Administracinė byla Nr. eA-2302-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00023-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 17.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomdova“ skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomdova“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-95 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracija Patikrinimo aktu pareikalavo UAB „Tomdova“ nutraukti remonto dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Patalpos), vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. sausio 8 d. Pareiškėjas yra sudaręs nuomos sutartį su Patalpų savininke Z. M.. 2018 m. liepos 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė pastato savininkei Z. M. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista jai priklausančių Patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties – leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre Patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. UAB „Tomdova“ po patalpų paskirties pakeitimo ir įregistravimo išsinuomojo kitas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose įmonė atlieka autoservisams būdingą veiklos dalį, t. y. remonto dirbtuvėse ((duomenys neskelbtini)) suremontuotą transmisijos mechanizmą atsiveža ir sumontuoja į transporto priemonę, užpildo tepalais ir atlieka testavimo darbus. Taigi UAB „Tomdova“, kurios specializacija šiuo metu – automatinių pavarų mechanizmų remontas, Patalpose remontuoja pavarų mechanizmus, t. y. remonto dirbtuvėse įmonė vykdo ne automobilių, o automobilių dalių – pavarų dėžių remontą ir minėta veikla negali būti priskiriama prie autoserviso veiklos.
3. Pareiškėjas nurodė, jog iš Patikrinimo akto matyti, kad atsakovas apžiūrėjo Patalpų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę ir nustatė, kad patalpų techninė būklė gera. Tačiau neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjui tinkamai įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, atsakovas nusprendė sustabdyti įmonės veiklą Patalpose. Pažymėjo, kad Patikrinimo aktas buvo priimtas ne pagal administracinei procedūrai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Iš dokumento turinio nėra aišku, kada dokumentas buvo priimtas, kadangi nurodyta dokumento data 2018 m. gruodžio 28 d., o statinių naudojimo priežiūros vykdytojo ir dalyvavusio patikrinime asmens parašu data pasirašant dokumentą apskritai nenurodyta. Byloje nėra duomenų apie viešojo administravimo subjektą, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą, nėra duomenų apie subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudarytos komisijos rašytinį pavedimą (įsakymą, potvarkį, rezoliuciją), kaip ir nėra duomenų, kad administracinė procedūra (kuri galimai buvo pradėta 2018 m. spalio 2 d.) buvo pratęsta, todėl akivaizdu, kad šios bylos atveju buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo straipsnių nuostatos. Skundžiamame akte nėra nurodyta akto apskundimo tvarka ir terminai. Iš skundžiamo akto turinio matyti, kad priimant administracinės procedūros sprendimą buvo vadovautasi 2007 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymo Nr. D 1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 6 punktu. Aprašo tikslas – mažinti neigiamų transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos poveikį aplinkai, kurio kontrolę vykdo aplinkos apsaugos inspekcija, o ne savivaldybės administracija. 2018 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. spalio 26 d. ir 2018 m. kovo 30 d. aplinkos apsaugos pareigūnai atliko patikrinimą dėl Apraše nurodytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi ir jokių aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų UAB „Tomdova“ veiklą vykdomose patalpose nenustatė. Taigi, Aprašu atsakovas apskritai negalėjo remtis, nes Aprašo nuostatų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos inspekcija, o ne savivaldybės administracija, todėl Aprašas negalėjo būti taikomas priimant ginčijamą sprendimą. Skundžiamame akte nurodyta, kad „Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose – paslaugų paskirties“. Tačiau 2018 m. liepos 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė pastato savininkei Z. M. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista jai priklausančių Patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties, leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. Taigi, įmonė ir vykdo veiklą būtent negyvenamosios paskirties patalpose – paslaugų paskirties. Įvertinus tai, Patikrinimo aktas negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamai motyvuotu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, pažeistas administracinės procedūros terminas. Paminėtina ir tai, jog skundžiamu aktu, kuris galimai priimtas 2018 m. gruodžio 28 d., atsakovas pareikalavo UAB „Tomdova“ nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. sausio 8 d. Nustatytas terminas įmonės veiklos sustabdymui taip pat aiškiai prieštarauja ne tik teisingumo ir protingumo principui, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms tokio pobūdžio akto apskundimą, t. y., pareiškėjui nustačius trumpesnį terminą nei numatyta viešojo administravimo įstatyme skundui paduoti, pareiškėjui yra apsunkinama galimybė ginti savo pažeistas teises, ir nesuėjus apskundimo terminui bausti kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovas pažymėjo, kad jokia administracinio poveikio priemonė pareiškėjui nėra pritaikyta ir administracinio nusižengimo protokolo neketinama pareiškėjui surašyti dėl to, kad surašius Patikrinimo aktą, paaiškėjo, kad priešpaskutinę įpareigojimo dieną, t. y. 2019 m. sausio 7 d., Patalpos buvo padovanotos T. M.. Pasikeitus Patalpų savininkui, be to, viešajame registre nesant įregistruotai Patalpų panaudos sutarčiai (atsakovui pateikta tik 2016 m. kovo 15 d. panaudos sutartis, sudaryta su buvusia patalpų savininke Z. M., kuri nebuvo registruota viešajame registre, todėl prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir naująjį savininką negalioja), buvo nuspręsta Patalpas patikrinti pakartotinai. Patalpos, dalyvaujant jų naujajam savininkui T. M., buvo patikrintos 2019 m. kovo 4 d. bei surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. ST-103, kuriuo nustatyta, jog patalpose remontuojami automobiliai, jų dalys ir kiti įvairūs mechanizmai, patalpų naudotojas nesilaiko Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Nesutikdamas su šiuo 2019 m. kovo 4 d. patikrinimo aktu T. M. pateikė skundą teismui (administracinė byla Nr. eI-4294-289/2019). Būtent dėl to, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka. Paaiškino, kad atsakovas, atsižvelgdamas į trečiojo asmens skundą, 2017 m. rugsėjo 14 d. atliko statinio, t. y. Patalpų techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu nustatė, kad statinio, kurio paskirtis – „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“, patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį. 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. ST-15, kuriuo statinio naudotojai, t. y. statinio savininkei Z. M., buvo duotas 2 mėnesių terminas vykdomai veiklai patalpose nutraukti, terminas buvo pratęstas iki 2018 m. birželio 1 d. Pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui, 2018 m. liepos 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę pakeisti statinio paskirtį iš „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamosios paskirties pastatai“, pakeisti statinio pavadinimą iš „gyvenamosios paskirties pastatas“ į „gyvenamosios paskirties pastatas su paslaugų paskirties patalpomis“. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenys apie statinį (po statybos leidimo išdavimo) nebuvo pakeisti (pakeisti tik 2018 m. rugpjūčio 27 d.), 2018 m. liepos 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-78-ANR_P-105-2018UAB „Tomdova“ direktorei, paskiriant baudą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje. Vykdant administracinį nurodymą buvo sumokėta pusė paskirtos baudos. Gavus trečiųjų asmenų skundą, 2018 m. spalio 2 d. vėl buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas ST-73. Kadangi patikrinimo metu nei pačiose patalpose, nei ant keltuvų neužfiksuota nė vieno automobilio, o darbastaliai apkrauti atskiromis įvairių mechanizmų detalėmis, taip pat atsižvelgiant ir į pateiktą UAB „Tomdova“ direktorės 2018 m. spalio 3 d. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad kitose nuomojamose patalpose automobiliai išardomi ir į šias patalpas atsivežamos tik atskiros detalės, todėl patalpose atliekamas ne pačių automobilių, o tik atskirų detalių remontas, nuspręsta, jog patalpose vykdoma jų paskirtį atitinkanti veikla. Gavus trečiųjų asmenų skundą (ne tęsiant administracinę procedūrą, kaip kad klaidingai nurodoma skunde, o reaguojant į skundą), 2018 m. gruodžio 28 d. buvo nuvykta patikrinti patalpų ir šiuo atveju rasti pakelti automobiliai ant dviejų esančių keltuvų. Situacija užfiksuota nuotraukose ir surašytas Patikrinimo aktas, kuris ginčijamas šioje administracinėje byloje. Manė, jog šiame Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas patalpose nevykdyti autoserviso veikos yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, t. y. kad statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta „paslaugų“. 2018 m. liepos 2 d. išduoto statybos leidimo pagrindu buvo pakeistas Statinio pavadinimas bei dalies pagalbinių patalpų paskirtis pakeista į „paslaugų“ paskirtį, tačiau minėta paskirtis nesuteikia teisės patalpose vykdyti autoserviso veiklos. Nagrinėjamu atveju negyvenamąsias patalpas – remonto dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), naudojant autoserviso veiklai, jų tikslinė naudojimo paskirtis turi būti nurodoma – paslaugų (autoservisas), t. y. turi būti nurodoma tiksli patalpų panaudojimo paskirtis. Atsakovas teigė, kad statinio naudotojas privalo patalpas naudoti pagal paskirtį, t. y. teikti paslaugas, tačiau neturi teisės jose vykdyti autoservisų veiklos, nes tokia specifinė naudojimo paskirtis nėra įregistruota viešajame registre, atitinkamai, atsakovas pagrįstai Patikrinimo aktu reikalavo nutraukti vykdomą autoserviso veiklą.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. TS-95 bei priteisė iš atsakovo pareiškėjui 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyriausioji specialistė, Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas bei Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vyriausiasis specialistas atliko statinio (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – remonto dirbtuvės (paslaugų) apžiūrą. 2018 m. gruodžio 28 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-95, kuriame nurodė, kad apžiūrėjo negyvenamąsias patalpas – remonto dirbtuves, paslaugų paskirties bei įvertino, kad patalpų techninė būklė – gera. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1. punkte numatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės. Apžiūrą atlikę asmenys taip pat nustatė, kad paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse remontuojami automobiliai ir jų dalys, t. y. patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Akte nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, prašoma nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. sausio 8 d.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 55, 54 punktų, 49 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninį reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (toliau – Statybos techninis reglamentas) 1.3, 108.4.1 – 108.4.4 papunkčių nuostatomis.
9. Teismas iš Patikrinimo akto nustatė, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 28 d. apžiūrėjo statinį adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės; paslaugų. Atsakovas 3 punkte nurodė, kad vertina negyvenamosiose patalpose – remonto dirbtuvėse – paslaugų paskirties patalpose vykdomą veiklą. Pažymėjo, kad patalpų techninė būklė gera. Be to, 3 punkte nustatė, kad paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse remontuojami automobiliai ir jų dalys, t. y. patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų nenustatyta.
10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po patalpų paskirties pakeitimo ir įregistravimo išsinuomojo kitas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose įmonė atlieka autoservisams būdingą veiklos dalį, t. y. remonto dirbtuvėse ((duomenys neskelbtini)) suremontuotą transmisijos mechanizmą atsiveža ir sumontuoja į transporto priemonę, užpildo tepalais ir atlieka testavimo darbus. Nurodė, kad remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), remontuoja pavarų mechanizmus, t. y. remonto dirbtuvėse įmonė vykdo ne automobilių, o automobilių dalių – pavarų dėžių remontą ir minėta veikla negali būti priskiriama prie autoserviso veiklos. Teismas nurodė, kad atsakovas Patikrinimo akto 3 punkte nurodė, kad yra atliktos fotofiksacijos, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, t. y. atsakovas nepateikė fotofiksacijų ir Patikrinimo akte nustatyto fakto neįrodė, kad pareiškėjas remonto dirbtuvėse remontuoja automobilius bei jų dalis.
11. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad automobilių dalių remontas negali būti priskiriamas autoserviso veiklai. Aprašo 6 punkte numatyta, kad veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties patalpose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Aprašo 9 punkte numatyta, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla: variklio, transmisijos, pakabos, stabdžių sistemos, kuro sistemos remontas ir techninė priežiūra, įskaitant variklių plovimą, tepalų ar skysčių keitimą, transporto priemonės pakartotinė apdaila ir pan. – pripažįstama potencialiai taršia ir turi būti vykdoma Dirbtuvių patalpose, kurios turi atitikti Apraše nurodytus reikalavimus.
12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1.1, 5.1, 7.4 punktus, pažymėjo, kad įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktas).
13. Įvertinęs Patikrinimo akto turinį teismas konstatavo, kad Patikrinimo akte nėra pakankamai aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą matyti, kad patalpų naudojimą reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. D1-405, todėl suformuluotas reikalavimas nėra paremtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagrįstas teisės normomis. Patikrinimo akte nėra tiksliai nurodyta, kokie teisės aktai (Statybos teisiniai reglamentai) įpareigoja statinio techninį prižiūrėtoją atlikti reikalavimuose nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad skundžiamas individualus administracinis aktas – Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundas dėl Patikrinimo akto panaikinimo tenkintas.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovo prašoma 350 Eur suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) kriterijus nustatytos maksimalios sumos. Todėl iš atsakovo pareiškėjui priteista 350 Eur suma turėtų išlaidų atlyginimui.
III.
15. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti arba UAB „Tomdova“ skundą atmesti. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – fotonuotraukas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovas akcentuoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, kad jokia administracinio poveikio priemonė pareiškėjui nėra pritaikyta ir administracinio nusižengimo protokolo neketinama pareiškėjui surašyti. Būtent dėl to, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2018 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1564-525/2018. Todėl, atsakovo teigimu, administracinė byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, turėjo būti nutraukiama, tačiau teismas šiuo klausimu ginčijamame sprendime išvis nepasisakė, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
17. Atsakovo teigimu, teismo sprendime išvados padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Atsakovas akcentuoja, kad administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo. Atkreipia dėmesį, jog administracinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju vienas esminių skundo tenkinimo pagrindų buvo aplinkybė, jog atsakovas nepateikė į bylą fotonuotraukų, patvirtinusių autoserviso veiklą Patalpose. Teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka ir matydamas, jog nepateikta Patikrinimo akto lydimoji medžiaga, privalėjo pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo ir išsiaiškinti aplinkybes, ar tokia fotofiksacija egzistuoja bei atsakovui pasiūlyti ją pateikti, arba pasiūlyti byloje trečiaisiais asmenimis traukti asmenis, kurių skundų pagrindu buvo atliktas patikrinimas, bei pasiūlyti liudytojais kviesti Patikrinimo aktą surašiusius specialistus. Akivaizdu, jog tiek fotonuotraukos (kurias atsakovas teikia su apeliaciniu skundu), tiek trečiaisiais asmenimis įtraukti gyventojai, kurių skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas, tiek Patikrinimo aktą surašę specialistai būtų patvirtinę faktinę aplinkybę, jog Patikrinimo akto surašymo metu Patalpose buvo vykdoma autoserviso veikla. Kartu su atsiliepimu į skundą buvo pateiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštas, kuriame suteikta informacija, jog juridinis asmuo Patalpose yra įregistravęs variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kas akivaizdžiai patvirtina faktą, jog Patalpose vykdoma autoserviso veikla. Teismui nesiėmus aktyvaus vaidmens, ginčas nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas, dėl skundas tenkintas formaliu pagrindu.
18. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Patikrinimo akte buvo nurodyti objektyvūs duomenys (faktai), kad pareiškėjas Patalpas naudoja ne pagal paskirtį (tai nurodyta Patikrinimo akto trečiajame punkte, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus negyvenamąsias patalpas – remonto dirbtuves, paslaugų paskirties, vertinama jose vykdoma veikla. Patikrinimo akto 3 punkte nurodyta, jog nustatyta, kad paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse remontuojami automobiliai ir jų dalys, t. y. patalpos naudojamos ne pagal paskirtį). Be to, Patikrinimo akte nurodytos ir teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis reikalauta nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą – atsakovas nurodė, jog šis reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405. Taigi, Patikrinimo aktas pagrįstas teisės akto nuostata, kurioje konkrečiai nurodyta, jog tik autoserviso paskirties patalpose gali būti vykdoma transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla.
19. Pareiškėjas UAB „Tomdova“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, prašymą prijungti naujus įrodymus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas nurodo, kad Patikrinimo aktu pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. sausio 8 d. Tai reiškia, kad ginčijamame sprendime yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (įpareigojimas atlikti veiksmus) ir jis laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas analogiškoje byloje (2017 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-759-342/2017) laikė, kad ginčijamas sprendimas yra individualus teisės aktas. Skundžiamas aktas, kuriuo reikalaujama nutraukti pareiškėjo veiklą, tiesiogiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes (uždraudžiama ūkinė, komercinė veikla, kyla administracinė atsakomybė), yra sprendžiamojo pobūdžio, akivaizdžiai veikiantis šio subjekto teisinį statusą, teises ir pareigas. Ginčijamame akte buvo nurodyta ir kita teisines pasekmes sukelianti aplinkybė: kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojant ne pagal paskirtį užtraukia statinio naudotojams administracinę atsakomybę pagal ANK 359 straipsnį.
21. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo minimos administracinės bylos Nr. A-1564-525/2018 ir šios bylos aplinkybės bei ginčo dalykas skiriasi.
22. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas ne pagal administracinei procedūrai keliamus reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatyme. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu pradėta administracinė procedūra pareiškėjo atžvilgiu (gautas skundas, pranešimas, kt.), nėra duomenų apie viešojo administravimo subjektą, kuris dėl galimai gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą, apie subjekto vadovo ar jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudarytos komisijos rašytinį pavedimą (įsakymą, potvarkį, rezoliuciją), kada ji buvo pradėta, todėl akivaizdu, kad šios bylos atveju buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame akte nėra nurodyta akto apskundimo tvarka ir terminai.
23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pateikdamas į bylą fotonuotraukas nenurodo jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių jų nepateikė anksčiau ar kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl teismas turėtų atsisakyti priimti papildomus įrodymus. Pažymi, kad pareiškėjas teikdamas skundą, tiek ir atsakovas atsikirsdamas į skundą turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pareiškėjo skundą patenkino ir Patikrinimo aktą panaikino.
26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Patikrinimo aktas pakankamai pagrįstas, be kita ko, su apeliaciniu skundu teikdamas tai patvirtinančias fotonuotraukas. Taip pat prašo administracinę bylą nutraukti, kadangi Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
27. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, paprastai papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
29. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, jog ši administracinė byla turėjo būti nutraukta. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017). ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Patikrinimo akte esantis nurodymas nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą yra suformuluotas kaip imperatyvus reikalavimas. Be to, nors atsakovas nurodo, kad buvo priimtas 2019 m. kovo 4 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. ST-103, pastarasis nepanaikino anksčiau priimto šioje byloje ginčijamo Patikrinimo akto galiojimo. Todėl nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir pareiškėjas neturi teisės ginčyti tokio akto.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Patikrinimo akto pagrįstumu, pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad šios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškė, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
32. Įvertinus Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 turinį sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis aktas tinkamai nemotyvuotas ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
33. Vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybių administracijos atlieka statinių naudojimo priežiūrą. Pagal Statybos techninio reglamento 108.5 punktą, priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo, be kita ko, surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Pagal Statybos techninio reglamento 10.24 punktą, statinio naudojimo priežiūros vykdytojai (priežiūros vykdytojai) – tai Statybos įstatyme išvardytų viešojo administravimo subjektų vykdančių statinių naudojimo priežiūrą įgalioti pareigūnai (specialistai), atliekantys statinių techninės priežiūros kontrolę.
34. Taigi, šiuo atveju atsakovas Patikrinimo aktą surašė atlikdamas statinių techninės priežiūros kontrolę. Tačiau jokių teisės normų, reglamentuojančių šią statinių techninės priežiūros kontrolę, Patikrinimo akte nenurodė. Vienintelis teisės aktas, kuriuo pagrįstas Patikrinimo aktas, buvo Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas, tačiau aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą pavesta kontroliuoti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 3 p.), o ne savivaldybės administracijai.
35. Be to, nors atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte padarytą išvadą, jog Patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, patvirtina padarytos nuotraukos, tačiau šias nuotraukas atsakovas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui.
36. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
37. Be to, atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, turėjo pateikti visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, be kita ko, duomenis, kurie, atsakovo manymu, galėtų patvirtinti Patikrinimo akto pagrįstumą.
38. Šiuo atveju atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių nuotraukos, teikiamos kartu su apeliaciniu skundu, nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamas Patikrinimo aktas nebuvo pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei ginčui aktualiomis teisės normomis. Dėl paminėto konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pagrindo nėra.
40. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išlaidas grindžia 2019 m. liepos 17 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, 2019 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymu.
41. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
42. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Darytina išvada kad pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur x 1,3).
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
44. Kadangi priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas nėra palankus atsakovui, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tomdova“ iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius