Administracinė byla Nr. eA-551-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00007-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl pažeidimo
Nr. IT01_407-0001 (toliau – ir Sprendimas) ir sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. 2020-SF/2-761 (toliau – ir Sprendimas dėl grąžintinų lėšų).

2.       Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą bei pritaikė 25 proc. nuo projektui tenkančios tinkamos finansuoti galutinės sutarties vertės dydžio finansinę korekciją (60 603,94 Eur). Atsakovas nepagrįstai nustatė, kad Perkančioji organizacija (pareiškėjas), priimdama Tiekėjo (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilungės statyba“) pasiūlymą, kuriame nurodyti viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Pastatų (duomenys neskelbtini) griovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato (savarankiško gyvenimo namų) statybos namai“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygų neva neatitinkančių charakteristikų darbai, pažeidė Pirkimo sąlygų 12.1.4 punktą, o jei toks pažeidimas ir buvo padarytas, tai jis laikytinas formaliu ir mažareikšmiu. Pareiškėjas tvirtino, kad UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymo Darbų kiekių žiniaraščių klaidos ir / ar netikslumai nelėmė Pirkimo rezultato, 2018 m. lapkričio 23 d. statybos rangos sutarties Nr. 26-664-(7.7) (toliau – ir Rangos sutartis) vykdymo aplinkybių, statybos rezultato ir / ar pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui sumokėtos sumos. Pareiškėjas pateiktuose paaiškinimuose buvo akcentavęs, jog Darbų kiekių žiniaraščiuose numatyti darbai ir jų kiekiai yra tik orientaciniai, o tiekėjas, siūlydamas kainą, privalo vertinti visus Techninio projekto sprendinius. Rangos sutarties 3.2 papunktyje buvo įtvirtinta dokumentų pirmumo taisyklė, pagal kurią Techninio projekto techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir brėžiniai yra aukštesnės galios dokumentai nei Kiekių sąrašas, t. y. Darbų kiekių žiniaraščiai. Taigi, UAB „Vilungės statyba“ privalėjo atlikti visus darbus, numatytus Techninio projekto sprendiniuose, o aptikusi darbų (vertinant darbų rūšį ir / ar kiekį), kurie, jos nuomone, neįvertinti Darbų kiekių žiniaraščiuose, privalėjo šiuos darbus įsivertinti. Darbų pavadinimų ir / ar kiekių nurodymas Darbų kiekių žiniaraščiuose neturėjo esminės reikšmės Pirkimo procedūroms ir / ar Rangos sutarties vykdymui, nes bet kuriuo atveju bendrovė privalėjo atlikti visus darbus taip, kaip numatyta Techniniame projekte, už pasiūlyme nurodytą kainą. CPVA iš esmės pripažino tai 2020 m. birželio 17 d. pranešime, bet neatsižvelgė į tai priimdama Sprendimą. Taigi, atsakovo nustatyti UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymo netikslumai yra techninio pobūdžio, formalūs ir neesminiai, nesukėlę jokių pasekmių. Be to, pareiškėjas paaiškino, jog netikslumus lėmė techninė klaida ir žmogiškasis faktorius, atsiradę dėl didelės tikrinamų dokumentų apimties, Darbų kiekių žiniaraščių keitimų ir tikslinimų. Pareiškėjas turėjo teisę prašyti tiekėjo patikslinti pasiūlymą, pašalinant technines klaidas, jis pasinaudojo šia teise dėl UAB „Alvista“ ir UAB „Gilmera“ pasiūlymų ir nėra pagrindo manyti, kad UAB „Vilungės statyba“ nebūtų pašalinusi nustatytų techninių klaidų, jei jos būtų buvę paprašyta. Pareiškėjas, pastebėjęs klaidas, ėmėsi veiksmų joms ištaisyti, pavyzdžiui, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl to, kad kai kurie UAB „Vilungės statyba“ atlikti darbai buvo nepagrįstai pripažinti papildomais ir dėl to už juos papildomai sumokėta.

3.       Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai Rangos sutarties 9.4 papunktį sieja su Darbų kiekių žiniaraščių pozicijomis, teigdamas, kad tiekėjas neprisiima jokios rizikos dėl kiekių dydžių svyravimo. Toks atsakovo aiškinimas būtų teisingas tik tuo atveju, jei „darbų“ sąvoka būtų apibrėžta per Darbų kiekių žiniaraščių pozicijas, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Pirkimo sąlygų 6.12.4 papunktyje aiškiai nurodyta, kad, vykdant Pirkimo procedūrą, Darbų kiekių žiniaraščiai nevertinami darbų grupėms ar jų kiekiams nustatyti. Tiekėjai Darbų kiekių žiniaraščiais neįrodinėjo savo pasiūlymų atitikties Pirkimo dokumentams ir pagal juos nesiūlė jokių darbų ar techninių sprendimų. Pareiškėjas dėl paskelbto savo atsakymo į tiekėjų klausimus paaiškino, jog reikalavimas vadovautis ir pateiktais žiniaraščiais nurodytas siekiant laikytis Pirkimo dokumentų, tačiau, kaip minėta, Techninis projektas turi pirmumą prieš Darbų kiekių žiniaraščius; šis pranešimas buvo paskelbtas informuojant apie klaidas Darbų kiekių žiniaraščiuose.

4.       Pareiškėjas teigė, kad Rangos sutarties 9.2 papunktyje nurodytas kainodaros pavadinimas „fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara“ yra akivaizdus rašymo apsirikimas. Sutartys privalo būti aiškinamos ne tik pažodžiui, o šiuo atveju, sistemiškai įvertinus visus Pirkimo dokumentus, matyti, jog Rangos sutartis buvo sudaryta taikant fiksuotos kainos kainodara. Tai, kad sutarties kainodara yra fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio, suprato ir tiekėjai (tai patvirtina susirašinėjimas su tiekėjais bei CPVA 2020 m. birželio 17 d. pranešimas). Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo pozicija kai kuriais klausimais skirtinguose raštuose yra priešinga, o pareiškėjas visą laiką elgėsi nuosekliai, pavyzdžiui, pateiktus pasiūlymus vertino pagal fiksuotai kainai taikomas pasiūlymų vertinimo taisykles, Rangos sutartį vykdė kaip fiksuotos kainos kainodaros sutartį.

5.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors vertinant pasiūlymus UAB „Vilungės statyba“ pateikto pasiūlymo trūkumai dėl žmogiškos klaidos nebuvo pastebėti, tačiau buvo nustatyti trūkumai dėl šio tiekėjo kvalifikacijos pagrindimo. Trečiojo suinteresuoto asmens kvalifikacija buvo pripažinta tinkama tik po dviejų paklausimų ir dviejų paaiškinimų. Nustačius trūkumų
UAB „Gilmera“ ir UAB „Alvista“ pateiktuose pasiūlymuose, šie tiekėjai buvo apie tai informuoti; jie laiku patikslino savo pasiūlymus, todėl jų pasiūlymai pripažinti tinkamais. Pareiškėjas buvo sudaręs galimybę ir UAB „Pietų Megrame“ ištaisyti nustatytus pasiūlymo trūkumus, tačiau šis tiekėjas per nustatytą terminą nepateikė pasiūlymų ar paaiškinimų, todėl pareiškėjas neturėjo kitos išeities ir atmetė jo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

6.       Pareiškėjo įsitikinimu, pritaikyta finansinė korekcija už nustatytus formalius, techninio pobūdžio pažeidimus, nesukėlusius jokių realių pasekmių, yra nesuderinama su proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais. Jis tokią poziciją grindė teismų praktika. Pareiškėjas manė, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiančiant specialiųjų teisės aktų nuostatas – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 315 punktą, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), nuostatas (1 išnaša, 1.1 skirsn. 3 par., 1.4 skirsn. 1 par.). Atsakovas nevertino, ar nustatytas pažeidimas turi poveikį biudžetui ir, jei taip, kokį poveikį. Pareiškėjas teigė, kad toks mažareikšmis pažeidimas neturėjo jokio poveikio biudžetui, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti jam finansinę korekciją. Be to, net ir laikant, kad padarytas pažeidimas lėmė netinkamo pirkimo laimėtojo nustatymą ir, atitinkamai, didesnes išlaidas, paskirta finansinė korekcija pripažintina per didele, nes skirtumas tarp pirmosios vietos ir antrosios vietos tiekėjų pasiūlymų buvo 10 239,80 Eur. Kadangi galima nustatyti su tariamu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumą, nėra pagrindo apskaičiuoti finansinę korekciją pagal Gaires. Pareiškėjas kartu akcentuoja atsakovui suteiktą diskreciją taikyti mažesnį nei numatytasis Gairėse sankcijos dydį, vadovaujantis proporcingumo principu. Šiuo atveju Sprendime nepasisakyta dėl to, kodėl nustatytas pažeidimas nelaikytinas formalaus pobūdžio, kodėl manoma, jog pažeidimas sukėlė neigiamą finansinį poveikį (žalą), ginčijamame akte išvis nepasisakyta dėl sankcijos individualizavimo.

7.       Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8.       Atsakovas palaikė Sprendime išdėstytą savo poziciją, manė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija – proporcinga. Pažymėjo, kad Darbų kiekių žiniaraščiai sudaro tiekėjo pasiūlymą, o, pagal Perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) atsakymą į tiekėjo klausimą, rengiant pasiūlymą reikėjo vadovautis Pirkimo dokumentuose pateiktais žiniaraščiais. Tiekėjo UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas neatitiko Darbų kiekių žiniaraščiuose nustatytų reikalavimų (tai iš esmės pripažino ir pareiškėjas), t. y. bendrovė neįsivertino ir nepasiūlė monolitinių pamatų hidroizoliacijos įrengimo darbų ir varinių galios kabelių VVG (apvalūs, 5 x 10 išmatavimo), vietoj šių darbų pasiūlė techninės specifikacijos neatitinkančius grindų hidroizoliacijos rengimo darbus bei varinius galios kabelius VVG (apvalius, 4x10 išmatavimo). Be to, Pirkimo dokumentų 6 priedo sutarties projekto 9.2 papunktyje nustatyta, kad šiai Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, o 9.4 papunktyje nustatyta, kad Rangovui mokėtinos sumos už tinkamai pagal Sutartį atliktus Darbus turi būti apskaičiuojamos nustačius faktinį atliktų Darbų kiekį, vadinasi, tiekėjui už atliktus darbus apmokama pagal faktiškai atliktus darbus ir jų kiekius, todėl tokio tipo kainodaroje tiekėjas neprisiima jokios rizikos dėl kiekių dydžio svyravimo ar dėl Darbų kiekių žiniaraščiuose neįvertintų darbų. Taigi, pareiškėjas, priimdamas Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, pažeidė VPĮ
45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., 39 str. 2 d. 2 p.) nuostatas. Kadangi pareiškėjas nepagrįstai neatmetė trečiojo suinteresuoto asmens pateikto pasiūlymo, padarytas pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu ar vien tik techninio pobūdžio. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog padarytas pažeidimas neturėjo įtakos faktiniam Rangos sutarties vykdymui, nepaneigia aplinkybės, kad UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, pareiškėjo pozicija, jog, nepaisant minėto techninio trūkumo, darbai buvo atlikti pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, prieštarauja paties pareiškėjo veiksmams, kreipiantis į teismą su civiliniu ieškiniu.

9.       Atsakovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju skaidrumo ir lygiateisiškumo principai buvo pažeisti, nes pareiškėjo sprendimas neatmesti UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymo turėjo įtakos tinkamo laimėtojo nustatymui, kadangi, įvertinus Perkančiosios organizacijos sudarytą neatmestų pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų – kainą, manytina, kad laimėtoju galėjo tapti visi Pirkimo dalyviai, kurie atitiktų Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, arba, jei tokių dalyvių nebūtų, Pirkimas būtų vykdomas iš naujo. Tačiau Pirkimo laimėtoju buvo paskelbtas Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas. Šiame kontekste akcentuota, kad pareiškėjas, vertindamas mažesnės kainos pasiūlymą pateikusios UAB „Pietų Megrame“ pasiūlymą, nustatė iš esmės tokius pačius trūkumus, kurie objektyviai egzistavo ir laimėtojos pasiūlyme, ir atmetė šį pasiūlymą. Kiti Pirkimo dalyviai –
UAB „Alvista“ ir UAB „Gilmera“ – su pasiūlymais pateiktose lokalinėse sąmatose taip pat padarė klaidų: nurodė mažesnius kiekius nei Darbų kiekių žiniaraščiuose bei pasiūlyme įvertino papildomus darbus, bet pareiškėjas kreipėsi į šiuos tiekėjus dėl paaiškinimų pateikimo. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas skirtingai vertino tapačius tiekėjų pasiūlymus ir pažeidė reikalavimą visiems tiekėjams sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Šio imperatyvo negali paneigti žmogiškoji klaida.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilungės statyba“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

11.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neturėjo nei teisės, nei pagrindo atmesti jo pasiūlymą vien dėl formalios pažodinės neatitikties Darbų kiekių žiniaraščiams. Paaiškino, kad hidroizoliacijos įrengimo kontekste pamatai ir grindys yra sinonimai. Esminis dalykas ir reikalavimas būtų „hidroizoliacijos įrengimas, tvirtinant drenažo ritininę dangą“, kas yra tiksliai nurodyta UAB „Vilungės statyba“ pasiūlyme. Hidroizoliacija įrengiama tvirtinant drenažo ritininę dangą, kuri nuo drėgmės turi apsaugoti būtent grindų dangą. Taigi, atsakovas šią aplinkybę įvertino vien tik formaliai. Antrasis konstatuotas trūkumas – pasiūlyme nurodytas didesnis, palyginus su Pirkimo dokumentais, žvyro mišinio kiekis nėra trūkumas ar neatitiktis ir negali būti pasiūlymo atmetimo priežastimi: perkančioji organizacija be jokių paklausimų tiekėjui besąlygiškai privalo pripažinti tokį pasiūlymą tinkamu. Dėl trečiojo trūkumo pažymėta, kad variniai kabeliai
4 x 10 ir 5 x 10 savo esme yra analogiški ir lygiaverčiai. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas UAB „Pietų Megrame“ pasiūlymą atmetė ne dėl šios bendrovės pasiūlymo trūkumų, o dėl to, kad ši bendrovė neatsakė į jo prašymą paaiškinti pateiktą pasiūlymą.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Druskininkų savivaldybėje“, finansuojamą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-R-407 „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, 2018 m. liepos 16 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Pastatų (duomenys neskelbtini) griovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato (savarankiško gyvenimo namų) statybos darbai“.

14.       2018 m. lapkričio 23 d. statybos rangos sutartis Nr. 26-664-(7.7) buvo sudaryta su
UAB „Vilungės statyba“. Rangos sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo per nustatytą darbų atlikimo terminą ir nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti pastatų (duomenys neskelbtini) griovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato (savarankiško gyvenimo namų) statybos darbus pagal techninį darbo projektą „Pastatų (duomenys neskelbtini) griovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato (savarankiško gyvenimo namų) statybos darbai“ ir Darbams atlikti būtinas inžinerines paslaugas (kadastrinių matavimų atlikimas, vykdymo dokumentacijos, kadastrinių matavimo bylų, pastato energinio naudingumo sertifikato parengimas ir kitos inžinerinės paslaugos) bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o pareiškėjas įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti numatytą kainą. Rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti (užbaigti) nustatytu terminu.

15.       Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.3.5 ir 9.3.7 papunkčiais, atliko Pirkimo dokumentų vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas, vertindamas Pirkime pateiktus pasiūlymus ir Pirkimo laimėtoja pripažindamas 
UAB „Vilungės statyba“, nesilaikė Pirkimo sąlygų, t. y. nors sąmatos neatitiko Pirkimo dokumentuose įtvirtintų žiniaraščių 3 pozicijose, pareiškėjas pripažino UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas. Atsakovas nustatė tokius minėto tiekėjo pasiūlyme nurodytus Pirkimo sąlygas neatitinkančių charakteristikų darbus: vietoj monolitinių pamatų hidroizoliacijos įrengimo, tvirtinant drenažo ritininę dangą k9 = 1.15, UAB „Vilungės statyba“ pasiūlė grindų hidroizoliacijos įrengimą, tvirtinant drenažo ritininę dangą; vietoj varinių galios kabelių VVG (apvalūs) 5 x 10 bendrovė pasiūlė varinius galios kabelius VVG (apvalūs) 4 x 10. Pripažinta, kad pareiškėjas turėjo atmesti UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, o, to nepadaręs, pažeidė Pirkimo sąlygų 12.1.4 papunktį, VPĮ
45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, Sprendimu pareiškėjui pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti galutinės sumos ir priimtas Sprendimas dėl grąžintinų lėšų.

16.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, taip pat dėl atsakovo nustatytų neatitikimų UAB „Vilungės statyba“ sąmatoje (Pirkimo dokumentuose įtvirtintų žiniaraščių 3 pozicijose). Išanalizavęs pareiškėjo argumentus, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėjas, skelbdamas Pirkimą, nors ir sudarė galimybes Pirkime dalyvauti visiems keturiems tiekėjams, tačiau pasiūlymų vertinimo etape sudarė vienam iš tiekėjų (UAB „Vilungės statyba“) išskirtines sąlygas, galbūt turėjusias įtakos tinkamo laimėtojo nustatymui.

17.       Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad tiekėjas, laimėjęs konkursą, įsipareigoja atlikti Darbų kiekių žiniaraščiuose (Pirkimo sąlygų 2 priedas) nustatytus darbus: monolitinių pamatų hidroizoliacijos įrengimas, tvirtinant drenažo ritininę dangą k9 = 1.15; žvyro mišinys gręžinio užpildymui, sumontavus zondą – 6,8 kub. m; variniai galios kabeliai VVG (apvalūs) 5 x 10. Pirkimą laimėjusi bendrovė, patvirtindama savo tinkamumą žiniaraščiuose nurodytiems darbams atlikti, vietoj monolitinių pamatų hidroizoliacijos įrengimo pasiūlė grindų hidroizoliacijos įrengimo darbus, vietoj varinių galios kabelių VVG (apvalūs) 5 x 10 pasiūlė 4 x 10 išmatavimo kabelius. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas teigė, kad Darbų kiekių žiniaraščiai yra orientaciniai / preliminarūs, skirti tik kainai pagrįsti ir nevertinami per Pirkimo procedūrą tiksliems kiekiams nustatyti, o darbų pavadinimų ir / ar kiekių nurodymas šiuose žiniaraščiuose neturėjo esminės reikšmės Pirkimo procedūrų ir / ar Rangos sutarties vykdymui, tačiau sistemiškas Pirkimo sąlygų 6.12, 6.12.4 papunkčių nuostatų vertinimas leidžia teigti, kad į vertinamų dokumentų apimtį įėjo ir Darbų kiekių žiniaraščiai. Tuo labiau kad pats pareiškėjas, atsakydamas į vieno iš tiekėjų klausimą, nurodė, jog rengiant pasiūlymą prašoma vadovautis 2018 m. liepos 31 d. kartu su Pirkimo dokumentų patikslinimu pateiktais žiniaraščiais. Žiniaraščiuose įtvirtinti Pirkimo darbai buvo konkretūs ir vienodai privalomi visiems konkurso dalyviams. Todėl pareiškėjas, gavęs 
UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymą, neatitinkantį žiniaraščiuose nurodytų konkrečiai apibrėžtų darbų turinio, turėjo tokį pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį aiškių ir visiems iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų (Pirkimo sąlygų 12.1.4. p.). Taigi, pareiškėjas, priimdamas UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, pažeidė savo paties parengtas privalomas Pirkimo sąlygas, kuriose, be kita ko, nenumatyta galimybė konkurse dalyvaujantiems subjektams teikti alternatyvius pasiūlymus, kurie nebuvo nurodyti konkurso techninėje specifikacijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas paskelbė konkurso laimėtoju tiekėją, kuris pateikė pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, todėl jis pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies
1 punktą. Pareiškėjas, priimdamas tokį pasiūlymą kaip tinkamą, sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti konkurse išskirtinėmis sąlygomis ir tuo taip pat pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, nes visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama vienodai ir tiksliai pagal iš anksto paskelbtas sąlygas.

18.       Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo, vertintina ir tai, ar būtent ginčo pirkime kitų tiekėjų pasiūlymai, turėję iš esmės tokių pačių neatitikimų Pirkimo sąlygoms kaip ir UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas, Perkančiosios organizacijos buvo įvertinti kitaip. Atsakovas pagrįstai pastebėjo, jog kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai taip pat buvo su iš esmės panašiais trūkumais, kuriuos buvo paprašyta patikslinti, tačiau laimėtoja buvo pasirinkta UAB „Vilungės statyba“, kurios nebuvo paprašyta pateikti patikslinimus dėl pasiūlymų, o ir jos pateikta perkamų darbų kaina nebuvo mažiausia. Nors teismas iš esmės pritarė pareiškėjo pozicijai, kad Pasiūlymo bendra kaina galbūt nepasikeistų dėl atsakovo nustatytų pažeidimų, tačiau konstatuoti Pasiūlymo trūkumai iš esmės negali būti laikomi techninio pobūdžio ar mažareikšmiai. Pareiškėjas, vertindamas pasiūlymus, privalėjo būti pakankamai atidus bei rūpestingas ir įvertinti visus Pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus, o, to nepadaręs, turėtų prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, nors tiekėjas (UAB „Vilungės statyba“) galutinėje pasiūlymo kainoje galbūt įsivertino visų darbų kainą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės galėtų tinkamai atlikti pareiškėjo perkamus darbus ir tenkintų pareiškėjo reikalavimus, bet tiek iš aptarto teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo vertinimo siaurąja prasme matyti, kad, kai perkančioji organizacija atitinkamų reikalavimų (duomenų) nėra nenurodžiusi Pirkimo sąlygose, kitokio turinio pasiūlymas (de jure) negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė VPĮ 45 straipsnio
1 dalies 1 punkto reikalavimų, priėmė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo principus. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pagrįstai nustatė pažeidimą ir priėmė Sprendimą.

19.       Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog darbų pavadinimų ir / ar kiekių nurodymas Darbų kiekių žiniaraščiuose neturėjo esminės reikšmės Pirkimo procedūroms ir / ar Rangos sutarties vykdymui, nes bet kuriuo atveju tiekėjas privalėjo atlikti visus darbus taip, kaip tai numato Techninis projektas, už pasiūlyme nurodytą kainą, akcentavo, kad toks tiekėjo įsipareigojimas iš esmės yra standartinis (nėra išskirtinis) ir galioja visiems tiekėjams, o riziką dėl vertinant pasiūlymą galbūt padarytos žmogiškos darbuotojo klaidos turėtų prisiimti pareiškėjas, kuris neteisėtai pripažino UAB „Vilungės statyba“ konkurso laimėtoja. Teismas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais, jog jis turėjo teisę paprašyti UAB „Vilungės statyba“ patikslinti pasiūlymą ir pašalinti technines klaidas, o minėta bendrovė neabejotinai būtų pašalinusi klaidas. Norint ištaisyti UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymo duomenis, turėtų būti atitinkamai pakeisti medžiagų dydžiai, kiekiai, darbai, o toks pakeitimas reikštų pasiūlymo esmės keitimą. Teisiniu požiūriu tokia situacija nelemtų VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo, nes ši teisės nuostata skirta tokiems atvejams, kai tiekėjas pateikia pirkimo sąlygas atitinkantį, tačiau ne visiškai tikslų, nekonkretų pasiūlymą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas.

20.       Teismas, vertindamas pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos teisėtumą ir proporcingumą, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad, vykdydamas viešąjį pirkimą, pareiškėjas nepagrįstai vienam tiekėjui (UAB „Vilungės statyba“), be kita ko, pateikusiam pasiūlymą, kuris neatitiko žiniaraščiuose nurodytų aiškiai apibrėžtų darbų turinio (3 pozicijose), sudarė išskirtines sąlygas dalyvauti konkurse ir jį laimėti. Už šiuos pažeidimus pareiškėjui pritaikyta 25 proc. korekcija, kadangi dėl konstatuoto pažeidimo buvo apribotos tiekėjų galimybės lygiaverčiai konkuruoti dėl Pirkimo objekto (kaip nurodė atsakovas, kitų tiekėjų pasiūlymai turėjo iš esmės panašių neatitikimų, be to, konkursą laimėjęs tiekėjas nebuvo pasiūlęs mažiausios kainos). Įvertinus pareiškėjo padarytus pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, prieita prie išvados, kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta, proporcinga jo padarytiems pažeidimams bei atitinkantį teisinį reglamentavimą, todėl skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

21.       Teismas nusprendė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, faktinės aplinkybės aiškiai išdėstytos, jos susietos su taikomomis normomis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimus kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

22.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, konstatuota, kad byla (ginčo klausimas) nėra didelės apimties, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, dėl jų nebūtina pasitelkti advokatą. Atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neįrodė, jog jis neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu, taigi, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III.

23.       Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24.       Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytą savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, be kita ko, kad Darbų kiekių žiniaraščiuose numatyti darbai ir jų kiekiai yra tik orientaciniai; UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymo Darbų kiekių žiniaraščių klaidos ir / ar netikslumai nelėmė Pirkimo rezultato, Rangos sutarties vykdymo aplinkybių, statybos rezultato ir / ar pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui sumokėtos sumos; pareiškėjas turėjo teisę prašyti UAB „Vilungės statyba“ patikslinti pasiūlymą ir pašalinti technines klaidas, ir šis tiekėjas neabejotinai būtų pašalinęs nurodytas klaidas, todėl būtų buvę išvengta pažeidimų; pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo ir protingumo reikalavimų, ji skirta pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus, nenustačius padaryto neigiamo finansinio poveikio biudžetui ir neatsižvelgiant į atsakovui suteiktą diskreciją taikyti mažesnę nei nurodytoji Gairėse sankciją, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą ir su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes. Mano, kad teismo sprendime neišanalizuoti pareiškėjo nurodyti Pirkimo dokumentai, taip pat argumentai dėl nepagrįsto pažeidimų nustatymo (pvz., kad tiekėjo pasiūlymas pateikti didesnį nei nurodytasis Pirkimo dokumentuose žvyro mišinio kiekį niekaip negali pažeisti perkančiosios organizacijos interesų; kad pareiškėjas dėjo pastangas pateiktiems pasiūlymams tinkamai įvertinti ir niekam nesudarė išskirtinių sąlygų, o trūkumai
UAB „Vilungės statyba“ pasiūlyme nebuvo pastebėti tik dėl žmogiškos klaidos; kad UAB „Pietų Megrame“ pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ši bendrovė neatsakė į prašymą paaiškinti ir / ar patikslinti pasiūlymą, todėl UAB „Vilungės statyba“ ir UAB „Pietų Megrame“ nebuvo vienodose situacijose). Pareiškėjas nepritaria teismo išvadai, kad Pirkimo sąlygų neatitikimai nebuvo tik techninio pobūdžio, nes, taisant tokius trūkumus, neva būtų buvę pakeisti medžiagų kiekiai ir darbai, ir tvirtina, kad, tikslinant pasiūlymą, tam tikri pakeitimai, įskaitant medžiagų kiekius ir / ar darbus, yra galimi (VPĮ 55 str. 9 d.), o nagrinėjamu atveju klaidų ištaisymas nebūtų pakeitęs esminio pasiūlymo.

25.       Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

26.       Atsakovas apžvelgia aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir pabrėžia, jog jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo įsitikinimu, jis šioje byloje pagrįstai pasitelkė advokato pagalbą, nes, nagrinėjant administracinę bylą, CPVA neturėjo pakankamai vidinių administravimo pajėgumų tinkamai savo interesų ir pozicijos gynybai. Vien ta aplinkybė, jog CPVA struktūroje yra Pažeidimų prevencijos skyrius, kuriame, rengiant atsiliepimą į skundą 
(2021 m. sausio 7–25 d.), dirbo 6 vyresnieji teisininkai, kurių funkcijų aprašymuose nurodyta, kad jie privalo organizuoti pažeidimų tyrimą, rengti atsiliepimus teismams, atstovauti CPVA interesams teismuose, savaime neįrodo, jog tuo metu atsakovas turėjo vidinius administravimo pajėgumus, kurie būtų leidę jam nesiremti advokato pagalba administracinėje byloje. Dėl skyriaus vadovės atostogų tuo laikotarpiu teisininkų darbo krūvis buvo didesnis. CPVA Pažeidimų prevencijos skyriui priskirta daug funkcijų, pavyzdžiui, pažeidimų tyrimas, metodinės pagalbos teikimas kitiems skyriams, dalyvavimas audito ir patikrinimų veikloje, teisėkūros veikla. Aktualiu laikotarpiu minėto skyriaus teisininkai turėjo didelį užimtumą ir kitose bylose, pavyzdžiui, turėjo paruošti 11 atsiliepimų ir dalyvauti 1 teismo posėdyje. Pažeidimų prevencijos skyrius turėjo
51 nebaigtą bylą ir 2 ginčus Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, atliko 22 pažeidimų tyrimus, taip pat minėtu laikotarpiu galėjo kilti ginčai dėl kitų atsakovo priimtų sprendimų, todėl skyriaus darbo krūvis iš anksto nebuvo žinomas. Be to, atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, jog administracinė byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais. Tvirtina, kad administracinėje byloje buvo nagrinėjami sudėtingi su Europos Sąjungos finansavimo ir viešųjų pirkimų teisės taikymu ir aiškinimu susiję klausimai. Administracinės bylos nagrinėjimas ir jos baigtis turi įtaką ne tik administracinės bylos dalyviams, bet ir platesnį poveikį, t. y. ji svarbi visiems Europos Sąjungos finansavimo sistemoje dalyvaujantiems subjektams: CPVA, kitiems projektų vykdytojams, vadovaujančiai institucijai ir
t. t. Pareiškėjas taip pat buvo pasitelkęs advokatą, kas papildomai patvirtina advokato poreikį nagrinėjamoje byloje.

27.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus. Mano, kad teismas atskleidė ginčo esmę, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai vertino įrodymus, taikė teisės aktus bei vadovavosi aktualia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

28.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Sprendimo dėl grąžintinų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.

29.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Pirkimo sąlygų 12.1.4 papunkčio, VPĮ
45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, atsakovo pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo ir kitus kriterijus, ginčijami administraciniai aktai iš esmės atitinka jų turiniui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl toks prašymas netenkintinas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai juos išnagrinėjo ir neatsižvelgė į pateiktus kitus Pirkimo dokumentus. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad, atsižvelgiant į administracinės bylos apimtį ir sudėtingumą, jam nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, ir nurodo naujas aplinkybes apie CPVA teisininkų darbo krūvį. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinių skundų argumentus.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (VPĮ 1 str. 2 d.). Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 str. 1 d.).

32.       VPĮ 17 straipsnyje išvardyti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

33.       VPĮ 45 straipsnyje yra išdėstyti tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas <...>.

34.       VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

35.       Akcentuotina, kad perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio) nei tai įprasta kituose santykiuose; be to, jei perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose suformuluoja individualizuotą ad hoc (šiuo atveju) reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018). Tiekėjai privalo išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-211-969/2019). Pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-7-23-248/2017).

36.       Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko, įskaitant), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas. Situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, o pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016). Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą. Nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
2012 m. kovo 29 d. sprendimą byloje SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, EU:C:2012:191).

37.       Pabrėžtina ir tai, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

38.       Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Šis principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės bei pirkimo dokumentų normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų santykio su kitais viešųjų pirkimų principais pažymėtina, kad pastarieji (kiti) principai laikytini išplaukiančiais iš lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Pavyzdžiui, iš šių principų perkančiajai organizacijai kyla skaidrumo pareiga, leidžianti užtikrinti jų laikymąsi (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimą Unitron Scandinavia ir 3-S, C-275/98, EU:C:1999:567). Nepakankamas skaidrumo ar proporcingumo lygis ar abipusio pripažinimo principo nesilaikymas kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (žr., pvz., 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Komisija prieš Belgiją, C-87/94, EU:C:1996:161).

39.       Vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas apima perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. sprendimą HI prieš Stadt Wien, C‑92/00, EU:C:2002:379). Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99, EU:C:2004:236). Remiantis vienodų sąlygų ir skaidrumo principais, konkurso laimėtojui nustatyti vertinimo kriterijai, nurodyti specifikacijoje ar konkurso skelbime, turi būti išdėstyti taip, kad kiekvienas deramai informuotas ir uolus konkurso dalyvis galėtų vienodai juos aiškinti (žr. pagal analogiją Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio
18 d. sprendimą SIAC Construction, C-19/00, EU:C:2001:553). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą), suteikiant jiems galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad skaidrumo principas pažeidžiamas inter alia kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).

40.       Akcentuotina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

41.       Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Nagrinėjamoje byloje nesant priešingai rodančių duomenų, pripažintina, kad šiuo atveju viešasis interesas yra ne tik VPĮ tikslų pasiekimas ir tam tikrų viešosios institucijos (pareiškėjo) poreikių tenkinimas įsigyjant reikalingas paslaugas (darbus ir medžiagas jiems atlikti), bet ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos skatinimas. Abu šie interesai turėjo būti derinami ir į juos turėjo būti (šiuo atveju, ir buvo) atsižvelgta sprendžiant dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio.

42.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas iš esmės neginčija atsakovo nustatytų neatitikimų tarp Darbų kiekių žiniaraščių (Pirkimo dokumentų 2 priedas) ir UAB „Vilungės statyba“ pateikto pasiūlymo, bet mano, kad teisės normų pažeidimai nustatyti nepagrįstai, o jeigu tam tikri pažeidimai ir buvo, tai jie buvo mažareikšmiai ir neturėjo įtakos Pirkimo procedūrų, Rangos sutarties vykdymui ir pan. Atsakovas Sprendime nustatė 3 neatitikimus: 1) Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas – monolitinių pamatų hidroizoliacijos įrengimas, tvirtinant drenažo ritininę dangą, o pateiktame pasiūlyme nurodyti darbai – grindų hidroizoliacijos įrengimas, tvirtinant drenažo ritininę dangą; 2) Pirkimo dokumentuose nurodytas žvyro mišinio kiekis –
6,28 kub. m, o pateiktame pasiūlyme nurodytas žvyro mišinio kiekis – 6,8 kub. m; 3) Pirkimo dokumentuose nurodyti variniai galios kabeliai VVG (apvalūs) 5 x 10, o pateiktame pasiūlyme minimi variniai galios kabeliai VVG (apvalūs) 4 x 10. Pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo šių neatitikimų, pabrėždamas, kad, sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 6.12 ir
6.12.4 papunkčių nuostatas bei atsižvelgiant į pareiškėjo 2018 m. liepos 31 d. raštą tiekėjams, galima teigti, jog į vertinamų darbų apimtį įėjo ir Darbų kiekių žiniaraščiai; žiniaraščiuose įtvirtinti Pirkimo darbai buvo konkretūs ir vienodai privalomi visiems konkurso dalyviams, o nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas pasiūlymas neatitiko žiniaraščiuose nurodytų konkrečiai apibrėžtų darbų turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra argumentų, keliančių abejonių dėl tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos teisingumo, ir ši pozicija yra tinkamai bei pakankamai motyvuota. Nors iš esmės galima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog pirmasis konstatuotas neatitikimas yra formalus (realiai tarp darbų „monolitinių pamatų hidroizoliacijos įrengimas“ ir „grindų hidroizoliacijos įrengimas“ galbūt nėra skirtumo), tačiau kiti du neatitikimai yra akivaizdūs. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog UAB „Vilungės statyba“ pasiūlyme nurodytas didesnis žvyro kiekis negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, interesus, nepaneigia aplinkybės, jog minėto tiekėjo pasiūlymas neatitiko Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyto konkretaus medžiagos kiekio, ir nepašalina abejonių, jog kitoks siūlomas medžiagos kiekis turėjo įtakos tiekėjo pasiūlytai kainai. Pareiškėjas kelia abejones dėl Darbų kiekių žiniaraščių reikšmės vertinant pateiktus pasiūlymus, tačiau pabrėžtina, kad jo pozicija teisminiame ginče neatitinka jo veiksmų vykdant Pirkimo procedūras, pavyzdžiui, Administracijos Viešojo pirkimo komisija 2018 m. spalio 3 d. rašte prašė UAB „Pietų Megrame“ pateikti paaiškinimus dėl jos pasiūlyme esančių neatitikimų būtent Darbų kiekių žiniaraščiams (nurodytų kiekių neatitikimų, įtrauktų papildomų darbų arba tam tikrų Darbų kiekių žiniaraščių eilučių neįvertinimo).

43.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymo trūkumai neturėjo įtakos Pirkimo procedūros, Rangos sutarties vykdymui ir pan., yra nepagrįsti. Kaip pagrįstai pabrėžė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, Pirkimo dokumentų neatitinkantis trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymas negalėjo būti priimtas. Nagrinėjamu atveju toks pasiūlymas ne tik buvo priimtas (nepriklausomai nuo to, kokios priežastys lėmė teisės aktų reikalavimų pažeidimą šiuo aspektu), bet ir pripažintas laimėtoju, o su UAB „Vilungės statyba“ sudaryta Rangos sutartis. Jeigu pareiškėjas būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, užtikrinęs teisės aktų reikalavimų laikymąsi, UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas (bent jau pasiūlymas be atitinkamų patikslinimų ir / ar paaiškinimų) nebūtų buvęs priimtas ir, atitinkamai, šis pasiūlymas nebūtų buvęs pripažintas laimėtoju bei su minėta bendrove nebūtų buvusi sudaryta Rangos sutartis. Taigi, pareiškėjo atlikti teisės aktų reikalavimų neatitinkantys veiksmai, t. y. Pirkimo dokumentų neatitinkančio pasiūlymo priėmimas, turėjo didelę reikšmę Pirkimo procedūros rezultatui.

44.       Pareiškėjo teorinio pobūdžio pasvarstymai apie tai, ar UAB „Vilungės statyba“ jo prašymu būtų padariusi atitinkamus patikslinimus ir / ar pateikusi paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų pasiūlyme, šiame kontekste neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenustatė minėto pasiūlymo trūkumų ir nesikreipė į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl pasiūlymo patikslinimo ir / ar paaiškinimų pateikimo. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo vertinimu, kad UAB „Vilungės statyba“ ir UAB „Pietų Megrame“, atliekant Pirkimo procedūras, nebuvo vienodose situacijose, tačiau tokį skirtumą grindžia kitokiomis aplinkybėmis: UAB „Pietų Megrame“ pasiūlymas nebuvo priimtas dėl to, kad minėtos bendrovės pasiūlyme buvo nustatyti trūkumai ir ji neatsakė į pareiškėjo prašymą patikslinti ir / ar paaiškinti savo pasiūlymą, o 
UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas buvo priimtas, nepaisant to, kad šiame pasiūlyme buvo labai panašių trūkumų (pareiškėjas pripažino tokių trūkumų buvimą, ne kartą pažymėdamas, jog trūkumų nenustatymą lėmė žmogiška klaida) ir jie nebuvo pakoreguoti ar paaiškinti (toks prašymas trečiajam suinteresuotam asmeniui net nebuvo pateiktas), ir vėliau pripažintas laimėjusiu. Pareiškėjo įvykdytos Pirkimo procedūros trūkumai negali būti laikomi techninio pobūdžio ar mažareikšmiais, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, VPĮ
17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą.

45.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl konkrečių atsakovo atliktų skaičiavimų, tačiau mano, kad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra nesuderinama su teisės aktų reikalavimais, proporcingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas tokią poziciją grindžia nuomone, jog konstatuotas pažeidimas yra mažareikšmis, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su tokia pareiškėjo nuomone ir jam pritaikytą sankciją laikė proporcinga. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomos Gairės (šio akto 2.2 lentelės 14 punkte nurodyta, jog už tai, kad atrankos kriterijus (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, taikoma
25 proc. pataisa), kadangi nebuvo nustatytas konstatuoto pažeidimo neigiamas finansinis poveikis Sąjungos biudžetui, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ginčijamame Sprendime atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, pateikė su tokiu neigiamu finansiniu poveikiu susijusius argumentus, pavyzdžiui, kad nustatyto laimėtojo UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, o mažesnę kainą pasiūliusio tiekėjo UAB „Pietų Megrame“ pasiūlymas dėl panašių lokalinėse sąmatose nustatytų trūkumų buvo atmestas. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai išmokėtos lėšos, kurios iš tiesų nebuvo tinkamos finansuoti projekto išlaidos. Taigi, nors atsakovas Sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįvardijo, jog pareiškėjas, atlikdamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančius veiksmus, padarė žalą Sąjungos biudžetui, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo akto motyvacija šiuo (t. y. Gairių taikymo pagrindimo) aspektu turi esminių trūkumų, dėl kurių jis ir jo pagrindu priimtas Sprendimas dėl grąžintinų lėšų turėtų būti panaikinti. Pareiškėjo teiginiai, kad finansinė korekcija turėjo būti apskaičiuota ne nuo visos tinkamos finansuoti galutinės sutarties vertės – 242 415,74 Eur, o tik nuo skirtumo tarp pirmąją ir antrąją vietas užėmusių tiekėjų pasiūlymų – 10 239,80 Eur, taip pat pripažintini nepagrįstais, kadangi su pažeidimu susijusi projekto išlaidų suma yra visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, t. y. konstatuoti pažeidimai lėmė netinkamą visos Pirkimo procedūros rezultatą ir Rangos sutarties sudarymą su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų. Vadinasi, ir šiuo aspektu pareiškėjas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, o ginčijami administraciniai sprendimai turėjo būti panaikinti.

46.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta netenkinti jo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2 516,80 Eur.

47.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

48.       Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ
39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

49.       Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

50.       Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1571-629/2018).

51.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas neįrodė prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų atitikties būtinumo kriterijui. Atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinka su, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nėra didelės apimties ir ji nėra sudėtinga, o byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji. Iš tiesų, atsakovas nagrinėjamoje byloje iš esmės rėmėsi aplinkybėmis ir argumentais, kurie jau buvo nustatyti ir išdėstyti jo paties darbuotojų priimtuose ginčijamuose administraciniuose sprendimuose. Atsakovas nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, šioje byloje nagrinėjami su Europos Sąjungos finansavimo ir viešųjų pirkimų teisės aiškinimu ir taikymu susiję klausimai turėtų būti vertinami kaip nauji ir sudėtingi. Atsakovo teiginiai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas ir jos baigtis turės platesnį poveikį, niekaip nepagrindžia pastarosios pozicijos. Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja CPVA Pažeidimų prevencijos skyriuje dirbančių teisininkų skaičių bei jų darbo krūvį, tačiau šie duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, 2021 m. birželio 9 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovas tik deklaratyviais teiginiais ir teisės normomis grindė savo teisę vesti bylą per profesionalų atstovą ir gauti bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jis duomenų apie CPVA Pažeidimų prevencijos skyriaus veiklą aktualiu laikotarpiu ir juos pagrindžiančių dokumentų, pridėtų prie apeliacinio skundo, nepateikė ir negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti šiuos prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus
(ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi, atsakovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

52.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas nėra palankus pareiškėjui, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė