sprendimo dalį dėl 11 370,39 Eur priteisimo iš „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio valstybės teismo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio valstybės teismo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina taip pat ir nagrinėjant prašymus dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
31. Pareiškėja pateikė teismui duomenų, kad Lietuvos apeliaciniame teisme patyrė 2 380 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą.
32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
33. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,4.
34. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Taigi, pareiškėjos prašomos priteisti 2 380 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą daugiau kaip trigubai viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4).
35. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, taip pat atsižvelgęs į advokatės darbo ir laiko sąnaudas rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą, į tai, kad prašymas nesudėtingas, nedidelės apimties, byla taip pat nesudėtinga ir nedidelės apimties, pripažįsta pagrįstomis tik 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl to iš dalies patenkinus prašymą, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens įmonės „Milčija“ priteistina 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
36. Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straipsniais, 810–814 straipsniais,
n u t a r i a :
Tenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies.
Pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriuo ieškovei Rusijos Federacijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Transimperial“ (juridinio asmens kodas 1107746187845) priteista: solidariai iš atsakovių „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir M. Č. individualios įmonės „Milčija“ 11 257 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovės M. Č. individualios įmonės „Milčija“ 32 945,40 Eur žalos atlyginimo ir 331,79 Eur išlaidų valstybės rinkliavai sumokėti; iš atsakovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo 113,39 Eur išlaidų valstybės rinkliavai sumokėti (byla Nr. A40-282757/19-170-2253).
Leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos arbitražo teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovei Rusijos Federacijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Transimperial“ (juridinio asmens kodas 1107746187845) iš atsakovės M. Č. individualios įmonės „Milčija“ (juridinio asmens kodas 153657617) 32 945,40 Eur žalos atlyginimo ir 331,79 Eur išlaidų valstybės rinkliavai sumokėti priteisimo.
Atmesti kitą prašymo leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo dalį.
Priteisti pareiškėjai Rusijos Federacijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Transimperial“ (juridinio asmens kodas 1107746187845) iš suinteresuoto asmens M. Č. individualios įmonės „Milčija“ (juridinio asmens kodas 153657617) 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjas Tomas Venckus