Teisėjas Donatas Jatužis Adm. byla Nr. ATP-15-168/2012
Teisminio proceso Nr.4-08-3-02833-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimo N. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
nustatė:
Skundžiamu nutarimu N. D. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. administraciniu areštu 25 paroms su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, pagal ATPK 127 str. 3 d. administraciniu areštu 25 paroms su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, N. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda – administracinis areštas 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
N. D. nubaustas už tai, kad 2011-09-26 apie 18.00 val.., prie 14 namo, pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 119, 231 p. reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,64 % promilės girtumas), vairavo automobilį ,,Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. D., manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį, apgadindamas abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.
Apeliaciniu skundu N. D. prašo panaikinti arba pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir skirti už abu pažeidimus minimalias nuobaudas.
Skunde teigia nekvietęs policijos pareigūnų į eismo įvykio vietą, nes nemanė padaręs tokį sunkų pažeidimą, dėl kurio būtina kviesti policiją. Nukentėjusysis D. S. jam sumokėjo 100 Lt, todėl jis tokį elgesį laikė susitarimu dėl žalos atlyginimo. Vėliau iš motinos sužinojęs, kad jo ieško policija, pats nuvyko į policijos komisariatą, sutiko pasitikrinti girtumą, todėl mano, kad prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti pažeidimą turi būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jam skirtos nuobaudos per griežtos, nes jis negalės dirbti, padėti motinai, neteks galimybės baigti kursų Panevėžio profesinio rengimo centre, atlikti praktiką UAB ,,Kertvita“. Teisminio nagrinėjimo metu neturėjo advokato, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į gynybą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras - prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. Nors apeliantas skunde teigia prisipažinęs padaręs abu pažeidimus, besigailintis, padėjęs išaiškinti pažeidimus ir prašo pripažinti šią ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę lengvinančią jo atsakomybę, tačiau iš jo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų ir skundo argumentų matyti, kad jis neigia esmines ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – aplinkybes. Apeliantas tvirtina iš kito eismo įvykio dalyvio D. S. veiksmų – jam sumokėtų 100 Lt supratęs, kad jie susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl nelaukęs policijos pareigūnų ir išvykęs iš įvykio vietos. Tačiau nukentėjusiojo D. S., liudytojos J. S., skundžiamame sprendime aptartais rašytiniais bylos įrodymais nustatyta kitokia nei nurodo apeliantas įvykio eiga : apelianto automobiliui, važiuojančiam atbuline eiga, atsitrenkus į D. S. automobilį, apeliantas nukentėjusiajam pirmiausia siūlė 100 Lt, o nukentėjusiajam nesutikus paimti pinigus ir pasiūlius užpildyti eismo įvykio deklaraciją, apeliantas atsisakė tai daryti ir, nesulaukęs nukentėjusiojo iškviestų policijos pareigūnų, išvyko iš įvykio vietos. Iš šių įrodymų matyti, kad apeliantas neturėjo jokio pagrindo manyti susitaręs su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, nes nukentėjusysis atsisakė priimti jo pasiūlytus pinigus. Tokio susitarimo nebuvimą patvirtina ir paties apelianto skunde nurodomi veiksmai : jis, žinodamas, kad pagal KET nuostatas netgi susitarus su nukentėjusiuoju būtina užpildyti ir pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, to nepadarė ir išvyko iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad proceso metu apeliantas skirtingai nurodė ir išvykimo iš įvykio vietos momentą : teisme parodė išvažiavęs po to, kai nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus, o skunde teigia net nemanęs, kad nukentėjusysis ruošiasi pranešti policijai. Aptartos aplinkybės rodo, kad apeliantas, priešingai nei tvirtina skunde, iš įvykio vietos išvažiavo savavališkai, vengdamas administracinės atsakomybės, taip įpareigodamas policijos pareigūnus jo ieškoti. Tokie apelianto veiksmai ir jo pasirinkta gynybinė pozicija tik pailgino ir apsunkino šio eismo įvykio nustatymą, o tikrosios įvykio aplinkybės buvo išaiškintos kitais nei apelianto parodymai įrodymų šaltiniais, todėl jokio indėlio į pažeidimo išaiškinimą ir kartu – pagrindo pripažinti jo veiksmuose buvus ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra.
Teismas, parinkdamas apeliantui griežčiausią jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą pagrindinę nuobaudą - areštą ir papildomos nuobaudos – teisės atėmimo vairuoti transporto priemones – trukmę, teisingai įvertino ATPK 30 str. numatytas aplinkybes, susijusias su apelianto padarytų šiurkščių KET pažeidimų pavojingumu ir jo neigiamai apibūdinama asmenybe – teistas, sistemingai darantis administracinius teisės pažeidimus ir nevykdantis paskirtų nuobaudų. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės - tai, kad paskirtų nuobaudų vykdymas tam tikrą laiką jam apribos galimybę tęsti mokslus VšĮ Panevėžio profesiniame rengimo centre ir atlikti praktiką, padėti mamai, nėra išskirtinės ir nesuteikia pagrindo švelninti ar keisti paskirtų nuobaudų rūšį. Apeliantas, turėdamas jo skunde minimus įsipareigojimus, pats būdamas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, turėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, tačiau savo šiurkščiu KET pažeidimu – vairavimu girtam, pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, parodė toliau nepaisantis teisės aktų reikalavimų, keliantis pavojų sau ir aplinkiniams, todėl ATPK 20 str. nuobaudos tikslai tegali būti pasiekti tik jam atliekant griežčiausią administracinę nuobaudą ir atimant teisę ilgą laiką vairuoti transporto priemones.
Apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, kad proceso metu jis neturėjo gynėjo, todėl buvo apribota jo teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Apeliantas yra pilnametis, neturintis fizinių ar psichinių trūkumų, todėl, remiantis jam išaiškintomis ATPK 272 str. traukiamo atsakomybėn asmens teisėmis, pats turėjo pasirūpinti jam atstovausiančiu advokatu ar įgalioto atstovo dalyvavimu. Apelianto nepasinaudojimas įstatymo suteikta teise turėti atstovą išreiškia jo valią gintis pačiam ir nėra susijęs su jo procesinių teisių pažeidimu.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėja Nijolė Sušinskienė