Civilinė byla Nr. 2-1576/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl keliamų reikalavimų atsakovui restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Vingriai“, įtraukiant jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vacmech SK“ ir RAB „Vingriai“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vacmech SK“ ieškovo naudai 146 601,39 Lt sumą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išreikalauti iš atsakovo RAB „Vingriai“ ieškovui AB „SEB lizingas“ priklausančias frezavimo stakles Mazak FJV60/80 ir perduoti jas ieškovui. Nurodė, jog atsakovo UAB „Vacmech SK“ skola susidarė jam kaip lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį lizingo davėjui AB „SEB lizingas“, dėl ko minėta sutartis buvo nutraukta, o lizingo sutarties dalyką sudarantis turtas (frezavimo staklės) buvo grąžintas lizingo davėjui. Iš karto po lizingo sutarties nutraukimo ieškovas dėl šio turto sudarė panaudos sutartį su RAB „Vingriai“. Ieškovui pareikalavus grąžinti frezavimo stakles, atsakovas RAB „Vingriai“ atsisakė vykdyti šią savo prievolę. Nurodė, kad atsakovai RAB „Vingriai“ ir UAB „Vacmech SK“ yra susiję juridiniai asmenys – bendrovėms vadovauja tas pats direktorius, abi bendrovės priklauso tam pačiam akcininkui; iš atsakovo UAB „Vacmech SK“ prašoma priteisti suma atsirado dėl įsiskolinimo už prašomą išreikalauti turtą, kuris šiuo metu yra atsakovo RAB „Vingriai“ žinioje; atsakovas RAB „Vingriai“ yra laidavęs už UAB „Vacmech SK“ prievoles ieškovui. Todėl tikslingiau ir ekonomiškiau ieškovo reikalavimus kiekvienam iš atsakovų nagrinėti viename procese, nepaisant to, kad dėl kiekvieno iš reikalavimų yra galimas savarankiškas procesas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl RAB „Vingriai“ keliamų reikalavimų ir nutarė įtraukti RAB „Vingriai“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas, nustatęs, kad RAB „Vingriai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, konstatavo, jog pagal ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, tokiai įmonei  draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, o visos kreditorių teisės ir teisėti interesai turi būti ginami restruktūrizavimo byloje, sudarant vienodas galimybes jų reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui. Teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 19 straipsnio 1 punktu, išaiškino, kad, iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą terminą pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais. Teismas RAB „Vingriai“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes konstatavo, jog priimtas sprendimas šiam proceso dalyviui gali turėti teisinės reikšmės.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškovo reikalavimą RAB „Vingriai“ ir nuspręsta RAB „Vingriai“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; priimti ieškovo reikalavimą atsakovui RAB „Vingriai“ bei nagrinėti jį civilinėje byloje Nr. 2-6154-661/2010. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas išreikalauti ieškovui priklausantį turtą turėtų būti pareikštas restruktūrizavimo byloje. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta norma, nustatanti, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, neriboja kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-407/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-426/2010 ir kt.). Ši taisyklė turėtų būti mutatis mutandis taikoma ir restruktūrizavimo bylose.

2. Teismo nutartis skundžiamoje dalyje prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia ieškovo, kaip teisėto savininko, nuosavybės teisę į RAB „Vingriai“ be pagrindo valdomą ieškovo turtą bei užkerta kelią ieškovui efektyviai ginti savo nuosavybės teisę į savo turtą ir jį atgauti. Kadangi prašomas išreikalauti turtas yra ieškovo nuosavybė, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas nelemia ieškovo nuosavybės teisės į turtą perėjimo RAB „Vingriai“ bei nesuteikia pagrindo RAB „Vingriai“ turtą valdyti, todėl ieškovo reikalavimas tokį turtą grąžinti negali būti nagrinėjamas bendra ĮRĮ nustatyta tvarka. Ieškovo prašymas išreikalauti jam priklausantį turtą iš RAB „Vingriai“ valdymo negali būti tapatinamas su turtiniu reikalavimu restruktūrizuojamai bendrovei ĮRĮ prasme, nes prašomas turtas nepriklauso ir niekada nepriklausė RAB „Vingriai“. Teismo nurodymas kreiptis su kreditoriniu reikalavimu restruktūrizavimo byloje reiškia, kad ieškovas savo turto iš RAB „Vingriai“ jau nebegali atsiimti natūra ir privalo reikšti turtinį reikalavimą išreikalautino turto vertės sumai restruktūrizavimo byloje bei įstoti į RAB „Vingriai“ kreditorių eilę. Tokiu būdu teismas neteisėtai pripažino, jog vien nuo juridinio asmens statuso pasikeitimo, visas turtas, esantis tokio juridinio asmens žinioje, automatiškai tampa šio asmens nuosavybe.

Atsakovas UAB „Vacmech SK“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Remiantis protingumo, koncentracijos, ekonomiškumo principais, AB „SEB lizingas“ reikalavimai turėjo būti reiškiami AB „Vingriai“ iškeltoje restruktūrizavimo byloje, kur yra surinkta visa informacija apie įmonę, jos valdomą turtą ir kt.

2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pasaugos sutartimi saugomi daiktai nėra turtinis ar finansinis reikalavimas, dėl ko jo atžvilgiu ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalies nuostatos neturėtų būti taikomos. Saugomi daiktai yra išreikšti pinigine išraiška, o RAB „Vingriai“ yra atsakinga už juos ir gali patirti finansinių nuostolių dėl daiktų sugadinimo, praradimo. Reiškiamas reikalavimas yra turtinis, kadangi, nustačius daiktų defektus, ieškovui AB „SEB lizingas“ iškiltų būtinybė tenkinti savo reikalavimus ne tik neprarasta, bet ir prarasta daiktų dalimi.

3. UAB „Vacmech SK“ yra nesusijusi jokiais teisiniais santykiais nei su ieškovu AB „SEB lizingas“, nei su RAB „Vingriai“. Todėl reiškiamas bendras reikalavimas vienoje byloje atskiriems subjektams neturi būti tenkinamas.

4. Apeliantas nepagrįstai remiasi teismų praktika bankroto bylose bei ĮBĮ nuostatomis, kadangi RAB „Vingriai“ yra restruktūrizuojama įmonė.

5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad iš RAB „Vingriai“ išreikalautinas turtas priklauso ieškovui, kadangi atsakovo UAB „Vacmech SK“ atsiliepime motyvuotai pasisakyta ir pateiktas prašymas nustatyti juridinį faktą, kad AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“ yra turto bendrasavininkai. Šiuo metu vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės į turtą, o AB „SEB lizingas“ reikalaujami daiktai yra ginčo objektas. Neišsprendus klausimo dėl pagal lizingo sutartimis įsigytų daiktų nuosavybės teisių, negali būti reiškiamas reikalavimas dėl daikto išreikalavimo.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje, kurioje restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, o restruktūrizuojama įmonė įtraukta dalyvauti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teismas prieš nagrinėdamas civilinę bylą turi išspręsti jurisdikcijos klausimus. Pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą apygardos teismai nagrinėja bylas iš restruktūrizavimo teisinių santykių. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, teismas perduoda bylą nagrinėti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Šiomis rūšinio teismingumo nuostatomis įgyvendinamas bylų akumuliavimas, kuris reiškia, kad visi turtiniai ginčai, kuriuose turtiniai reikalavimai pareikšti restruktūrizuojamai įmonei, turi būti sprendžiami viename teisme, kuriame nagrinėjama restruktūrizavimo byla (2001 m. kovo 20 d. ĮRĮ 7 str. 7 d. 4 p., 2010 m. liepos 2 d. ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p., CPK 163 str. 5 p.). Kol vyksta restruktūrizavimo byla, tai turtinių reikalavimų, pareikštų restruktūrizuojamai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas restruktūrizavimo byloje teismo nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus turtinio reikalavimo pagrįstumo. Tai nulemta siekio restruktūrizavimo bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau. Siekiant šių tikslų, restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos su įstatymuose nustatytais procesiniais ypatumais, leidžiančiais užtikrinti proceso spartą, kuo didesnę finansinę grąžą kreditoriams ir skolininko apsaugą. Dėl to galimybė nagrinėti atskirus reikalavimus ne restruktūrizavimo byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su restruktūrizavimo proceso operatyvumu ir efektyvumu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį dalyje, kurioje atsakovui restruktūrizuojamai AB „Vingriai“ pareikšti turtiniai reikalavimai, nurodydamas, jog jie turi būti reiškiami restruktūrizavimo byloje.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ pareiškė reikalavimą atsakovui restruktūrizuojamai AB „Vingriai“ dėl ieškovui priklausančio turto išreikalavimo. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog šio ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas, t.y. tai, jog jis siekia išsireikalauti jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, kurį restruktūrizuojama įmonė valdė pasaugos sutarties teisiniu pagrindu, nesuteikia pagrindo šį reikalavimą tapatinti su restruktūrizuojamai įmonei reikštinais turtiniais reikalavimais ĮRĮ prasme, kurie turi būti nagrinėjami restruktūrizavimo byloje.

Teisės teorijoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčas yra turtinis, jeigu materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas restruktūrizuojamai įmonei pareikšto reikalavimo dėl turto išreikalavimo natūra teismingumo klausimas, daryti išvada, jog pareikštas reikalavimas pagal savo pobūdį, nepriklausomai nuo to, ar asmuo šį reikalavimą reiškia pasinaudodamas daiktinės teisės (vindikacija) ar prievolinės teisės (restitucija) numatytu pažeistų teisių gynybos būdu, yra turtinis reikalavimas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog ĮRĮ prasme restruktūrizavimo byloje reikštini turtiniai reikalavimai apima tik piniginius reikalavimus, kurie sudaro pagrindą nutartimi, išsprendus jų pagrįstumo, dydžio klausimus, nuspręsti dėl jų tvirtinimo ir tokį reikalavimą pareiškusio asmens įtraukimo į kreditorių sąrašą. Toks nepagrįstas turtinio reikalavimo sampratos susiaurinimas neatitiktų įmonės restruktūrizavimo proceso siekiamų tikslų ir paskirties. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, toks restruktūrizuojamai įmonei restruktūrizavimo byloje reikštinų turtinių reikalavimų aiškinimas nepaneigia kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš restruktūrizuojamos įmonės valdymo.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, netinkamai taikė proceso teisės normas, kadangi šio klausimo išsprendimas yra susijęs su restruktūrizuojamai įmonei reiškiamo turtinio reikalavimo teismingumu ir ieškinį minėtoje dalyje teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu kaip neteismingą tam teismui, įvertinus tai, kad teismingumo sąvoka apima ne tik galimybės nagrinėti pareikštą turtinį reikalavimą tame teisme, bet ir konkrečioje įmonės restruktūrizavimo byloje nustatymą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 338 str., 328 str.).

Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į minėtą restruktūrizuojamai įmonei pareikšto turtinio reikalavimo aiškinimą, net ir priėmęs tokį ieškiniu pareikštą reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu ieškiniu atsakovui UAB „Vacmech SK“ yra pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, teismas, remdamasis CPK 163 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, priklausomai nuo atsakovų procesinio bendrininkavimo formos, turėtų atlikti tokius procesinius veiksmus: a) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjantis bylą teismas turėtų išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (CPK 136 straipsnio 3 punktas, 163 straipsnio 5 punktas); b) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byla turėtų būti sustabdoma ir perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizuojamai įmonei pareikšto turtinio reikalavimo teismingumo klausimo netinkamas išsprendimas ieškinio priėmimo stadijoje sudarytų sąlygas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimams bei sąlygotų tą patį rezultatą – restruktūrizuojamai įmonei pareikštų turtinių reikalavimų perdavimą nagrinėti restruktūrizavimo byloje, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiama nutartimi atsisakius priimti restruktūrizuojamai įmonei pareikštą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra užkertamas kelias proceso vilkinimui. Be to, atsisakymas priimti ieškinį dalyje dėl atsakovui restruktūrizuojamai AB „Vingriai“ reiškiamų turtinių reikalavimų atitinka ir paties ieškovo interesą, kadangi, atsižvelgiant į restruktūrizavimo byloje pareikštų turtinių reikalavimų nagrinėjimo ypatumus, tai užtikrintų operatyvesnį ieškovo turtinio reikalavimo išnagrinėjimą, o tuo pačiu ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis dėl konkretaus asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atskirai yra neskundžiama, ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje šis teismo procesinis veiksmas buvo išvestinis, sąlygotas ieškovo šiai įmonei pareikšto turtinio reikalavimo priėmimo klausimo išsprendimo bei šios įmonės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi pagal ieškiniu pareikštą reikalavimą atsakovui UAB „Vacmech SK“ nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog, pripažinus atsisakymo priimti ieškinį ginčijamoje dalyje teisėtumą, nėra pagrindo atskirai pasisakyti dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl restruktūrizuojamos AB „Vingriai“ įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                       Alė Bukavinienė

 

                                                                                                   Artūras Driukas

 

                                                                                                   Egidijus Žironas