Administracinė byla Nr. I-711-815/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02720-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.3; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. liepos 1 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir nuo 2016 m. liepos 1 d. iki „dabar“ kamerose nuolat ir nepertraukiamai laikomas vienas, tai, pasak pareiškėjo, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Pagal Konvencijos 3 straipsnį žmogus negali būti laikomas vienas, nes tai yra labai nežmoniškas ir žiaurus elgesys (žr. administracinę bylą Nr. I-2574-426/2013). Kalinant pareiškėją kameroje vieną, pareiškėjui buvo atimta galimybė bendrauti su kitais asmenimis, pareiškėjas buvo ir tebėra kankinamas. Pasak pareiškėjo, ne kartą teko kreiptis į medikus – psichiatrus ir psichologus, gulėti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) Psichiatrijos skyriuje, gerti stiprius psichiką veikiančius medikamentus. Pareiškėjui tekdavo vykti į LAVL ne tik gydyti psichinių sutrikimų, bet ir todėl, kad ten jis gali būti su jam tinkančiais ir prieinamais asmenimis.
Taigi, dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas
2.2. Pareiškėjui Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore ne mažiau kaip 8 val. per dieną, nes 1 val. ar 1,5 val. pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] pateiktiems išaiškinimams šiuo klausimu. Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, pagal kurią 1 val. ar 1,5 val. pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Konvencijos 3 straipsniui. Be to, jis buvo nelygiateisis, palyginus su asmenimis, laikomais pataisos namuose, kur kalinamieji į lauką išeina be apribojimų. Pasak pareiškėjo, dėl itin ilgo buvimo kameroje, erdvės ir oro trūkumo, negalėjimo pasimankštinti, pabėgioti, dėl natūralaus apšvietimo stokos, pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą ir dvasines kančias, pažeminimą, kankinimą, todėl dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
2.3. Pareiškėjui Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. neužtikrinamas privatumas, naudojantis tualetu, kai pareiškėjas atlieka gamtinius reikalus ar tenkina savo lytinę aistrą, nes jį nuolat stebi pareigūnai (tarp jų yra ir moterų), nors sanitarinis mazgas sumontuotas už pertvaros, tačiau iš esmės jis nėra pakankamai atitvertas, taip pat jį mato ir kiti kameroje apgyvendinti asmenys. Remiantis EŽTT praktika, kalinamasis turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamųjų, bet ir nuo pareigūnų, galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, kad galima būtu pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. bylas Glotov prieš Rusiją, Trepashkin prieš Rusiją, Alelsandr Makarov prieš Rusiją). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką reikalavimų dėl sanitarinių įrenginių nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (administracinės bylos Nr. A261-1802/2013, Nr. A442-1840/2013).
Pasak pareiškėjo, dėl to, kad neužtikrinamas jo privatumas, periodiškai sutrinka psichika, jis jaučia emocinę depresiją, dvasinę skriaudą, pažeminimą, o kartais – ir kankinimą, pavyzdžiui, tenkinant lytinę aistrą ir staiga tai nutraukiant dėl pareigūnų, atsiranda baimę tęsti šį procesą, sutrinka lytinės eigos procesas, o tai sudaro dar didesnių nepatogumų ir sukelia nepilnavertiškumo jausmą. Pasak pareiškėjo, jo privatumas iš esmės neužtikrinamas ir duše, nes dušo erdvė iš esmės neatitverta nuo pareigūnų ir kitų asmenų, o duryse yra stebėjimo langelis, kurį pareigūnai dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių kas 5 min kilnoja, stebėdami, kas ir ką daro.
Dėl šiame punkte nurodytų aplinkybių pareiškėjui priteistinas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 7–13).
1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
2. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).
3. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
4. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
5. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
6. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
7. Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
8. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).
9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
10. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
11. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
12. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neiginiai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos ir dydžio. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Be to, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Be to, remiantis LVAT praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6,271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. administracines bylas Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011), todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, tiria minėtų sąlygų buvimo klausimą; neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos: neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai /veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą trukmę (civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006); siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (administracinė byla Nr. A556-95/2009).
III
Teismo posėdyje pareiškėjas G. A. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
I
1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta, kad pareiškėjas G. A. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–13)):
– atvykęs į Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 1 d. iš Kybartų pataisos namų, buvo apgyvendintas kameroje Nr. 216 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 216 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 220 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 10 d. – 2016 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 220 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 223 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 24 d. – 2016 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 223 buvo 1 asmuo.
2. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ir jos dublikato kopijomis (b. l. 72–126), Kybartų pataisos namų 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1/2-406 „Dėl informacijos apie G. A. pateikimo“ (b. l. 40): 2016 m. birželio 16 d. pareiškėjas skundėsi blogu miegu, norėjo išsitirti, preliminariai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, paskirtas gydymas (vaistai karbamazepinas, tiapridalis, tizercinas) (b. l. 126); pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. pateikė prašymą siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), Psichiatrijos skyrių, gydymo korekcijai, nurodė, kad ilgą laiką negali užmigti, nuo ilgalaikio laikymo vienatvėje atsiranda blogų minčių ir norų, užvaldo pykčio potraukis žudyti, jo negali valdyti, trūksta erdvės, bendravimo, jaučia įtampą, baimę aplinkai, baimę dėl persekiojimo ir susidorojimo (b. l. 102–103); 2016 m. liepos 8 d. psichiatro konsultacijos metu nustatyta, kad pareiškėjas yra riboto intelekto, asocialaus elgesio, jo asmenybė – primityvi, daug kartų gydėsi dėl elgesio sutrikimų, paskutinė rasta epikrizė – 2014 m., pokalbio metu buvo įžūlus, dirglus, nejautė distancijos tarp savęs ir gydytojo, mąstymas – paviršutiniškas, reikalavo migdomųjų ir raminamųjų vaistų, pareiškėjo būklė – be psichozės reiškinių, diagnozuotas emociškai nestabilaus (eksplozyvaus) tipo asmenybės sutrikimas (ligos kodas F60.3), paskirti vaistai: karbamazepinas, tiapridalis, tizercinas (b. l. 101, 104); 2016 m. liepos 14 d. šeimos medicinos gydytojo konsultacijos metu reikalavo nukreipti į LAVL dėl psichiatrinio gydymo, tačiau konstatuota, kad indikacijų stacionariniam gydymui nėra, taip pat nurodytas tendencingas elgesys, skirti vaistai amitriptilinas (b. l. 104–105); 2016 m. liepos 19 d. koreguotas gydymas amitriptilinu, 2016 m. liepos 26 d. nurodyta tęsti gydymą, vaistai – karbamazepinas (b. l. 106); 2016 m. rugpjūčio 1 d. psichiatro konsultacijos metu reikalavo migdomųjų ir raminamųjų vaistų, nejautė distancijos tarp savęs ir gydytojo, diagnozė – F60.3, gydymas neskirtas, elgesys įvardytas kaip tendencingas (b. l. 106–107); 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsisakė maisto, psichiatro konsultacijos metu gydymas neskirtas, elgesys įvardytas kaip tendencingas, užgauliojantis, įžūlus, diagnozė – F60.3, nurodyta, kad pareiškėjo būklė be psichozės, be depresijos, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutraukė badavimą, nusiskundimų neturėjo (b. l. 108–109); 2016 m. rugpjūčio 17 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas buvo demonstratyvus, šiurkštus, konfliktiškas, be distancijos, konsultacijos kategoriškai atsisakė (b. l. 109–110); 2016 m. rugpjūčio 22 d. klinikinio psichologo konsultacijos metu, kuri buvo skirta emocijų ir pykčio raiškos būdų aptarimui, pareiškėjas į konsultaciją atėjo demonstratyvus, jos metu sunkiai kontroliavo pyktį (b. l. 110); 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas teigė, kad jam „negerai su nervais“, yra pykčio priepuolių, grasino savęs žalojimu, linkęs konfliktuoti, nejaučia distancijos, emocijos labilios, paskirti vaistai (mirtazepinas, amitriptilinas) (b. l. 116); 2016 m. spalio 24 d. šeimos medicinos gydytojo įrašas apie pareiškėjo autoagresiją (diagnozė – F60.3), žaizdos sutvarkytos, tai pat aprašytas agresyvus, demonstratyvus, nepagarbus, žeminantis elgesys su įstaigos psichologe (b. l. 117–118); 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjas teigė, kad jam „čiuožia stogas“, kad yra „susipykęs su savimi“, norėjo psichiatro konsultacijos, daugiau komentarų nepateikė, įrašyta diagnozė – F60.3, galimas tendencingas elgesys, paskirta planinė psichiatro konsultacija LAVL (b. l. 122); 2017 m. sausio 11 d. pareiškėjo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 4/18-22 užfiksuoti alkoholio matuoklio duomenys – 0,26 promilės, su kuriais pareiškėjas pasirašytinai sutiko (b. l. 122–123).
3. Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 108-101 „Dėl G. A., gim. 1990 m. priežiūros ypatumų“, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas buvo kviestas pokalbiui pačiam prašant, pokalbio metu reiškė įvairaus pobūdžio grasinimus, taip pat ir save žaloto, alternatyviems susitarimams priešiškas ir nesukalbamas, laikosi principingai savo pozicijos ir, pasak pareiškėjo, imsis įvairiausių pasipriešinimo priemonių, kad nebūtų perkeltas į jam nepatinkančią kamerą; rekomenduojama pareiškėją įrašyti į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos Lukiškių TI-K, kol bus įstaigoje, ir atsižvelgti į jo priežiūros ypatumus: Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams prieš išvedant iš gyvenamosios kameros ar įvedant į gyvenamąją kamerą atlikti asmens kratą, išvengiant pasekmių (savęs žalojimo ar užpuolimo), Socialinės reabilitacijos skyriaus kuruojančiam būrio viršininkui atkreipti dėmesį į pareiškėjo bendravimo ir elgesio ypatumus ir išsikviesti pareiškėją individualiam pokalbiui vieną kartą per savaitę, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams atkreipti dėmesį į pareiškėjo įtaką kitiems dėl galimų neteisėtų veiksmų (b. l. 125).
4. Kybartų pataisos namų Psichologinės grupės 2016 m. lapkričio 7 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 13/55-137 „Dėl nuteistojo G. A. individualios priežiūros ypatumų“, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas Krizių įveikos komandos sprendimu paliekamas Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitoje; individualios priežiūros rekomendacijos pratęsimas – iki 2017 m. rugsėjo 8 d.; bendraujant su pareiškėju rekomenduojama: Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnams skirti sustiprintą individualią priežiūrą pareiškėjui, papildomai patikrinant 5 kartus per parą nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., atkreipiant dėmesį į pareiškėjo emocinius, elgesio pasikeitimus; Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams stebėti pareiškėjo elgesį gyvenamojoje vietoje, jo tarpusavio santykius su kitais nuteistaisiais, atkreipiant dėmesį į santykius su kitais nuteistaisiais, galimą psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o pastebėjus ryškesnius nuotaikos ir elgesio pokyčius, nukreipti pareiškėją pas Sveikatos priežiūros ar / ir Psichologinės grupės specialistus; Socialinės reabilitacijos būrio viršininkui stebėti pareiškėjo savijautą gyvenamojoje vietoje, kviestis individualiam pokalbiui, teirautis apie tarpusavio bendravimo ypatumus su kitais nuteistaisiais, pagal galimybes įtraukti pareiškėją į socialinės reabilitacijos programas; pastebėjus pakitimus pareiškėjo elgesyje, ryškų nuotaikų svyravimą, nukreipti psichologo ar mediko konsultacijai, informuojant Krizių įveikos komandos narius, psichologą, mediką; pareiškėją uždarant į kamerų tipo patalpas, nelaikyti jo vieno, esant galimybei apgyventi su panašaus amžiaus, interesų nuteistaisiais, tikrinant pareiškėjo būklę uždaros zonos kameroje, atkreipti dėmesį į pareiškėjo išvaizdą ir elgesį patikrinimų metu, o esant elgesio ir bendravimo pokyčiams, informuoti Sveikatos priežiūros ir Psichologinės grupės specialistus; verbalinio bendravimo su pareiškėju metu nerodyti agresijos, nesivelti į konfliktus, kurie gali tapti autoagresyvaus arba suicidinio elgesio priežastimi, teisėtus reikalavimus išsakyti aiškiai, nedviprasmiškai, neprovokuojant pareiškėjo agresyvaus elgesio; siekiant užkirsti pareiškėjo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti veiksmus, esant reikalui, naudoti specialiąsias priemones; pareiškėjui pageidaujant, nukreipti psichologo ar mediko konsultacijai (b. l. 124).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. A. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo netinkamas laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. dėl: a) jo laikymo kameroje vieno, b) suteikimo vaikščioti tik vieną valandą kasdien, c) privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas mano, kad jo teisės buvo pažeidžiamos ir vėliau, t. y. po 2016 m. liepos 1 d., tai jis gali nauju skundu savo teises ginti teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
3. Pirmiausia, pareiškėjas G. A. pateikė nusiskundimus dėl jo laikymo kameroje vieno. Pabrėžtina, jog pareiškėjas bausmę įsiteisėjusiu nuosprendžiu pradėjo atlikti Kybartų pataisos namuose, tačiau, pervedus jį į drausmės grupę, nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K būti kamerų tipo patalpose (b. l. 16, 129). Tokia galimybė nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 punktą Lukiškių TI-K turi galimybę pareiškėją laikyti vieną, be to, teismas, įvertinęs BVK 145 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K turi diskrecijos teisę pareiškėją kameroje laikyti vieną. Todėl šiuo aspektu teigti, kad pareiškėjo teisės yra pažeistos, o Lukiškių TI-K veikė neteisėtai, nėra teisinio pagrindo.
4. Pareiškėjas teigia, jog leidimas jam pasivaikščioti tik vieną valandą kasdien yra neteisėtas. Teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Taigi, pareiškėjui teigiant, kad jam per maža vaikščioti vieną valandą per dieną, tačiau galiojant BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktui, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija ir šiuo aspektu elgėsi teisėtai.
5. Pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo privatumo dėl netinkamo sanitarinio mazgo Lukiškių TI-K kamerose. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Pareiškėjas visą laiką kamerose buvo vienas, o 1,5 metrų sienelė pakankamai suteikė privatumo nuo pareigūnų (žr. fotonuotraukas, b. l. 20, 21). Be to, teismas pabrėžia, kad pataisos įstaigose esantis privatumo reikalavimas negali būti perdėtas, nes pareigūnai negalėtų tinkamai vykdyti nuteistųjų kontrolės funkcijų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Ernestas Spruogis