Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-146-47-10].doc
Bylos nr.: AS-146-47-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146 – 47/2010

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. sausio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D., B. D. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D., B. D., J. B., Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statybos leidimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą    (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. lapkričio 26 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos    2009 m. kovo 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. GR/200/08-1538 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. kovo 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. GR/198/08-1609 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Paaiškino, kad statytojai V. D., B. D. ir J. B., užbaigę palėpės (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, įgis teisę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl šių patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, ir dėl to gali būti priimtas dar vienas neteisėtas administracinis aktas – pripažinimu tinkamu naudoti aktas ir iškiltų būtinybė reikšti naujus reikalavimus dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo ir inicijuoti naują procesą bendrosios kompetencijos teisme, siekiant šalinti neteisėtos (savavališkos) statybos padarinius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nustatyta tvarka. Teigė, kad reikalavimas užtikrinimo priemonių taikymas reikalingas siekiant kad kuo greičiau būtų išnagrinėta administracinė byla.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi priėmė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą ir patenkino jo prašymą takyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/200/08-1538 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. kovo 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR /198/08-1609 (patalpoms unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)).

Teismas nustatė, kad pareiškimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, todėl yra priimtinas. Akcentavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, nes nesustabdžius nurodytų aktų galiojimo, toliau būtų tęsiami pradėti rekonstrukcijos (statybos) darbai, o tai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų statytojų teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą (ABTĮ 92 str.). Todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus šioje byloje siekiamam tikslui.

 

III.

 

Tretieji suinteresuotieji asmenys V. D., B. D. ir J. B. 2009 m. gruodžio 14 d. pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 177-181) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti statybos leidimo Nr. GR/200/08-1538 (patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. kovo 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/198/08-1609 (patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.  Savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindų.

Pažymi, kad, jeigu šiuo atveju ir būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl statybos leidimų panaikinimo, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės neturės jokios įtakos priimto teismo sprendimo vykdymui, kadangi, panaikinus minėtus administracinius aktus, jie tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, ir todėl toks teismo sprendimas nereikalauja jokio vykdymo. Nurodo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia kitų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ar pan.) ir teigia, kad tai reiškia, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju statybos leidimai būtų panaikinti, iki jų priėmimo buvusi teisinė padėtis atkurta, ko ir siekiama pareiškėjo skundo reikalavimu. Daro išvadą, kad neegzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti statybos leidimus, iki jų priėmimo buvusios teisinės padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Paaiškina, kad jeigu rekonstrukcijos darbai būtų baigti (šią dieną rekonstrukcijos darbai, vykdyti pagal išduotus statybos leidimus, faktiškai jau yra baigti), patenkinus pareiškėjo skundą savavališkos statybos padariniu šalinimo ir kiti klausimai būtų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad šiuo atveju reikštų, kad tiek statytojai (užsakovai), tiek rangovai, žinodami, kad yra nagrinėjama administracinė byla dėl statybos leidimų panaikinimo, savo rizika vykdytų statybą, o panaikinus statybos leidimus, turėtų pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

2. Dėl rekonstrukcijos baigtumo fakto.

Paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS502-470/2008, taip pat 2008 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje AS143 - 565/2008) tais atvejais, kai statybos darbai jau yra pradėti vykdyti pagal išduotą leidimą, juolab, jeigu didžioji jų dalis yra baigta, nėra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymi, kad šiuo metu rekonstrukcijos baigtumas pagal išduotus statybos leidimus faktiškai yra 100 proc. (teismui pateikia įrodymus). Nurodo, kad esant baigtiems rekonstrukcijos darbams, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visiškai nebeturi esminės reikšmės sprendimo įvykdymo sunkumo laipsniui.

3. Dėl išvengimo ateityje galimų teisminių ginčų.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, ABTĮ apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, apskritai neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslu - padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008). Todėl mano, kad pareiškėjo argumentas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas užkirs kelią ateityje inicijuoti dar vieną teismo procesą, yra nepagrįstas.

4. Dėl galimų trečiųjų asmenų nuostolių atsiradimo.

Pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, taip pat 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS17-286/2006), darytina išvada, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina įvertinti ne tik galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus. Šių principų preciziškas laikymasis ypač aktualus, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems didelius finansinius nuostolius. Paaiškina, kad vykdant rekonstrukcijos darbus tarp statybos proceso dalyvių susiklostė sutartiniai statybos rangos santykiai, buvo prisiimti atitinkami įsipareigojimai, už kurių nevykdymą numatytos netesybos. Nurodo, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, šie sutartiniai santykiai būtų suardyti ir atsirastų didelių nuostolių. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, ypatingai pažeistų trečiųjų asmenų interesus.

5. Dėl teismų praktikos nuoseklumo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Užtikrinant iš teismų praktikos vienodumą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų. Remdamiesi Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose, ypatingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje  Nr.AS502-470/2008, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

6. 2010 m. sausio 5 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą prijungti įrodymus, kurie  yra reikšmingi sprendžiant  jų  atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties skundžiamos dalies panaikinimo. Prie prašymo pridėjo buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenis, užfiksuotus 2009 m. gruodžio 28  d., kad 2009 metais atlikta patalpų (buto) rekonstrukcija, kurios  baigtumas -100%). Prašyme pažymėjo, kad  atsižvelgiant į tai, jog  patalpų rekonstrukcijos baigtumas pagal išduotus statybos leidimus 100%, teismo taikyto reikalavimo užtikrinimo priemonė  teismo sprendimo įvykdymui nebeturi  esminės reikšmės.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Atskirasis skundas  netenkinamas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad  sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr.administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais  principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į  prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą  kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 3 d. išduotus statybos leidimus Nr. GR/200/08-1538 Nr. GR/198/08-1609 patalpų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimui. Pateikdamas skundą pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Akcentavo viešojo intereso, kurį gindamas kreipiasi į teismą dėl statybos leidimų panaikinimo, ypatumus. Akcentavo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), kuriame esančių patalpų rekonstravimui yra išduoti ginčijami statybos leidimai, yra valstybės saugomos nekilnojamosios vertybės – Vilniaus senamiesčio, kuriai dėl jo ypatingos istorinės, kultūrinės ir išliekamosios vertės (1995 m. Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą) yra nustatytas specialusis  statybų proceso teisinis reguliavimas, o pastatų rekonstrukcijai taikomi atitinkami apribojimai. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje viešasis interesas ginamas turint tikslą išsaugoti šią visuotinai reikšmingą vertybę. Prašant teismo panaikinti, pareiškėjo nuomone, neteisėtai išduotus  statybos leidimus, o tuo pačiu prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti statybos leidimų galiojimą) siekiama  pašalinti prielaidas atlikti atitinkamus darbus ir veiksmus (rekonstruoti  patalpas; įrengtas patalpas pripažinti tinkamomis naudoti). Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė ir tuo, kad statytojams užbaigus  palėpės ((duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus, jie įgis teisę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, ir dėl to gali būti priimtas dar vienas neteisėtas administracinis aktas – patalpų pripažinimu tinkamu naudoti aktas, todėl  iškiltų būtinybė reikšti naujus reikalavimus dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo ir inicijuoti naują procesą bendrosios kompetencijos teisme, siekiant šalinti neteisėtos (savavališkos) statybos padarinius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas  2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonių taikymo patenkino – laikinai sustabdė skundžiamų statybos leidimų galiojimą. Motyvavo tuo, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, toliau būtų tęsiami pradėti rekonstrukcijos (statybos) darbai, o tai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų statytojų teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą (ABTĮ 92 str.). Todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus šioje byloje siekiamam tikslui.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (adm. bylos AS1-573/2006, AS17-286/2007, AS502-470/2008, AS143-565/2008, AS502-451/2008), kuriose laikytasi pozicijos:  tais atvejais, kai statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą  jau yra pradėti vykdyti, tuo labiau – jei didžioji  jų dalis yra baigta, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga;   ABTĮ  neįtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas - padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose; taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina įvertinti ne tik galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų, nors yra ginčijamas analogiškas administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tapatinti  trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytose  administracinėse bylose  nagrinėtų ir šios administracinės bylos faktinių situacijų, nors trečiojo suinteresuoto asmens nurodytose administracinėse bylose, išskyrus Nr. AS502-451/2008, vienu iš ginčijamų administracinių aktų buvo statybos leidimai ir šiose bylose buvo nagrinėjami  atskirieji skundai dėl teismų nutarčių, kuriomis buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl skundžiamų administracinių aktų, tarp jų – statybos leidimų, galiojimo sustabdymo.  Administracinę bylą  Nr. AS502-451/2008 tretieji suinteresuoti asmenys nurodo kaip teisminę praktiką, kurioje akcentuota, jog  įstatymų leidėjas ABTĮ apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtino, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslu - padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose. Šiuo teisminės praktikos pavyzdžiu nagrinėjamu atveju remtis nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas  2009 m. lapkričio 30 d. nutarties skirti reikalavimo užtikrinimo priemonę nemotyvavo tikslu išvengti ateityje galimų teisminių ginčų. Administracinėje byloje AS1-573/2006 pagal pateiktus atskiruosius skundus  reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas  iš esmės nenagrinėtas, nes buvo nustatyta, jog prašymą pirmosios instancijos teismui buvo pasirašęs neįgaliotas asmuo.

Tretieji suinteresuoti asmenys  kartu su 2009 m. gruodžio 14 d. pateiktu atskiruoju skundu pateikė UAB „Matininkai“ 2009 m. rugsėjo 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kad 2009 metais atlikta patalpų (buto) (duomenys neskelbtini) (unikalus                    Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija (baigtumas 67%). 2010 m. sausio 5 d. tretieji suinteresuoti asmenys  pateikė  2009 m. gruodžio 28 d. kadastrinių matavimų duomenis, patvirtinančius, kad šių patalpų rekonstrukcijos  baigtumas -100%. Aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys  kartu su 2009 m. gruodžio 14 d. pateiktu atskiruoju skundu pateiktus 2009 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų duomenis, jog rekonstrukcijos darbų baigtumas 67%, 2010 m. sausio 5 d. papildė 2009 m. gruodžio 28 d. kadastrinių matavimų duomenimis, patvirtinančiais, kad patalpų rekonstrukcijos  baigtumas -100%,  suteikia pagrindą manyti, kad rekonstrukcijos darbai galimai buvo vykdomi ir po to, kai teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi sustabdė statybos leidimų galiojimą. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis nustato, kad atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma (ABTĮ 71 straipsnio 5 dalis). Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti ABTĮ 71  straipsnio 2 dalyje,  kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti taikomos ABTĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatos. Nė vienoje iš trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodytų administracinių bylų nebuvo nustatyta aplinkybė, kad statybos darbų baigtumo procentas keitėsi  ir statybos darbai buvo užbaigti teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę -  statybos leidimo laikinąjį sustabdymą.

ABTĮ 92 straipsnis nustato akto panaikinimo teisines pasekmes - skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.  Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, skirdamas reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies kontekste išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes, įvertinęs galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, aiškiai apibrėžė ir tinkamai motyvavo reikalavimo užtikrinimo priemonės  taikymo  tikslingumą  ir adekvatumą atsižvelgiant į proporciją tarp pareiškėjo ginamo viešojo intereso  ir statytojo interesų. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga aplinkybė, kad statybos objektas viešojo intereso prasme yra išskirtinai reikšmingoje teritorijoje (įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio teritoriją). Teismo argumentai, kad nesustabdžius ginčijamų statybos leidimų galiojimo, toliau būtų tęsiami pradėti rekonstrukcijos (statybos) darbai, o tai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų statytojų teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą (ABTĮ 92 str.)  laikytini pagrįstais. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirojo skundo patenkinimas atsižvelgiant į jų pateiktą medžiagą, kad keitėsi rekonstrukcijos darbų baigtumo procentas iki visiško jų užbaigimo, nėra pagrindas patenkinti atskirąjį skundą, nes tik išsprendus ginčą dėl statybos leidimų taps aišku, ar  bus reikalingas  buvusios iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėties atstymas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėta ir pagrįsta. Naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                       Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                                   Laimė Baltrūnaitė

          

                                                                                                                   Arūnas Sutkevičius