Administracinė byla Nr. I-3036-561/2015    

Proceso Nr. 3-61-3-07971-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, teisėjų Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. L. padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimą Nr. 1D-10476 (11); 2) priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 1 652,54 Eur, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 dalies nuostatų taikymo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą valstybinės pensijos dalį po 41,27 Eur už kiekvieną mėnesį per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4) įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo. Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims.

Pareiškėjas nurodė, kad jam valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo sumažinta vadovaujantis 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsniais. Paaiškino, kad už minėtą laikotarpį VRM, taikydama Laikinojo įstatymo 4  ir 5 straipsnių nuostatas, jam neišmokėjo valstybinės pensijos dalies. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. 

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė – VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą pabrėžė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad VRM, apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl VRM veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas.

Byloje nustatyta, kad 2002-01-09 VRM išvada Nr. 17446 pareiškėjui už tarnybą nuo 2001-09-29 iki neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 37).

Pareiškėjas 2013-11-13 su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 39–40).

VRM 2013-11-25 sprendimu Nr. 1D-10476 (11) konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui išmokėti nepriemoką, kuri buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Prašymo dalies dėl neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nenagrinėjo (b. l. 8–9).

Nesutikdamas su VRM sprendimu, pareiškėjas padavė skundą teismui, prašydamas sprendimą panaikinti, priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį ir įpareigoti atsakoves toliau mokėti paskirtą pensiją (b. l. 1–7). Skunde pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

2013-12-23 nutartimi teismas pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (b. l. 12–13).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-12-23 nutartį panaikino, tenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 24–27).

2014-02-05 nutartimi pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti (b. l. 29).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ribojant pareiškėjui mokamos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir priteisti jam neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, kuri buvo ribojama vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis. Teismas taip pat pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Tarnybos 2013-11-22 pažyma Nr. 11PP (P)-6960 (b. l. 10) patvirtina, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 susidarė 1 652,54 Eur nepriemoka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę, reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).

Teismo vertinimu, toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 1 652,54 Eur, pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimą Nr. 1D-10476 (11). VRM sprendime yra pateikiama informacija apie pareiškėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis ši pensija buvo apskaičiuojama. Taip pat šiame sprendime išreikšta ir atsakovės valia atsisakyti mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją, o pareiškėjo prašymo dalis dėl neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas nebuvo nagrinėjama.

Pažymėtina, kad sprendimo dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, nėra grindžiama jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio skundo padavimo terminai. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs įstatyme nustatyto kreipimosi su skundu (prašymu) termino, o taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl šio termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti termino eigos pradžią (LVAT 2010-02-05 nutartis adm. b. Nr. AS146-104/2010, 2010-07-10 nutartis adm. b. Nr. AS556-395/2010 ir kt.). Tuo tarpu, ginčijamame VRM sprendime jokios aplinkybės, kuriomis galėtų būti grindžiamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytų terminų praleidimas, nebuvo nagrinėtos bei vertintos. VRM 2013-11-25 sprendime nurodyti pagrindai yra visiškai nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu, todėl, teismo vertinimu, priimto sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nėra ribojama.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1, 2 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

                                                                        nusprendė:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 1 652,54 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 54 euro centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, kuri buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimo Nr. 1D-10476 (11) dalį, kurioje buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Kitą pareiškėjo A. L. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Teisėjai                                                        Arūnas Kaminskas

                                                                      Jolita Rasiukevičienė

                                                                      Halina Zaikauskaitė