Civilinė byla Nr. e2-2385-600/2021

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30811-2020-6

                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Odetai Bielskytei, Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovei A. G. S. ir jos atstovei advokatei Dovilei Ulbinienei,

atsakovės 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui bendrijos pirmininkui A. T.,

išvadą teikiančios institucijos byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. N. ir M. S., 

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. S. ieškinį atsakovei 112-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę 112-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau – DNSB) skaičiuoti mokesčius ir rinkliavas už naujo lifto įrengimą, durų signalizaciją, laiptinės valymą name, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, įpareigojant atsakovę perskaičiuoti šių mokesčių dydį nuo 2020 m. balandžio mėn. ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokesčius vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi grindžia tuo, kad atsakovė į ieškovės prašymą nereaguoja, o ieškovės sutikimo skaičiuoti kitaip nei numatyta įstatyme, neturi.  

1.2.        Ieškovė nurodo, kad dėl tokio šio atsakovės pažeidimo ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybė), kur gavo atsakymą, kad bendrijos pirmininkas turi vadovautis įstatymais, šiuo atveju proporcingai skirstyti išlaidas visiems patalpų savininkams ir kad kitoks išlaidų skirstymo principas galimas tik pritarus visiems 100 proc. patalpų savininkams bendru sutarimu. Ieškovė laukė pusę metų, kol Savivaldybė išspręs problemą, tačiau per tą laiką negavo daugiau jokio rašto iš Savivaldybės. Ieškovė keletą kartų skambino Savivaldybei, kur jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, nes bendrijos pirmininkas jokių konkrečių paaiškinimų neduoda Savivaldybei, o tik atsako, kad bendrijos pirmininkas sprendžia, kaip skaičiuoti mokesčius, o ne Savivaldybė. Todėl Savivaldybė patikrinimo nei pradeda, nei nepradeda.

1.3.        Ieškovė pažymi, kad pagal LR CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. LR CK 4.83 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto santykiui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas privalo apmokėti proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų daliai. Tokiu būdu atsakovė pažeidė aukščiau nurodyto įstatymo normas ir iš esmės buvo pažeista ne tik ieškovės kaip bendrijos narės teisė mokėti teisingą įstatymų nustatytą mokestį, bet ir kitų bendrijos narių teisės. Įstatymas imperatyviai nustato, kokio dydžio administravimo mokestis turi būti renkamas iš kiekvieno bendrijos nario, todėl jo dydis negali būti keičiamas ir net negali būti svarstomas susirinkimų metu. LR CK įsakmiai yra nurodyta, jog bendrijos nariai mokesčius ir rinkliavas turi mokėti proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių atsakovė skaičiuoja rinkliavų dydį nuo kiekvieno buto vienodai, nepriklausomai nuo jo dydžio.

2.       Atsakovė 2021 m. birželio 8 d. pateikė atsiliepimą, kurį teismas laiko rašytiniais paaiškinimais, nes pateiktas praleidus atsiliepimui teikti terminą ir nebuvo prašoma jį atnaujinti. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neteisingai interpretuoja mokestį už durų signalizaciją, kuris yra nustatytas ne bendrijos, o UAB „Buktesa“.

2.1.        Paaiškino, kad mokestis dėl durų signalizacijos (duomenys neskelbtini) namo gyventojams taikomas nuo 2008 metų sausio mėnesio, kai gyventojai nutarė savo name įrengti telefonspynių sistemą, kurios pagalba atrakinamos lauko durys iš buto. Visi šio namo gyventojai išreiškė norą įrengti telefonspynes, tame tarpe ir ieškovė. Už telefonspynių (įrengtų kiekviename bute) techninę priežiūrą UAB „Buktesa“ nurodė mokėti po 1,50 Lt butui (telefonspynei). Pažymėjo, kad jeigu kuris buto savininkas pasirinktų neįrengti šio įrenginio savo bute, mokestis už techninę prieži9ūrą jam nebūtų skaičiuojamas. Nuo 2015 m. šis mokestis perskaičiuotas į eurus ir sudaro 0,45 Eur. Ieškovei buvo paaiškinta, kad bendrija negali nutraukti sutarties su UAB „Buktesa“ kaip to siekia ieškovė, nes ši įmonė buvo parinkta vadovaujantis butų savininkų sprendimu. Durų signalizacijos mokestis (taip jis vadinamas mokėjimo pranešimuose) yra surenkamas ir pervedamas UAB „Buktesa“. Šiuo atveju atsakovė prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senatį ginčyti bendrijos sprendimus.    

2.2.        Pateiktuose paaiškinimuose dėl laiptinės valymo nurodė, kad pretenzijas ieškovė pareiškė tik 2020 m. vasario mėnesį, kai namo gyventojai daugumos balsų sprendimu nutarė samdyti laiptinės valytoją ir už jos paslaugas mokėti ne nuo buto ploto, o fiksuotą įkainį nuo buto. Tačiau iki tol ieškovė šio klausimo nekėlė, todėl ir šiuo atveju prašo taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.  

2.3.        Atsakovė paaiškino, kad namo gyventojų susirinkimas dėl naujo lifto įrengimo vyko 2020 m. vasario 18 d. – 2020 m. kovo 8 d., tačiau jame ieškovė savo pozicijos neišreiškė. 2020 m. vasario 13 d. susirinkime, kurį mini ieškovė, buvo tik svarstoma dėl seno lifto renovavimo ar keitimo, taip pat apie mokesčių skaičiavimą. Buvo pasirinktas fiksuotas (buto) mokestis.

2.4.        Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį bei naujausią teismų praktiką nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausiančių patalpų gyvenamajame name naudingas plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Atsižvelgus į tai, kad daug rūsio patalpų naudojama tinkamai jų neįregistravus Valstybės įmonėje Registrų centras (toliau – VĮ RC), todėl pakankamai sudėtinga išskaičiuoti butui priklausantį ir disponuojamą rūsio plotą. Kaip matyti iš VĮ RC duomenų, namo (duomenys neskelbtini) rūsyje yra kitos namo savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurių plotai yra labai skirtingi – nuo 1,92 kv.m. iki 15,79 kv.m. Nurodo, kad skirstant mokestį už naujo lifto įrengimą būtų nesąžininga skaičiuoti jį tik pagal buto plotus, nes yra žinoma, kad namo butų savininkams, kurių butų plotai mažesni, disponuoja didesnėmis rūsio patalpomis ir atvirkščiai – didesnio buto ploto savininkas turi patį mažiausią sandėliuką. Tokiu atveju šių butų plotai praktiškai vienodi. Problema, kad ne visų butų savininkai įregistravo savo sandėliukus ir bendrija neturi pagrįstų duomenų teisingai ir sąžiningai išskaičiuoti disponuojamojo ploto dydį. Be to, ne visos patalpos turi žymėjimą, pagal kurį galima identifikuoti savininką. Galima situacija, kad kai kurie (duomenys neskelbtini) namo gyventojai disponuoja keliais sandėliukais.

2.5.        Susirinkimo metu namo gyventojai nusprendė balsuoti dėl vienodo fiksuoto mokesčio už lifto keitimą, kol galutinai nebus išspręstas klausimas dėl faktiškai naudojamų rūsio patalpų. Be to, siekiant išvengti paslaugų pabrangimo daugumos gyventojų sprendimu buvo nutarta rinkti po vienodą sumą (50 Eur), vėliau likusiai sumai sumokėti po 25 Eur, nes prasidėjus pandemijai dėl viruso Covid-19 įmonė įspėjo dėl galimo kainų didinimo. Pažymėjo, kad bendrija veikia tik kaip namo gyventojų atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

2.6.        Ieškovė neginčija priimto sprendimo dėl naujo lifto keitimo, tačiau nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio nesumokėjo nei vienos įmokos, skirtos apmokėti pradinį įnašą. Dalį skolos ieškovė padengė tik 2021 m. balandžio mėnesį.

3.       Išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad susipažinus su ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktais mokėjimo pranešimais už 2020 metų balandžio, gegužės ir liepos mėnesius, matyti, kad mokesčiai už laiptinės valymą, durų signalizaciją, naujo lifto įrengimą skaičiuojami nesilaikant Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. proporcingai turimam turto plotui. Skyrius neturi duomenų apie namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą apskaičiuoti mokesčius lygiomis dalimis, todėl Skyriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių skaičiavimas lygiomis dalimis yra neteisėtas.

3.1.        Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktoje išvadoje nurodė, kad savivaldybės Būsto administravimo skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. A51-43151/20(3.3.2.26E-BŪS) atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas patalpų savininkai turėtų mokėti vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. proporcingai savo daliai. Minėtame rašte Skyrius taip pat pateikė savo nuomonę, jog kitoks nei Civiliniame kodekse nurodytas išlaidų skirstymo principas (ne proporcingo išlaidų dalinimo) galimas tik pritarus visiems (t. y. 100 proc.) patalpų savininkams bendru sutarimu.

3.2.        Skyrius išvadoje pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas mokėti proporcingai savo daliai yra imperatyvus. Teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su mokesčių skaičiavimu nesilaikant Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, juos skaičiuojant po lygiai kiekvienam patalpos savininkui (lygiavos principu) ne kartą pasisakė, kad „<...> priimti nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, o esant prieštaravimams taikytinos įstatymo normos (CK 1.180 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose nustatytų butų ir kitų patalpų <...> savininkų pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017)“ (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-805-440/2017).

3.3.        Išvadą teikianti institucija nurodė, kad sprendimas dėl mokesčių paskirstymo lygiomis dalimis neturėtų būti svarstomas, nes tai iškreiptų proporcingumo principą. Skyriaus nuomone, sprendimas mokesčius padalinti lygiomis dalimis, t. y. nesivadovaujant galiojančiu teisiniu reglamentavimu, būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu tokiam sprendimui pritartų visi ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai, taip eliminuojant galimų ginčų tikimybę.

4.       Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti.

5.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje esminių papildymų neturėjo, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

6.       Atsakovės atstovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes toks sprendimas buvo priimtas bendrijos narių susirinkime.

7.       Išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškino, kad palaiko pateiktą išvadą – mokesčiai turi būti skaičiuojami CK nustatyta tvarka, t.y. proporcingai būsto plotui, o išimtis gali būti daroma tik turint visų savininkų sutikimus.

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)  (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 27 d. išrašas). Namą, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, administruoja atsakovė (e/b popierinio priedo l. 7-18) ir teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

9.       Ieškovės nurodytas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. kad atsakovė, administruodama namą (duomenys neskelbtini), mokesčius ir rinkliavas už naujo lifto įrengimą, durų signalizaciją ir laiptinės valymą name skaičiuoja vienodai kiekvienam butui, o ne vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, patvirtino ir pripažino teisminio nagrinėjimo metu pati atsakovė (LR CPK 186, 187 straipsniai). Tai taip pat patvirtina į bylą pateiktuose 2020 m. balandžio, gegužės mėn., 2021 m. vasario mėn. mokėjimo pranešimuose nurodyta informacija už ieškovei paskaičiuotas paslaugas už laiptinės valymą, durų signalizaciją ir naujo lifto įrengimą, kur skiltyje „Mat. vnt.“ nurodyta ne kvadratūra, o „butui“. Nurodytų paslaugų apskaičiavimą netaikant įstatyme įtvirtintos proporcingumo taisyklės atsakovė grindžia namo gyventojų priimtu sprendimu susirinkimo metu. Kaip matyti iš 2020 m. kovo 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo, name yra 36 butai (e/b popierinio priedo l. 34-35). Nurodyto susirinkimo metu balsavo (balsavimas vyko laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) buvo gauta 30 biuletenių, kas sudarė 83,33 procentus balsų, buvo atlikta apklausa dėl mokėjimo dydžio už naujo lito įsigijimą ir montavimą skaičiuojant butui, nepriklausomai, kiek bute yra savininkų, ir, vadovaujantis apklausa, buvo nustatyta mokėti nuo buto nepriklausomai kiek bute yra savininkų (nurodyto protokolo 1 p. skiltyje „Siūlomas sprendimas“ ir nutarta rinkti nuo buto po 50 Eur iki sutarties su UAB „Shindler liftai“ pasirašymo.  

10.       Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 2 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų apklausos protokolo (e/b popierinio priedo l. 36), buvo vykdoma apklausa dėl balsavimo dėl laiptinės valymo ir mokėjimo už valymo paslaugas taikymą visiems butams, nepriklausomai nuo buto ploto. Vadovaujantis atlikta apklausa buvo nustatyta, kad už laiptinės valymą mokėti nuo buto, nepriklausomai nuo buto ploto (balsavo „už“ 20, name yra 36 butai).

11.       Atsakovė pateikė su UAB „Buktesa“ 2008 m. sausio mėnesį (data nenurodyta) pasirašytą sutartį Nr. 68 telefonspynių techninei priežiūrai, kurios skiltyje „Vykdytojas techniškai prižiūri nuo 2008-02-01 šias telefonspynes“ 2 punkte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), butų skaičius (duomenys neskelbtini), įkainis butui su PVM per mėnesį 1,50 Lt (e/b popierinio priedo l. 27). Teismui nebuvo pateiktas bendrijos susirinkimo sprendimas pritarti pasirašyti sutartį sutartyje nurodytomis sąlygomis (LR CPK 178,179 straipsniai).

12.       Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė, vykdydama jai CK 4.83 straipsnio 3 dalyje priskirtas funkcijas valdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, pagrįstai ieškovei mokesčius ir rinkliavas skaičiavo nesilaikydama CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos proporcingumo taisyklės, t. y. kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

13.       Tarp šalių kilusį ginčą teismas sprendžia vadovaudamasis CK 4.82 - 4.86 straipsnio nuostatomis. 

14.       Įstatymu yra nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams atsiranda pareiga išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, rūpintis jų priežiūra ir t.t. (CK 4.82 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

15.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi bendraturčio pareiga padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, kaip nepagrįstai nurodo atsakovė (CK 4.86 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017, 12, 13 punktai).

16.       Žemesnės instancijos teismai, laikydamiesi kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (LR CPK 4 straipsnis), laikosi pozicijos, kad <...„Bendrija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrosios nuosavybės naudojimu, tačiau nei bendrijos įstatai, nei visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo priimti nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, o esant prieštaravimams taikytinos įstatymo normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose nustatytų butų ir kitų patalpų (nagrinėjamu atveju – garažų) savininkų pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).>“. Toks CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas sąlygoja išvadą, kad šioje normoje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas gali būti pakeistas tik buto ir kito patalpų savininko sutikimu. Neturint tokio sutikimo būtina vadovautis CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, kurio bendrija, neturėdama visų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, keisti negali.

17.       Teismo 14-16 punktuose nurodytas reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ieškovei priklausančiam butui mokesčius ir rinkliavas už naujo lifto įrengimą, durų signalizaciją ir laiptinės valymą name skaičiuoti vienodai kiekvienam butui, o ne vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu. Atsakovės į bylą pateikti sprendimai yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LR CK 4.82 straipsnio 3 daliai), todėl yra niekiniai ir negaliojantys (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Atsakovės nurodytas ieškinio senaties institutas šiame ginče negali būti taikomas, nes priimti sprendimai prieštarauja įstatymu nustatytam imperatyvui (LR CK 1.134 straipsnio 4 punktas).

18.       Teismas, nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę skaičiuoti mokesčius ir rinkliavas už naujo lifto įrengimą, durų signalizaciją, laiptinės valymą name, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, įpareigojant atsakovę perskaičiuoti šių mokesčių dydį nuo 2020 m. balandžio mėn., yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisti 75 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos byloje, viso 1075 Eur (LR CPK 93, 98 straipsniai).

20.       Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteisiamos iš ieškovės, viso 7,44 Eur (LR CPK 88, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 259-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę 112-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, j. a. k. 125237887, skaičiuoti mokesčius ir rinkliavas už naujo lifto įrengimą, durų signalizaciją, laiptinės valymą name, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalimi, įpareigojant atsakovę perskaičiuoti šių mokesčių dydį nuo 2020 m. balandžio mėn.

Priteisti iš atsakovės 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, j. a. k. 125237887, ieškovės A. G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, j. a. k. 125237887, į valstybės biudžetą 7,44 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Renata Kasimovienė