Civilinė byla Nr. 2S-318-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19738-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.3; 3.1.18.2.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4

                                                          (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2729-527/2022 pagal pareiškėjų J. Ž. ir Z. S. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P. ir išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (skolininkė) Z. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti antstolio M. P. 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-123-11987.

2.       Skundo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-251/2012 priverstinio vykdymo veiksmus iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl skundo. Pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju yra būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti sprendimo priverstinio vykdymo veiksmus iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl šio skundo. Pareiškėja nurodė, kad ji tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, t. y., pasitvirtinus skunde išdėstytoms aplinkybėms, jis yra tenkintinas. Šiuo atveju yra reali grėsmė, kad ginčo objektas – namas, nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų priverstinai nugriautas. Iš priimto ginčijamo akto taip pat nėra aišku, ką antstolis laiko namu, kokią jo dalį laiko neteisėta, o kokią laiko savavališka (namas buvo savavališkai rekonstruotas, o ne savavališkai naujai pastatytas, be to, jau po sprendimo įsiteisėjimo buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas daliai namo įteisinti, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas). Šiuo atveju kyla reali grėsmė, kad būtų nugriauta ne tik tariamai savavališka, bet ir teisėta namo dalis. Visiškai ar dalinai neišlikus namui, būsimas teismo sprendimas dėl skundo liktų neįvykdytas, nes ginčijamo akto sukelti padariniai būtų neatšaukiami ir neištaisomi. Atstatyti iš naujo namą būtų itin brangu.

3.       Pareiškėja (skolininkė) J. Ž. taip pat pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti antstolio M. P. 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-123-11987.

4.       Antstolis M. P., nesutikdamas su skundais, juos 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr.  S-21-123-12611 atmetė kaip nepagrįstus ir jų nagrinėjimą perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdė Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 vykdymo procesą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

6.       Teismas, preliminariai įvertinęs skundų dėl antstolio veiksmų pagrįstumą, sprendė, kad skundų argumentai ir su jais pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, jog skundų reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ir, preliminariai vertinant, iš principo galėtų būti tenkinami. 

7.       Teismas, pasisakydamas dėl grėsmės galimai pareiškėjoms palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skundžia antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atliko arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurio pagrindu teisme jau yra užvesta kita byla dėl sprendimo nevykdymo, o, be to, teisme dėl sprendimo dalies panaikinimo yra nagrinėjama civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, sprendė, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes sprendimą toliau vykdant ir priverstinai nugriaunant ginčo statinį būtų pažeidžiamos pareiškėjų teisės, jeigu joms tą statinį ar jo dalį pavyktų įsiteisinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė išimtinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suteikiama galimybė asmenims, padariusiems teisės aktų pažeidimus statybų srityje, tokiu būdu išvengti jiems tenkančios atsakomybės už neteisėtus veiksmus ir iš tų veiksmų kylančias teisines pasekmes. Šiuo atveju jau yra įsiteisėjęs ir vykdytinas 2012  m. gegužės 29 d. sprendimas, kuriuo konstatuota savavališka statyba ir nėra jokio būsimo sprendimo dėl kurio galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

8.2.                      Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo minėtoje byloje dėl proceso atnaujinimo yra siekiama ne kitokio sprendimo nei, kad 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas, o papildomo laiko savavališkai statybai įteisinti, kas galėtų būti sprendžiama ne laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba (kuris taikomas dėl būsimo teismo sprendimo). 

8.3.                      Skundžiamos nutarties motyvais taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės reiškia, kad teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra privalomas visais atvejais, kai pareiškiamas skundas dėl antstolio veiksmų ar pateikiamas prašymas, pvz., dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 18 straipsnyje ir CPK 372 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms. Šiuo atveju taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis skolininkės iš esmės siekia išvengti bet kokio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.

8.4.                      Teismas, kuriam paduotas skundas dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį, turi teisę, bet ne pareigą stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Byloje dalyvaujantys asmenys turi pagrįsti būtinumą stabdyti teismo sprendimo vykdymą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą galima stabdyti tik išimtiniais atvejais, jeigu kyla grėsmė, jog bus pažeistos skolininkės teisės ar teisėti interesai ir nebus pažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai.

9.       Antstolis M. P. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą su kuriuo sutinka ir prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų – tikėtino reikalavimo pagrindimo bei pavojaus, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas bus nevykdomas ar bus apsunkintas sprendimo vykdymas.

9.2.                      Net preliminariai įvertinus pateiktą Z. S. skundą dėl antstolio veiksmų ir jame dėstomas aplinkybes matyti, kad skolininkė nenurodo nei vieno CPK pažeidimo, t. y. nėra nurodytas skundo pagrindas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad antstolis negalėjo surašyti ginčijamo akto, nes skolininkė sprendimą jau yra įvykdžiusi. Priešingai, sprendimas iki šios dienos yra neįvykdytas. Visos skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su ne antstolio procesiniais veiksmais, bet su skolininkių siekiu nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

9.3.                      Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skolininkė skunde net neįrodinėja, kad VTPSI ar antstolis imsis kažkokių veiksmų, kuriais sieks, jog nebūtų vykdomas ar bus apsunkintas vykdyti skolininkei galimai palankus teismo sprendimas, išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad ateityje nebus vykdomas teismo priimtas sprendimas.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas paneigė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesustabdė antstolio procesinių veiksmų atlikimo, bet sustabdė kito įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo vykdymą. Tokiu būdu teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą teismo sprendimą, kadangi buvo sustabdytas ne išieškojimas vykdymo procese, o kito teismo sprendimo vykdymas.

10.       Pareiškėja J. Ž. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kitoje byloje priimto teismo sprendimo vykdymo sustabdymo) taikymo yra sprendžiama pagal konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus. Dėl to nutarties teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas būtent tik pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus, o ne kitose teisminėse bylose reiškiamus reikalavimus. Šiuo atveju VTPSI skundas yra grindžiamas iš esmės kitose teisminėse bylose nagrinėjamų reikalavimų teisėtumu ir pagrįstumu.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas pareikštų reikalavimų preliminarų pagrįstumą atliko būtent pagal šioje byloje pareikštus skundus. Skunduose yra išdėstyti argumentai, taip pat kartu su jais pateikti įrodymai, todėl teismas tinkamai įvertino skundų dėl antstolio veiksmų preliminarų pagrįstumą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė galimai pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti atlikti priverstiniai ginčo namo griovimo darbai, o juos atlikus, neišliktų ginčo turtas (namas).

10.3.                      Šio klausimo išsprendimui nėra svarbi visa bylinėjimosi istorija, kadangi yra svarbu tai, ar skundžiant antstolio veiksmus, buvo pagrindas taikyti sprendimo vykdymo sustabdymą. Nevykdymo aktas yra pagrindinis dokumentas priverstinio vykdymo atlikimui, ir kad jo teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, patvirtina, kad bet kuriuo atveju priverstinis sprendimo vykdymas neišsprendus šios bylos negali būti atliekamas.

11.       Pareiškėja Z. S. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Pagal CPK 144 straipsnį ir jį aiškinančią teismų praktiką, laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti ne bet kokias, o tik tokias, kuriomis yra įmanoma užtikrinti būtent to teismo nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą yra reikšmingi būtent šioje byloje nagrinėjami pareiškėjų skunduose išdėstyti reikalavimai dėl ginčo akto panaikinimo, t. y. būtent pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus, o ne kažkokiose kitose teisminėse bylose reiškiamus reikalavimus, yra vertintina, ar buvo pagrindas stabdyti sprendimo vykdymo procesą.

11.2.                      Suinteresuotas asmuo nors ir klaidingai nurodo, kokį rezultatą laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normų ir principų pritaikymas duoda byloje, tačiau vis tiek plačiai mėgina jais remtis. Vien iš to matyti, kad suinteresuoto asmuo skundžiamą nutartį ginčija vien formaliais pagrindais.

11.3.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjoms galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų visai neįmanomas, kadangi, neteisėtų antstolio veiksmų pagrindu, būtų nugriautas ginčo namas, t. y. tokiu būdu nebūtų galima ištaisyti antstolio padarytų pažeidimų. Grėsmę galimai pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtinta ir tai, kad ginčijamo akto pagrindu yra užvestas teisminis procesas dėl sprendimo priverstinio vykdymo.

11.4.                      Pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas, jame yra išdėstyti argumentai dėl ginčijamo akto nepagrįstumo ir neteisėtumo, taip pat pateikti skunde nurodytus argumentus pagrindžiantys įrodymai. Pasitvirtinus skunde išdėstytiems argumentams, jis galėtų būti tenkinamas. Taip pat yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų atlikti priverstinio vykdymo veiksmai ir ginčo namas būtų nugriautas, o kilę padariniai negalėtų būti ištaisomi.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sprendimo vykdymo sustabdymas, pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 visiškai patenkinto ieškovės VTPSI ieškinį ir nusprendė: 1) nustatyti atsakovėms (šioje byloje skolininkėms) Z. S. ir J. S.-Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) per šio sprendimo 2 punkte nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti atsakoves per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovėms nepašalinus savavališkos statybos padarinių – leisti VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 sprendimo įvykdymas dalyje, kuria atsakovėms buvo nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, buvo atidėtas 12 mėnesių. Minėto teismo sprendimo pagrindu, skolininkių J. Ž. ir Z. S. atžvilgiu antstolio M. P. kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, statybvietės sutvarkymo ir išlaidų, susijusių su pastato nugriovimu, išieškojimo, išieškotoja VTIPSI.

15.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad antstolis M. P., atlikdamas vykdymo veiksmus, 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S‑21‑123-11987, dėl kurio panaikinimo su skundais kreipėsi pareiškėjos (skolininkės) J. Ž. ir Z. S.. Z. S. skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-251/2012 priverstinio vykdymo veiksmus iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl skundo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, nustatęs, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 vykdymo procesą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) VTPSI, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

16.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

17.       Akcentuotina ir tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.

18.       Aptariamu atveju, minėta, kad pareiškėjų (skolininkių) J. Ž. ir Z. S. atžvilgiu antstolio M. P. kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, pagrindu. Abi pareiškėjos pateiktais skundais ginčija antstolio M. P. veiksmus, priimant 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S‑21‑123-11987, prašydamos jį panaikinti. Civilinės bylos pagal pareiškėjų skundus Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi sujungtos į vieną nagrinėjamą bylą. Be kita ko, pareiškėja Z. S. pareikštiems savo skundo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu yra užvestos pareiškėjų atžvilgiu dvi vykdomosios bylos, vykdymo sustabdymą.

19.       Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

20.       Civilinio proceso normose, reglamentuojančiose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, numatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu bet kurioje proceso stadijoje gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1-2 dalys). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

21.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑606‑186/2015; 2015-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

22.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turtinio, pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, taikė ne CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikiną procesinę priemonę – išieškojimo konkrečiame vykdymo procese sustabdymą iki kol bus išnagrinėti pareiškėjos Z. S. skundu pareikšti reikalavimai, kurių užtikrinimui pastaroji ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau sustabdė paties įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, kurio pagrindu antstolio M. P. kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos dviejų skolininkių Z. S. ir J. Ž. atžvilgiu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nepagrįstai sustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamas atvejis (dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo) nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis (bylų kategorijas), kurioms esant taikomos tokio pobūdžio priemonės – sprendimo vykdymo sustabdymas (nutarties 21 punktas). Esant paduotam skundui dėl antstolio veiksmų, gali būti sprendžiama dėl vykdymo veiksmų stabdymo (išieškojimų veiksmų), vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), bet ne įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas taikomas konkrečiais CPK numatytais atvejais, į kuriuos nagrinėjamas atvejis nepatenka.

23.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia pripažinti pagrįstais suinteresuoto asmens VTPSI atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, ir dėl to nepagrįstai sustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoto asmens VTPSI atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos Z. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sprendimo vykdymo sustabdymo, netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Z. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sprendimo vykdymo sustabdymo, netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas