Administracinė
byla Nr. AS146 – 47/2010
Procesinio sprendimo kategorija
67 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos
pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų
suinteresuotų asmenų V. D., B. D. ir
J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal
pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą,
pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims V. D., B. D.,
J. B., Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos
Respublikos kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statybos
leidimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus
apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir
pareiškėjas) 2009 m. lapkričio 26 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos 2009 m. kovo 3 d. išduotą statybos leidimą Nr.
GR/200/08-1538 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. kovo 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. GR/198/08-1609 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –
laikinai sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Paaiškino, kad
statytojai V. D., B. D. ir J. B., užbaigę palėpės (duomenys neskelbtini)
rekonstrukcijos darbus, įgis teisę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko
administraciją dėl šių patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, ir dėl to gali
būti priimtas dar vienas neteisėtas administracinis aktas – pripažinimu tinkamu
naudoti aktas ir iškiltų būtinybė reikšti naujus reikalavimus dėl neteisėtų
administracinių aktų panaikinimo ir inicijuoti naują procesą bendrosios
kompetencijos teisme, siekiant šalinti neteisėtos (savavališkos) statybos
padarinius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nustatyta
tvarka. Teigė, kad reikalavimas užtikrinimo priemonių taikymas reikalingas
siekiant kad kuo greičiau būtų išnagrinėta administracinė byla.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi priėmė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą ir
patenkino jo prašymą takyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai
sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/200/08-1538 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)) ir 2009 m. kovo 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR
/198/08-1609 (patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teismas nustatė, kad pareiškimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus
reikalavimus, todėl yra priimtinas. Akcentavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1
dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar arba savo
iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus
užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
negalimas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų aktų
galiojimą, nes nesustabdžius nurodytų aktų galiojimo, toliau būtų tęsiami
pradėti rekonstrukcijos (statybos) darbai, o tai pareiškėjui palankaus teismo
sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų
statytojų teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą (ABTĮ
92 str.). Todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės
taikymas yra adekvatus šioje byloje siekiamam tikslui.
III.
Tretieji suinteresuotieji asmenys V. D., B. D. ir J. B. 2009 m. gruodžio 14 d. pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 177-181) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti statybos leidimo Nr. GR/200/08-1538
(patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. kovo 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/198/08-1609 (patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)) galiojimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai
patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindų.
Pažymi, kad, jeigu šiuo atveju ir būtų patenkintas pareiškėjo
reikalavimas dėl statybos leidimų panaikinimo, prašomos reikalavimo užtikrinimo
priemonės neturės jokios įtakos priimto teismo sprendimo vykdymui, kadangi,
panaikinus minėtus administracinius aktus, jie tiesiog nebesukels jokių
teisinių pasekmių, ir todėl toks teismo sprendimas nereikalauja jokio vykdymo.
Nurodo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia kitų reikalavimų
(pavyzdžiui, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ar pan.) ir teigia,
kad tai reiškia, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju statybos
leidimai būtų panaikinti, iki jų priėmimo buvusi teisinė padėtis atkurta, ko ir
siekiama pareiškėjo skundo reikalavimu. Daro išvadą, kad neegzistuoja reali
grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo
įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą
panaikinti statybos leidimus, iki jų priėmimo buvusios teisinės padėties
atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Paaiškina, kad jeigu rekonstrukcijos
darbai būtų baigti (šią dieną rekonstrukcijos darbai, vykdyti pagal išduotus statybos
leidimus, faktiškai jau yra baigti), patenkinus pareiškėjo skundą savavališkos
statybos padariniu šalinimo ir kiti klausimai būtų sprendžiami teisės aktų
nustatyta tvarka. Mano, kad šiuo atveju reikštų, kad tiek statytojai
(užsakovai), tiek rangovai, žinodami, kad yra nagrinėjama administracinė byla
dėl statybos leidimų panaikinimo, savo rizika vykdytų statybą, o panaikinus statybos
leidimus, turėtų pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti neteisėtos
statybos padarinius.
2. Dėl rekonstrukcijos baigtumo fakto.
Paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS502-470/2008, taip pat 2008 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje AS143 - 565/2008) tais atvejais, kai
statybos darbai jau yra pradėti vykdyti pagal išduotą leidimą, juolab, jeigu
didžioji jų dalis yra baigta, nėra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonių. Pažymi, kad šiuo metu rekonstrukcijos baigtumas pagal išduotus
statybos leidimus faktiškai yra 100 proc. (teismui pateikia įrodymus). Nurodo,
kad esant baigtiems rekonstrukcijos darbams, prašomos reikalavimo užtikrinimo
priemonės taikymas visiškai nebeturi esminės reikšmės sprendimo įvykdymo
sunkumo laipsniui.
3. Dėl išvengimo ateityje galimų teisminių ginčų.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra
išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, ABTĮ apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo paskirtį, apskritai neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo tikslu - padėti išvengti ateityje galimų teisminių
ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos
nagrinėjamos administracinės bylos ribose (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta
administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008). Todėl mano, kad pareiškėjo
argumentas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas užkirs kelią
ateityje inicijuoti dar vieną teismo procesą, yra nepagrįstas.
4. Dėl galimų trečiųjų asmenų nuostolių atsiradimo.
Pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
suformuotą praktiką sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, taip pat 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS17-286/2006), darytina
išvada, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina įvertinti ne tik
galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo,
bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus. Nurodo, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina būtinybė motyvuotai
įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės
taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų
interesų apsaugos ir kitus principus. Šių principų preciziškas laikymasis ypač
aktualus, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems
didelius finansinius nuostolius. Paaiškina, kad vykdant rekonstrukcijos darbus
tarp statybos proceso dalyvių susiklostė sutartiniai statybos rangos santykiai,
buvo prisiimti atitinkami įsipareigojimai, už kurių nevykdymą numatytos
netesybos. Nurodo, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, šie
sutartiniai santykiai būtų suardyti ir atsirastų didelių nuostolių. Reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų
proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, ypatingai pažeistų
trečiųjų asmenų interesus.
5. Dėl teismų praktikos nuoseklumo.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas
suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Užtikrinant iš teismų praktikos vienodumą,
teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo
pačių sukurtų precedentų. Remdamiesi
Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose, ypatingai Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje
byloje Nr.AS502-470/2008, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
nagrinėjamu atveju nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė
reikalavimo užtikrinimo priemonę.
6. 2010 m. sausio 5 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą
prijungti įrodymus, kurie yra reikšmingi sprendžiant jų atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties skundžiamos dalies panaikinimo. Prie prašymo pridėjo buto (duomenys
neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių
matavimų duomenis, užfiksuotus 2009 m. gruodžio 28 d., kad 2009 metais atlikta
patalpų (buto) rekonstrukcija, kurios baigtumas -100%). Prašyme pažymėjo, kad
atsižvelgiant į tai, jog patalpų rekonstrukcijos baigtumas pagal išduotus
statybos leidimus 100%, teismo taikyto reikalavimo užtikrinimo priemonė teismo
sprendimo įvykdymui nebeturi esminės reikšmės.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas netenkinamas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba
teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu
arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo
priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų
netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.
y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo
buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines
bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007;
AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir
kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio
akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo
sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos
nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas,
sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių
pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar
sudėtingas (žr.administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005
ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra
pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo
sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų
taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis
reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso
šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip
pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo
faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį
realizavimą.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras,
gindamas viešąjį interesą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 3 d. išduotus statybos leidimus Nr. GR/200/08-1538 Nr. GR/198/08-1609 patalpų (unikalūs
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančių (duomenys
neskelbtini), rekonstravimui. Pateikdamas skundą
pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą
reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų administracinių
aktų galiojimą. Akcentavo viešojo intereso, kurį gindamas kreipiasi į teismą
dėl statybos leidimų panaikinimo, ypatumus. Akcentavo, kad pastatas (duomenys
neskelbtini), kuriame esančių patalpų
rekonstravimui yra išduoti ginčijami statybos leidimai, yra valstybės saugomos
nekilnojamosios vertybės – Vilniaus senamiesčio, kuriai dėl jo ypatingos
istorinės, kultūrinės ir išliekamosios vertės (1995 m. Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą) yra
nustatytas specialusis statybų proceso teisinis reguliavimas, o pastatų
rekonstrukcijai taikomi atitinkami apribojimai. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje
byloje viešasis interesas ginamas turint tikslą išsaugoti šią visuotinai
reikšmingą vertybę. Prašant teismo panaikinti, pareiškėjo nuomone, neteisėtai
išduotus statybos leidimus, o tuo pačiu prašant taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti statybos leidimų galiojimą) siekiama
pašalinti prielaidas atlikti atitinkamus darbus ir veiksmus (rekonstruoti patalpas;
įrengtas patalpas pripažinti tinkamomis naudoti). Prašymą taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė ir tuo, kad statytojams užbaigus
palėpės ((duomenys neskelbtini))
rekonstrukcijos darbus, jie įgis teisę kreiptis į Vilniaus apskrities
viršininko administraciją dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, ir dėl to
gali būti priimtas dar vienas neteisėtas administracinis aktas – patalpų
pripažinimu tinkamu naudoti aktas, todėl iškiltų būtinybė reikšti naujus
reikalavimus dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo ir inicijuoti naują
procesą bendrosios kompetencijos teisme, siekiant šalinti neteisėtos
(savavališkos) statybos padarinius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103
straipsnio nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonių
taikymo patenkino – laikinai sustabdė skundžiamų statybos leidimų galiojimą.
Motyvavo tuo, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, toliau būtų tęsiami
pradėti rekonstrukcijos (statybos) darbai, o tai pareiškėjui palankaus teismo
sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų
statytojų teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą (ABTĮ
92 str.). Todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės
taikymas yra adekvatus šioje byloje siekiamam tikslui.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirasis
skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas,
taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo formuojamos praktikos (adm. bylos AS1-573/2006,
AS17-286/2007, AS502-470/2008, AS143-565/2008,
AS502-451/2008), kuriose laikytasi pozicijos: tais atvejais, kai
statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą jau yra pradėti vykdyti, tuo
labiau – jei didžioji jų dalis yra baigta, taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonę netikslinga; ABTĮ neįtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo tikslas - padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, todėl
reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos nagrinėjamos
administracinės bylos ribose; taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina
įvertinti ne tik galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo
akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo
reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo
kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje
konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo
reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti
atskirų bylų faktinių situacijų, nors yra ginčijamas analogiškas
administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tapatinti
trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytose administracinėse bylose nagrinėtų ir
šios administracinės bylos faktinių situacijų, nors trečiojo suinteresuoto
asmens nurodytose administracinėse bylose, išskyrus Nr. AS502-451/2008,
vienu iš ginčijamų administracinių aktų buvo statybos leidimai ir šiose bylose
buvo nagrinėjami atskirieji skundai dėl teismų nutarčių, kuriomis buvo
taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl skundžiamų administracinių aktų,
tarp jų – statybos leidimų, galiojimo sustabdymo. Administracinę bylą Nr. AS502-451/2008
tretieji suinteresuoti asmenys nurodo kaip teisminę praktiką, kurioje
akcentuota, jog įstatymų leidėjas ABTĮ apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtino, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo tikslu - padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, kad
reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos
administracinės bylos ribose. Šiuo teisminės praktikos pavyzdžiu nagrinėjamu
atveju remtis nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas 2009 m.
lapkričio 30 d. nutarties skirti reikalavimo užtikrinimo priemonę nemotyvavo
tikslu išvengti ateityje galimų teisminių ginčų. Administracinėje byloje AS1-573/2006
pagal pateiktus atskiruosius skundus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo
klausimas iš esmės nenagrinėtas, nes buvo nustatyta, jog prašymą pirmosios
instancijos teismui buvo pasirašęs neįgaliotas asmuo.
Tretieji suinteresuoti
asmenys kartu su 2009 m. gruodžio 14 d. pateiktu atskiruoju skundu pateikė UAB „Matininkai“ 2009 m. rugsėjo 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kad 2009 metais atlikta patalpų (buto) (duomenys
neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)) rekonstrukcija (baigtumas 67%). 2010 m. sausio 5 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė 2009 m. gruodžio 28 d. kadastrinių matavimų duomenis, patvirtinančius, kad šių patalpų
rekonstrukcijos baigtumas -100%. Aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys
kartu su 2009 m. gruodžio 14 d. pateiktu atskiruoju skundu pateiktus 2009 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų duomenis, jog rekonstrukcijos darbų baigtumas 67%, 2010 m. sausio 5 d. papildė 2009 m. gruodžio 28 d. kadastrinių matavimų duomenimis, patvirtinančiais,
kad patalpų rekonstrukcijos baigtumas -100%, suteikia pagrindą manyti, kad
rekonstrukcijos darbai galimai buvo vykdomi ir po to, kai teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi sustabdė statybos leidimų galiojimą. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis
nustato, kad atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti
reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Teismo nutartis užtikrinti
reikalavimą skubiai vykdoma (ABTĮ 71 straipsnio 5 dalis). Jeigu pažeidžiami
draudimai, nurodyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims teismo
nutartimi gali būti taikomos ABTĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatos. Nė vienoje
iš trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodytų administracinių
bylų nebuvo nustatyta aplinkybė, kad statybos darbų baigtumo procentas keitėsi ir
statybos darbai buvo užbaigti teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo
priemonę - statybos leidimo laikinąjį sustabdymą.
ABTĮ 92 straipsnis nustato akto panaikinimo teisines pasekmes - skundžiamo akto
(veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki
ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos
pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios
instancijos teismo nutarties turinio, skirdamas reikalavimo užtikrinimo priemonę
teismas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies kontekste išnagrinėjęs bylos faktines
aplinkybes, įvertinęs galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo
galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, aiškiai apibrėžė ir tinkamai
motyvavo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumą ir adekvatumą
atsižvelgiant į proporciją tarp pareiškėjo ginamo viešojo intereso ir
statytojo interesų. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga aplinkybė, kad statybos
objektas viešojo intereso prasme yra išskirtinai reikšmingoje teritorijoje
(įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, patenka į
nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio
teritoriją). Teismo argumentai, kad nesustabdžius ginčijamų statybos leidimų galiojimo,
toliau būtų tęsiami pradėti rekonstrukcijos (statybos) darbai, o tai
pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį
interesą, neigiamai įtakotų statytojų teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų
teismo sprendimo vykdymą (ABTĮ 92 str.) laikytini pagrįstais. Trečiųjų
suinteresuotų asmenų atskirojo skundo patenkinimas atsižvelgiant į jų pateiktą
medžiagą, kad keitėsi rekonstrukcijos darbų baigtumo procentas iki visiško jų užbaigimo,
nėra pagrindas patenkinti atskirąjį skundą, nes tik išsprendus ginčą dėl statybos leidimų taps aišku, ar bus reikalingas buvusios iki ginčijamo akto (veiksmo)
priėmimo padėties atstymas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Remdamasi išdėstytais
argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo
nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonės taikymo, teisėta ir pagrįsta. Naikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria teismas
patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę,
remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius