Skundo byla Nr. eII-384-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02778-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:  21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I MAS

2020 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,  nedalyvaujant skundą padavusiems asmenims ir Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. U. ir D. V. (toliau – ir pareiškėjai) skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-288(2.13.-1) (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas.)

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.                      2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjai G. U. ir D. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-288(2.13.-1) dalį, kuria atmestas pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundas dėl asmens duomenų paskelbimo, bei įpareigoti Inspekciją tyrimą šioje dalyje atlikti iš naujo.

2.                      Inspekcija skundžiamu 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 3R-288(2.13.-1) atmetė pareiškėjų skundą. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog įvertinus tai, kad pareiškėjų ir Bendrijos pirmininko pateikta informacija viena kitai prieštarauja, kad pareiškėjai pripažįsta, jog paprastai sąskaitos bei kita informacija iš Bendrijos gaunama į pašto dėžutes arba elektroniniu paštu ir iki šiol jokie gyventojų asmens duomenys nebuvo viešinami, taip pat tai, kad skundo nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad Bendrijos pirmininkas parengė pranešimą su nurodytais pareiškėjų asmens duomenimis ir 2017 m. balandžio 4 d. paviešino pareiškėjų asmens duomenis, iškabindamas nurodytą pranešimą ant daugiabučio namo laiptinių durų, todėl administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

3.                      2020 m. kovo 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundas, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundą dėl asmens duomenų paskelbimo.

4.                      2020 m. liepos 7 d  Nutartimi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą pripažino netekusiu teisinės galios, motyvuodama tuo, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs ne su Inspekcijos, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtu sprendimu viešojo administravimo srityje, o su Inspekcijos sprendimu, pastarajai pagal kompetenciją tiriant administracinio nusižengimo bylas, susijusias su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, todėl sprendė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimis, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ol Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimas netenka teisinės galios ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti teisė aktuose nustatyta tvarka.

1.       Pareiškėjų skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.                      Pareiškėjų nuomone, Inspekcija skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė jų skundą dėl asmens duomenų paskelbimo, t. y. pranešimų apie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) susirinkimą dėl gauto „G. U. ir D. V. gyv. (duomenys neskelbtini)“ ieškinio iškabinimo 2017 m. balandžio 4 ir 5 d. ant keturių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinių durų iš lauko pusės, negavus pareiškėjų sutikimo ir jų neinformavus apie tokio pobūdžio veiksmus. Pareiškėjai Inspekcijos atliktą tyrimą laikė formaliu, paviršutinišku, tvirtino, kad Inspekcija nebendradarbiavo su pareiškėjais, nesiteiravo jų pozicijos dėl Bendrijos pirmininko M. T. pateiktų paaiškinimų ir kt. Sprendime remiamasi M. T. paaiškinimais, tačiau, pareiškėjų vertinimu, šie paaiškinimai yra itin abstraktūs, neinformatyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, prieštaraujantys pareiškėjų pateiktiems duomenims bei duomenims, kuriuos pareiškėjai galėjo pateikti, jei jie būtų buvę informuoti, jog Bendrijos pirmininkas neigia susirinkimo organizavimo, pranešimų spausdinimo faktus. M. T. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius, kad susirinkimas buvo organizuojamas daugumos Bendrijos narių iniciatyva, o iš ginčo aplinkybių matyti, jog buvo priešingai, nes, pirma, M. T. procesinius dokumentus iš teismo gavo tą pačią 2017 m. balandžio 4 d., antra, susirinkime dalyvavo mažai Bendrijos narių – iki (duomenys neskelbtini) butų savininkų. M. T. teiginiai, kad pranešimus galėjo iškabinti bet kuris asmuo, įskaitant pačius pareiškėjus, atmestini, nes, pirma, šiuos pranešimus galėjo iškabinti tik asmuo, informuotas apie Bendrijos pirmininkui tą pačią dieną įteiktus procesinius dokumentus bei jų turinį, turintis pareiškėjų asmens duomenis (M. T. konkrečiai nenurodė, kad kam nors būtų atskleidęs tokią informaciją), antra, patys pareiškėjai pranešimus pastebėjo tik vėlai vakare (apie 22 val.) grįžę iš kino teatro, o iš Inspekcijos  pateiktų nuotraukų duomenų matyti, jog nuotraukos darytos 2017 m. balandžio 4 d. 22 val. 2 min. 2017 m. balandžio 5 d. ryte pranešimus nuėmė ir naujus (su pakeista susirinkimo data) pakabino būtent Bendrijos pirmininkas, tai gali patvirtinti pareiškėjo kolega, kuris buvo atvykęs jo pasiimti. Pareiškėjai teigė, kad išvadą, jog paprastai sąskaitos bei kita informacija iš Bendrijos gaunama į pašto dėžutes arba elektroniniu paštu ir iki šiol jokie gyventojų asmens duomenys nebuvo viešinami, Inspekcija priėjo neišsiaiškinusi visų faktinių aplinkybių, t. y. kad paštu pateikiami tik mokėjimo pranešimai, o visi kiti pranešimai pateikiami tokiu pačiu būdu kaip ir ginčo pranešimai – pakabinant ant gyvenamojo namo durų iš lauko pusės. Bendrijos pirmininkas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo užtikrinti, kad pareiškėjų duomenys netaptų prieinami ir žinomi tretiesiems asmenims (ne Bendrijos nariams), tačiau to neužtikrino (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 1 ir 6 d. pažeidimas), o Inspekcija į tai neatsižvelgė. Taigi net tuo atveju, jei pasitvirtintų Bendrijos pirmininko pateikiama versija apie kitų asmenų savavališką veikimą, jo veiksmai negalėtų būti pripažinti teisėtais.  

6.                      Pareiškėjai skunde nurodo, jog Sprendimas priimtas išimtinai vadovaujantis dviprasmiškais, neišsamiais ir niekuo nepagrįstais Bendrijos pirmininko paaiškinimais, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-288(2.13.-1) dalį, kuria atmestas pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundas dėl asmens duomenų paskelbimo; 2) įpareigoti Inspekciją šioje dalyje tyrimą atlikti iš naujo.

7.                      Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 6 d. atsiliepime nurodo, jog teismo prašo šį pateiktą atsiliepimą vertinti kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-07-16 raštu Nr. T-57/2020 perduotos administracinės bylos Nr. eA-4139-525/2020 medžiagoje esančiais Inspekcijos pateiktais procesiniais dokumentais. Nurodo, jog remiantis administracinėje byloje pateiktuose atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais Inspekcija nesutinka su G. U. ir D. V. 2017-08-08 skundu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo atmesti pareiškėjų 2017-08-08 skundą „ Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-288(2.13.-1)“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko M. T. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

8.                      Teiktuose atsiliepimuose administracinėje byloje Nr. eA-4139-525/2020 Inspekcija apžvelgė ginčijamo Sprendimo turinį. Teigė, kad tyrimo metu nebuvo kreiptasi į pareiškėjus dėl papildomos informacijos, nes jie skunde neminėjo liudytojo, mačiusio, kaip Bendrijos pirmininkas 2017 m. balandžio 5 d. iškabina (pakeičia) ginčo pranešimus, šios aplinkybės pareiškėjai neminėjo ir 2017 m. balandžio 7 d. rašte. Inspekcija, atsakydama į skundo argumentus, jog ginčui aktualų Bendrijos narių susirinkimą sušaukė būtent jos pirmininkas M. T., atkreipė dėmesį į Bendrijos 2017 m. birželio 14 d. rašte nurodytą aplinkybę, kad apie 2017 m. balandžio 4 d. gautus procesinius dokumentus (ieškinį) informuoti Bendrijos patalpose buvę nariai, kurių prašyta šią informaciją perduoti kitiems, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo pranešimus parengė ir iškabino būtent Bendrijos pirmininkas. Dėl pareiškėjų teiginių, jog ginčo pranešimus galėjo iškabinti tik aiškiai apibrėžtas ir pakankamai mažas asmenų ratas, t. y. asmuo, kuris žinojo apie tą pačią dieną Bendrijos pirmininkui įteiktus procesinius dokumentus, jų turinį bei pareiškėjų asmens duomenis, Inspekcija pastebėjo, jog ginčo pranešime nebuvo nurodyta ieškinio data ar bylos / proceso numeris, tokią bendro pobūdžio informaciją galėjo žinoti bet kuris asmuo, o iš ankstesnio susirašinėjimo tarp pareiškėjų ir Bendrijos narių dėl konsultacijos teisinio pobūdžio klausimais matyti, jog ne tik Bendrijos pirmininkas, bet ir kiti jos nariai žinojo pareiškėjų asmens duomenis (vardus, pavardes, adresą) ir galėjo juos įrašyti į pranešimo tekstą, be to, šiuo atveju negalima visą įrodinėjimo naštą perkelti tik Bendrijos pirmininkui. Dėl pareiškėjų paaiškinimų apie liudytoją Inspekcija pakartotinai akcentavo, jog ši informacija jam nebuvo pateikta skundo nagrinėjimo metu, pareiškėjai tai nurodė tik gavę Sprendimą, o tokioje situacijoje liudytojo (juolab vienai iš ginčo šalių šališko asmens – pareiškėjo kolegos) parodymai nelaikytini patikimais. Dėl pareiškėjų teiginių apie būdus, kuriais jie gauna pranešimus iš Bendrijos, Inspekcija pastebėjo, jog patys pareiškėjai 2017 m. balandžio 5 d. skunde nurodė informaciją gaunantys per laiptinėje esančias pašto dėžutes bei elektroninį paštą, pateikė tai įrodančius dokumentus, tokį informacijos teikimo būdą patvirtino ir Bendrija 2017 m. birželio 14 d. rašte. Inspekcija nesutiko su pareiškėjų pozicija, jog ji netyrė numanomo Įstatymo 30 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatų pažeidimo, pažymėjo, kad, remiantis Bendrijos paaiškinimais, informaciją apie iš teismo gautą pareiškėjų ieškinį sužinojo Bendrijos nariai, buvę Bendrijos patalpose, ir nėra duomenų, kad šiose patalpose būtų buvę pašaliniai asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Bendrija yra įstatymo įpareigota butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams (Bendrijos nariams) teikti informaciją, susijusią su Bendrijos veiklos vykdymo klausimais. Bendrijos pirmininko teigimu, informaciją apie prieš Bendriją pareikštą ieškinį (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis) sužinojo kiti Bendrijos nariai, t. y. asmenys, turintys teisę tokią informaciją gauti. Inspekcija papildomai pabrėžė, jog Įstatymo nuostatos netaikomos fiziniams asmenims.

2.       Teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

9.                      Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 591 straipsnyje įtvirtina aplinkybes, kurioms esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Pagal ANK 591 straipsnio 6 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. ANK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymas, švelninantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

10.                      ANK 82 straipsnis, kuris numatė administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (galiojusio iki 2018-07-15) pažeidimą, 2018-07-16 neteko galios (2018 m. birželio 30 d įstatymas Nr. X11I-1427).

11.                      2018-07-16 įsigaliojo naujos redakcijos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio 32 straipsnio 2 dalis suteikia Inspekcijai teisę skirti administracines baudas pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Pagal šiuo metu galiojančius minėtus teisės aktus administracinės baudos gali būti skiriamos juridiniam, o ne fiziniam asmeniui.

12.                      Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamu sprendimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta fizinio asmens – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko M. T. atžvilgiu, konstatavus, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o šio skundo nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko M. T. atžvilgiu administracinė teisena dėl įstatymo, panaikinančio atsakomybę už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 82 straipsnyje, kuris turi grįžtamąją galią, negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, teismas sprendžia, jog 2017 m. liepos 17 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas Nr. 3R-288(2.13.-1) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.  

13.                      Kadangi teismas priima sprendimą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu nutraukti, kiti skundo argumentai nenagrinėjami.

14.                      Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,  teismas

         n u t a r i a :

2017 m. liepos 17 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-288(2.13.-1) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Aušra Ragelienė