Baudžiamoji byla Nr. 1-2150-288/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12814-2019-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.10.1;

 (S)

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3;

1.1.7.2.3;1.1.8.12; 1.1.9.10; 2.1.16.1.9 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,

kaltinamajam R. L., 

nukentėjusiai V.O. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2014-06-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį – 6 šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

R. L. 2018 m. liepos mėnesį, tiksliau tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje esančios dėžutės pagrobė svetimą, V. O. K. priklausantį turtą, – pasinaudojęs situacija, kai nukentėjusi Vida O. K. buvo gydymo įstaigoje, šis iš kambaryje esančios dėžutės pagrobė 210 eurų grynųjų pinigų ir tokiu būdu nukentėjusiai Vidai O. K. padarė 210 eurų turtinę žalą.

Be to, R. L. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019-03-01, tiksliau tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario spintelės pagrobė svetimą, V. O. K. priklausantį turtą, – pasinaudojęs situacija, kai nukentėjusi Vida O. K. buvo gydymo įstaigoje, šis iš kambaryje esančios spintelės pagrobė 3 geltono metalo žiedus, bendros 450 eurų vertės, taip nukentėjusiai Vidai O. K. padarė 450 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš nukentėjusios nuomojo kambarį. Tikslių datų nepamena, tačiau kai nukentėjusios nebuvo namuose, kai ji gulėjo ligoninėje, jis pavogė jos auksinius žiedus ir pinigus. Jam reikėjo pinigų žalai atlyginti, todėl ir vogė pinigus. Žiedus pavogė, nes buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų. Sutinka su civiliniu ieškiniu, gali atlyginti padarytą žalą per šešis mėnesius. Atsiprašo nukentėjusios. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta V. O. K. parodė, jog 2018 m. liepos ar rugpjūčio pradžioje, tikslios dienos nepamena, buvęs nuomininkas R. L. paėmė jai priklausančius 3 auksinius žiedus. Buvęs nuomininkas turėjo buto raktus, kuriuos vėliau ji iš jo paėmė. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ji gydėsi ligoninėje ir grįžusi pastebėjo, kad yra dingę aukso papuošalai. Jai padarytą žalą patikslins vėliau. Vienas dingęs žiedas buvo su akute, kitas graviruotas, o trečias vestuvinis. Žiedų nuotraukų neturėjo. Atvykus (duomenys neskelbtini), į butą patenkama per koridorių, einant juo tiesiai patenkama į kambarį, kurio viduryje stovi medinis kvadrato formos stalas su stalčiais viršutiniame dešinės pusės stalčiuje. Stalčiuje matomas plastikinis maišelis, kuriame sudėtos papuošalų dėžutės (b. l. 18-27).

Nukentėjusioji V. O. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasaros pradžioje R. L. iš jos nuomojosi kambarį. Jai išėjus iš buto, jis galėjo naudotis visu butu, kambariai buvo nerakinami. 2018 m. liepos mėnesį ji atsigulė į ligoninę. Pragulėjo ligoninėje apie 1,5 savaitės. Tuo metu namuose gyveno R. L.. Grįžusi iš ligoninės pastebėjo, kad jis vengia bendrauti, vėliau grįžta namo, anksti ryte išeina iš namų. Iš dėžutės, esančios jos kambaryje, dingo 210 eurų. Paklausus kur dingo pinigai, R. L. atsakė, kad statybose sudaužė stiklą ir todėl paėmė iš dėžutės pinigus, pažadėjo greitu laiku grąžinti. Po kelių dienų jis dingo. Atsiliepęs telefonu pasakė, kad dirba Vilniuje, grįžęs grąžins pinigus. Vėliau ji vėl bandė jam skambinti, tačiau atsiliepė kitas asmuo. 2018 m. rugpjūčio mėn. turėjo gultis į ligoninę. Kadangi R. L. nebuvo grįžęs, ji pakeitė buto lauko durų spyną. Kai grįžo iš ligoninės ir tvarkėsi butą, pastebėjo, kad jos kambaryje iš spintelės dingo jai priklausantys 3 auksiniai žiedai. Mano, kad R. L. galėjo pavogti ir žiedus (b. l. 32-33, 35-36). Papildomai parodė, kad buvo pavogti jai priklausantys grynieji pinigai – 210 eurų, bei trys geltono metalo žiedai, kurių vieno vieneto vertė apie 150 eurų. Jai iš viso R. L. veiksmais padaryta bendra 660 eurų vertės turtinė žala (b. l. 38-40).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji V. O. K. prie tyrimo medžiagos pridėjo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iš kurios matyti, kad R. L. ir V. O. K. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b. l. 30).

Liudytojas G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienu metu pas motiną bute, (duomenys neskelbtini), gyveno nuomininkas. Kelis kartus jį matė, jo vardas buvo Remigijus. Jis atrodė padorus žmogus, padėdavo motinai. Apie tai, kad iš namų dingo auksiniai žiedai sužinojo tik 2019-03-20, motinai paskambinus jam ir pranešus (b. l. 47-48).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vagystę galimai įvykdė R. L., su juo susisiekus telefonu jis nurodė, jog apie vagystę žino, prisipažįsta paėmęs V. O. K. pinigus ir aukso dirbinius, kadangi reikėjo gydymuisi. Atlyginti žalos nevengia, bet šiuo metu nedirba, gydosi ir neturi jokio pajamų šaltinio (b. l. 55-56).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nustatyta, kad kaltinamasis R. L. 2018 m. liepos mėnesį iš nukentėjusios buto pagrobė jai priklausančius 210 eurų grynųjų pinigų, be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019-03-01 pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, – 3 geltono metalo žiedus, bendros 450 eurų vertės, tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino kaltas ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.  

BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. L. skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. L. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 75), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 72), bedarbis. Įvertinus kaltinamojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. 

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina. 

Nukentėjusi V. O. K. pareiškė civilinį ieškinį 660 eurų sumai turtinei žalai ir 200 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 43, 112). 

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 660 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažintas, todėl tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nukentėjusi nurodė, kad pavogti žiedai buvo tėvų ir senelių dovanos, jai labai vertingos, todėl prašo priteisti ir 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pavogti jai moraliniu požiūriu labai vertingi daiktai. Teismas neabejoja, kad dėl prarasto turto nukentėjusi išgyveno, jos nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, todėl konstatuoja, kad padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusios civilinis ieškinys dėl 200 eurų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas, nes nukentėjusiosios prašoma priteisti suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaudamasis BPK 293 straipsniu, 297 straipsniu, 303-308 straipsniais,115 straipsniu  teismas

n u s p r e n d ž i a:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu:

-       pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai patirtą 660 Eur turtinę žalą;

-       pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai patirtą 660 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus, prie griežtesnės 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės apribojimo, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai patirtą 660 turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 641  straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. L. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai patirtą 660 turtinę žalą;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusios V. O. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. L. 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                      Liuba Kymantienė