Byla
Nr. 1S-85/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.2.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Šiukšta,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo
A. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties, kuria įtariamajam A. A. kardomosios priemonės
suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2008 m. liepos 10 d.
Išnagrinėjęs
skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
n u s t a t ė:
A. A. įtariamas padaręs
nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.
A. A. įtariamas tuo, kad
2008 m. sausio 1 d., apie 0.30 val.,(duomenys neskelbtini) esančiame
bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su savo broliu R. S. , asmeninio konflikto su R. N. metu,
sudavė daugybinius smūgius rankomis bei degtinės ir šampano buteliais R. N. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą,
pasireiškusį galvos plaukuotosios dalies muštinėmis žaizdomis, kaukolės
skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi
galvos smegenų pabrinkimu. Nuo padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė.
Iš bylos matosi, kad vadovaujantis BPK 140 str., A. A. sulaikytas 2008 m. sausio 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio
11 d. nutartimi A. A. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą,
kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi vėl pratęsė įtariamojo A. A. suėmimo
terminą 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2008 m. liepos 10 d.
Teismo nutartyje nurodoma, kad įtariamasis A. A. yra neteistas, tačiau įtariamas
padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta reali ilgalaikė laisvės
atėmimo bausmė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m.
gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų
areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinimą nusikaltimo sunkumas
ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK
122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta
aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui
skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Įtariamasis A. A. nesimoko, niekur nedirba ir neturi
legalaus pragyvenimo šaltinio. Svarstant įtariamojo suėmimo termino pratęsimo
klausimą teisme pats A. A. parodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini),
jis nuomojosi, jo gyvenamoji vieta nedeklaruota, nei jis, nei jo žmona, nei
motina nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Taip pat įtariamasis negalėjo
nurodyti, kur jis gyventų panaikinus jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Įvertinus visa tai, yra pagrindas manyti, kad A. A. būdamas
laisvėje ir suvokdamas baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali slėptis nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, byloje yra duomenų, kad A. A. trukdė procesui. Jis pats prisipažino, kad iki sulaikymo
derino galimus parodymus su kitu įtariamuoju bei liudytoja. Taip pat A. A. parodė, kad po nusikaltimo padarymo
buvo išplauti jo drabužiai, kuriuos jis vilkėjo nusikaltimo įvykio metu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įtariamasis A. A. gerai pažįsta liudytojus, teismas
padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad A. A. , visiškai jo neizoliavus nuo kito įtariamojo bei
liudytojų, siekdamas išvengti bausmės ar sušvelninti savo padėtį, gali pats ar
per kitus asmenis bandyti paveikti nukentėjusiąją, suderinti parodymus su
liudytojais ir juos paveikti, t. y. trukdyti procesui. Dėl įvairių daug laiko
reikalaujančių ir dar neatliktų tyrimų byla laikoma ypatingai sudėtinga, o
paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebūtų pasiekti BPK 119 str. numatyti
tikslai, todėl suėmimo terminas pratęsiamas ilgesniam negu 6 mėnesių terminui.
Įtariamasis A. A. skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir
neteisėta. Pratęsdamas jo suėmimo terminą, teismas pažeidė jo konstitucines
teises, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5
str. nuostatas, neatsižvelgė į BPK 122 str. 7 d. nuostatą, jog suėmimas gali
būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima
pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Pratęsdamas jam suėmimo terminą, teismas
pamiršo, kad taikyti kardomąsias priemones nėra privaloma. Jis turi nuolatinę
gyvenamąją vietą su savo šeimos nariais: sutuoktine J. M. ir mažamečiu sūnumi Dovydu (duomenys neskelbtini),
neteistas. Todėl pratęsti jo suėmimo terminą ilgesniam negu 6 mėn. terminui yra
neteisinga ir tai prieštarauja kardomųjų priemonių paskirčiai. Būtinybės
pratęsti jam suėmimo terminą nebuvo, o BPK 119 str. numatytus tikslus galima
pasiekti ir paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą,
užstatą ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą
ilgesniam negu 6 mėn. terminui, privalėjo motyvuoti, kodėl byla laikoma
ypatingai sudėtinga ar didelės apimties, bei privalėjo išvardinti pagrindinius
ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie buvo atlikti po paskutinio suėmimo termino
pratęsimo. Mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai vilkina bylą, nes jau
atlikti visi pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas neatsižvelgė į
tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aktyviai padėjo ikiteisminio
tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, negalės paveikti liudytojų,
nes jų parodymai jau užfiksuoti apklausų protokoluose, todėl pratęsdamas jo
suėmimo terminą padarė klaidingą išvadą, kad yra pagrindai, numatyti BPK 122
str. Prašo panaikinti nutartį, kuria jam pratęstas suėmimo terminas.
Teismo
posėdyje gynėja prašo įtariamojo A. A. skundą patenkinti.
Prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Skundas
atmetamas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos (įtariamojo
A. A. apklausų, jo parodymų patikrinimo vietoje, kito
įtariamojo R. S. apklausos bei jo parodymų patikrinimo
vietoje, liudytojų apklausų, įvykio
vietos apžiūros protokolų, specialistų išvadų ir kt.) matyti, kad joje tikrai yra pakankamai duomenų,
leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. A. nurodomą
nusikalstamą veiką padarė. Todėl teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad kardomosios
priemonės – suėmimo paskyrimui ir jos termino pratęsimui buvo įstatyminis
pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
Suėmimas gali
būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent
vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tokios sąlygos skirti įtariamajam
suėmimą šioje byloje yra. A. A. įtariamas padaręs labai
sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato
žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas
padarė pagrįstą išvadą, kad esant įstatymo numatytiems suėmimo skyrimo ar jo
termino pratęsimo pagrindams, šioje byloje BPK 119 str. numatyti tikslai
švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Iš skundžiamos
nutarties matosi, kad teismas A. A. suėmimo terminą pratęsė
nustatęs du BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus pagrindus ir juos nutartyje
pakankamai motyvavo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta
griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų
aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad
asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo,
tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122
str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nusikaltimo,
kuriuo A. A. įtariamas, sankcija numato laisvės
atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Jau pats kaltinimų sunkumas ir gresiančios
bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios
kardomosios priemonės taikymui. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai,
kad įtariamasis nesimokė ir nedirbo, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio ir
nuolatinės gyvenamosios vietos, ir padarė pagrįstą išvadą, kad siekdamas
išvengti gresiančios bausmės A. A. gali bėgti (slėptis)
nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Suėmimas BPK
122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas ar jo terminas
pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, jei byloje
yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti
nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, sunaikinti,
paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai
veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš byloje esančio 2008 m. sausio 9 d.
tarnybinio pranešimo matosi, jog A. A. telefonu bandė
derinti parodymus, kurie turėtų būti duoti teisėsaugos institucijoms. Taip pat išplaudamas
drabužius, vilkėtus nusikaltimo padarymo metu, naikino įkalčius. Visa tai
teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis A. A. pats ar per kitus asmenis bandys paveikti proceso
dalyvius ir taip trukdys procesui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su
išvada, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis bandys pats ar per kitus asmenis
paveikti proceso dalyvius. Todėl įtariamojo skundo argumentas, kad teismas jo
suėmimo terminą pratęsė nesant pagrindų yra visiškai nepagrįstas.
Įtariamasis
savo skunde nurodo, kad kardomąsias priemones skirti nėra privaloma, o
atsižvelgiant į tai, kad jis turi šeimą, mažametį sūnų, nuolatinę gyvenamąją
vietą, jam paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė prieštarauja kardomųjų
priemonių paskirčiai. Kardomosios priemonės paskyrimas tikrai nėra privalomas,
tačiau tik tuo atveju, jei aišku, kad ir be jų bus įmanoma normaliai tirti ir
nagrinėti bylą bei įvykdyti nuosprendį. Kardomosios priemonės paskyrimas visada
siejamas su baudžiamojo proceso paskirtimi, kad nusikalstama veika bus
išaiškinta ir ją padaręs asmuo sulauks teisingos bausmės. Skiriant kardomąsias
priemones siekiama tiek vieno, tiek ir visų BPK 119 str. numatytų tikslų. Šioje
byloje teismas pagrįstai nustatė, kad yra suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo
įstatymo numatyti pagrindai, todėl suėmimo paskyrimas įtariamajam A. A. tikrai neprieštarauja kardomųjų priemonių paskirčiai. Aplinkybės,
kad įtariamasis turi šeimą, mažametį vaiką, yra svarbios, bet nepakankamos
pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad
įtariamasis A. A. turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl
teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad A. A. neturi
nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl ir dėl šios aplinkybės švelnesnės
kardomosios priemonės paskyrimas apsunkintų įgyvendinti BPK 119 str. numatytus
tikslus.
A. A. skundo argumentas, kad teismas, pratęsdamas jam
suėmimo terminą ilgesniam negu 6 mėn. terminui, nemotyvavo, kodėl byla laikoma
itin sudėtinga ir didelės apimties, bei nenurodė ikiteisminio tyrimo veiksmų,
atliktų po paskutinio jo suėmimo termino pratęsimo. Visų pirma, teismas
nutartyje ir nenurodė, kad byla yra didelės apimties, o bylos sudėtingumą
teismas pakankamai motyvavo. Iš bylos medžiagos matosi, jog bylos sudėtingumas
pasireiškia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti įvairūs daug laiko
reikalaujantys tyrimai. Po paskutinio A. A. suėmimo
termino pratęsimo buvo apklaustas liudytojas V. J. , buvo
bandoma nustatyti nužudytojo giminaičių, kurie galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Tačiau ikiteisminis tyrimas šioje byloje negali būti užbaigtas dėl to, kad dar
negautos paskirtų tyrimų specialistų išvados. Kaip matosi iš bylos medžiagos,
dėl dar 2008 m. sausio 1 d. paskirtos užduoties atlikti lavono tyrimą bei 2008
m. vasario 12 d. paskirtos užduoties atlikti kompleksinį daktiloskopinį,
DNR-biologinį bei kriminalistinį tyrimus buvo siunčiami paklausimai apie šių
tyrimų pabaigimą ir specialistų išvadų pateikimą. Todėl bylos vilkinimo
požymių nėra, o suėmimo
termino pratęsimas atitinka BPK 127 str. reikalavimus.
Atsakant į įtariamojo skundo argumentą,
kad teismas pažeidė jo konstitucines teises bei Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, pažymėtina, kad ir Europos
Žmogaus Teisių Teismo praktikoje besitęsiantis suėmimas yra pateisinamas, kai
yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas,
kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo
taisyklę. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra
pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str., teisėjas
n u t a r i a :
įtariamojo A. A. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir
neskundžiama.
Teisėjas Linas Šiukšta