Civilinė byla Nr. e2-1383-1030/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07847-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant Gretai Tarasevičiūtei,

vertėjaujant Jelenai Čerepanovai ir Liudmilai Martinkienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“ vadovui E. J. bei jos atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

atsakovui O. (O.) P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“ ieškinį atsakovui O. (O.) P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą (el. b. 1 failas, 1-3 psl.), ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 239 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra įmonė, užsiimanti statybos bei apdailos veikla. Atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, t. y. plataus profilio apdailininkas. 2022 m. spalio 10 d. ieškovė atsakovui išdavė darbo inventorių, t. y. drabužius ir kitas būtinas saugos priemones, kurių vertė 239 Eur. Nutrūkus šalių darbo santykiams, ieškovė pareikalavo grąžinti atsakovui išduotus darbo drabužius bei kt. saugos priemones. Tačiau atsakovas išduoto darbo inventoriaus ieškovei negrąžino. Esant tokiai situacijai, ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir (ar) neveikimo patyrė 239 Eur turtinės žalos. Akivaizdu, jog atsakovas šią žalą padarė tyčia, neabejotinai suvokdamas savo niekaip nepaaiškinamų neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo pasekmes bei galimai net įvykdydamas nusikalstamą veiką, todėl privalo ją atlyginti visiškai. Ieškovė siekdama ginti savo pažeistas teises taip pat kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją, tačiau komisija 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-21159/2023 ieškovės prašymą atsakovui, kaip pateiktą praleidus trijų mėnesių procedūrinį terminą, nagrinėti atsisakė.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. 1 failas, 63, 64 psl.), kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. spalio 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas turėjo pradėti dirbti nuo 2022 m. spalio 5 d., tačiau nuo šios dienos atsakovui buvo paskelbta prastova, kuri dėl atsakovo ligos tęsėsi iki atleidimo dienos. Darbo sutarties sudarymo metu atsakovas su ieškove tarėsi dėl apie 800 kv. m. plytelių klojimo, objekte Palangoje. Tuomet atsakovui buvo pranešta, kad iki tol, kol bus sutvarkyti visi reikiami dokumentai su užsakovu, atsakovui bus apmokamos prastovos už keletą dienų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovė objekto Palangoje negavo, todėl atsakovo prastovos laikas buvo pratęstas. Tuo metu, kai buvo sudaroma darbo sutartis, ieškovė atsakovui davė užpildyti darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę bei nurodyti kokio dydžio drabužiai atsakovui reikalingi. Tą dieną atsakovas jokio inventoriaus negavo, tačiau vėliau projektų vadovas atsakovui į namus atvežė darbo drabužius, t .y. marškinėlius, kelnes ir striukę ir kortelėje kažką užrašė ranka. Kadangi atsakovas taip ir nepradėjo dirbti pas ieškovę, jokio kito darbo inventoriaus jam išduota nebuvo. Todėl atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovė reikalauja atlyginti žalą, už inventorių, kurio atsakovui neišdavė. Galiausiai atsakovas pats kreipėsi į darbo projektų vadovą, kad šis paimtų atsakovui išduotus darbo drabužius, tačiau su atsakovu niekas nesusiekė, drabužių nepasiėmė.

Ieškovė bei jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko.

Teismas

konstatuoja:

Dėl žalos atlyginimo

Nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Sverhus“ bei atsakovo O. P. 2022 m. spalio 3 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (toliau – Darbo sutartis) (el. b. 1 failas, 8-10 psl.), pagal kurią atsakovas nuo 2022 m. spalio 5 d. buvo įdarbintas ieškovės bendrovėje plataus profilio apdailininku (Darbo sutarties 1.2, 2, 7 punktai). Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, tarp šalių darbo ginčų komisijoje bei teisme vyko ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1877-639/2023, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (2023 m. liepos 20 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turi atlyginti žalą ieškovei dėl negrąžintų asmeninių apsaugos priemonių.

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aptariant darbuotojo atsakomybės pagal DK 151 straipsnį sąlygas, pripažįstama, kad pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas). Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas sąlygas, būdingas ir civilinei atsakomybei, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).

Dėl atsakovo neteisėtos veikos (darbo pareigų pažeidimo) teismas pažymi, kad pagal DK 31 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus; darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai; darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės bendrovėje asmeninių apsaugos priemonių laikymo ir priežiūros tvarka buvo nustatyta UAB „Sverhus“ direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse (el. b. 1 failas, 151-170 psl.). Su šiomis taisyklėmis atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai 2022 m. spalio 10 d. (el. b. 1 failas, 150 psl.), t. y. asmeninių apsaugos priemonių išdavimo jam dieną. Darbo tvarkos taisyklių 118.1 punkte nustatyta, kad asmeninė apsaugos priemonė yra darbdavio nuosavybė, todėl ji turi būti grąžinta atleidžiant darbuotoją iš darbo. Nagrinėjamo atvejo kontekste paminėtina, kad iš atsakovo paaiškinimų bei liudytojos M. I. parodymų matyti, jog, 2022 m. spalio 10 d. atsakovui pasirašant dokumentus ieškovės ofise, dalyvavo atsakovo partnerė, kuri moka lietuvių kalbą ir skaitė dokumentus (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min., 1 val. 3, 29 min.). Be to, apie pareigą grąžinti darbo rūbus atsakovas buvo informuotas 2022 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku rusų kalba, atleidžiant atsakovą iš darbo (el. b. 1 failas, 15, 16 psl.). Apie tai, kad atsakovas nėra grąžinęs darbo rūbų, jam taip pat nurodyta 2022 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške (el. b. 1 failas, 19 psl.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje iš esmės neneigia, jog žinojo apie savo pareigą grąžinti asmenines apsaugos priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas buvo atleistas 2022 m. lapkričio 7 d., tačiau, kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1877-639/2023, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatyta, jog darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (2023 m. liepos 20 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme atsakovas neprašė, pripažinus jo atleidimą neteisėtu, grąžinti jį į darbą, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pareigą grąžinti asmenines apsaugos priemones turėjo nuo 2022 m. lapkričio 7 d. ir, žinodamas apie šią savo pareigą, jos nevykdė, t. y. tam tikrus darbo rūbus grąžino tik 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 50-52 min., el. b. 1 failas, 79-82, 88, 89 psl.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta atsakovo neteisėta veika – darbo pareigų, numatytų DK 31 straipsnio 2 dalyje, Darbo tvarkos taisyklių 118.1 punkte, pažeidimas.

Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra atsakovo kaltė, teismas pažymi, kad, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Bylos kontekste pažymėtina, kad darbo pareigos visų pirma yra vykdomos darbo vietoje, o darbo saugos priemones, kaip darbdavio nuosavybę, darbuotojas privalo grąžinti darbdavio buvimo vietoje, todėl teisiškai nereikšmingais laikytini atsakovo pasiūlymai ieškovei atsiimti darbo rūbus iš atsakovo namų (el. b. 1 failas, 86 psl.). Be to, pažymėtina, kad, kaip nurodė atsakovas, 2022 m. į ofisą jis su partnere darbo rūbus atvežė netikėtai (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 1 min.), duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs darbdavį apie planuojamą atvykimo laiką byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kad būtų įvykdyta jo pareiga grąžinti asmenines apsaugos priemones darbdaviui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta atsakovo kaltė dėl darbo pareigų pažeidimo.

Toliau pasisakytina dėl turtinės žalos fakto ir dydžio, nes tarp šalių kilo ginčas dėl to, kiek darbo rūbų ir apsaugos priemonių buvo faktiškai išduota atsakovui. Ieškovė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad atsakovui buvo išduoti visi darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje įvardinti darbo rūbai ir apsaugos priemonės. Atsakovo teigimu, ieškovė jam išdavė tik striukę, kelnes bei marškinėlius.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta atsakovo ir ieškovės įgalioto asmens pasirašyta 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė (el. b. 1 failas, 11 psl.), kurioje nurodyta, kad atsakovui buvo išduoti darbo kostiumas (1 vnt.), medvilninės pirštinės (1 pora), prieštriukšminės ausinės arba kištukai (1 vnt.), batai su pirštus saugančiu metaliniu ir plastmasiniu galu (1 pora), šviesą atspindinti liemenė (1 vnt.), apsauginis šalmas (su pošalmiu) (1 vnt.) ir respiratorius (1 vnt.). Be to, kortelėje yra ranka padaryti prierašai dėl atsakovui išduotų darbo kostiumo sudedamųjų dalių dydžių – marškinėliai XL dydis, kelnės 56 dydis, striukė L dydis. Įrašų dėl darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių grąžinimo kortelėje nėra atlikta (el. b. 1 failas, 12 psl.).

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė ryškiai geltonos (salotinės) spalvos kelnes, marškinėlius ir striukę su ieškovės logotipais (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 50-52 min., el. b. 1 failas, 79-82, 88, 89 psl.) ir šiuos darbo rūbus perdavė ieškovei. Palyginus darbo kostiumo vertę, nurodytą Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje (146 Eur), su PVM sąskaitoje faktūroje (el. b. 1 failas, 13 psl.), pagal kurią ieškovė įsigijo darbo rūbus, matyti, kad darbo kostiumą sudarė kelnės, marškinėliai, džemperis ir striukė ((44,14+8,80+23,22+44,5) + (120,66 x 0,21 PVM)). Kaip minėta, Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje yra ranka padaryti prierašai dėl atsakovui išduotų darbo kostiumo sudedamųjų dalių dydžių – marškinėliai XL dydis, kelnės 56 dydis, striukė L dydis. Ieškovės vadovas paaiškindamas, kodėl aptariamoje kortelėje nėra įrašo dėl atsakovui perduodamo džemperio, nurodė kad džemperis yra visada to paties dydžio (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 42 min.). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš pirmiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros, priešingai nei nurodo ieškovės vadovas, ieškovės įsigyjami džemperiai buvo skirtingų dydžių (M, L, XL, 2XL, 3XL), tačiau 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje (el. b. 1 failas, 11 psl.) prierašo dėl atsakovui išduodamo džemperio, skirtingai nei kitų sudedamųjų darbo kostiumo dalių, ir jo dydžio nepadaryta. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog džemperis, kaip darbo kostiumo sudedamoji dalis, atsakovui buvo išduotas, taigi žalos dalis dėl 28,10 Eur (23,22+4,88 PVM) džemperio vertės pripažįstama neįrodyta.

Dėl kitų darbo kostiumo dalių (ryškiai geltonos (salotinės) spalvos kelnių, marškinėlių ir striukės), kurios buvo perduotos ieškovei teismo posėdyje, pažymėtina, kad ieškovės vadovas teismui davė paaiškinimus, jog darbo rūbų tiekėją ieškovė pakeitė 2022 m. rugpjūčio mėn., po poros mėnesių naujam teikėjui pateikė pirmą užsakymą (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 39, 40 min.), nuo 2023 m. pradžios, ištuštinus sandėlį, bendrovėje yra pradėti nešioti vien naujo pavyzdžio rūbai (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val., 1 val. 46-48 min.). Ieškovė pateikė teismui apžiūrai naujo pavyzdžio rūbų ir apsaugos priemonių komplektą, tarp jų, pilkos spalvos kelnes, marškinėlius ir striukę su įmonės logotipais. Šiame kontekste teismas pažymi, kad į bylą yra pateikta 2022 m. rugpjūčio 10 d. Prekių tiekimo sutartis (el. b. 1 failas, 106, 107 psl.), sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Saugima“, taip pat keletas sąskaitų faktūrų dėl darbo rūbų įsigijimo iš UAB „Saugima“ (el. b. 1 failas, 108-116 psl.). Teismo vertinimu, pateiktos sąskaitos faktūros negali tikėtinai pagrįsti, kada ir kokia apimtimi ieškovės darbuotojai savo veikloje padėjo išimtinai naudoti pilkos spalvos kelnes, marškinėlius ir striukes. Todėl, įvertinus pirmiau nurodytos sutarties sudarymo laiką ir ieškovės vadovo paaiškinimus, konstatuojama, kad ieškovė laipsniškai nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. pradžios pakeitė seno pavyzdžio rūbus naujais. Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, taip pat į tai, kad darbo kostiumo tinkamumo naudoti terminas buvo 24 mėn. (el. b. 1 failas, 11 psl.), teismo nuomone, tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga grąžinti seno pavyzdžio darbo rūbus ieškovei (2022 m. lapkričio 7 d.), šie rūbai nebegalėjo būti pilnai pagal paskirtį panaudoti ieškovės veikloje. Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad seno pavyzdžio darbo kostiumo dalių (ryškiai geltonos (salotinės) spalvos kelnių, marškinėlių ir striukės) negrąžinimas ieškovei realių nuostolių nesukėlė, todėl žala šioje dalyje laikoma neįrodyta.

Dėl kitų apsaugos priemonių pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje pasirašęs buvęs UAB „Sverhus“ darbuotojas D. B. patvirtino, kad atsakovui buvo išduotos visos kortelėje nurodytos priemonės, kurios jam buvo visos būtinos kitą dieną vykstant į darbo vietą (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 10-13 min.). Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovės įmonėje darbo funkcijas vieną darbo dieną (2022 m. spalio 11 d.) iš tiesų vykdė. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo partnerė M. I. paliudijo, kad, jai su atsakovu būnant ofise, jiems buvo duota Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, kurią ji užpildė savo ranka, o atsakovas pasirašė (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 29, 30 min.). Nors atsakovas ir liudytoja tvirtina, kad darbo rūbai kortelės pasirašymo metu nebuvo išduoti, o jų dalis – striukė, kelnės bei marškinėliai – buvo atvežti atsakovui į namus, teismas pažymi, kad liudytoja moka lietuvių kalbą, kaip matyti iš jos parodymų, dalyvavo atsakovui pasirašant kortelę, pati ją pildė, todėl toks elgesys, kad atsakovas pasirašytų dokumentą faktiškai negavęs jame nurodytų asmeninių apsaugos priemonių, vertintinas kaip neatitinkantis vidutiniškai rūpestingo ir atidaus žmogaus standartų, todėl tokiais paaiškinimais negali būti paneigtas aptariamos raštu įformintos 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės (el. b. 1 failas, 11 psl.) turinys. Atsakovui perduotų asmeninių apsaugos priemonių apimtis taip pat negali būti nustatyta iš į bylą pateiktų vaizdo, garso įrašų, skambučių išklotinių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta jog ieškovei atsakovas negrąžino medvilninių pirštinių (1 pora), prieštriukšminių ausinių arba kištukų (1 vnt.), batų su pirštus saugančiu metaliniu ir plastmasiniu galu (1 pora), šviesą atspindinčios liemenės (1 vnt.), apsauginio šalmo (su pošalmiu) (1 vnt.) ir respiratoriaus (1 vnt.). DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į, be kita ko, netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Pirmiau išvadintų daiktų bendra vertė pagal Asmeninių apsaugos priemonių grąžinimo lentelę (el. b. 1 failas, 12 psl.) (4+12+46+5+18+8) ir teismui pateiktą tokių daiktų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą (el. b. 1 failas, 13 psl.) ((3,30+9,92+38,02+4,13+13,2+1,68+6,61)+(76,86x0,21 PVM)) yra 93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovės bendrovėje dirbo tik vieną dieną, nėra pagrindo spręsti apie minėtų apsaugos priemonių nusidėvėjimą, taigi, negrąžinus minėtų apsaugos priemonių, ieškovė patyrė 93 Eur tiesioginių nuostolių. Paminėtina ir tai, kad galimybei panaudoti šias asmeninės apsaugos priemones bendrovės veikloje neturėjo įtakos darbo kostiumo tiekėjo ir modelio pasikeitimas, taigi yra pagrindas spręsti apie šių nuostolių realumą.

Pažymėtina, kad šie ieškovės nuostoliai yra nulemti būtent atsakovo padaryto pirmiau konstatuoto darbo pareigų pažeidimo, todėl tarp jo ir ieškovės nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Teismas pažymi ir tai, kad atsakovo pareiga saugoti darbdavio turtinius interesus, laikytis darbuotojui perduotų darbo priemonių naudojimosi tvarkos ir pareiga grąžinti darbdaviui asmenines apsaugos priemones buvo pažeistos tuo metu, kai atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, o minėtų asmeninių apsaugos priemonių išdavimas jam buvo susijęs su atsakovo darbo veikla. Atsižvelgiant į tai, taip pat tai, kas pirmiau išdėstyta šiame teismo sprendime, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos bendrosios ir specialiosios atsakovo turtinės atsakomybės sąlygos dėl 93 Eur žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje pagrindė 2 122 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 failas, 6, 7 psl.) bei 2 100 Eur (1 100+400+400+200) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 1 failas, 91-93, 118-120, 174-176, 199, 200 psl.). Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 38,91 proc. ieškinio, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 825,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad dalyje dėl ieškovei grąžintų drabužių ieškinys atmestas ne dėl to, kad atsakovas šiuos drabužius grąžino, o dėl to, kad žalos faktas šioje dalyje nebuvo nustatytas, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal bylos baigtį taisyklių.

Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos neskirstomas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamu atveju nesusidarė, todėl jos taip pat neskirstomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sverhus“ iš atsakovo O. (O.) P. 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 93 Eur (devyniasdešimt trijų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 825,67 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                              Monika Lapukaitė