ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai D. J. ir N. G. kreipėsi į teismą su prašymu supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį dėl 2013 m. liepos 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1101-922/2013 nepilnamečiam pareiškėjų sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

2. Pareiškėjai nurodė, kad daugiau kaip per ketverius metus padidėjo pareiškėjų sūnaus poreikiai, pakilo prekių ir paslaugų kainos, pragyvenimo lygis, pagerėjo pareiškėjų turtinė padėtis, todėl pareiškėjai sutarė, kad sūnaus poreikiai yra 300,00 Eur per mėnesį, todėl taikiai susitarė padidinti  išlaikymo sumą iki 150,00 Eur bei nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. J. ir N. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

4. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai, pateikdami 2018 m. sausio 2 d. taikos sutartį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo), siekia pakeisti įsiteisėjusį Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. procesinį sprendimą (teismo įsakymą), priimtą civilinėje byloje Nr. L2-1101-922/2013 dėl išlaikymo priteisimo bei papildomai išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kausimą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) supaprastinto proceso tvarka nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja D. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjų taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsnių bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579-582 straipsnių normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

5.2.  Kadangi pateikta taikos sutartis išreiškia abiejų pareiškėjų valią, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama, teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą yra neteisėta.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, supaprastinto proceso tvarka teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pagrindinė teismo funkcija yra ginčų sprendimas ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Tokiais atvejais yra dvi šalys, turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena, kai viena ginčo šalis (ieškovas) ieškiniu kreipiasi į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, reikalavimą nukreipdamas atsakovui. Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

8. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taigi nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismas supaprastinto proceso tvarka gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį ir bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

9. Nagrinėjamu atveju pateikta taikos sutartis pasirašyta abiejų pareiškėjų, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymai patvirtinti taikos sutartį yra nagrinėtini teisme.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį. Pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir įvertinus taikos sutarties sąlygas, priimamas procesinis sprendimas taikos sutartį tvirtinti arba atsisakyti ją tvirtinti.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartis naikintina, ir prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė