Civilinė byla Nr. e3K-3-167-684/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04162-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12; 3.5.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, Vilniaus miesto savivaldybė, M. U., E. U.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškotojo vykdymo procese pakeitimą, kai išieškotojo teisės perimtos įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė skundą dėl antstolės A. Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. S-25-177-3055 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/01630 pakeisti išieškotoją NŽT į išieškotoją Vilniaus miesto savivaldybę.

3.       Nurodė, kad, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimams, valstybei priklausanti žemė miestuose ir miesteliuose buvo perduota atitinkamoms savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybei iš NŽT, be kitų žemės sklypų, patikėjimo teise valdyti buvo perduota nesuformuota valstybinė žemė, esanti tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuri įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16280-1125/2023 (pagal kurį buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/24/01630) buvo pripažinta neteisėtai užimta.

4.       Pareiškėjos teigimu, minėti Žemės įstatymo pakeitimai imperatyviai nustato, kad buvusios NŽT teisės ir pareigos išlieka NŽT tik iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose (ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka), todėl, įsiteisėjus galutiniam vykdytinam procesiniam sprendimui, procesinės teisės ir pareigos teismo sprendimo vykdymo stadijoje turi būti perduotos naujam žemės sklypo (jo dalies) ar kaip žemės sklypo nesuformuoto valstybinės žemės ploto patikėtiniui.

5.       Antstolė A. Stanišauskaitė, išnagrinėjusi skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma pakeisti išieškotoją vykdymo procese, jį atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad, įvertinus 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 (toliau – Įstatymo pakeitimas Nr. XIV-2114) 30 straipsnio 8 dalies nuostatas, matyti, jog įstatymų leidėjas nurodė išimtis, kada NŽT išlaiko kompetenciją sprendžiant su valstybine žeme susijusius klausimus. Pastarojoje nuostatoje buvo įtvirtinta, kad ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami, kartu akcentuojant ir tai, jog iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies nuostatas sistemiškai aiškinant kartu su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo pakeitimas Nr. XIV-2340) 10 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir nustatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis, laikytina, kad pareiškėja procedūras dėl įpareigojimo M. U. ir E. U. atlaisvinti neteisėtai valstybinėje žemėje užimtą žemės plotą inicijavo dar iki Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

9.       Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad valstybinė žemė patikėjimo teise perduota Vilniaus miesto savivaldybei, nekeičia aplinkybės, jog įstatymų leidėjas NŽT pradėtų ir nebaigtų procedūrų vykdymą pavedė pabaigti pačiai pareiškėjai NŽT, kadangi šis įpareigojimas kyla iš imperatyviųjų viešosios teisės normų.

10.       Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja, atlikdama teisinius veiksmus, t. y. kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdama jį vykdyti, 2024 m. gegužės 14 d. atlikdama faktinį duomenų patikrinimą vietoje, dalyvaudama civilinėje byloje dėl baudos skyrimo dėl 2023 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo už akių civilinėje byloje neįvykdymo, iš esmės laikė save tinkama išieškotoja vykdymo procese.

11.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos NŽT atskirąjį skundą, 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir nustatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT proceso teisės ir pareigos išlieka NŽT. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino dvi sąlygas – administracines procedūras ir teisminius ginčus / ginčus ne teismo tvarka, kai, bet kuriai iš jų egzistuojant, NŽT turi pareigą užbaigti iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtus procesus.

13.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti Žemės įstatymo pakeitimai nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, nes teisminiai ginčai yra baigti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d. Be to, teismo sprendimo vykdymo procesas nelaikytinas procedūra, susijusia su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, nes Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją nėra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta, Vyriausybės įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva nepradėjo vykdyti procedūrų, susijusių su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad proceso dalyviai neginčija, jog pasikeitė valstybinės žemės sklypų patikėtinis, Vilniaus miesto savivaldybė yra perėmusi patikėtinio teisę patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti, šis perdavimas nėra panaikintas ar ginčijamas teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti šių teisių perdavimo negaliojimą, o Vilniaus miesto savivaldybę laikyti netinkama vykdymo proceso šalimi.

15.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog NŽT pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atlikti faktinių aplinkybių konstatavimai nepaneigia to, kad NŽT pareiga užbaigti procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo vykdymo, remiantis teisės aktais, perėjo valstybinės žemės sklypų patikėtinei Vilniaus miesto savivaldybei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo Panevėžio apygardos  teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, klaidingai taikė teisės normas, nes, sistemiškai aiškinant Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies ir Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2340 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytina, kad būtent NŽT turėtų užbaigti iki įstatymų pakeitimų įsigaliojimo (2024 m. sausio 1 d.) pradėtus procesus. Šiuo atveju ginčą sukėlusi procedūra M. U. ir E. U. inicijuota dar 2022 m. balandžio 6 d., NŽT atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

16.2.                       Tai, kad valstybinė žemė patikėjimo teise perduota Vilniaus miesto savivaldybei, nekeičia aplinkybės, jog įstatymų leidėjas NŽT pradėtų ir nebaigtų procedūrų vykdymą pavedė baigti pačiai NŽT, nes šis įpareigojimas kyla iš imperatyviųjų viešosios teisės normų.

16.3.                       Pareiškėja, kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdama jį vykdyti, 2024 m. gegužės 14 d. atlikdama faktinį duomenų patikrinimą vietoje, dalyvaudama civilinėje byloje Nr. 2VP-24546-842/2024 dėl baudos skyrimo dėl 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16280-1125/2023 neįvykdymo, laikė save tinkama išieškotoja vykdymo procese.

17.       Pareiškėja NŽT atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                       Vilniaus miesto savivaldybė klaidingai interpretuoja Įstatymo pakeitime Nr. XIV-2340 vartojamas sąvokas ,,procedūros, susijusios su valstybinės žemės valstybės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja“ ir tai, kad nagrinėjamu atveju procedūros nebuvo pradėtos ir nebaigtos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Įsiteisėjusio sprendimo vykdymas nėra laikomas procedūra, susijusia su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, nes Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją nebuvo pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta, taip pat Vyriausybės įgaliota institucija iki Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo dienos savo iniciatyva nepradėjo vykdyti procedūrų, susijusių su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. Teisminis ginčas buvo užbaigtas priimant teismo sprendimą, todėl minėti teisinio reguliavimo pakeitimai nagrinėjamoje situacijoje neturi teisinės reikšmės.

17.2.                       Nesutiktina, kad, kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdama jį vykdyti, atlikdama faktinį duomenų patikrinimą vietoje, dalyvaudama civilinėje byloje dėl baudos skyrimo, NŽT iš esmės laikė save tinkama išieškotoja vykdymo procese, nes NŽT yra pavesta vykdyti valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę (Žemės įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

18.       Suinteresuotas asmuo antstolė A. Stanišauskaitė prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Prisidėjimas prie kasacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Vykdomasis raštas NŽT buvo išduotas 2024 m. gegužės 16 d., t. y. jau po 2024 m. sausio 25 d. NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės žemės sklypų (plotų) perdavimo–priėmimo aktų Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM) ir Nr. 2MŽP-7-(15.2.33 E.) pasirašymo, todėl ji pripažino, kad yra tinkama išieškotoja vykdymo procese. 

18.2.                      Prie prašymo priimti vykdomuosius dokumentus buvo pridėta fotolentelė, kurioje buvo nurodyta, jog 2024 m. gegužės 14 d. NŽT atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. veiksmai atlikti po 2024 m. sausio 25 d., todėl NŽT, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, iš esmės pripažino, kad tebeturi procesines teises ir pareigas. Be to, atlikdama minėtą faktinį duomenų patikrinimą, nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi – tikrina pradėtos ir nebaigtos administracinės procedūros faktinių duomenų teisingumą.

18.3.                      Šiuo atveju prašymą dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti teikę asmuo ir asmuo, nurodytas vykdomajame dokumente, sutampa. Nuo 2024 m. gegužės 14 d., kai buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliui nėra įvykę jokių veiksmų, kurie leistų konstatuoti procesinį teisių perėmimą.

18.4.                      Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar vykdymo procesas traktuojamas kaip procedūros, kurias įstatymų leidėjas įvardija kaip ,,pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis“. Pagal priimtą reguliavimą, procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d., o atsakovams M. U. ir E. U. terminas teismo sprendimui įvykdyti suėjo 2024 m. gegužės 9 d. Todėl teisminiai ginčai laikytini baigtais jau po 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Žemės įstatymo pakeitimų, o procedūra, kurią NŽT pradėjo savo iniciatyva, turėtų būti tęsiama NŽT.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, pasikeitus teisiniam reguliavimui

19.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo pakeitimams (Įstatymo pakeitimas Nr. XIV-2114 ir jį keitęs Įstatymo pakeitimas Nr. XIV-2340) ir įvertinus šių pakeitimų įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas, vykdomojoje byloje išieškotoja NŽT turėtų būti keičiama į Vilniaus miesto savivaldybę – išieškotoją, NŽT teises ir pareigas šioje vykdomojoje byloje perėmusią Žemės įstatymo pakeitimo (Įstatymo pakeitimas Nr. XIV-2114) pagrindu.

20.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, taip iš esmės konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju vykdymo procese išieškotoja NŽT turėtų būti keičiama į išieškotoją Vilniaus miesto savivaldybę, netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas proceso teisės normų, reguliuojančių išieškotojo pakeitimą vykdymo procese, kontekste. Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama toliau nurodomais argumentais.

21.       Pirma, aktualiose Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies nuostatose, įtvirtinančiose esmines Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo taisykles, buvo expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT, kartu pažymint, jog šiuo atveju duomenys ir dokumentai, susiję su šiais ginčais, lieka NŽT. 

22.       Nagrinėjamu atveju iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-16280-1125/2023 priėmė teismo sprendimą už akių, kuriuo NŽT negatorinį ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovus per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą. Teismo sprendimas už akių, pagal kurį vėliau buvo užvesta ir vykdomoji byla, įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimas už akių buvo priimtas dar iki Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, tačiau įsiteisėjo jau po jų įsigaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar ginčas buvo užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d., vadovavosi teismo sprendimo už akių priėmimo data, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo aiškinimu. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 1–2 dalys). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). 

23.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025, 34 ir 35 punktai). Be to, šiame kontekste svarbu ir tai, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo data siejama su galimybe teismo sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas priverstinai vykdyti galėjo būti pradėtas tik sprendimui už akių įsiteisėjus – 2024 metais. Įvertinus tai, kokias teisines pasekmes sukelia įsiteisėjęs teismo sprendimas, iki sprendimo įsiteisėjimo momento negalima pripažinti, jog teisminis ginčas yra baigtas. Todėl Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies prasme nagrinėjamas ginčas nebuvo užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

24.       Antra, pati pareiškėja NŽT laikė save tinkama išieškotoja vykdymo procese, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją, dėl to tarp dviejų valstybinių institucijų ir kilo ginčas. Kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, NŽT, laikydama save tinkama išieškotoja vykdymo procese (CPK 646 straipsnio 1 dalis), jau po Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2024 m. gegužės 15 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama išduoti jai vykdomąjį raštą pagal 2024 m. sausio 9 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių. Prašyme, be kita ko, ji nurodė, kad 2024 m. gegužės 14 d. pakartotinai patikrino neteisėtai užstatytą valstybinės žemės plotą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad NŽT po Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo būtų informavusi Vilniaus miesto savivaldybę apie išnagrinėtą teisminį ginčą, užbaigtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ar perdavusi jai dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla, taigi, pati toliau vykdė savo funkcijas, kurias atliekant ginčas teisme ir buvo inicijuotas. Tai patvirtina, jog NŽT, vadovaudamasi Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią teisminių ginčų, neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami, laikė save tinkama išieškotoja vykdymo procese, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien išieškotojos pozicijos pakeitimas, t. y. jai pareiškus, kad ji nebėra tinkama išieškotoja, kaip jau anksčiau konstatuota šioje nutartyje, nesant tam teisinio pagrindo, negali būti pagrindu pakeisti išieškotoją vykdymo procese. 

25.       Trečia, pareiškėja NŽT teigia, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė, kaip naujoji neteisėtai užstatyto žemės ploto patikėtinė, turi teisinį suinteresuotumą vykdomosios bylos baigtimi, todėl ji yra tinkama išieškotoja vykdymo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir galimas Vilniaus miesto savivaldybės suinteresuotumas vykdomosios bylos baigtimi nekeistų Įstatymo pakeitimo Nr. XIV–2114 nuostatų taikymo ir aiškinimo, nurodyto nutarties 23 punkte. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas Įstatymo pakeitimo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas, būtent NŽT (kartu vykdančiai ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą funkciją vykdyti valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę), nustatė pareigą užbaigti iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtus ir neužbaigtus teisminius ginčus, be kita ko, dalyvaujant ir jų vykdymo procese, nesiedamas šių nuostatų su teisiniu suinteresuotumu vykdomosios bylos baigtimi ar procesinių teisių perleidimo momentu. Klausimas kuriai iš valstybės institucijų patikėti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo funkcijas išeina už bylos nagrinėjimo ribų, tai priskirtina įstatymų leidėjo kompetencijai.

26.       Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas, o tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų negauta, todėl teisėjų kolegija klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžia.

28.               Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 6,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasaciniame teisme nesiekia minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Virgilijus Grabinskas

        Egidija Tamošiūnienė