Civilinė byla Nr. e2A-31-614/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22812-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Autodepas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-433/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Fast Truck Service“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Autodepas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės mažosios bendrijos „Autodepas“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Fast Truck Service“ dėl permokos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Fast Truck Service“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Autodepas“ 5 337,75 Eur skolą už subnuomos mokestį, 1 339,27 Eur delspinigius, 2 040 Eur baudą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2019 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 2019/04/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei naudotis 261,08 kv. m bendro ploto patalpas, esančias adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (Sutarties 1.1. punktas). Šalys susitarė, jog sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro sutartį nutraukti, sutartis automatiškai bus pratęsiama dar metams. Sutarties 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 1 d. sumokėti ieškovei 2040,00 Eur depozitą, kuris pasibaigus nuomos sutarčiai bus įskaičiuotas į galutinį atsiskaitymą. Atsakovė sutarto depozito nesumokėjo. Sutarties 4.2. punktu atsakovė įsipareigojo už perduotų patalpų subnuomą mokėti po 1020 Eur plius PVM per mėnesį, o Sutarties 4.4. punktu - apmokėti jai tenkančią dalį komunalinių ir kitų teikiamų paslaugų kainą. Įsigaliojus ieškovės ir atsakovės sudarytai sutarčiai bei pasibaigus ataskaitiniam terminui ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą FTS18 Nr. 001175, kurią atsakovė apmokėjo. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2019 m. balandžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. 2019/04/01, kuriuo šalys sutarė pakeisti pagrindinės sutarties 1.1. ir 4.2. punktų redakcijas. Nurodytu papildomu susitarimu atsakovei buvo perduota naudotis papildoma dalis patalpų. Todėl atsakovė nuo 2019 m. gegužės 2 d. naudojosi 370,28 kv. m dydžio patalpomis. Sutarties 4.2. punktu pakeitimu šalys sutarė, jog atsakovė mokės už patalpų nuomą didesnį patalpų nuomos mokestį, kuris sudarys 1 700 Eur plius PVM. Atsakovei šis susitarimas buvo perduotas pasirašyti, tačiau ji pasirašyto susitarimo negrąžino. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. atsakovė apmokėdavo ieškovės jai pateiktas sąskaitas, kuriose jau buvo nurodytas padidintas subnuomos mokestis. Atsakovė neapmokėjo jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų: 2020 m. vasario 29 d. FTS18 Nr. 001738 2 334,24 Eur, 2020 m. kovo 31 d. FTS18 Nr. 001814 2 446,96 Eur, 2020 m. balandžio 14 d. FTS18 Nr. 001857 556,55 Eur. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė yra skolinga ieškovei 5 337,75 Eur sumą už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis ir suteiktas paslaugas. Sutarties 5.1. punktu ieškovė ir atsakovė sutarė, jog pažeidus mokėjimo terminą atsakovė mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė paskaičiavo 1 339,27 Eur delspinigių sumą, taikant 0,2 proc. dydžio delspinigių normą. Šalys sudarydamos sutartį taip pat sutarė dėl sudarytos sutarties galiojimo ir jos nutraukimo tvarkos. Jos susitarimu nustatė, kad ,,Sutartis Nr. 2019/04/01 įsigalioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. ir galioja iki 2020 m. balandžio 1 d. Sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro sutartį nutraukti, ji automatiškai pratęsiama dar metams“ (sutarties 6.1. punktas). Taip pat šalys sutarė, jog jos turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį prieš tai informavusios kitą šali prieš 2 (du) mėnesius (sutarties 6.2. punktas), o pažeidus informavimo terminą ir sutartį nutraukus prieš terminą (sutarties 6.5. punktas) – sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Vadovaujantis sutarties 6.1. punktu negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 2019/04/01 buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. kreipėsi su 2020 balandžio 6 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog nuo 2020 m. balandžio 7 d. nutraukia pratęstą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/04/01. Ieškovė neprieštaravo tokiam atsakovės pareiškimui, tačiau vadovaujantis sutarties 6.5. punkto nuostatomis pateikė atsakovei sąskaitą dėl priskaičiuotos 2 040 Eur baudos sumokėjimo. Atsakovė baudos už sutarties nutraukimo termino pažeidimą nesumokėjo. Atsakovei buvo teikiamos pretenzijos dėl nesavalaikio įsipareigojimų vykdymo, tačiau atsakovė į teisėtą reikalavimą nereaguoja ir skolos nesumoka. Atsakovė neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. neapmokėjo ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už naudojimąsi išsinuomotomis iš ieškovės patalpomis, taip pat netinkamai nutraukė patalpų nuomos sutartį anksčiau termino ir nesilaikė šalių sutartos sutarties nutraukimo tvarkos ir tokiu būdu, pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove (CK 6.63 straipsnis).
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės MB „Autodepas“ savininkas S. J. ir ieškovės MB „Fast Truck Service“ direktorius R. D. buvo pažįstami ilgesnį laiką ir palaikė draugiškus santykius iki šių įmonių įkūrimo. 2019 m. kovo 26 d. įregistravus MB „Autodepas“ 2019 m. balandžio 1 d. buvo pasirašyta patalpų, adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, subnuomos sutartis. Iš pradžių MB „Autodepas“ dirbo tik vienas asmuo, todėl buvo susitarta dėl 1 020 Eur be PVM nuomos kainos ir sutartyje įrašyta 261,08 kv. m subnuoma. Kadangi nuo 2019 m. gegužės mėnesio MB „Autodepas“ pradėjo dirbti daugiau asmenų, buvo susitarta padidinti subnuomos kainą ir sutartyje nurodyti 370,28 kv. m. Esant draugiškiems santykiams subnuomos sutartis buvo pasirašyta tik įforminti buhalterinei apskaitai, kadangi, kaip nurodo ieškovė, nebuvo sumokėtas ir nebuvo reikalauta sumokėti depozito, nebuvo pasirašytas nei sutarties pakeitimas, kuriuo padidinta subnuomos kaina. Subnuomojamos patalpos buvo angaras, turintis tris įvažiavimus. Buvo sutarta, kad vienu įvažiavimu naudosis MB „Autodepas“, kitu MB „Fast Truck Service“, o trečiu įvažiavimu bus naudojamasi bendrai, kadangi ten buvo duobė, naudojama tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti. Kadangi minimos patalpos buvo bendras angaras, atsakovės ir ieškovės darbuotojai dalindavosi ir įrankiais, nuolat palaikydavo santykius. Toje pačioje patalpoje buvo abiejų įmonių administracija (biuras), tie patys asmenys buvo abiejų įmonių buhalterė bei apskaitininkė. Vykdant veiklą ir didėjant darbų apimtims, minėtame trečiame įvažiavime esančia duobe tapo vis sudėtingiau naudotis bendrai. Vėliau nuo 2019 m. liepos mėn. darbo valandų metu duobe naudojosi vien MB „Fast Truck Service“, neleisdama naudotis MB „Autodepas“. MB „Autodepas“ galėjo naudotis duobe tik nedarbo valandų metu. MB „Autodepas“ atstovai ne kartą žodžiu prašė suteikti galimybę naudotis duobe darbo valandų metu, tačiau MB „Fast Truck Service“ tokios galimybės nesudarė. Esant draugiškiems santykiams, MB „Autodepas“ neteikė rašytinių pretenzijų, reikalavimų ar panašių dokumentų, o nesutarimus buvo bandoma spręsti žodžiu. Dėl to, kad MB „Fast Truck Service“ net ir po daugkartinių prašymų nesudarė MB „Autodepas“ galimybės naudotis minėta duobe darbo valandų metu, MB „Autodepas“ nenorėjo pratęsti subnuomos sutarties. MB „Autodepas“ susirado kitas patalpas, kurios buvo perduotos MB „Autodepas“ 2020 m. balandžio 1 d. 2020 m. balandžio 6 d. MB „Autodepas“ paruošė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir išsikraustymą ir išsikraustė į kitas patalpas. Kad subnuomos sutartis nebus pratęsiama buvo akivaizdu iš aukščiau minėtų aplinkybių. Vėliau 2020 m. balandžio 24 d. MB „Autodepas“ gavo MB „Fast Truck Service“ pretenziją dėl skolos ir baudos pagal subnuomos sutarties 4.6 punktą mokėjimo, taip pat 2020 m. balandžio 16 d. baudos sąskaitą faktūrą. 2020 m. balandžio 29 d. MB „Autodepas“ gavo UAB „CCS-customers care services“, atstovaujančios MB „Fast Truck Service“ 2020 m. balandžio 28 d. pretenziją. 2020 m. balandžio 30 d. MB „Autodepas“ pateikė atsakymą į 2020 m. balandžio 28 d. pretenziją. MB „Autodepas“ gavo 2020 m. birželio 4 d. pakartotinį reikalavimą, į kurį 2020 m. birželio 8 d. pateikė atsakymą. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 5 337,75 Eur skolą ir 1 339,27 Eur delspinigius. Nurodo, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos mėn. negalėjo naudotis duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti darbo valandų metu. Duobe galėjo naudotis ne darbo valandomis, naktimis, kai MB „Fast Truck Service“ ji nebuvo reikalinga. Atsakovei tokios sąlygos buvo itin nepatogios. 2019 m. balandžio 1 d. subnuomos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad subnuomotojas įsipareigoja nevaržyti subnuomininko teisėtai vykdomos veiklos. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad subnuomotojas įsipareigoja patalpas perduoti tinkamas 3.1 punkte nurodytai subnuomininko veiklai. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad subnuomininkas įsipareigoja patalpas naudoti savo veiklai (sutartyje veiklos rūšis neįvardijama). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Kadangi ieškovei nesuteikiant galimybės darbo valandomis naudotis duobe naudojimosi patalpomis sąlygos iš esmės pablogėjo, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, reikalauja nuo 2019 m. liepos 1 d. sumažinti nuomos mokestį iki 1 020 Eur be PVM. Nurodė, kad nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. ieškovė už subnuomą išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 22 075,78 Eur sumai. Pagal šias sąskaitas atsakovė apmokėjo 16 738,03 Eur ir neapmokėjo 5 337,75 Eur. PVM sąskaitose faktūrose 2 057 Eur (1 700 Eur + PVM) sudaro nuomos mokestis, o likusi suma yra komunalinės ir kitos išlaidos (išskyrus 2019-07-31 SF Nr. 001330 1 630,28 Eur sumai, kuri yra mažesnė už nuomos mokesčio dydį). Todėl, sumažinus nuomos mokestį iki 1 234,2 Eur (1 020 Eur + PVM), mokėtina suma būtų mažinama 822,80 Eur (2 057 – 1 234,2) (išskyrus 2019 m. liepos 31 d. SF Nr. 001330 1 630,28 Eur sumai, kuri yra mažesnė už nuomos mokesčio dydį). Sumažinus nuomos mokestį pagal sąskaitas faktūras mokėtina suma iš viso būtų 14 905,31 Eur. Kadangi pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovės jau apmokėta suma yra didesnė, t. y. 16 738,03 Eur, atsakovė, sumažinus nuomos mokestį, nebūtų skolinga ieškovei. Pažymėjo, kad visose ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra išskirta kokia yra nuomos mokesčio suma, o kokia dalis yra komunalinės ir kitos išlaidos, taip pat nėra pateikti komunalinių ir kitų išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai. Be to, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 001330, kurios suma yra 1 630,28 Eur, yra mažesnė už nuomos mokesčio dydį (2057 Eur). Be to, ieškovės reikalaujama 0,2 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos yra neprotingai didelė. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2 040 Eur baudą už sutarties nutraukimą atsakovė nesutinka. Nuo 2019 m. liepos mėn. atsakovė negalėjo naudotis duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti darbo valandų metu. Atsakovė ne kartą žodžiu prašė suteikti galimybę naudotis duobe darbo valandų metu, tačiau ieškovė tokios galimybės nesudarė. Dėl šių priežasčių atsakovė nenorėjo pratęsti subnuomos sutarties. Nors pranešimas apie sutarties nutraukimą pateiktas 2020 m. balandžio 6 d., negali būti laikoma, kad pagal sutarties 6.1 punktą sutartis automatiškai buvo pratęsta dar metams, dėl to, kad buvo akivaizdu, jog atsakovės netenkina naudojimosi patalpomis sąlygos dėl duobės. Taip pat nėra protinga ir proporcinga dėl praleisto mažareikšmio kelių dienų termino laikyti, kad sutartis automatiškai pratęsta dar metams. Pažymėjo, kad sutarties 6.3 punkte numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta subnuomininkui reikalaujant, jei patalpos tampa netinkamos naudoti. Atsakovės duomenimis atlaisvinus patalpas ieškovei buvo sumažinta nuomos kaina pagal pagrindinę nuomos sutartį, todėl ieškovė nepatyrė netekimų.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1 832,72 Eur nuomos mokesčio permoką, 1 758,13 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas motyvus ir aplinkybes. Papilomai nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. ieškovės direktorius R. D. adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, išvairuodamas remontuojamą automobilį iš angaro į kiemą, kliudė ten stovėjusį atsakovei priklausantį vilkiką Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo apgadintas kabinos dešinysis šonas ir dešinysis aptakas. Kadangi šalių santykiai buvo draugiški, buvo žodžiu sutarta, kad ieškovė atlygins padarytą žalą vilkikui Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebuvo kreiptasi į jokias institucijas, tačiau ieškovė žalos neatlygino. CK 6.264 straipsnio „Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės“ 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. R. D. yra ieškovės darbuotojas (direktorius) ir minėto žalos padarymo metu veikė kaip ieškovės darbuotojas, t. y. darbovietėje išvairavo remontuojamą automobilį iš angaro į kiemą. Todėl vadovaujantis CK 6.264 straipsnio nuostatomis, padarytą žalą privalo atlyginti ieškovė. Vilkiko Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos sudaro 1 758,13 Eur (1 453 Eur ir PVM). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t. y. ieškovė MB „Fast Truck Service“ privalo atlyginti atsakovei MB „Autodepas“ 1 758,13 Eur padarytą žalą.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybes, kad tarp šalių buvo sudaryta subnuomos sutartis, papildomas susitarimas prie subnuomos sutarties ir abu susitarimus abi proceso šalys nepriekaištingai vykdė iki 2020 metų vasario pabaigos patvirtina byloje esančios bei apmokėtos sąskaitos faktūros, be to, to neginčija ir pati atsakovė. Atsakovės prieštaravimai dėl neva negalėjimo naudoti automobilių taisymui patalpose esančios duobės, ko pasėkoje atsisakė vykdyti prisiimtas finansines prievoles, pažeidžia ne tik ieškovės interesus, bet ir materialinės teisės reikalavimus bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Atkreipė dėmesį į tai, jog šalys sudarydamos subnuomos sutartį apskritai neaptarinėjo esančios duobės naudojimo galimybių ir sąlygų, nes nei viena iš jų neužsiminėjo lengvųjų automobilių taisymu. Visi abiejų šalių taisomi automobiliai buvo ir yra tik sunkieji automobiliai (vilkikai), kurie yra pritaikyti pervežti krovinius. Visi tokie automobiliai yra gerokai aukštesni ir jie taisomi nesinaudojant jokia papildoma duobe, o tik naudojant atitinkamą papildomą įrangą (pakėlėjas, gervė, karutis ir t.t.), nes keičiamos detalės yra didelio svorio ir apimties. Atsakovė nurodė, jog dėl negalėjimo naudotis duobe buvo priversta dirbti naktimis, tačiau ieškovei yra žinoma, kad atsakovė naktimis dirbo dėl padidėjusio darbo krūvio, o jos suvartotas paslaugas (elektra, vanduo ir t.t.) apmokėdavo per puse su ieškove, neišskiriant konkrečiai jai tenkančios, sunaudotos dalies ir apimties. Naujai išsinuomotose patalpose atsakovė taip pat neturi duobės automobilių remontui ir puikiai išsiverčia taisydama automobilius be jos. Atsakovė nebandė spręsti susiklosčiusios situacijos ir tiesiog piktnaudžiavo teise, todėl negali būti tenkinamas jos prašymas sumažinti šalių sutartą patalpų nuomos kainą. Atsakovės reikalavimas atlyginti neva patirtą žalą paremtas tik prielaidomis. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog neva įvykis buvo 2020 m. sausio mėn., tačiau nuo 2020 m. sausio mėn. nieko nedarė, t. y. neteikė jokių pretenzijų, netaisė automobilio, todėl visiškai neaišku, kur atsakovei priklausantis automobilis patyrė žalą ir kas turėtų atsakyti už tokią neva sukeltą žalą. Be to, visos transporto priemonės dalyvaujančios eisme privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą, kuris panaudojamas atsitikus eismo įvykiui. Atsakovės pateiktos automobilio nuotraukos ir sąmata neįrodo, jog už žalą atsakinga būtent ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovei MB „Fast Truck Service“ iš atsakovės MB „Autodepas“ 5 337,75 Eur skolą, 2 040,00 Eur baudą, 1 339,27 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (8 757,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 797,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės MB „Autodepas“ į valstybės biudžetą 20,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; grąžinti ieškovei MB „Fast Truck Service“ 1,00 Eur žyminio mokesčio.
6. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl didesnio ploto patalpų subnuomos bei didesnio mokesčio mokėjimo, todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 5 337,75 Eur skolą. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų-faktūrų) nustatyta, jog atsakovė iki 2020 m. vasario mėnesio tvarkingai mokėdavo atsakovei sąskaitose nurodytas sumas už patalpų nuomą, nereiškė jokių pretenzijų dėl trukdymo naudotis kokiomis nors patalpomis. Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą ieškovei sumažinti kainą už išnuomotas patalpas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad atsakovės skolos ieškovei atsirado sumažėjus darbui, t. y. sumažėjus užsakymams, dėl ko sumažėjo ir atsakovės pajamos. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas sumažinti subnuomos mokesčio sumą iki 1 020 Eur be PVM yra visiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Teismas sprendė, kad nepagrįstas yra ir priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 18 32,72 Eur nuomos mokesčio permoką. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl minėtos duobės naudojimosi sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl Sutarties vykdymo tik ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė teiktų kokias nors pretenzijas dėl minėtos duobės naudojimosi. Teismo vertinimu, iš atsakovės pateiktos permokos paskaičiavimo lentelės visiškai neaiški nurodomos permokos apskaičiavimo metodika.
7. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 339,27 Eur delspinigius (0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos) pagrįstas ir tenkintinas.
8. Teismas nurodė, kad Sutarties 6.2. punktu šalys sutarė, jog jos turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį prieš tai informavusios kitą šali prieš 2 (du) mėnesius, o pažeidus informavimo terminą ir sutartį nutraukus prieš terminą (Sutarties 6.5. punktas) sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė dėl sutarties nutraukimo būtų įspėjusi ieškovę prieš 2 mėn., kaip tai numatyta sutarties šalių valia ar praneštų apie savo nesutikimą dėl sutarties termino pratęsimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, jog vadovaujantis Sutarties 6.1 punktu šalių sutartis buvo automatiškai pratęsta dar metams, atsakovei neįspėjus ieškovės prieš du mėnesius apie sutarties nutraukimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės baudą, todėl ieškovės reikalavimą dėl baudos skyrimo patenkino.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių bei liudytojų pateiktus paaiškinimus, konstatavo, jog atsakovė neįrodė patirtos 1 832,72 Eur žalos dydžio bei aplinkybių, kad žalą jai padarė ieškovė (arba jos darbuotojas) (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad iš pateiktų vilkiko nuotraukų negalima daryti jokių išvadų, nes visiškai neaišku kada, kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos buvo padarytos. Byloje atsakovės pateiktos nuotraukos neįrodo, jog vilkikas apgadintas būtent dėl ieškovės (vadovo) neteisėtų veiksmų, t. y. byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog žalą padarė būtent ieškovė (vadovas). Ieškovės vadovas kategoriškai neigia aplinkybes, kad būtent jis apgadino vilkiką. Iš atsakovės atstovo bei apklaustų liudytojų parodymų teismas nustatė, kad liudytojų, mačiusių įvykį, per kurį buvo apgadintas vilkikas, nėra. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta R. L. įm. LTF sąmata taip pat yra visiškai neinformatyvi ir kelianti abejones. Iš pateiktos sąmatos visiškai neaišku kada apgadintas vilkikas buvo apžiūrėtas (jeigu buvo apžiūrėtas sąmatos sudarytojo), kokie apgadinimai buvo nustatyti apžiūrėjus vilkiką, vadovaujantis kokiais norminiais aktai apskaičiuotos sąmatoje nurodytos vilkiko remonto išlaidos. Be to, sąmatos parengimas neįrodo, kad padaryta žala atsirado būtent dėl ieškovės (vadovo) neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų anksčiau teikęs pretenzijas ieškovei dėl šios žalos atlyginimo. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio, todėl atsakovės priešieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 177-178 straipsniai).
10. Patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas tenkintino ir reikalavimus dėl 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas, 3 straipsnio 2 punktas, 7 straipsnio 1 dalis);
11. Ieškinį patenkinęs visiškai, o priešieškinį atmetęs, iš atsakovės priteisė ieškovei 797,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 197,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur advokato pagalbai; į valstybės biudžetą priteisė iš atsakovės 20,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, t. y. priteisti MB „Autodepas“ naudai iš MB „Fast Truck Service“ 1 832,72 Eur nuomos mokesčio permokos bei 1 758,13 Eur žalos atlyginimo, priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
12.1. nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl minimos duobės naudojimosi sąlygų. Nurodė, kad tiek liudytojai I. G. ir S. J., tiek atsakovės direktorius S. J. 2021 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu patvirtino, kad susitarimas dėl minimos duobės naudojimosi sąlygų buvo. Be to, nuomojamoms patalpoms esant angarui su trimis įvažiavimais ir vienu įvažiavimu naudojantis atsakovei, kitu ieškovei, o trečiu, kur buvo duobė, naudojantis bendrai, akivaizdu, kad susitarimas dėl bendros duobės naudojimosi sąlygų buvo;
12.2. nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl sutarties vykdymo tik ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo ir kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė teiktų kokias nors pretenzijas dėl minėtos duobės naudojimosi. Atsakovės direktorius S. J. duodamas paaiškinimus nurodė, kad žodžiu buvo reiškiamos pretenzijos dėl duobės naudojimo. Kadangi ieškovės ir atsakovės atstovai sutarties vykdymo laikotarpiu palaikė draugiškus santykius, rašytinės pretenzijos nebuvo reiškiamos. Be to, liudytojai I. G. ir S. J. duodami parodymus nurodė, kad buvo nesutarimų naudojantis duobe ir kalbėta dėl naudojimosi duobe sąlygų;
12.3. nesutinka su teismo išvada, kad iš atsakovės pateiktos permokos paskaičiavimo lentelės visiškai neaiški nurodomos permokos apskaičiavimo metodika. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje pakankamai aiškiai yra nurodyta, kaip apskaičiuota nuomos mokesčio permoka. Kadangi nuomos mokestis PVM sąskaitose-faktūrose sudarė 1 700 Eur + PVM, t. y. 2 057 Eur, o sumažinus nuomos mokestį iki prašomų 1 020 Eur + PVM, t. y. iki 1 234,2 Eur, kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros mokėtina suma būtų mažinama 822,80 Eur (2 057 – 1 234,2) suma;
12.4. 2021 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu liudytojai S. J. ir I. G., taip pat atsakovės direktorius S. J. patvirtino, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos mėn. iš esmės negalėjo naudotis duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti darbo valandų metu. Atsakovei tokios sąlygos buvo itin nepatogios. Duobė vilkikų remontui yra ypatingai reikšminga tiek keičiant tepalus, tiek atliekant kitus remonto darbus. Naudojimosi patalpomis sąlygos iš esmės pablogėjo nuo 2019 m. liepos mėn. Liudytojai S. J. ir I. G., taip pat atsakovės direktorius S. J. posėdžio metu nurodė, kad duobė reikalinga apie 30-50 proc. vilkikų remonto darbų. Ieškovei nesuteikiant galimybės darbo valandomis naudotis duobe, atsakovei nuo 2019 m. liepos mėn. naudojimosi patalpomis sąlygos pagal 2019 m. balandžio 1 d. subnuomos sutartį pablogėjo, todėl atsakovė priešieškiniu ir šiuo apeliaciniu skundu, vadovaudamasi CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, teismo prašo nuo 2019 m. liepos 1 d. sumažinti nuomos mokestį iki 1 020 Eur + PVM;
12.5. pagal ieškovės nuo 2019 m. liepos mėn. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovės apmokėta suma yra 16 738,03 Eur, neapmokėta 5 337,75 Eur. Sumažinus nuomos mokestį iki 1 020 Eur + PVM, mokėtina suma iš viso būtų 14 905,31 Eur. Kadangi pagal šias PVM sąskaitas faktūras atsakovės jau apmokėta suma yra didesnė, t. y. 16 738,03 Eur, sumažinus nuomos mokestį ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė yra skolinga atsakovei 1 832,72 Eur nuomos mokesčio permoką (16 738,03 – 14 905,31). Sumažinus nuomos mokestį MB „Fast Truck Service“ privalo grąžinti MB „Autodepas“ 1 832,72 Eur nuomos mokesčio permoką (CK 6.238 straipsnis);
12.6. ieškovės reikalaujama 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos norma yra neprotingai didelė. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis);
12.7. priteisdamas baudą teismas neatsižvelgė į šalių konkliudentinius veiksmus ir liudytojų parodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nuo 2019 m. liepos mėn. iš esmės negalėjo naudotis duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti darbo valandų metu. Atsakovės atstovai ne kartą žodžiu prašė suteikti galimybę naudotis duobe darbo valandų metu, tačiau ieškovė tokios galimybės nesudarė. Dėl šių priežasčių buvo akivaizdu, kad atsakovė nenorėjo pratęsti subnuomos sutarties. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas S. J. duodamas parodymus nurodė, kad ieškovė prieš du mėnesius buvo informuota žodžiu, kad atsakovė nepratęs sutarties. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 040,00 Eur baudą už sutarties nutraukimą neturėtų būti tenkinamas, kadangi yra grindžiamas formaliu sutarties pažeidimu, neatsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius;
12.8. nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neįrodė patirtos žalos dydžio bei aplinkybių, kad žalą jai padarė atsakovė (arba jo darbuotojas). Teismas apribojo atsakovės teisę įrodinėti jos nurodomas aplinkybes liudytojų parodymais (CPK 177 str. 2 d.), kadangi nesutiko apklausti visų atsakovės nurodytų liudytojų. Aplinkybę, kad 2020 m. sausio mėn. ieškovės direktorius R. D. adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, išvairuodamas remontuojamą automobilį iš angaro į kiemą kliudė ten stovėjusį atsakovei priklausiusį vilkiką Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įrodinėjo liudytojų parodymais, kurių teismas apklausti nesutiko. Kadangi tuo metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė draugiškus santykius, susitarimas buvo žodinis, apie įvykį nebuvo informuotos atitinkamos institucijos, kad R. D. nenukentėtų prieš jo vairuoto ir remontuoto automobilio savininką. Atsakovės vertinimu, pateikta remonto sąmata įrodo žalos dydį, kadangi sąmatoje nurodyta, kokie darbai ir kokiai sumai reikalingi sutaisyti vilkiką Scania (duomenys neskelbtini) nurodyti reikalingi remonto darbai yra tiesiogiai susiję su liudytojų nurodytais vilkikui padarytais apgadinimais. Sąmatą sudariusi R. L. įm. LTF viešai prieinamais duomenimis teikia vilkikų remonto paslaugas ((duomenys neskelbiami)). Pateiktos nuotraukos vizualiai patvirtina vilkikui padarytus pažeidimus ir kad sąmatoje nurodyti remonto darbai susiję su šių pažeidimų remontu, taip pat vizualiai patvirtina liudytojų nurodytus pažeidimus, o kad sąmata ir nuotraukos darytos ne 2020 m. sausio mėn., negali paneigti liudytojų patvirtintų aplinkybių apie žalos padarymo faktą ir mastą, ypatingai ieškovei nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Šiuo atveju nėra reikšminga, kad vilkikas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo parduotas. Pastebėjo, kad vilkikas buvo parduotas už atitinkamai žemesnę kainą, kuri buvo sumažinta dėl padarytos žalos.
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą. Nurodė, kad:
13.1. teismas teisingai išaiškino reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino ir nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių šalių įrodinėjimo teises ir pareigas bei laikėsi teismų suformuotos praktikos. Ieškovė pateikė duomenis, kurie patvirtino jos ieškinyje nurodytus teisėtus reikalavimus, o atsakovės teikiami prieštaravimai neparemti jokiais duomenimis, liko tik prielaidomis. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl duobės naudojimosi sąlygų, o atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl sutarties vykdymo tik ieškovei pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai negalėjo tinkamai paaiškinti ir pagrįsti savo atliktų skaičiavimų dėl permokos paskaičiavimo. Ieškovės priešieškinys paremtas ne faktiniais duomenimis, o tiesiog prielaidomis, todėl teismas pagrįstai jį atmetė;
13.2. teismas sutartį aiškino vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, vertino ne tik šalių konkliudentinius veiksmus, kurie pasireiškė atsakovės neveikimu, bet ir liudytojų parodymus. Liudytoja Aurelija Kalinauskienė parodė, jog rekomendavo ir nurodė atsakovei nepratęsiant subnuomos sutarties termino elgtis atsakingai ir sutartyje šalių nustatyta tvarka pateikti rašytinį įspėjimą dėl planuojamos subnuomos sutarties termino nepratęsimo, o liudytojas S. J. parodė, jog skolos atsirado sumažėjus darbui, t. y. sumažėjus užsakymams, dėl ko sumažėjo ir atsakovės pajamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliantės motyvai, jog teismas neatsižvelgė į šalių konkliudentinius veiksmus ir nevertino liudytojų parodymų;
13.3. visiškai neaišku kokiais teisiniais pagrindais apeliantė formuoja naujus reikalavimus apeliaciniame skunde ir kelia klausimą dėl neva neprotingai didelių delspinigių, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teisme tokių reikalavimų nekėlė, neginčijo ir dėl jų nepasisakė;
13.4. nesutinka su apeliantės pateikiamais motyvais dėl neva padarytos žalos atlyginimo ir tai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis. Išvadą, jog atsakovė neįrodė patirtos 1 832,72 Eur žalos dydžio bei aplinkybių, kad žalą padarė būtent atsakovė, teismas grindė atsakovės pateiktų vilkiko nuotraukų analize, kurios neaišku kada ir kokiomis objektyviomis aplinkybėmis buvo padarytos, be to, pati atsakovė bei apklausti jos pasirinkti liudytojai parodė, kad atsakovės nurodomo įvykio nematė. Iš R. L. įm. LTF pateiktos sąmatos visiškai neaišku kada apgadintas vilkikas buvo apžiūrėtas (jeigu buvo apžiūrėtas sąmatos sudarytojo), kokie apgadinimai buvo nustatyti apžiūrėjus vilkiką, vadovaujantis kokiais norminiais aktai apskaičiuotos sąmatoje nurodytos vilkiko remonto išlaidos. Pats iš savęs sąmatos parengimas neįrodo padarytos žalos dydžio ir kad žala atsirado būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Be to, vilkikas jau parduotas ir net nėra galimybės sutikrinti ar atsakovės pateikiami duomenys atitinka tikrovę;
13.5. atsakovės priešieškinys dėl neva nuomos mokesčio permokos ir neva patirtos žalos atlyginimo yra paremtas tik prielaidomis, kurios yra nepagrįstos jokiais tinkamais faktiniais duomenimis, esančiais byloje. Tokią išvadą padarė ir pirmos instancijos teismas nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės reikalavimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovės MB ,,Fast Truck Service“ ieškinį atsakovei MB „Autodepas“ dėl skolos priteisimo ir atmetė atsakovės MB „Autodepas“ priešieškinį dėl permokos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos
17. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į apeliacinės instancijos teismo posėdį šaukti ir apklausti pirmos instancijos teismo nepašauktus liudytojus, t.y. E. J., T. P., T. B., V. B.. Nurodė, jog šie liudytojai gali patvirtinti aplinkybes apie MB „Autodepas“ ir MB „Fast Truck Service“ faktinį naudojimąsi duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti, apie duobės reikšmę užsiimant vilkikų remonto veikla, apie žalos padarymo vilkikui Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybes.
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dėl pareikšto prašymo prieštarauja. Pažymėjo, kad apeliantė turėjo galimybę pilnai realizuoti savo teises pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau vangiai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir jų nerealizavo. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų ir procese dalyvavusių šalių nustatė, jog tarp ginčo šalių nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl duobės naudojimosi sąlygų; apeliantė (atsakovė) pradėjo reikšti pretenzijas dėl sutarties vykdymo tik ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo ir šią nurodytą faktinę aplinkybę patvirtino pati apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, kuomet ji žodžiu pažymėjo, jog jokių rašytinių pretenzijų ji neteikė; taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų teikusi kokias nors pretenzijas dėl duobės naudojimo. Prašomi kviesti liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi ir yra tarpusavyje susiję arba jų ateitis priklauso nuo atsakovės atsakingų asmenų priimtų sprendimų, nes E. J. yra darbuotojas ir byloje dalyvavusio MB ,,Autodepas“ direktoriaus S. J. brolis, T. P. ir V. B. yra tiesiog MB ,,Autodepas“ klientai, kurie anksčiau buvo MB ,,Fast Truck Service“ klientais ir kurie negali žinoti iš esmės jokių susijusių faktinių aplinkybių su nagrinėjama byla, T. B. yra naujai priimtas į MB ,,Autodepas“ darbuotojas, kuris nežino jokių bylos aplinkybių.
19. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Prašydama apklausti naujus liudytojus apeliacinės instancijos teisme, apeliantė nenurodė nei vieno liudytojo, kuris tiesiogiai būtų matęs įvykį, kurio metu buvo apgadintas atsakovei priklausantis vilkikas, o liudytojai, galintys patvirtinti dėl vilkikų remontui skirtos duobės naudojimo sąlygų ir jos reikšmės, jau buvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nenurodė jokių naujų ir bylai reikšmingų aplinkybių, kurias jie galėtų paliudyti.
21. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nutaria bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o apeliantės prašymą dėl liudytojų apklausos atmesti (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už subnuomos mokestį ir delspinigių priteisimo bei baudos taikymo atsakovei už sutarties nutraukimą prieš terminą, taip pat dėl susidariusios subnuomos mokesčio sumažinimo ir permokos priteisimo bei žalos atlyginimo.
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos 5 337,75 Eur ir 1 339,27 Eur delspinigių priteisimo ir atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl subnuomos mokesčio sumažinimo, neatsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, taip pat į praktinį sutarties vykdymą ir šalių konkliudentinius veiksmus, o vien formaliai aiškino rašytinės sutarties nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl minimos duobės naudojimosi sąlygų; atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl sutarties vykdymo tik ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo; byloje nėra įrodymų, jog atsakovė teiktų kokias nors pretenzijas dėl minėtos duobės naudojimosi; iš atsakovės pateiktos permokos paskaičiavimo lentelės visiškai neaiški nurodomos permokos apskaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija šiai apeliantės nuomonei nepritaria.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, kad abipusiu sutarimu nuo 2019 m. gegužės mėn. buvo padidintas jai išnuomotų patalpų plotas iki 370,28 kv. m, už kurį buvo nustatytas 1 700 Eur plius PVM subnuomos mokestis. Be to, faktą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovės naudojimo ploto padidinimo iki 370,28 kv. m, patvirtina teismui pateiktas 2020 m. balandžio 6 d. šalių pasirašytas Perdavimo–priėmimo aktas (priedas Nr. 1 Prie negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NPSS 2019/04/01), iš kurio turinio matyti, jog atsakovė pagal Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NPSS 2019/04/01 (toliau – Sutartis) grąžino ieškovei 370,28 kv. m ploto patalpas. Faktą, kad atsakovė sutiko su padidintu iki 1700 Eur plius PVM subnuomos mokesčiu patvirtina ieškovės nurodytos ir atsakovės neginčytos aplinkybės, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. apmokėdavo ieškovės jai pateiktas sąskaitas, kuriose jau buvo nurodytas padidintas subnuomos mokestis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl didesnio ploto patalpų subnuomos bei didesnio mokesčio mokėjimo, pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 337,75 Eur skolą.
25. Apeliantė priešieškinio reikalavimą sumažinti subnuomos mokestį iš esmės grindžia pablogėjusiomis naudojimosi jai išnuomotomis patalpomis sąlygomis, nurodydama, kad nuo 2019 m. liepos mėn. iš esmės neturėjo galimybės darbo valandomis naudotis duobe, kuri reikalinga atliekant apie 30-50 proc. vilkikų remonto darbų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios naudojimosi duobe tvarkos, kurios ieškovė nesilaikė ir dėl to atsakovei pablogėjo naudojimosi jai išnuomotomis patalpomis sąlygos (CPK 178 straipsnis).
26. Pirmiausiai, kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas ir neginčijo pati apeliantė, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog 2019 m. balandžio 19 d. sudarant Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/04/01 ar vėliau tarp šalių buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl minimos duobės naudojimo sąlygų ar, kad atsakovė ieškovei būtų teikusi kokias nors pretenzijas dėl nesudarytų galimybių ja naudotis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas R. D. paaiškino, kad dėl duobės naudojimo buvo sutarta, jog atsakovė ja naudosis pagal galimybes, tačiau joks grafikas ar konkretus laikas nustatytas nebuvo. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir atsakovės atstovas S. J. bei teismo posėdyje apklausti liudytojai I. G. ir S. J., kurie nurodė, kad duobe naudotis galėjo, tačiau ne taip dažnai kaip to reikėjo. Liudytojas S. J. taip pat parodė, kad atsakovės skolos ieškovei atsirado sumažėjus darbui, t. y. sumažėjus užsakymams, dėl ko sumažėjo ir atsakovės pajamos. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovė iki 2020 m. vasario mėnesio tvarkingai apmokėdavo sąskaitose nurodytas sumas už patalpų nuomą, nors duobe naudojosi tomis pačiomis sąlygomis (ieškovė suteikdavo galimybę naudotis duobe pagal galimybes).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentus dėl iš esmės pablogėjusių naudojimosi patalpomis sąlygų dėl nesuteiktos galimybės darbo valandomis naudotis duobe, atmeta kaip neįrodytus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškovės nurodyta ir liudytojų patvirtinta aplinkybė, kad ieškovei žodžiu buvo reiškiamos pretenzijos dėl atsakovei nesuteiktos galimybės naudotis duobe pagal atsakovės poreikį, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to atsakovei pablogėjo naudojimosi jai išnuomotomis patalpomis sąlygos, nes šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo suderinusios jokios konkrečios duobės naudojimo tvarkos, kurios ieškovė būtų nesilaikiusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 24 punkte nustatytas aplinkybes, aptartus liudytojų parodymus ir šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl subnuomos mokesčio sumažinimo ir permokos priteisimo.
28. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalaujama 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos norma yra neprotingai didelė, todėl gali būti teismo sumažinta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
29. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.
30. Nagrinėjamu atveju ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Pasirašydama sutartį, atsakovė su delspinigių dydžiu sutiko, o jį ginčyti pradėjo tik teisme, nenurodydama jokių argumentų ar duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Sutartimi nustatyta 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos norma yra neprotingai didelė. Pažymėtina, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad ieškovės reikalaujama 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos norma yra neprotingai didelė, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
31. Apeliantė taip pat ginčija sprendimo dalį dėl priteistos baudos už sutarties nutraukimą prieš terminą, nurodydama, kad priteisdamas baudą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių konkliudentinius veiksmus ir liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
32. Byloje nustatyta, jog šalių pasirašyta Sutartis galiojo iki 2020 m. balandžio 1 d. Atsakovė su 2020 balandžio 6 d. pranešimu apie Sutarties nutraukimą į ieškovę kreipėsi 2020 m. balandžio 10 d., kuriuo prašė nutraukti Sutartį nuo 2020 m. balandžio 7 d.
33. Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos Sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad Sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro Sutartį nutraukti, ji savaime pratęsiama dar metams. Sutarties 6.2. punktu šalys sutarė, jog jos turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį prieš tai raštu įspėjus kitą šalį prieš 2 (du) mėnesius, o pažeidus informavimo terminą ir Sutartį nutraukus prieš terminą (Sutarties 6.5. punktas) - sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Tai, kad atsakovei šios Sutarties nuostatos buvo gerai žinomos, patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ginčo laikotarpiu tiek MB „Fast Truck Service“, tiek MB „Autodepas“ ėjusi buhalterės ir apskaitininkės pareigas Aurelija Kalinauskienė, kuri parodė, jog rekomendavo ir nurodė atsakovei nepratęsiant subnuomos sutarties termino elgtis atsakingai ir Sutartyje šalių nustatyta tvarka pateikti rašytinį įspėjimą dėl planuojamos subnuomos sutarties termino nepratęsimo.
34. Teisėju kolegija, įvertinusi šios nutarties 30 punkte nurodytas aplinkybes bei šios nutarties 31 punkte aptartas šalių pasirašytos Sutarties nuostatas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl baudos už sutarties nutraukimą prieš terminą priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad liudytojas S. J. duodamas parodymus nurodė, jog ieškovė prieš du mėnesius buvo informuota žodžiu, kad atsakovė nepratęs Sutarties, ne tik neįrodyta, bet ir nėra esminė, nes, kaip jau buvo minėta, Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad apie vienašališką Sutarties nutraukimą turi būti pateiktas rašytinis įspėjimas, be to, teismo posėdžio metu ieškovės vadovas R. D. patvirtino, kad apie atsakovės ketinimą nepratęsti Sutarties, jam nebuvo žinoma, o vien pasvarstymai, kad apeliantas ieškosis kitų patalpų verslui negali paneigti aplinkybės, kad apeliantė sutartį pažeidė.
35. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą, ieškovės direktoriui apgadinus atsakovei priklausantį vilkiką Scania, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė patirtos žalos dydžio bei aplinkybių, kad žalą jai padarė atsakovė (arba jos darbuotojas). Teigia, jog teismas, nesutikdamas apklausti visų atsakovės nurodytų liudytojų, apribojo atsakovės teisę įrodinėti jos nurodomas aplinkybes liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovės vertinimu, pateikta remonto sąmata įrodo žalos dydį, kadangi sąmatoje nurodyta, kokie darbai ir kokiai sumai reikalingi sutaisyti vilkiką Scania (duomenys neskelbtini) nurodyti reikalingi remonto darbai yra tiesiogiai susiję su liudytojų nurodytais vilkikui padarytais apgadinimais.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti yra būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), taip pat ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-385/2013).
37. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovės vadovas R. D. neigia aplinkybes, kad būtent jis apgadino vilkiką. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės atstovo paaiškinimų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatė, kad liudytojų, mačiusių įvykį, per kurį buvo apgadintas vilkikas, nėra. Apeliantė apeliaciniame skunde nors ir teigia, jog teismas, nesutikdamas apklausti visų atsakovės nurodytų liudytojų, apribojo atsakovės teisę įrodinėti jos nurodomas aplinkybes dėl padarytos žalos liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pati apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė įvykį mačiusių liudytojų. Apeliantės nurodytas liudytojas T. P. taip pat pačio įvykio tiesiogiai nematė, o, kaip apeliaciniame skunde nurodė pati apeliantė, galėtų paliudyti tik tai, kad matė kaip R. D. prisipažino kliudęs vilkiką. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kuria teismas konstatavo, kad liudytojų, mačiusių įvykį, per kurį buvo apgadintas vilkikas, nėra.
39. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad atsakovo pateikta R. L. įm. LTF sąmata yra neinformatyvi, kadangi iš pateiktos sąmatos nėra aišku kada apgadintas vilkikas buvo apžiūrėtas, vadovaujantis kokiais norminiais aktai apskaičiuotos sąmatoje nurodytos vilkiko remonto išlaidos. Be to apeliantė į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie tai už kokią kainą ji vilkiką pardavė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog žalos dydis nėra įrodytas, yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien sąmatos parengimas neįrodo, kad vilkikui padaryta žala atsirado būtent dėl ieškovės darbuotojo neteisėtų veiksmų, taigi, byloje nėra įrodytas ir priežastinis ryšys.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio, todėl pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
44. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2021 m. spalio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21/10/13 ir 2021 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1109. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovės apeliacinį skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 850,00 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės MB „Autodepas“, juridinio asmens kodas 305094469, ieškovės MB „Fast Truck Service“, juridinio asmens kodas 304765431, naudai 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė