Pranešėjas Almantas Padvelskis                                                Civilinė byla Nr. 2S-763-538/2016

Teisėja Danutė Žvinklytė                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-05853-2015-0)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                   3.1.7.1.4; 3.3.2.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Inkomlita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Inkomlita“ ieškinį atsakovui R. C. (R. C.) dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-27 sprendimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi nustatė ieškovei terminą per 7 dienas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, tai yra, sumokėti  559 eurų žyminį mokestį.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinį dėl skolos priteisimo buvo pareiškusi BUAB „Danlita“, kuri pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas buvo atleista  nuo žyminio mokesčio, UAB „Inkomlita“ į procesą įstojo kaip bankrutavusios bendrovės teisių perėmėja, todėl UAB „Inkomlita“ kaip bankrutavusios įmonės teisių perėmėja neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad ieškinį dėl skolos priteisimo buvo pareiškusi BUAB „Danlita“, kuri pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas buvo atleista  nuo žyminio mokesčio, UAB „Inkomlita“ į procesą įstojo kaip bankrutavusios bendrovės teisių perėmėja, todėl UAB „Inkomlita“ kaip bankrutavusios įmonės teisių perėmėja neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio.

Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (IEŠKINIO TRŪKUMŲ ŠALINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA, Teismų praktika Nr. 36).

Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų reglamentuoja CPK 83 straipsnio nuostatos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi įstatymų leidėjas siekė, kad bankrutuojančioms įmonėms reikalavimus reiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė ieškovė šioje byloje yra BUAB „Danlita“ kuri pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. UAB „Inkomlita“ perėmė BUAB „Danlita“ reikalavimo teises ir į procesą įstojo kaip bankrutavusios bendrovės teisių perėmėja.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal įstatymą UAB „Inkomlita“ perėmė tik tas teises ir pareigas, kurios buvo iki įstojimo į šią bylą, t. y. neprivalo sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Po įstojimo į bylą UAB „Inkomlita“ turi savarankiškas procesines teises, ji veikia kaip savarankiška šalis procese, ši įmonė nėra bankrutuojanti, todėl turi pareigą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 559 eurų žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).

Jeigu apeliantė per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei UAB ,,Inkomlita“ terminą iki 2016 m. birželio 20 d. sumokėti 559 eurų žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą.

Teisėjas                                                                                    Almantas Padvelskis